Atotrūkio rekordas

Devynetų magija buvo sėkminga tiek Vaidoto Žalos ir Ivo Pukio ekipažui, triuškinamai laimėjusiam varžybas, tiek Martynui Samsonui su Ervinu Snitku, kurie pirmą kartą tapo absoliučiais Lietuvos čempionais.

„Škoda Fabia R5“ automobiliu važiavę V. Žala su I. Pukiu tiesiog dominavo Elektrėnų, Trakų ir Kaišiadorių rajonų keliuose nepalikdami varžovams jokių šansų. Jie laimėjo visus devynis greičio ruožus ir namo išsivežė ne tik didžiąją, pereinamąją, ralio taurę, bet ir visus savivaldybių, kuriose driekėsi greičio ruožai, merų įsteigtus prizus.

Itin smagu lėkti, kai trasos ne trijų – o vieno automobilio pločio.

 

„Itin smagu lėkti, kai trasos ne trijų – o vieno automobilio pločio, kalvotos, vingiuotos, buvo momentų, iš kurių pavyko išsisukti per Marytės plauką tik automobilio šoną aptarkavus, bet buvo labai smagu“, – savo pasirodymu džiaugėsi V. Žala.

Čia jis pergalę pasiekė didžiausiu atotrūkiu nuo varžovų savo karjeroje. Antroje vietoje likusį M. Samsono ir E. Snitko ekipažą V. Žala aplenkė daugiau nei 3 minutėmis. Tiesa, ir varžovų, konkuruojančių dėl pergalės bendroje įskaitoje, jis neturėjo.

Neišvengė avarijų

Panašiausią į V. Žalos tempą demonstravęs Giedrius Notkus dar ketvirtajame greičio ruože pramušė ratą ir, praradęs keturias minutes laiko, iš kovos pasitraukė. Lyg to nebūtų gana, penktajame greičio ruože, lėkdamas į posūkį dideliu greičiu, galiniu ratu kabino kupstą, vertėsi ir sudaužė automobilį. Taip G. Notkaus ir Daliaus Strižano ekipažas jau antrą kartą iš eilės nebaigė ralio.

„Buvo momentų, iš kurių pavyko išsisukti per Marytės plauką tik automobilio šoną aptarkavus, bet buvo labai smagu.“

 

Tuo tarpu čempionato lyderis M. Samsonas, kurį žiūrovai mėgsta už itin aštrų ir efektingą važiavimą, mokėsi neskubėti. Iš kovos dėl titulo iškritus Vladui Jurkevičiui ir G. Notkui, Martynui tereikėjo pasiekti finišą. Sunkią dešinę koją turinčiam uteniškiui nebuvo lengva važiuoti saugiai, pripažino, kad toks tempas jam neįprastas.

Vis dėlto, pirmą kartą būdamas čempionato lyderiu, jis negalėjo sau leisti išbarstyti titulo Elektrėnų rajono pakelėje, kai jo buvo siekiama tiek daug metų. Automobiliu „Škoda Fabia N5+“ važiavęs ekipažas saugiai finišavo antroje vietoje. Taip M. Samsonas ir E. Snitkas oficialiai tapo Lietuvos ralio čempionais.

Finišas Utenoje

Trečioji absoliučios įskaitos vieta atiteko Rokui Steponavičiui ir Dovydui Ketvirčiui, važiavusiems automobiliu „Ford Fiesta N5 EVO3“. Po nesėkmingo pirmojo pusdienio, kaip juokėsi Rokas, jiems pavyko susigrąžinti laimės paukštę į draugiją ir jie aplenkė antrą kartą prie N5 klasės automobilio vairo sėdusį Deividą Gezevičių.

Tikra drama įvyko kovoje dėl pergalės viena ašimi varomų automobilių įskaitoje, kurioje visą ralį kovojo Sauliaus Trapuilos ir Manto Meilūno ekipažas, važiavęs „BMW M3“, ir Justo Simaškos ir Aro Kalėdos ekipažas su „BMW 328“. Po septynių greičio ruožų J. Simaška ir A. Kalėda netgi buvo išsiveržę į priekį, tačiau priešpaskutiniame, aštuntajame, greičio ruože vos startavus nusimontavo padanga, skilo ratlankis, vyrai turėjo stoti remontuoti automobilio trasoje ir iššvaistė apie 6 minutes. Milžiniška persvara, kurią buvo įgiję prieš kitus LARČ8 įskaitos varžovus, tiesiog dingo.

