Kaip nurodoma projektiniuose pasiūlymuose, čia reikia išlyginti taką, įrengti apšvietimą, sutvarkyti vidury alėjos esantį prūdą ir jo prieigas, o seną obelų sodą turėtų įvertinti aplinkos specialistai: sveikas obelis palikti, sergančias – pašalinti.

„Prie kiekvieno augalo galėtų atsirasti lentelė, koks tai medis ir jo aprašymas. Visas sodas galėtų būti pavadintas „Edukacinis obelų sodas“. Jame irgi būtų galima įrengti keletą suoliukų“, – nurodoma dokumentuose.

Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė, šią vietą nuspręsta tvarkyti, nes „kiekviena miesto erdvė svarbi, ši – tikrai ne išimtis“.

„Stengiamės, kad kuo daugiau erdvių būtų pritaikytos, atnaujintos ir atvertos gyventojams“, – sakė ji.

citify.eu vizualizacija

Pasak savivaldybės atstovės, kol kas neaišku, kiek pokyčiai galėtų kainuoti, tai paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų.

Konkursą planuojama skelbti rudenį arba ateinantį pavasarį.

Gyventojų skundas

Kauniečiai stebisi, kad sugrįžus paukščiams pradėta pjauti medžius. Pasak vietos gyventojų, Narsiečiuose ne vieną dešimtmetį džiugino liepų alėja, o dabar ją pradėta pjauti.

„Pas mus tarp Vyčio Kryžiaus gatvės ir Veiverių plento yra maždaug 800 m besidriekianti liepų alėja. Medžiams jau gal 30 metų, seniai jie čia auga. Bet dabar liepas pjauna. Mes buvome gal kokius 20 inkiliukų įkėlę, laukėme, kada pradės paukščiukai perėti, o dabar nežinia, kas liks, keistu laiku nusprendė pjauti. Lakštingalas išvijome, apuokus irgi, tai, matyt, viską teks išvyti iš miesto, kad jokios gyvybės neliktų. Labai gaila“, – apmaudo neslėpė vietos gyventojas Ričardas.

Vyras pasakojo, kad liepų laja jau buvo gerai išvešėjusi, kamienai taip pat ne liaunučiai, tad alėja buvo lankoma tiek vietinių gyventojų, tiek svečių iš kitų rajonų.

„Nei aš, nei kaimynai nežino, kas čia vyks. Niekas neįspėjo, kad medžius naikins. Iš pradžių pradėjo pjauti nuo Vyčio Kryžiaus gatvės pusės, dabar jau darbai vyksta nuo čia esančio tvenkinėlio link Veiverių plento. Esame pasibaisėję“, – toliau kalbėjo pašnekovas.

Lankoma: pasak vietinių, Narsiečių liepų alėją pamėgę lankytojai, todėl nesinorėtų, kad jos neliktų. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Aplinkosaugininkų vizitas

Narsiečių gyventojai apie kertamas liepas pranešė aplinkosaugininkams. Šie su „Kauno diena“ pasidalijo savo įžvalgomis.

Dienraščiui atsiųstame komentare aiškinama, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti du pranešimai dėl genimų ir kertamų liepų Narsiečių rajone, šalia Vyčio Kryžiaus gatvės.

„Buvo atlikti patikrinimai vietoje. Patikrinimo metu pjovimo ar genėjimo darbai nebuvo vykdomi. Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingais darbuotojais, jie informavo, kad savivaldybė Narsiečių liepų alėjoje išdavusi leidimą iškirsti 26 avarinius medžius ir numatyta išgenėti 943 medžius neintensyviu būdu, kai želdinių priežiūros metu pašalinama ne daugiau kaip 30 proc. medžių lajos tūrio“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Pasak specialistų, vadovaujantis LR želdynų įstatymu, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo metu turi būti išsaugoti augantys sveiki, gyvybingi, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingi, perspektyvūs augalai – dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau nekeliantys nei fizinio, nei ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai.

