Vien šiemet tam numatyta skirti daugiau nei 700 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos (ES) paramos ir karinio mobilumo lėšų, antradienį pranešė bendrovė.

Bendrovė teigia atnaujinusi 2024–2027 metų strategiją. Tarp svarbiausių projektų – magistralių „Via Baltica“ bei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kelių Vilnius–Utena ir Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija bei su tarptautine dviračių „EuroVelo“  trasa sutampančio dviračių ir pėsčiųjų kelio Smiltynė–Nida plėtra.

Šiemet bendrovė taip pat numatė sutvarkyti 360 pėsčiųjų perėjų, o eismo saugai planuoja skirti 10 mln. eurų, dar 74 mln. bus skirta aplinkosaugos priemonėms nuo laukinių gyvūnų.

„Via Lietuva“ per trejus metus, be KPPP lėšų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų – numato pritaikyti ir alternatyvius veiklos finansavimo modelius, sukurti ilgalaikius investicijų, kelių plėtros planus. 

LAKD nuo praėjusių metų sausio tapo akcine bendrove. Šiuo metu bendrovė valdo daugiau nei 21 tūkst. valstybinių kelių tinklą.

„Pagal mūsų dangos būklės indeksą vertiname, kad turime prastos kokybės kelių daugiau negu 6 tūkst. Jiems sutvarkyti reikia daugiau negu 5,4 mlrd. eurų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šalyje turime daugiau negu 5 tūkst. kilometrų žvyrkelių, kurių asfaltavimui papildomai reikia beveik 850 mln. eurų“, – Seime vykusios konferencijos apie kelių finansavimo galimybes metu sakė G. Katinas.

„Tiltai tiesiogiai taip pat susiję su saugumu, jiems ilgą laiką dėmesys buvo nepakankamas ir šiai dienai turime daugiau negu 100 prastos būklės tiltų, kurių skaičius nuolatos yra linkęs didėti. Kad jie būtų sutvarkyti, reikia daugiau negu 210 mln. eurų“, – kalbėjo jis.

LAKD duomenimis, šalyje yra 21 tūkst. valstybinės reikšmės kelių, 1,7 tūkst. magistralinių kelių, beveik 5 tūkst. krašto kelių, 14,5 tūkst. rajoninių kelių bei 1,5 tūkst. tiltų ir viadukų.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

Šiuo metu Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai. Šiemet LAKD Lietuvoje planuoja tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų.

Tvarkant viaduką eismas juo vyks viena eismo juosta, o po viaduku – dviem susiaurintomis juostomis.

LAKD projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas teigia, kad dauguma tiltų ir viadukų Lietuvoje statyti prieš kelis dešimtmečius, o jų remontui ne visada pakanka finansavimo.

„Marvelės viaduko kapitalinio remonto darbus nupirkome dar praėjusiais metais, o sutvarkyti viaduką planuojame per šiuos metus“ – pranešime teigė G. Katinas.

Bus paklota nauja asfalto danga, suremontuotos kolonos ir perdanga, deformaciniai pjūviai, vandens nuvedimo sistema, turėklai, apsauginiai atitvarai, atramos, viaduko šlaitai, apšvietimas, atnaujintas ženklinimas.

Marvelės viadukas pastatytas 1994 metais, jo būklė prasta: asfalto danga suskilinėjusi, duobėta, su provėžomis, vietomis surūdiję atitvarai.

2024 metais LAKD ketina tvarkyti daugiau nei 30 tiltų ir viadukų. Pernai valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyta 18 tiltų ir viadukų.

Naujas bendrovės pavadinimas trečiadienį įregistruotas Registrų centre.

Pasak įmonės vadovo Mariaus Švaikausko, pavadinimo keitimas siejamas su organizacijos pertvarka, pradėta pernai ir  tęsiama šiemet.

„Manome kad naujas įmonės pavadinimas labiau atspindės įmonės siekį ir ambiciją tęsti pradėtus organizacinius pokyčius, didinti brandą įmonėje sutelkti ir sustiprinti kelių inžinerijos kompetencijas ir užtikrinti, kad šalyje būtų kuriamas saugus, tvarus ir technologiškai pažangus šalies kelių tinklas“, – pranešime sakė jis. 