Bendroje viena ašimi varomų automobilių įskaitoje laimėjo S. Trapuila su „BMW M3“, o paskutiniame, trumpame greičio ruože Elektrėnų gatvėmis J. Simaška dar sugebėjo susigražinti trečią vietą savo klasėje.

Ralio sprinto įskaitoje laimėjo D. Sukacko ir D. Vasiliausko ekipažas, važiavęs automobiliu „BMW E46“. Antroje vietoje – šeimyninis Ožiūnų ekipažas, taip pat važiavęs BMW, o trečioje – A. Černius ir J. Ščiglinskienė, lėkę „Subaru Impreza“. Paskutinis Lietuvos ralio čempionato etapas vyks rugsėjo 30–spalio 1 d. Utenoje.

Penktose ir lemiamose finalo serijos rungtynėse „Kaunas Hockey“ ir „Hockey Punks“ dėl čempionų titulo kovojo iki pat paskutinės susitikimo akimirkos, bet galiausiai džiaugsmo šokį šoko kauniečiai – dramatiškose rungtynėse 2:1 pergalę šventė „Kaunas Hockey“ ledo ritulininkai. Šis triumfas leido Kauno klubui iškovoti pirmuosius aukso medalius savo klubo istorijoje.

Pirmoji pavojinga proga kilo prie „Hockey Punks“ vartų, kai po blokuoto Eduardo Čekmaryovo metimo ritulys vos neįskriejo į vilniečių vartus nuo pačių sostinės atstovų. Netrukus progą po oponentų klaidos savo zonoje turėjo jau Romanas Rešetnikovas, bet ir šiam „Kaunas Hockey“ puolėjui pasižymėti nepavyko.

Galiausiai oponentų zonoje įsitvirtinę kauniečiai atidarė savo įvarčių sąskaitą, kai sumaištimi prie svečių vartų pasinaudojo E. Čekmaryovas (07:02, rez. perd. Kirilas Danilenka, Vytautas Jagelavičius). Net ir po pelnyto įvarčio „Kaunas Hockey“ nemažino apsukų ir toliau rengė vieną ataką po kitos, o „pankų“ vartininkui Simui Baltrūnui teko ne kartą gelbėti savo komandą nuo antrojo įvarčio.

Po itin sunkaus starto „Hockey Punks“ tik kėlinio pabaigoje pavyko surengti keletą ilgesnių išpuolių prie varžovų vartų, bet Artūrui Pavliukovui jie didesnių problemų nesukėlė. Tuo tarpu „Kaunas Hockey“ atsakė keliomis pavojingomis kontratakomis, kuriose kauniečiams pritrūko tikslumo.

Antrąjį kėlinį aktyviau pradėjo „Hockey Punks“ atstovai, kurie privertė varžovus pažeisti taisykles ir pirmą kartą rungtynėse stojo realizuoti daugumą. Kiekybinio pranašumo metu vilniečiai sugebėjo įsitvirtinti kauniečių aikštės pusėje, o ilgos atakos metu A. Pavliukovui apmaudžiai neužfiksavus ritulio iš arti progą pasižymėti gavęs Povilas Verenis neklydo (24:56, rez. perd. Aivaras Bendžius, Ilja Želtakovas).

Rungtynėms įpusėjus „Kaunas Hockey“ dukart privertė varžovus pažeisti taisykles, bet pirmąją progą kauniečiai iššvaistė pažeidę sudėties taisyklę, o vėliau sekusios daugumos metu jiems pasižymėti nepavyko.

Trečiasis kėlinys startavo pavojinga „Hockey Punks“ ataka, kurios smaigalyje atsidūręs Aivaras Bendžius dviem bandymais nesugebėjo pergudrauti varžovų vartininko. „Kaunas Hockey“ į tai atsakė savo pavojinga ataka, kurios metu vienas prieš vartininką išvestas Egidijus Binkulis technišku veiksmu nepaliko vilčių S. Baltrūnui (44:33, rez. perd. Vladislavas Šiškovas).