Įstatyme taip pat nurodoma, kad draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui, taip pat, kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Planuojama nukirsti 26 saugotinus ir 14 nesaugotinų želdinių.

Aplinkosaugininkai įstatymo pažeidimų nerado.

Miesto pozicija

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kauno dienai“ aiškino, kad medžiai genimi ir šalinami pagal gyventojų prašymus.

„Pagal aktyvios Narsiečių bendruomenės prašymus ir pageidavimus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius yra užsakęs saugotinų ir nesaugotinų blogos ir avarinės būklės želdinių kirtimo darbus, kadangi kertami želdiniai kelia pavojų gyventojų saugumui.

Būklė: kai kurie medžiai jau buvo pavojingi. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Buvo prašoma kuo greičiau atlikti želdinių tvarkymo darbus, tad Kauno želdinius prižiūrinti įmonė pradėjo neintensyvų genėjimą. Blogos būklės kertamuose želdiniuose inkilų nebuvo, o sveikuose želdiniuose esantys inkilai bus paliekami. Planuojama nukirsti 26 saugotinus ir 14 nesaugotinų želdinių“, – pažymėjo specialistė.

R.Savickienė aiškino, kad liepų alėja yra skvero statusą turinti teritorija, todėl šiuo metu, esą, atliekami teritorijos sutvarkymo projektavimo darbai. „Projektuotojų parengti projektiniai pasiūlymai bus viešinami, todėl kviesime visus suinteresuotus asmenis dalyvauti projektinių sprendinių pristatyme ir teikti siūlymus. Želdinių atsodinti neplanuojama, kadangi alėjoje auga per didelis kiekis augalų. Atlikus kosmetinius, neintensyvius genėjimo darbus, čia žaliuos 934 medeliai“, – pridūrė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Pranešimą apie gaisrą Raudondvario kaime, Liepų alėjoje, Bendrasis pagalbos centras gavo 4.08 val.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Pasak pranešimo, tikimasi, kad sėkmingai atlaikę žiemos negandas, medeliai sužaliuoti turėtų pavasarį.

„Liepos pasirinktos neatsitiktinai – būtent šiose Raudonųjų vartų alėjose ilgus metus augo būtent šie medžiai, todėl ši rūšis ir buvo parinkta, siekiant išlaikyti tęstinumą. Konkrečios liepų veislės pasirinktos dėl išaugimo dydžio – tai nebus labai platūs ir aukšti medžiai, bet turės išraiškingą lajos formą. Na, o kiti sodinami parko medžiai būdingi Edouard Andrė – Trakų Vokės parko autoriui – kūrybai arba sodinami kaip retesnės rūšys dvaro parko medžių asortimentui paįvairinti“, – pranešime teigė savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.

Pirmajame tvarkybos darbų etape, kuris jau eina į pabaigą, numatyta sugrąžinti autentišką XIX–XX a. pradžios centrinės parko dalies vaizdą, kurį projektavo žymus parkų architektas E. Andrė, restauruoti atsodinant alėjas, papildyti želdyną naujai sodinamomis istorinėmis medžių rūšimis. Tikimasi, kad netolimoje ateityje šią dvarvietę bei parką bus galima įtraukti europinį į E. Andrė parkų, sodų paveldo kelią. Pirmasis etapas turėtų baigtis iki ateinančių metų vasaros. 

Antrajame etape bus tvarkomas miško parkas – numatyta palikti visus esamus, geros fitosanitarinės būklės, pakankamai mechaniškai stabilius, gero estetinio vaizdo medžius, papildant želdyną istorinėmis medžių rūšimis.

Restauruojamuose dvaro sodybos rūmuose vyksta parodos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai. Pastate bus atnaujintos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, durys, langai. Dalis investicijų numatyta interjero atkūrimui.

Visų darbų metu planuojama pasodinti daugiau kaip 1 300 medelių ir dar apie 18 tūkst. įvairiausių rūšių krūmų – daugiausiai jų bus pasodinta pagrindinėje parko teritorijoje. Parką papuoš dar apie 13 tūkst. įvairiausių svogūninių gėlių.  