Planuojama, kad pavadinimo keitimas bus baigtas pirmoje metų pusėje – numatoma atnaujinti ir logotipą, vizualinį identitetą, šūkį, misiją, viziją.

Sausio pradžioje skelbta, kad direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų, pavadinimas keičiamas gavus akcininkės – Susisiekimo ministerijos pritarimą. Taip pat bus atnaujinamas ir prekės ženklas.

Kelių direkcija nuo praėjusių metų sausio tapo akcine bendrove, o jos vadovu paskirtas Marius Švaikauskas. Sausio pradžioje jis yra sakęs, kad 2024 metais įmonė žada išlaikyti darbų tempą ir tęstinumą, tęsti įmonės pertvarką.

Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,7 proc. iki 13,1 mln. eurų, grynasis pelnas sumenko tris kartus iki 782 tūkst. eurų.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovo Martyno Gedaminsko, dėl vos prieš keturis mėnesius kapitaliai rekonstruoto ir nuplauto kelio įmonė jau kreipėsi į atsakingas institucijas. Jų paprašyta sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes. Nustačius, kad projektavimo ar darbų atlikimo metu darbai atlikti nekokybiškai – Kelių direkcija sieks nuostolių atlyginimo.

Kadangi net ir nuslūgus potvyniui keliu Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nebus įmanoma naudotis, LAKD nurodė rangovui kuo skubiau greta esančiame ir šiuo metu remontuojamame kelyje Pagėgiai–Plaušvariai atlikti būtinuosius tvarkymo darbus ir jame atnaujinti eismą. Darbai bus atnaujinti iškart atslūgus potvyniui.

Šiuo metu LAKD konsultuojasi su specialistais dėl apsemiamų kelių pokyčių ir svarsto atlikti kelio Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė hidrodinaminio poveikio vertinimą. Pirmą kartą Lietuvoje tokia studija buvo atlikta Šilutės rajone statant Rusnės estakadą. Atliekant vertinimus buvo atliktas hidrodinaminis modeliavimas – atsižvelgiama į užliejimo lygį ir galimybes, esant skirtingo dydžio potvyniams, buvo vertinamos ir kitos priemonės, leidžiančios sumažinti ekstremalių potvynių grėsmes. Kadangi hidrodinaminis modeliavimas leidžia įvertinti skirtingų dydžio potvynių poveikius ir pasekmes, turint šią informaciją lengviau priimti teisingą sprendimą.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi klimatas, vis dažniau tenka susidurti su įvairiomis gamtos stichijomis, aplinkos reiškiniais. Pavasariniai potvyniai vakarų Lietuvoje nėra naujiena, tačiau matome, kad jie kasmet yra didesni, prasideda anksčiau ir tęsiasi ilgiau, nei esame įpratę. Kelių projektuotojai turi į tai atsižvelgti ir įvertinti šias aplinkybes. Būdami užsakovu suprantame, kad turime ir patys praplėsti, atnaujinti turimas ekspertines žinias, kad ateityje galėtume padėti rangovui ir visi drauge rastume teisingus sprendimus“, – pastebi M. Gedaminskas.

Kelių direkcija statinio griūties tyrimo metu iš atsakingų institucijų sudarytų atstovų komisijai nurodė išanalizuoti, ar projektavimo darbų metu buvo atsižvelgta į specifines šio regiono aplinkos sąlygas.

Už nuplautų kelių atstatymo darbus, kaip ir patrulines kelių apžiūras, riziką keliančių kelių priežiūrą, šiuo metu yra atsakingas LAKD partneris – AB „Kelių priežiūra“. Dėl kelio Pagėgiuose ir kitų probleminių kelių ruožų LAKD nuolatos komunikuoja su partneriu, į pagalbą pasitelkė ir daugiau ekspertų, kurie dalinasi problemų analizėmis, įžvalgomis ir galimais techniniais sprendimais. Partnerių paprašyta ne tik padidinti darbuotojų pajėgas šioje šalies dalyje, bet ir nuolatos informuoti apie situaciją ir pokyčius vakarų Lietuvos keliuose.

LAKD darbuotojai vakar taip pat susisiekė su Pagėgių seniūnija, su kuria palaiko ryšį, kad esant būtinybei būtų galima padėti žmonėms, negalintiems išvažiuoti iš savo namų.