Rungtynėms artėjant prie pabaigos „pankai“ gavo antrąją progą savo daugumai, bet skirtingai nuo pirmosios kiekybinės persvaros, šį kartą svečiams pasižymėti nepavyko. Apsigynusi Kauno komanda surengė savo pavojingą ataką, bet šį kartą E. Binkuliui realizuoti progos nepavyko.

Nenumaldomai artėjant rungtynių finišui „Hockey Punks“ treneris išsigelbėti bandė vartininką keisdami šeštuoju aikštės žaidėju, o atsimušusiai „Kaunas Hockey“ komandai nepavyko tuo pasinaudoti – jų atliktas metimas pataikė į virpstą. Tai leido „pankams“ pratęsti savo bandymus išlyginti rezultatą, bet kauniečiai neklydo ir po rungtynių džiaugėsi aukso medaliais.

Naudingiausiu finalo serijos žaidėju pripažintas E. Čekmaryovas, kuriam be aukso medalių taip pat buvo įteiktas specialus asmeninis prizas.

Debiutiniame sezone vyriausiojo trenerio poste auksą laimėjęs „Kaunas Hockey“ strategas Petras Nausėda džiaugėsi iškovotu auksu bei pripažino, jog prieš šias rungtynes jautė didžiausią jaudulį per visą savo ledo ritulio karjerą.

„Tai mums tikrai labai daug reiškia: jau pernai buvome geriausi, bet dėl pandemijos negavome medalių, o šiemet irgi buvo sunkūs metai, tad didžiuojuosi, jog per nedidelį laiką sukūrėme vieną iš geriausių šalies ledo ritulio klubų ir į miestą atnešėme čempionų titulą. Tai atpildas už sunkų ir kantrų darbą.

Šiandien labai jaudinausi nuo pat ryto – tai buvo didžiausias jaudulys karjeroje, net ir žaisdamas tokio didelio jaudulio nejausdavau. Atrodo viską žinai ir viskas bus gerai, bet jaudulys buvo ir jo labai nesinorėjo perteikti savo komandai. Todėl nuo vakar dienos treniruotės viską darėme labai akcentuotai.“

„Kaunas Hockey“ kapitonas Vytautas Jagelavičius po rungtynių džiaugėsi pirmuoju auksu Kauno klubo gretose bei pripažino, jog serijoje savo įtaką galėjo suvaidinti ir ilgesnė oponentų kova pusfinalio serijoje.

„Dėl to kovojome jau keturis metus, todėl fantastiškas jausmas pagaliau pasiekus pirmąją vietą. Labai geros emocijos, ypač matant tuos žaidėjus, su kuriais čia ir pradėjome treniruotis, o dabar atvežėme auksą į Kauną.

Manau, kad varžovams kiek jautėsi ir nuovargis, visgi jie turėjo labai ilgą pusfinalio seriją, o dabar vėl teko ilga serija finale. Mes po trijų rungtynių galėjome pakeisti savo vartininką, o jų vartininkui teko stovėti visas rungtynes ir nors jis tai tikrai gerai darė, manau, kad galiausiai nuovargis jautėsi ir jam.“

Sidabrą iškovojusios „Hockey Punks“ treneris Mindaugas Kieras po rungtynių pripažino, jog auksą lėmė viena jų auklėtinių klaida, bet teigė neturintis nuoskaudų dėl tokios serijos pabaigos.

„Labai džiugu, jog mūsų komanda augo su kiekvienomis rungtynėmis. Pirmas susitikimas su Kaunu buvo labai sunkus ir mes galvojome ar išvis pajėgsime su varžovais konkuruoti. Visgi, kiekvienose rungtynėse mes žaidėme vis geriau ir, mano nuomone, auksą mes turėjome pasiimti ketvirtose rungtynėse Vilniuje, kurias prastai pradėjome, o tai mums kainavo pergalę.

Šiame susitikime kovėmės iki pat pabaigos ir aš svajojau apie tokią lygią dvikovą, kurioje mes niekuo nenusileistume varžovams. Jie išnaudojo viena proga daugiau nei mes, o mes patys padarėme klaidelę, kuri ir kainavo mums auksą. Visgi, neturiu jokių nuoskaudų – buvo puikus finalas ir puiki kova.“

Gargždų ir Mažeikių komandoms pralaimėję kauniečiai vėl žais išvykoje ir šį kartą keliaus į Jonavą, prieš kurios „Vikingus“ šiemet kartą jau laimėjo. Kaune pergalę pavyko iškovoti rezultatu 3:0.