Viso dvaro kompleksinius atnaujinimo darbus planuojama baigti 2020 metais, parko sutvarkymas kainuos apie 5,7 mln. eurų. Savivaldybė skiria apie 3,3 mln. Eur, o daugiau kaip 2,3 mln. Eur – Europos Sąjungos investicijos.

– Pirmoje jūsų prieš porą metų parengtoje parodoje vyravo pasaulinės šlovės sulaukusios 30 fotografijų, kurios buvo spausdinamos "Stern", "Le Figaro", "National Geographic", "Time" ir kituose garsiuose pasaulio leidiniuose. Ką tos fotografijos pasakojo?

– Prieš porą metų vasarą čia, Liepų parke, padedant artimiesiems įkurdinau intriguojančią sutuoktinių iš JAV (Kalifornija) – fotoreporterio Peterio Menzelio ir žurnalistės Faith D‘Aluisio fotografijų parodą "Alkana planeta: ką valgo pasaulis?" Sutuoktiniai apkeliavo pasaulį, domėdamiesi, kokį ir kiek kainuojantį maistą skirtingose šalyse šeimos suvalgo per savaitę. Ši fotokronika kvietė atidžiai pažvelgti į 30-ies paprastų šeimų valgytus produktus 24 pasaulio šalyse. Nuotraukų autoriai kvietė susimąstyti, kokią įtaką mitybai skirtingose šalyse daro skurdas, globalizacija ir kariniai konfliktai. Mačiusieji parodą teigė pastebėję, kad kuo daugiau žmonės gali sau leisti nusipirkti maisto, tuo dažniau, deja, jie renkasi abejotinos kokybės produktus.

– Vadinasi, toji paroda buvo ne tik įdomi, bet ir naudinga, privertusi ne vieną ją mačiusįjį susimąstyti?

– Manau, kad būtent taip ir buvo. Gaila vieno – per mažai reklamavome tą parodą. Gal todėl ir ją mačiusiųjų buvo ne tiek, kiek norėjosi. Tačiau tai neatvėsino mano noro parengti dar kelias parodas. Šios, trečiosios, fotografijų parodos pavadinimas "(Ne)atrasta sostinė" ir eksponuojama Liepų parke.

– Kodėl toks parodos pavadinimas? Iš kur gavote tas unikalias 33 nuotraukas?

– Šie metai Kaunui, laikinajai sostinei, – jubiliejiniai. Juk laikinąja sostine Kaunas tapo prieš 100 metų, 1919 m. sausio 2-ąją, kai čionai iš Vilniaus persikėlė laikinoji Vyriausybė. Tiesa, Kauno kaip laikinosios sostinės statusas neįtvirtintas jokiu oficialiu dokumentu. Oficialiai buvo kalbama tik apie laikiną ministerijų, Vyriausybės perkėlimą iš Vilniaus į Kauną. Tas "laikinai" truko kelis dešimtmečius. Kaip tuo laikotarpiu augo ir gražėjo Kaunas, koks jame virė gyvenimas, kokios nelaimės jį ištiko – apie visa tai pasakoja fotografijos iš KTU emerito Antano Burkaus gausi nuotraukų kolekcija. Manau, kad jaunesnio amžiaus žmonės, o ypač kauniečiai, fotografijose pamatys vaizdus, pastatus, Kaune virusį gyvenimą, kurio jie net neįsivaizdavo. Norėčiau, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių. Juolab kad Kačerginėje dabar lankosi nemažai dviratininkų iš Kauno, tarpukario vaizdai juos turėtų sudominti. Paroda veiks ir žiemą.

– Kalbinti Liepų alėjos lankytojai gyrė ne tik šį jūsų sumanymą, bet ir minėjo dar šį pavasarį čia veikusią jūsų surengtą nuoširdžią fotografijų parodą "Žaislų istorijos". Apie ką ta paroda pasakojo, kokias problemas viešino?