Priminė, kas prižiūri kelius

„Orų sąlygų pasikeitimai, sparčiai tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos regionų. Kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose dėl apsėmimo eismas ribojamas ar draudžiamas. Potvyniai šioje šalies dalyje yra įprastas reiškinys, visgi šiais metais jie yra gerokai intensyvesni ir ankstesni“, – dėstė LAKD.

Specialistai priminė, kad patrulines kelių apžiūras, riziką keliančių kelių priežiūrą ir nuplautų kelių atstatymo darbus vykdo „Kelių priežiūra“.

„Dėl probleminių kelių ruožų palaikome nuolatinį ryšį su partneriais, papildomai pasitelkiame ir mūsų ekspertus, kurie dalinasi problemų analizėmis ir galimais techniniais sprendimais. Partnerių šiomis dienomis prašome ne tik didinti pajėgas, bet ir nedelsiant informuoti apie pokyčius dalyje vakarų Lietuvos regionų“, – nurodė LAKD atstovai.

Neliko kelio

Eismo ekspertai įvardijo, kad šiuo metu didžiausia problema yra rajoniniame kelyje Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, kur potvynis nuplovė kelią.

„Nelaukiant susisiekėme su Pagėgių seniūnija, papasakojome apie duotas užduotis įmonei „Kelių priežiūra“. Su seniūnija ir toliau bendrausime, jei reiks papildomos pagalbos – dėsime visas pastangas, jog būtų pasiektas bendras tikslas. Be pažadų, o siekiant iš tiesų padėti. Konkrečius sprendinius dėl šio kelio turėsime iki šiandien vakaro, jais pasidalinsime“, – kaip bus sprendžiama iškilusi problema, nurodė LAKD.

Nuotraukose matyti, kad potvynis gerokai apgadino kelią, nuplovė ištisus asfalto gabalus, kelio pagrindus, tad dabar dalis minėto kelio atkarpos – visiškai nepravažiuojama.

Aiškinsis griūties aplinkybes

LAKD informavo, kad kelias Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė buvo kapitaliai rekonstruotas dar praėjusiais metais.

„Todėl siekiame, jog dėl šio statinio griūties būtų sudaryta nepriklausoma komisija, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes. Šio kelio projektavimo metu viena iš nurodytų užduočių buvo atsižvelgti į specifines aplinkos sąlygas, todėl sieksime patikrinti, ar projektavimo metu tai buvo atlikta. Taip pat esame nusprendę patikrinti ir rangovo atliktų darbų kokybę“, – teigė specialistai.

LAKD vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, naujasis aplinkkelis sudarys geresnes sąlygas karinės technikos judėjimui Lietuvoje.

„Perkame svarbaus projekto darbus, kurio įgyvendinimas užtikrins tinkamą susisiekimą su Rukloje dislokuotais kariniais daliniais ir sudarys geresnes sąlygas Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui Lietuvoje. Antrojo Jonavos aplinkkelio tiesimo etapo metu bus pagerintos eismo sąlygos tiek jonaviečiams, tiek  Jonavą kertančiam tranzitiniam transportui“, – pranešime teigė M. Švaikauskas.

LAKD teigimu, aplinkkelis bus tiesiamas dviem etapais. Pirmo etapo statybos darbai turėtų prasidėti šiais metais.

Jonavos pietrytinis aplinkkelis rytinėje pusėje prasidės nuo tilto per Nerį ties Skaruliais ir tęsis piečiau šio kelio maždaug iki Šveicarijos kaimo Jonavos rajone, kur vėl susijungs su magistraliniu keliu.

Šiuo metu, pagal pernai spalį įsigaliojusią sutartį, jau vykdomi antrojo etapo, 7 kilometrų magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožo, projektavimo darbai.

Projekto finansavimui planuojama naudoti lėšas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, bankų solidarumo įnašo ir valstybės biudžeto.

Vyriausybės spaudos tarnyba BNS pranešė, kad komisija neįžvelgė būsimo sandorio grėsmių ir rizikų.

„Komisija gavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimą dėl ketinamo sudaryti sandorio su „Proit“ dėl elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų įsigijimo ir rizikų, grėsmių dėl šios sistemos diegimo neidentifikavo“, – BNS pranešė Vyriausybė.

