„Man pasirodė, kad didžioji dalis tų medžių yra sveiki. Nesunku tuo įsitikinti iš arčiau priėjus, pažiūrėjus“, – kalbėjo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė Dalia Kiseliūnaitė.

Kai kuriems klaipėdiečiams senosios liepos – brangus šeimos prisiminimas.

„Mano mama Klaipėdoje gimusi, savo vaikystės metais žaidė čia. Be abejo, ta aikštė yra pasikeitusi nuo to laiko“, – pasakojo klaipėdietis Gytis Martas Biržys.

Jau 50 metų, kai aikštė įrengta. Kasmet prie ukrainietiškame granite įamžinto Kristijono Donelaičio per jo gimtadienį renkasi miesto šviesuoliai. Tad sunerimę žmonės net dendrologų klausė, kam liepos trukdo. Kai kurie sakė, kad matė tris kirstinus medžius, bet miesto tvarkytojai leido nupjauti net septynias liepas, esą dėl žmonių saugumo.

„Septyni medžiai, liepos, buvo blogos būklės, keletas iš jų buvo pasvirę daugiau nei 45 laipsnių kampu. Buvo tiesiog pavienis blogų medžių kirtimas atsižvelgiant į tai, kad būtų saugu ir neatsitiktų, kaip dažnai Klaipėdoje būna – didžiuliai vėjai, vėtros – medžiai griūva ir, neduok Dieve, sužaloja kokį asmenį“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš viso aikštėje apie 60 medžių. Klaipėdiečiai teigė, kad ir aikštė, ir želdiniai joje saugomi, nes aikštė į paveldą įrašyta kaip turinti vertingųjų savybių. Tačiau valdininkai aiškino, kad kirsti liepas nutarė speciali komisija.

„Komisija susideda iš savivaldybės atstovų bei visuomenininkų, ji buvo pilnos sudėties, priimtas bendras sprendimas, buvo viešinimo procedūros. Visa procedūrinė eilė buvo atlikta“, – nurodė I. Kubilienė.

Eiliniai miestiečiai, lietuvininkai ir kai kurie politikai dėl medžių sunerimo išsigandę, kad nuo liepų bus pradėta aikštės rekonstrukcija ir ten, be kita ko, rasis kavinė.

„Šis skveras su savo istorine verte, su Donelaičio paminklu, jau seniai kelia klaipėdiečiams nerimą, koks čia bus projektas, kaip ketinama sutvarkyti, bet yra ignoruojami miestiečiai, ignoruojamas jų požiūris, pageidavimai, kaip turėtų būti tvarkomos viešosios erdvės“, – tikino lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė.

„Esu buvęs keliuose pristatymuose tų projektų, ką jie nori padaryti, nežinau. Tos aikštės visos vienodos – be medžių, trinkelizuotos. Nieko įspūdingo, išsiskiriančio. Manau, ir čia toks tikslas“, – sakė G. M. Biržys.

Tačiau miesto valdžia tikino dar nežinanti, kada prasidės aikštės rekonstrukcija.

„2018 metais buvo pateikti tam tikri sprendiniai, vizualizacijos, kaip galėtų atrodyti K. Donelaičio aikštės sutvarkymas. Tačiau jokie sprendimai kol kas nepriimti ir strateginiuose veiklos planuose nėra K. Donelaičio aikštės sutvarkymo“, – tvirtino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Miesto tvarkytojai žada, kad daugiau liepų nebus nupjauta.

Senieji želdiniai dėl aplinkos poveikio, įsisenėjusių puvinių, kenkėjų, grybinių bei kitų ligų pasiekė avarinę būklę ir kelia realų pavojų aplinkiniams. Atsodinimo darbus planuojama atlikti šį rudenį arba ateinantį pavasarį.

Kelia pavojų aplinkiniams

„Dar prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją buvo nustatyta, kad apie trečdalis čia augančių liepų nuskurdę, apimtos įsisenėjusių ligų. Nuspręsta ilgaamžius medžius maksimaliai išsaugoti ir naujais pakeisti tik kritinės būklės liepas. Šiemet atlikus pakartotinį vertinimą, matome poreikį atsodinti dar dvi dešimtis. Tai liepos, kurių didesnė pusė kamieno apimta puvinio, kenkėjų. Avarinės būklės želdynai kelia pavojų aplinkiniams ir reikalauja neatidėliotinų veiksmų – jos gali neatlaikyti didesnių sniego kiekių ar audrų“, – pasakojo Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas.