– Tai italų fotografo Gabrielio Galimberti, apkeliavusio didelę dalį pasaulio, nuotraukų paroda. Jomis jis siekė parodyti, kaip vaikiški žaislai gali atspindėti ekonominę ir socialinę atskirtį, realybę jo apkeliautose šalyse. Ta paroda, mano supratimu, buvo labai jaudinanti, nes visiems suprantama jautria kalba kalbėjo apie žaislus ir vaikystę – tai daugeliui parodos lankytojų sukėlė daugybę prisiminimų, o jautresni ilgiau stoviniavo prie vienos ar kitos nuotraukos, matyt, palietusios slaptą vaikystės stygą ar privertusios susimąstyti apie šiandienos skaudulius, atspindėtus per žaislus.

1932 m.: Lietuvos jachtklubas įsikūrė kairiajame Nemuno krante, prie Vytauto Didžiojo tilto, plaukiojančiame pastate, vadintame brandvachta. Vėliau šis plaukiojantis pastatas buvo pavadintas "Perkūno" jachtklubu, kuris po 1936 m. olimpinių žaidynių įsigijo dvi olimpinės klasės joles – pirmąsias sportines burvaltes Kaune. (J. Skrinsko nuotr.)

1930 m.: Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė "Amlitas" Kęstučio gatvėje. Ši bendrovė, veikusi Lietuvoje 1919–1938 m., prekiavo automobiliais, traktoriais, organizavo viešąjį transportą, įsteigė "Fordson" traktorių, "Ford" automobilių gamintojų atstovybes, pardavinėjo minėtas transporto priemones ir dviračius. Per metus parduodavo 120–360 vnt. automobilių ir traktorių. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje iš "Amlito" Kaunui buvo nupirkta 20 miesto autobusų. (J. Skrinsko nuotr.)

1935 m.: nuo 1856 m. veikusi Senamiesčio turgavietė – "Žuvų rinka". Pavadinimas klaidina, nes žuvimi prekiauta tik viename iš skyrių, o pagrindinės prekės buvo buitinės – malkos, pašarai, įvairūs daiktai ir maisto produktai. Ši vieta buvo išskirtinė tuo, kad vasaros naktimis čia vykdavo urmininkų turgus. Nuo 12 val. nakties į turgų pradėdavo plūsti daržovėmis prekiaujantys žmonės, o po poros valandų prasidėdavo prekyba – čia pirkdavo tie, kurie vėliau šias gėrybes perpardavinėdavo. (P. Pakulnio nuotr.)

1925 m.: žuvusių už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonija Karo muziejuje Kaune. Karo invalidų orkestras žygiuoja "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" paminklo link. Nuo 1922 m. prie šio paminklo karo invalidai atlikdavo kasdienę valstybinės vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremoniją. Nuotraukoje orkestras išžygiuoja iš buvusios carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko cerkvės, rekonstruotos į muziejų. Dabartiniais laikais ši iškilminga ceremonija atkurta, tačiau atliekama tik ypatingų švenčių progomis. (P. Pakulnio nuotr.)

Konkė: arklinis tramvajus maršrutu "Rotušės aikštė – Geležinkelio stotis" kursavo nuo 1892 m. iki ją 1929 m. nuvertė protestavę studentai. Tuomet pradėjo kursuoti autobusai. (P. Pakulnio nuotr.)

1935 m.: vieno svarbiausių Lietuvoje Lietuvos komercijos banko pastatas Laisvės al. ir Maironio g. sankirtoje. Čia veikė ir vokiškų knygų knygynas, įvairios parduotuvės. Dabartiniu metu šis pastatas pagal architekto V.Juozaičio projektą meistriškai "paaugintas" iki keturių aukštų. Nuotraukos centre – pagrindinio Kauno m. maršruto "Rotušė – Panemunė" autobusas. (P. Pakulnio nuotr.)

