Seimas šių metų pradžioje Atmintinų dienų sąraše kovo 9-ąją – Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje dieną – įtvirtino kaip Lietuvos vardo dieną. Tad oficialiai šiemet ji buvo minima pirmą kartą ir tai padaryta Kauno įgulos karininkų ramovės (vedėjas plk. Gediminas Macijauskas) ir Lietuvos moterų lygos (pirmininkė prof. Ona Voverienė ir Kauno skyriaus pirmininkė Meilutė Asanavičienė) iniciatyva.

Konferencijoje nagrinėta svarbi mūsų šalies valstybingumui prielaida – Lietuvos paminėjimas Kvedlinburgo metraštyje gali būti laikomas žinomu seniausiu faktiniu Lietuvos valstybės, bet jokiu būdu ne jos vardo pripažinimu. Deja, Lietuvos valstybės raštiško pripažinimo tūkstantmetis oficialiai tapo net neminimo metraštyje žodžio (vardadienis) tūkstantmečiu – 2008 m. gruodžio 23 d. Seimas paskelbė 2009-uosius Lietuvos vardo tūkstantmečio metais. Ar tai nėra, pasak konferencijoje kalbėjusio Vytauto Navaičio, sąmoningas tautos pasididžiavimo ilgamečiu valstybingumu menkinimas? Maža to, tas ydingas pavadinimas (Lietuvos vardo tūkstantmetis) taip išsikerojo, kad, pasak V.Navaičio, sportininkams, menininkams ir kitiems nusipelniusiems žmonėms valstybės apdovanojimai teikiami už labai siauros kalbotyros mokslo srities t.y. vardotyros pasiekimus – už Lietuvos vardo, o ne už Lietuvos valstybės garsinimą.

Nebūna vardadienių metinių

V.Navaitis, nagrinėdamas Kvedlinburgo metraščio tekstą, atkreipė dėmesį į metraštyje minimas tarpusavyje besiribojančias vienodo statuso valstybes Rusia (Rusciae) ir Lietuva (Lituae), bet ne jų vardus. "Valstybės gali ribotis tik su kitomis valstybėmis arba su jūromis ar vandenynu. Todėl neabejotinai metraštyje minima Lietuvos valstybė, o ne tik jos vardas. Todėl ir dėl daugybės kitų įrodymų, pateiktų konferencijoje, atmintinos dienos pavadinimas Lietuvos vardo diena taip pat yra klaidingas. Be to, neįmanoma minėti šios dienos metinių, nes jokia vardo diena neskaičiuojama metais ir neminimos vardadienių metinės!" – teigė V.Navaitis, konferencijoje skaitęs išsamų pranešimą šia tema.

Konferencijos pranešimų autorių (akad. Romualdo Grigo, dr. Leto Palmaičio, prof. habl. dr. Alfonso Vaišvilos, Petro Jonušo ir kt.) nuomone, kuri buvo pagrįsta nenuginčijamų pavyzdžių kalba, pavadinimas Lietuvos vardo diena neatitinka kitų atmintinų dienų pavadinimų suteikimo praktikos – nėra nė vienos kitos atmintinos dienos, kurios pavadinime būtų vartojami žodžiai "vardo diena". Pranešėjų nuomone, lietuvių kalboje žodžiai "vardo diena" gali būti vartojami tik su žmonių vardais ir niekada nėra vartojami su daiktų pavadinimais (vardais). Tad konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo keisti Atmintinų dienų įstatymą ir atmintiną Kovo 9-ąją dieną vadinti Lietuvos diena.

Keičiama tautos galvosena

Anot pranešėjų, pastarųjų metų Lietuvos istorikų darbai, nagrinėjantys Lietuvos valstybingumo ištakų problematiką, dažnai paremti ideologizuotais užsienio autorių vertinimais – tai yra viena iš priežasčių klastoti ar net niekinti Lietuvos istoriją. Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje siekiama įveikti minėtus neigiamus polinkius, artimiausiu metu sukuriant valstybinės, pozityvios ir objektyvios Lietuvos istorijos koncepcijos gaires, pasitelkiant jau esamas visuomenines iniciatyvas ir projektus, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės analitikų kartu su įvairių Lietuvos universitetų istorikų pradėtu vykdyti sumanymu, vadinamu Lietuvos CV.

Pasak V.Navaičio, toks absurdas, kaip Lietuvos vardo diena, atsirado neatsitiktinai. Tai ilgai trunkančio ir sąmoningo Lietuvos menkinimo padarinys. "Nekritiškai nagrinėdami ir cituodami senuosius dokumentus, dažnai neatsižvelgdami į tai, kokios šalies metraštininkai, istorikai rašė ir kodėl taip rašė, istorikai visiškai pamiršo, kad senieji rašytiniai šaltiniai tėra tų laikų informacinio karo reliktai. Anot filosofo F.Nietzsche's, neišgyvens jokia tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis. Iš to kyla pareiga priešintis kaimynų peršamiems istorijos iškraipymams, nusistatymui, kad visada buvome ir esame maži bei menki, paženklinti įvairiais kompleksais – neįžeisti kitų, jaustis kaltais. Priminsiu, 1922 m. Carnegie ir Rockefellerio fondų samdyti mokslininkai tyrimų būdu nustatė, kad yra du lengviausi būdai pakeisti tautų galvoseną ir pačias tautas: karu ir istorijos pakeitimu. Pastarąjį būdą mokslininkai pavadino švelniu istorijos klastojimu", – sakė V.Navaitis.