2020-aisiais metais „Vikingai“ dar nerungtyniavo, tačiau praėjusius metus užbaigė pergalingai. Jonaviečiai rezultatu 5:2 užtikrintai įveikė Panevėžio „Sportidus“ ekipą ir po 10 rungtynių savo sąskaitoje turi 16 taškų – 8 mažiau už „Vytį“.

Pastaruoju metu „Vytį“ kamuoja traumos, o Jonavoje galintys rungtyniauti futbolininkai paaiškės tik prieš rungtynes.

Taip pat, „Vyčio“ treniruotėse šiuo metu pluša 28-erių metų futbolininkas Renaldas Stankevičius, kuris bando įrodyti savo vertę.

Rungtynės su „Vikingais“ Jonavoje trečiadienį prasidės 20 valandą 30 minučių.

Be šių metų sezono, „Žalgiris“ aukso medalius dar iškovojo  1991, 1991-1992, 1998-1999, 2013, 2014 ir 2015 metų sezonuose.  Pagal šį rodiklį sostinės komanda susilygino su Panevėžio „Ekranu“, kuris atkūrus Lietuvos nepriklausomybę  triumfavo 1992-1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metų sezonuose.

Pastaruosius ketverius metus Lietuvoje dominuojantis  „Žalgiris“ pagal iškovotus šalies čempionų titulus dar nepavijo praėjusiame dešimtmetyje karaliavusio Kauno FBK „Kauno“ . Kauno klubas aukso medalius buvo iškovojęs net aštuonis kartus: 1999 (tada vadinosi Kauno „Žalgiris“), 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006 ir 2007 metais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, čempionų vardais džiaugėsi  tik septynios komandos. Be jau minėtų „Žalgirio“, „Ekrano“ ir FBK „Kauno“  aukso medalius po du kartus dar laimėjo Kauno „Inkaras-Grifas‘“ (1994-1995 m. ir 1995-1996 m.)  ir Šiaulių „Kareda“  (1996-1997 m. ir 1997-1998 m.), po vieną kartą - Klaipėdos „Sirijus“ (1990 m.) ir  Mažeikų ROMAR (1993-1994 m.).

Šį penktadienį „Kalnapilio“ bare „Žalgirio“ arenoje – tiesioginė transliacija iš Krasnodaro, kur žalgiriečiai susitiks su „Lokomotiv-Kuban“ krepšininkais. Nuo šiol Eurolygos išvykos rungtynių stebėjimas „Žalgirio“ ambasadoje Kaune įgaus ir dar daugiau spalvų – visi susirinkusieji galės dalyvauti interaktyviuose „Žalgirio“ protų mūšiuose.

Kauno „Žalgirio“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ rungtynės penktadienį prasidės 18 val., bet krepšinio gerbėjai „Žalgirio“ ambasadoje yra laukiami jau anksčiau. Kaip visada, „Žalgirio“ arenoje aistruolius pasitiks vakaro vedėjas. Susirinkusieji išgirs krepšinio ekspertų ir į Rusiją neišvykusių žalgiriečių komentarus, kurie bus tiesiogiai transliuojami ir Žalgiris TV žiūrovams.

Po rungtynių Lietuvos čempionų gerbėjai taip pat galės įrodyti savo žinias apie krepšinį bei „Žalgirį“. Lietuvoje vis populiarėjantys protų mūšių žaidimai žengs ir į „Žalgirio“ ambasadą. Aistruolių lauks mini „Žalgirio“ mūšis, galimybė pademonstruoti savo žinias bei puiki proga laimėti „Žalgirio“ prizų.

„Žalgirio“ ambasada – tai vieta, kurioje būriuojasi žaliai balti. Čia kartu stebimos rungtynės, dalijamasi mintimis apie „Žalgirį“, čia renkasi krepšinio bendraminčiai. „Žalgirio“ ambasados įsikūrusios įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Airijoje bei Didžiojoje Britanijoje.