1924 m.: Savanorių prospekto įkalnės vaizdas, žiūrint nuo Laisvės alėjos. Centre – lietaus vandens surinkimo griovys. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

1936 m.: pavasario potvynio vaizdas Kaune, Maironio gatvėje, žiūrint į Nemuno pusę. Dešinėje – Amerikos lietuvių automobilių prekybos akcinės bendrovės "Amlitas" pastatas po rekonstrukcijos, t.y., užstačius antrąjį aukštą. Potvynio dienomis tiek Maironio, tiek Kęstučio, tiek kitomis gretimomis Kauno gatvėmis buvo susisiekiama valtimis. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

1935 m.: modernūs Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos fakulteto rūmai, suprojektuoti architekto prof. M.Songailos, pastatyti 1932 m. Rūmai neišliko, nes Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenė juose buvo įkūrusi karo ligoninę, o atsitraukdama 1944 m. rūmus susprogdino, kad čia buvusiomis moderniausiomis laboratorijomis nesinaudotų jų priešas. Taip netekome vieno gražiausių Kauno pastatų – mes statėme, o kitų šalių kariuomenės griovė. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

Neišliko: vaizdas į Linksmakalnį nuo tuo metu buvusios garlaivių prieplaukos Nemune. Viršuje matyti 1944 m. vokiečių susprogdinti VDU Fizikos ir chemijos fakulteto rūmai. Šiuo puikiu vaizdu galėjo gėrėtis visi, plaukiantys Kačerginės link. Pirmame plane – krovininis laivas ir jachtklubas. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

1935 m.: Kauno geležinkelio stotis iš Vytauto prospekto pusės. Geležinkelio stotis Antrojo pasaulinio karo metu buvo apgriauta, pokaryje – rekonstruota. Prospekto kairėje – viešbučiai, restoranas, cukrainė, parduotuvės. Kairėje – menkaverčiai pastatai. Jie sovietinės valdžios metais buvo nugriauti, o vietoje jų pastatytas kino teatras "Planeta". Dabar buvusiame kino teatre veikia turgus. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

1936 m.: keleiviai Rotušės aikštės pradinėje autobuso maršruto "Rotušė – Panemunė" stotelėje. Šis maršrutas daugelį dešimtmečių buvo pats populiariausias. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

1925 m.: nuotraukos centre šypsosi Kipras Petraukas (1885–1968) – visų laikų žymiausias Lietuvos operos dainininkas – tenoras, dainavęs Lietuvos teatre Kaune, Sankt Peterburgo Marijos teatre, Maskvos Didžiajame teatre, Milano "La Scaloje", Operos ir baleto teatre Vilniuje, gastroliavęs Barselonoje, Paryžiuje ir Romoje. Nuotraukoje jis drauge su žymiuoju režisieriumi, dramaturgu Borisu Dauguviečiu stebi Kaune dviračių lenktynes. (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

Griūtis: Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną buvo sovietų susprogdintas 1941 m. birželio 26 d., siekiant sutrukdyti artėjančiai vokiečių kariuomenei. Plieninių konstrukcijų arkinį 252 m ilgio tiltą buvo suprojektavusi ir pastačiusi danų inžinieriaus Knudo Hėjgordo kompanija. Tiltas buvo iškilmingai atidarytas 1930 m. sausio 11 d. Nuotraukos tolumoje, dešinėje, matyti VDU rūmai, kairėje – Aleksoto funikulierius. Šis tiltas tarnavo tik vienuolika metų. Pokaryje, 1948 m., vokiečių karo belaisviai pastatė dabartinį tiltą.  (A. Burkaus kolekcijos nuotr.)

Į medžių pjovimą mieste kauniečiai vis dar reaguoja labai jautriai. Vos tik prasidėjus darbams, kyla baimių, jog bus pažeisti jau ne vienerius metus Kauną puošiantys želdiniai. Šį kartą nerimo signalas dėl pjaunamų medžių pasklido iš Laisvės alėjos.

Kauniečiai socialiniuose tinkluose pradėjo dalytis informacija, jog netoli kino teatro „Romuva“ darbininkai nupjovė liepą. Žmonės pradėjo baimintis, kad dėl rekonstrukcijos kris ir daugiau centrinės gatvės medžių. Tačiau Kauno miesto savivaldybė suskubo miestiečius raminti, nupjauti du medžiai jau neberodė gyvybės ženklų.