Pasak jo, ilgamečių medžių priežiūra sudėtinga – juos veikia įvairios miestams būdingos nepalankios sąlygos: klimato pokyčiai (šalnos, kaitra, sausros) ir aplinkos tarša, kenkėjai. Gyvybingumas priklauso ir nuo dirvožemio turtingumo, drėgnumo.

Kaip praneša savivaldybė, prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją, VDU Botanikos sodo mokslininkai rekomendavo naujomis pakeisti net 109 prastos būklės liepas, tačiau miestas tokių kraštutinumų atsisakė. Pašalinti vos šeši medžiai, labiausiai pažeisti puvinio ir kėlę didžiausią pavojų. Jų vietose ir kitose Laisvės alėjos atkarpose atsodinta netgi daugiau – 18 brandžių liepų.

„Nesuprantu, ką anuomet galvojo miestui vadovavę veikėjai, ilgai planavę ir niekaip nepradėję Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Išpjauti virš šimto liepų būtų buvusi nedovanotina klaida, nusikaltimas. Kategoriškai atsisakėme to ir stengsimės toliau išsaugoti kuo daugiau senųjų, o naujai atsodinsime tik pavienius – prasčiausios būklės ir pavojų keliančius medžius“, – užtikrino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Atsodins brandžiais medžiais

Nepriklausomų specialistų komisija, sudaryta iš Lietuvos dendrologų draugijos ekspertų, patvirtino, kad  būtina pakeisti 25 dėl puvinių, gilių drevių, grybinių ligų ar kamieno plyšimų pažeistus medžius. Didžioji dalis keičiamų liepų yra Laisvės alėjos atkarpoje tarp A. Mickevičiaus ir E. Ožeškienės gatvių.

Išpjauti virš šimto liepų būtų buvusi nedovanotina klaida, nusikaltimas. Kategoriškai atsisakėme to ir stengsimės toliau išsaugoti kuo daugiau senųjų, o naujai atsodinsime tik pavienius – prasčiausios būklės ir pavojų keliančius medžius.

Avariniai, aplinkiniams pavojų keliantys prasčiausios būklės želdiniai bus atsodinti naujomis liepomis. Tai bus brandūs, bent dešimties metų sulaukę medžiai. Jiems keliami atitinkami reikalavimai: privalo būti bent 6–8 metrų aukščio ir mažiausiai 45–55 cm apimties medžiai.

„Laisvės alėją savo žaluma puošia ne viena per paskutinį dešimtmetį naujai atsodinta liepa. Tokia praktika pasiteisino – atsodinti medžiai sėkmingai prigijo ilgiausioje Europos pėsčiųjų gatvėje. Praeiviai dažnai nė nepastebi, kurie medžiai yra įsiterpę naujai tarp per šimtmetį skaičiuojančių senolių, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. – Stengiamės išsaugoti kuo daugiau senųjų medžių, todėl rūpinamės ne tik nuolatine specialistų priežiūra, bet ir užtikriname jų reguliarų genėjimą, tręšimą humusu, laistymą bei pomedžių purenimą.“

Sergančių medžių atsodinimą naujais želdiniais planuojama atlikti šį rudenį arba kitų metų pavasarį savivaldybės lėšomis.

Senos ligos ir pažeidimai

„Visuomenėje vyrauja mitas, kad šiandieninė Laisvės alėjos liepų būklė – tik įvykusios rekonstrukcijos pasekmė. Tai trumparegiška ir nepagrįsta – šimtamečius medžius akylai stebime, prižiūrime ir saugome jau tris dešimtmečius.  Todėl galime teigti, kad dabartinė būklė – daugiametis neigiamų aplinkos veiksnių poveikis. Pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos, ilgametę patirtį sukaupę dendrologai, miškininkai, arboristai. Vadovaujamės jų ekspertine nuomone, atsižvelgiame į rekomendacijas, taikant papildomas priemones želdinių būklei gerinti“, – teigė R. Savickienė.

Daugiau kaip pusšešto šimto Laisvės alėjos liepų būklė stebima ir vertinama nuo 1994-ųjų. Tai savivaldybės užsakymu kasmet atlieka nepriklausomi mokslininkai-dendrologai.

Apie 2000-uosius Laisvės alėjos liepų lajas buvo apnikę kenkėjai – fiksuotas 83 proc. paplitimas, 2002 m. jį pavyko sumažinti iki 77 proc. Jau tuomet penktadalio visų alėjos liepų lajose fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas – defoliacija.