Tačiau, pasak jos, atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

LAKD vadovas Marius Švaikauskas anksčiau BNS teigė, kad sutartį su „Proit“ planuojama pasirašyti iki sausio pabaigos, o sistemą įdiegti per 14 mėnesių nuo jos pasirašymo – iki 2025 metų kovo pabaigos.

Atsižvelgiant į sistemos jautrumą sandorio šalys turės užtikrinti, kad kuriant ir diegiant sistemą nebūtų naudojama įranga, technologijos ir paslaugos iš grėsmę Lietuvai keliančių valstybių.

 

„Proit“ vadovas Justinas Brokorius BNS nekomentavo komisijos sprendimo ir kada sutartis bus pasirašyta.

Kauno įmonė anksčiau yra laimėjusi dešimtis įvairios vertės valstybinių konkursų. Informacinių sistemų kūrimo, diegimo, priežiūros, konsultacijų ir kitas paslaugas teikianti bendrovė 2022 metais gavo 6,1 mln. eurų pajamų, arba 13 proc. daugiau nei 2021 metais (5,4 mln. eurų), ji uždirbo 340,7 tūkst. eurų grynojo pelno – 4,9 karto daugiau (70 tūkst. eurų), rodo Registrų centro duomenys.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai gruodį patvirtino, kad LAKD įmonę „Proit“ pasirinko teisėtai. Jos teisėtumą ginčijo  konkurse taip pat dalyvavusi Čekijos įmonė „TollNet“.

Dėl šio teisinio ginčo LAKD pernai rudenį paprašė iki 2025 metų liepos atidėti e. tollingo diegimą. Vyriausybė tokį prašymą palaikė, tačiau Seimas gruodį leido sistemos veiklos pradžią atidėti tik iki 2025-ųjų sausio.

Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas jos diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos. 

2021 metais paskelbus preliminarios 40 mln. eurų vertės sistemos kūrimo konkursą jo laimėtoja iš pradžių išrinkta „TollNet“, o „Proit“ užėmė antrą vietą, Kelių direkcijai neskyrus balų už patirtį vykdant panašias sutartis ir įmonei šį sprendimą apskundus teismai LAKD įpareigojo konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo. Tuomet laimėtoja buvo paskelbta „Proit“.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad suremontuotu taku bus galima naudotis jau šiemet.

„Jau šių metų antrąjį pusmetį dviračiais galėsime patogiai ir saugiai keliauti nuo Smiltynės iki pat Nidos“, – LAKD pranešime sako M. Skuodis.

LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, kad tai didžiausias Lietuvoje darnaus judumo projektas.

Dalį darbų už 3,8 mln. eurų (be PVM) atliks bendrovė „YIT Lietuva“, su kuria metų pradžioje pasirašyta sutartis, dėl likusių darbų planuojama susitarti artimiausiu metu.

„YIT Lietuva“ 2023 metais rekonstravo pirmąją 13,5 kilometro ilgio dviračių tako atkarpą taro Smiltynės ir Juodkrantės, darbai kainavo 5,8 mln. eurų.

Rekonstravus likusias atkarpas takas bus 2,5–3,5 metro pločio, ties Juodkrante – 2,8 km ruože bus įrengta 5,5 metro pločio dviračių gatvė su šaligatviais pėstiesiems ir 37 automobilių vietomis, take bus įrengtos ir poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais.

Kelių direkcija jau atliko būsimos veiklos poveikio reikšmingumo įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms vertinimą.

Bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 km. Didžiąja tako dalimi, beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos, rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, likusia dalimi – Neringos savivaldybė.

Direkcija paskelbė rangovo konkursą, darbus planuojama pradėti pavasarį, pranešė LAKD.

Projektų grupės valdymo vadovas Gediminas Katinas teigė, kad bus pagerintas susisiekimas, padidintas eismo saugumas: „Suplanuota remontuoti kelio dalis yra ne tik prastos būklės, tačiau ir neatitinka šios kategorijos keliams keliamų reikalavimų“.

Suplanuoto atnaujinti kelio ruožas prasideda nuo 3,3 km ir tęsiasi iki 10,6 km.

Šiuo metu kelyje Vievis–Aukštadvaris vyksta ruožo nuo 1,8 iki 3,4 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat vyksta ruožo nuo 10,6 iki 17,7 km rangos darbų pirkimas.