Nagrinėtos ir kitos temos

Į konferenciją buvo kviesti Respublikos prezidentūros, Seimo, Mokslų akademijos, Mokslo tarybos atstovai, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių universitetų istorikų bendruomenė, dėstytojai ir mokslininkai. Filosofijos bakalauras Algirdas Raukšta atskleidė Netimero kariuomenės ypatumus, politologijos magistras Marius Kundrotas tyrė Netimero ir Zabedeno genus lietuviškoje tautiškumo istorijoje, etnologė Stasė Mickutė gyvai ir vaizdžiai apibūdino Jotvingių piliakalnių ypatumus. Apibendrindama išklausytus pranešimus, prof. Ona Voverienė pabrėžė istoriko atsakomybę vertinant Lietuvos praeitį.

Renginio dalyvius sveikino emeritas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vardu – dr. Jūratė Elena Norvaišienė.

Žinomi Lietuvos mokslo veikėjai kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Taip pat siūloma 2019-ųjų kovo 9 d. valstybės mastu paminėti Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

"2019-aisiais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire", – rašoma kreipimesi.

Jo autoriai primena, kad pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje, tačiau kovo 9 d. ligi šiol nėra įtraukta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo 2017–2020 m. minėtinų datų sąrašą.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – Romualdas Grigas, Bronius Genzelis, Kazimieras Simonavičius, Gediminas Navaitis, Ona Voverienė, Audrius Klimas, Libertas Klimka ir kiti.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis abejoja šios iniciatyvos reikalingumu ir visa tai vertina gana skeptiškai.

Esą, viską reikia daryti savo laiku. Šis kreipimasis būtų suprantamas, jei tai būtų siūlyta minint Lietuvos tūkstantmetį.

"Kalbant apie tai, kaip funkcionuoja atmintis, žmonėms labai svarbi – pradžių pradžia. Pas mus tą pradžių pradžios vietą užėmė Mindaugas. Šita asmenybė yra labai išpopuliarinta ir ją išstumti būtų labai sunku, tad naujoji atmintina diena veikiausiai būtų negyvybinga. Į šitą reikalą žvelgiu kaip ekspertas ir vardiju tai, ko jai trūksta, kad ji įsitvirtintų. Nematau daugybės prielaidų, kad šita diena taptų reikšminga mūsų valstybinių datų kalendoriuje", – pastebėjo A.Nikžentaitis.

Mokslininkai siūlo įtraukti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, o kitąmet valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas  rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose. Juose minima, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – profesorius Libertas Klimka, istorikė Inga Leonavičiūtė.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis sako, kad šis įvykis buvo XI amžiaus pradžios kasdienybė ir abejoja, ar žmonės šią datą kaip nors minėtų.

Su tokiu siūlymu į Seimo, Vyriausybės vadovus ir prezidentę Dalią Grybauskaitę kreipėsi grupė akademikų.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius, – rašoma kreipimęsi. – Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima.“

Devyni kreipimąsi pasirašę akademikai siūlo kovo 9–ąją paskelbti Lietuvos diena, ją įrašyti į minėtinų dienų sąrašą, o 2019–aisiais šią dieną iškilmingai paminėti.

Apie Lietuvą germanų miesto Kvedlinburgo analuose 1009–aisiais užsiminta aprašant misionieriaus šv. Brunono žūtį.

2009–aisiais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, į Lietuvą buvo atgabentas vienintelis išlikęs XVI amžiuje sukurtas dokumento nuorašas.

Pirmadienį JAV, Naujajame Orleane, atidarytas pirmasis Lietuvos garbės konsulatas.

„Jau keletas lietuvių kartų Naująjį Orleaną laiko savo antraisiais namais ir prisideda prie bendros gerovės kūrimo. Lietuva didžiuojasi, kad emigrantų iš Lietuvos Karnofsky šeima Naujajame Orleane vaikystėje priglaudė būsimą pasaulinę džiazo žvaigždę Louisą Armstrongą ir įrodė, kad ir nedidelės tautos su didele širdimi prisideda prie didelių tautų istorijos kūrimo“, – per atidarymo ceremoniją sakė Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

Garbės konsulatui vadovaus lietuviškų šaknų turinti buvusi Naujojo Orleano miesto tarybos pirmininkė, politikė ir verslininkė Jacquelyn Sophie Brechtel Clarkson (Žaklin Sofi Brechtel Klarkson), pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Konsulato atidarymo proga Naujojo Orleano meras savo potvarkiu paskelbė pirmadienį Lietuvos diena.

Klaipėda ir Naujasis Orleanas nuo 2012 metų yra susigiminiavę miestai, šiemet šių miestų uostai taip pat memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi komercine informacija. Naujasis Orleanas – tai laivininkystės vartai į JAV, kuriuo prekės patenka į Misisipės upės baseiną, kuris vidaus laivybos keliu apima du trečdalius visos šalies teritorijos. Šis miestas ypač svarbus ir dėl gamtinių dujų telkinių koncentracijos aplink jį bei suskystintųjų gamtinių dujų eksporto laivybos keliu.

Tai jau 23 Lietuvos garbės konsulatas JAV. Artimiausiu metu bus atidarytas ir garbės konsulatas Ričmonde, Virdžinijos valstijoje, o 2015-ųjų pirmojoje pusėje ir pirmasis Lietuvos generalinis Konsulatas JAV vakarinėje pakrantėje, Los Andžele.