Dar 2009-aisiais įvertintus Laisvės alėjos liepų sveikatingumą, ketvirtadalyje aptikta puvinių kamienuose ir skeletinėse šakose, medžiai buvo apimti įvairių ligų.

Siekiant palaikyti ar pagerinti želdinių būklę, jie laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kenkėjų mažinimo priemonės.

„Kauno dienos“ skaitytojai išreiškė susirūpinimą Laisvės alėjos liepomis, kurių lapai jau ruduoja, krinta ant žemės. Toks vaizdas, pasak kauniečių, labiau primena rudenį, o ne vidurvasarį.

„Pati gyvenu Šiaurės prospekte, čia susodintos liepos puikiausiai žaliuoja. Juk visai neseniai mieste liepos žydėjo, užmezgė pumpurus, tačiau Laisvės alėjoje dalis medžių jau rudi. Labai keistai atrodo, kai vėjas jau šnarena ir žemėn meta rudus liepų lapus. Kilo mintis, galbūt centre susodinti medžiai kuo nors susirgo, jei kitur mieste dar žalia, o čia jau nyksta ta žaluma“, – teiravosi Stasė.

Paveikė: orai pakenkė liepoms ir šios pradėjo ruduoti anksčiau laiko. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kauno diena“ apie ruduojančius liepų lapus paprašė pakomentuoti miesto specialistų, atsakingų už aplinkos gerinimą.

„Šie metai labai nepalankūs jautresniems medžiams – ankstyvos šalnos ir neįprasta sausra padarė neigiamą poveikį Laisvės alėjoje augančioms kelioms liepoms. Tokiam vertinimui pritaria ir savivaldybės pasamdyti ekspertai – dendrologai. Jie apžiūrėjo liepas ir ligų ar kenkėjų neaptiko“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak jos, ekspertų išvadose nurodoma, kad, prabėgus keliems metams, liepos turėtų atsigauti ir įgauti įprastinę joms išvaizdą. „Jų būklė ir toliau bus akylai stebima. Išsamius duomenis apie visų Kauno miesto želdinių būklę turėsime lapkritį, pasibaigus vegetacijos periodui“, – teigė R. Savickienė.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja aiškino, kad tai natūrali medžių reakcija į oro sąlygas ir specialių priemonių kol kas nenumatyta.

Šį vidurvasariu kvapniais žiedais apsipilantį medį lietuviai nuo senų laikų laikė sakraliniu medžiu, todėl iki šių dienų išliko nemažai įspūdingų, senąsias sodybas, dvarus puošusių liepų. Tikėta, kad tai meilės deivės Mildos arba Laimos medis.

Gimus kūdikiui mamos eidavo prie liepos prašyti savo vaikui sveikatos, ilgo ir gero gyvenimo. Vyras, susipykęs su žmona, turėdavo eiti prie liepos prašyti atleidimo. Liepomis sodybas ištisai apjuosdavo bitininkai – tai pagrindinis vasaros medaus aruodas, o jų medus – viena naudingiausių ir labiausiai vertinamų medaus rūšių. Liepos karna (apatinė žievė) senovėje buvo naudojama vyžoms ir krepšeliams pinti, virvėms sukti. Iš kamieno būdavo gaminami indai medui laikyti. Mediena gražiai balta, minkšta, lengva, perdžiūvusi neskyla.

Lietuvoje auga vienuolikos skirtingų liepos rūšių, bet savaime paplitusi tik mažalapė liepa. Tai aukštas medis, galintis užaugti iki 20–30 m aukščio, o skersmuo gali siekti 1–2 m. Dažniausiai turi vieną kamieną, kartais du ir tik retais atvejais būna daugiakamienės.

2021 m. Valstybinės miškų tarnybos statistikos duomenimis, liepynai Lietuvoje užėmė 0,5 proc. viso miškų ploto. Apie pusė šių medynų telkiasi Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Liepos – vieni dažniausių medžių, kurie auginami dekoratyviniuose želdiniuose, gatvėse, pakelėse ir sodybose, nes ši rūšis pasižymi atsparumu dulkėms ir užterštam orui, be to, ir auga gana sparčiai. Tai ilgaamžis medis – liepos gyvuoja 500–600 metų, o literatūroje galima rasti duomenų, kad liepa kartais gyvena net iki 1 200–1 300 metų.