„Norime nuraminti visus medžiams neabejingus kauniečius: dvi liepos, pašalintos Laisvės alėjoje, buvo visiškai sausos, negyvos. Pirmajame rekonstrukcijos etape nudžiuvę, negyvi medžiai taip pat buvo keičiami naujais“, – paskelbta Kauno miesto savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje. Kaip įrodymą, jog medžiai jau seniai buvo nudžiuvę, savivaldybė pridėjo ir kelias nuotraukas.

Nupjautų sausuolių liepų vietoje bus atsodinti nauji medeliai.

„Tarp medelių, alėjos viduriu, eis pėsčiųjų takas. Mamos galės stumti vežimėlius, vaikai – važinėtis paspirtukais, – piešė būsimosios žaliosios zonos viziją Irmantas Šumskas, Užliedžių seniūnas. – Čia atsikėlusiems gyventi žmonėms, tarp kurių daug jaunų šeimų, labai trūksta žalumos, poilsio zonų, vietų žaisti vaikams. O Giraitės bendruomenės gausėjimas stulbinamas, kas savaitę čia gyvenamąją vietą deklaruoja apie 30 naujakurių.“

„Giraitės bendruomenė galėtų būti pavyzdžiu visiems, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, trumpam įsmeigęs į žemę kastuvą, kuriuo pylė žemę ant liepos sodinuko šaknų. – Ši bendruomenė išsiskiria tuo, kad žmonės, užuot skundęsi, dejavę ir vien tik reikalavę, patys siūlo sprendimus, darbus, kuriuos galima daryti drauge su savivaldybe, pasitelkus į pagalbą seniūniją. Ir Giraitės bandruomenės žmonės visada pasirengę prisidėti prie savo aplinkos gražinimo. Idėjomis, pasiūlymais, talkomis.“

„Būtent tokia ir buvos šios liepų alėjos pradžia“, – šypsojosi V. Makūnas.

„Giraitės bendruomenė, – pastebėjo meras, – ateina su projektais, su konkrečiais pasiūlymais dėl vaikų žaidimų aikštelių, rekreacijos zonų, apželdinimo, apšvietimo. Jie siūlo savo viziją, rodo iniciatyvą ir norą gyventi gražiau, jaukiau. Taip geri dalykai ir prasideda – nuo savo kiemo, savų namų, kuriuose ne lauki, kol kažkas ateis ir padarys, o visų pirma rodai iniciatyvą pats. Tada jau savivaldybė, seniūnija ieško galimybių padėti žmonėms įgyvendinti jų gražesnės, jaukesnės, patogesnės gyvenvietės viziją.“

„Netrukus švęsime mūsų bendruomenės pirmąsias metines, – paaiškino Giraitės bendruomenės valdybos pirmininkė Edita Gedgaudė, ant rankų nešina dvimečiu talkos dalyviu Daugirdu. – Kai prieš metus pirmąsyk nuėjome pas merą V. Makūną, mūsų bendruomenę sudarė šeši žmonės. O dabar pažiūrėkit, kiek aktyvių bendruomenės narių sodina liepas.“

„Giraitėje žmonių tankis gyvenamosiose zonose šiuo metu lygiai toks, kaip Vilniuje, – sakė E. Gedgaudė. – Tai itin sparčiai auganti gyvenvietė, joje daug jaunų kūrybingų žmonių, ir mums visiems katastrofiškai trūksta žalumos. Namai pastatyti plynuose laukuose, nėra medžių, nėra pavėsio. Mes mąstome, kaip galėtume sau padėti, darome vizualizacijas, einame į Kauno rajono savivaldybę ir tikrai sulaukiame dėmesio, paramos, pagalbos. Net neabejojame, kad bendromis jėgomis netrukus Giraitėje gyventi bus nepalyginti gražiau ir jaukiau.“