Pastaruoju metu vis intensyviau vykdomos seniausių, stambiausių, medžių – gamtos paminklų paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių ir archyvų kaupimas. Šis darbas turi ne tik kultūrinę, šviečiamąją, bet ir praktinę reikšmę – tai genofondo išsaugojimas. Vertingiausioms mažalapės liepos medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti yra įsteigti keturi mažalapės liepos genetiniai draustiniai, atrinkti 306 liepos rinktiniai medžiai. Visiems jiems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Lietuvoje apie 40 liepos medžių yra suteiktas gamtos paminklo statusas.

Pastarojo įvertinimo metu įvertinta daugiau kaip 80 seniausių Lietuvos liepų. Manoma, kad seniausia ir storiausia šalies liepa auga Kauno rajone, Braziūkų kaime. Apie 500 metų skaičiuojantis 8 m apimties medis vadinamas Liepa motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX a. viduryje prie liepos rinkdavosi sukilėliai, kuriems liepos drevė buvo tapusi slėptuve. Esą drevėje tilpdavo septyni vyrai.

Lampėdžiuose auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Ją žmonės taip ir vadina – Lampėdžių liepa gražuolė. Jos kamieno apimtis beveik 8 m, amžius – apie 250 metų. Kaip pasakojama, tai kadaise viena šalia kitos pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūne vis dar prilygsta penkių liepų didybei.

Vilkaviškyje, Dabravolės piliakalnio papėdėje, auga daugiakamienė Dabravolės liepa su iš kelmo išsišakojusiais 26 kamienais. Papilės penkiolikakamienė liepa auga Akmenės rajone. 24 m aukščio, per 6 m apimties keturkamienė Žąsūgalos liepa ošia Telšių rajone, 23 m  aukščio ir 12 m apimtes J. Grigaliūno devyniakamienė liepa  puošia Antakalnio kaimą Kaišiadorių rajone. Iš liepų alėjų įspūdinga Vilniaus rajone auganti sena Vyžuolių dvaro liepų alėja.

Rūpinosi patyrę arboristai

„Prieš 2017 metų Lukiškių aikštės rekonstrukciją Lietuvos arboristikos centro išvadose rašoma, kad liepos prastos būklės, ir buvo siūlyta jas šalinti. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė tokiam žingsniui ir bandė išsaugoti liepas, buvo taikytos pačios naujausios ir efektyviausios technologijos. Deja, po aikštės rekonstrukcijos medžių būklė tik prastėjo, ir jų išsaugoti nepavyko. Tačiau naujoms liepoms ruošiama geresnė vieta augti, atsodinami dideli, brandūs medžiai“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Liepas apžiūrėję patyrę specialistai patvirtino, kad net ir po visų pastangų išsaugoti liepos toliau nyko. Sumažėjo jų stabilumas, todėl kyla grėsmė, kad atūžus smarkiai vėtrai, jos gali nuvirsti.

„Žmonės prisiriša prie savo aplinkos, medžiai jiems brangūs, bet vis dėlto turime galvoti ir apie saugumą – žmonių, turto. Pernai, kai siautė audros, gavome daugiau nei šimtą pranešimų dėl nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų. Pavyzdžiui, Rasų kapinėse medžiai apgadino paminklus. Todėl gavus išsamias arboristų išvadas, įvertinus saugumo aspektą, nuspręsta medžius šalinti“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas.

Atsodins brandžiais medžiais

Šią vasarą buvusių liepų vietoje bus pasodinta 10 brandžių apie 7–8 metrų Tilia tomentosa rūšies liepų, dar vadinamų sidabrinėmis. Jos gali augti miesto sąlygomis, yra atsparios karščiams ir taršai.

Brandžių medžių sodinimas – nemažas iššūkis sodintojams. Savivaldybės užsakymu bus pirmą kartą sodinami tokio dydžio medžiai. Prieš sodinant 25–30 cm kamieno skersmens medžius laukia nemažai pasiruošimo darbų. Anksčiau čia augusios liepos skurdo dėl karščio bangų, kurios kildavo saulei atsispindint nuo kietos dangos, todėl dalis dangų bus nuardyta ir padidinta augimvietė.

Pašalinus nudžiūvusių liepų kelmus, bus iškastas nevertingas gruntas ir pakeistas maistinga humusinga žeme. Liepoms bus iškastos apie 1,5 m dydžio duobės, pasodintų medžių šaknys bus užberiamos nauju gruntu, medžiai sutvirtinami kuolais. Šalia medžių bus įrengiami šaknų ir laistymo šulinėliai, per kuriuos prie šaknų pateks oro ir bus galima palaistyti medžius.

S. Žiūros nuotr.

Pirmaisiais metais, kol medžiai prigis, itin daug dėmesio bus skiriama liepų priežiūrai – jos bus dažniau nei kiti medžiai laistomos, kitais metais bus įterpiama šaknijimąsi skatinančių medžiagų. Liepos turėtų prigyti per 2–3 metus.

Išmoktos pamokos

Bandant išsaugoti Lukiškių liepas buvo priimta daug sprendimų, kurie reikšmingai prisidėjo prie miesto medžių gerovės. Siekiama išsaugoti kuo daugiau brandžių medžių visuose miesto plėtros procesuose, taip pat ir statybų metu. Vertinant projektus tikrinama, kaip sprendiniai derės prie esamų medžių augimvietės, ar juos bus galima įgyvendinti nepakenkiant medžiams. Projektuotojams, statybos rangovams, Vilniaus miesto savivaldybė parengė informaciją, kaip turėtų būti ne tik projektuojami, bet ir statybų metu apsaugomi želdiniai. Ją rasite „Želdynų“ skiltyje.

Plečiamos mieste augančių medžių augimvietės, nuo pomedžių šalinamos kietosios dangos, vietoj jų želdinama ir mulčiuojama. Ten, kur medžiams augti sąlygos sunkiausios, pavyzdžiui, senamiestyje, pomedžiuose įrengiami vertikalūs šulinėliai, per kuriuos medžiai laistomi ir tręšiami, o jų šaknys gauna daugiau oro.

Miesto medžius prižiūrintys specialistai vadovaujasi medžių priežiūros rekomendacijomis, parengtomis pagal Vokietijos, Čekijos medžių priežiūros standartus, Europos medžių priežiūros darbuotojo vadovą ir įvertinus kitų šalių gerąją šios srities patirtį.

Ties V.Kudirkos viešosios bibliotekos langais augančioje liepoje sparnuočių porelė buvo susisukusį lizdą. Toks vaizdas šildė kauniečių širdis, mat jie tikėjosi, kad po langais čirpaus jaunikliai, tačiau pavasarinį čiulbėjimą pakeitė pjaunamų šakų garsas.

Šią savaitę buvo genėjamos Laisvės alėjos liepų šakos. Kauniečiai pasakojo, kad genint medžius nebuvo atsižvelgta į tai, jog paukščiai jau buvo susisukę lizdus.

„Tas paukštis tiesiog tupėjo ir žiūrėjo, kaip jo namus naikina. Plyšta širdis“, – apmaudo neslėpė paukščius pro langą fiksavusi kaunietė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kauno diena“ dėl genėjamų liepų ir išdraskyto lizdo klausimus uždavė ir Kauno miesto savivaldybės atstovams. Jų pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad genint medžius Laisvės alėjoje lizdo esą nebuvo.

Tas paukštis tiesiog tupėjo ir žiūrėjo, kaip jo namus naikina. Plyšta širdis.

„Remiantis praktiniu Europos medžių sodinimo, genėjimo ir saugaus darbo vadovu, genėti augalus galima įvairiais metų laikais, žinoma, atsižvelgiant į želdinių rūšį ir kitus, su genimu augalu susijusius, aspektus. Prieš apgenint medžius, jie yra apžiūrimi, šis medis ne išimtis. Visgi lizdas nebuvo rastas, galbūt paukščiai tik ruošėsi jį sukti.

Pagal rangovų pateiktą informaciją, bokštelio pagalba pakėlus darbuotoją į reikiamą aukštį, medis apžiūrėtas ir paukščių lizdo nebuvo rasta. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau visada stengiamės atsižvelgti į gyvūniją, gyvenančią medžiuose“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji nurodė, kad dabar leidimai išduoti ir genėjimo bei blogos būklės želdinių kirtimo darbai užsakyti daugelyje miesto vietų: Savanorių pr., Miško g., Vilniaus g., Žemaičių g. atkarpoje nuo Savanorių pr. 68 Aušros g. 12, Trakų g. ir kitose miesto erdvėse.

Sodino prieš 130 m.

Klaipėdiečiams buvo kilę klausimų dėl kai kurių medžių, ypač nerimą kėlė 30–40 laipsnių kampu pasvirusios liepos. Gyventojams atrodė, kad jos gali kelti grėsmę.

Iš viso ištirta 60 mažalapių liepų, du paprastieji klevai ir vienas paprastasis kaštonas. Daugumos liepų amžius – 120–130 m., o klevai ir kaštonas gerokai jaunesni – apie 40–50 m.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto specialistai medžių būklę vertino pagal akustinio tomografinio tyrimo rezultatus.

Specialistų manymu, K. Donelaičio skvere augančių liepų lajos formuotos gana protingai, nepjaustant viršūnių, bet pakeliant lajas aukštyn, tokiu būdu jos gauna daugiau šviesos, mažiau džiūsta apatinės medžių šakos.

Gadina vaizdą

Tačiau kai kurie dalykai nemaloniai nustebino specialistus – ant nemažos dalies skvere augančių liepų kamienų, šaknų ar net šakų gausiai ar pavieniui išsivystę gumbai, augliai.

Atlikus visus medžių būklės tyrimus, nustatyta, kad iš 63 K.Donelaičio skvere augančių medžių beveik pusė yra geros būklės. Trisdešimt liepų, specialistų akimis, turėtų sėkmingai augti ir toliau.

26 liepos yra patenkinamos, du medžiai – nepatenkinamos būklės, o penki medžiai – blogos.

Pastaruosius specialistai rekomenduoja nedelsiant šalinti, nes jie kelia grėsmę skvero lankytojams ir gadina bendrą vaizdą.

Du nepatenkinamos būklės medžius, kadangi jie ypatingos grėsmės nei praeiviams, nei transportui nekelia, rekomenduojama gydyti – dezinfekuoti ir po to išvalyti ertmes, praretinti lają ir palikti augti. Jei išryškėtų lajos defoliacija ar viršūnių džiūvimas, liepas patartina šalinti.

Parems virtuoles

Viena liepa iki dviejų metrų aukščio yra nepakitusi ir daugmaž sveika, tačiau medis yra pasviręs apie 40 laipsnių kampu ir bet kuriuo metu nuo savo svorio gali išvirsti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Siūlome paremti stilizuota medine ar kitokia atrama ir taip pratęsti jos gyvavimą bei apsaugoti skvero lankytojus, o iki tol pastatyti įspėjamąją lentelę apie gresiantį pavojų“, – rašoma skvero medžių tyrimų ataskaitoje.

Tyrinėdami medžius, specialistai aptiko ir ankstesnių bandymų gelbėti liepas pėdsakų. Pavyzdžiui, vienas medžių stovi su užbetonuota dreve, tačiau paaiškėjo, jog iki dviejų metrų aukščio esanti mediena yra paveikta puvinio.

Kita liepa pasirodė jau beveik mirštanti – ne tik menksta medžio viršūnė, bet kelminėje dalyje yra susidariusi drevė.

Anot jos, vietoje nudžiūvusių medžių bus pasodinti 15 metų amžiaus, apie 6–7 metrų aukščio ir 20–25 centimetrų kamieno apimties sodinukai – sidabrinės liepos.

„Šie medeliai, nors liaunesni ir mažesni, tačiau bus sveikesni ir vasaromis – žalesni. Į Vilnių jie atkeliavo iš Nyderlandų medelynų, kur, kaip privalu ruošiant sodinukus, buvo ne kartą, o net keturis persodinti. Taip suformuojamas kapiliarinių šaknų gumulas, reikalingas greitesniam ir kokybiškesniam medžių prigijimui urbanizuotose teritorijose“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Giedrė Čeponytė.

Savivaldybės duomenimis, Gedimino prospekte auga apie 300 liepų, jos pasodintos prieš 17 metų.

Iš viso šį rudenį įvairiose Vilniaus vietose suplanuota pasodinti 782 medžius, 2212 krūmų.

Pavyzdžiui, per 80 naujų medžių, daugiausia – liepų, bus pasodinta Savanorių prospekte.

Pavasarį prospekto atkarpoje tarp S. Konarskio ir Gerosios Vilties gatvių bus sodinama dar apie pusantro šimto medelių.

Be to, 23 nauji medžiai netrukus atsiras prie Architektų g. 152 namo Lazdynuose. Gyventojai čia pageidavo ir kelių rūšių vaismedžių, į tai bus atsižvelgta.

Viršuliškių gatvės atkarpoje prie daugiabučių per ilgus metus nunykusių želdinių vietose bus sodinama apie 50 uosių.