„Manome, kad vieno iš kanalų eliminavimas – o aš galiu drąsiai teigti, kad šiuo atveju, jeigu bus tokie ribojimai nustatyti, tai gyvybės draudimo pardavimo kanalas per draudimo agentų tinklą, tikėtina, sunyks ir tai sąlygos ženklius, kardinalius įmonių veiklos modelio pasikeitimus, nes didelė dalis įmonių savo pardavimus yra parėmusios būtent per šiuos platinimo tinklus, tai manome, kad tie siūlymai daugeliu atveju gali riboti ir konkurencijos dalykus“, – BNS teigė G. Rimša.

„Poveikio konkurencijai įvertinimas nebuvo atliktas iš banko pusės, o tas turėtų būti padaryta“, – pridūrė jis.

Anot jo, įteisinus naują tvarką didžioji dalis draudimo agentų mestų šią profesiją.

„Mūsų nuomone, uždraudus mokėti agentams komisinį atlygį, ši rinka, tikėtina, susitrauks, nes gyvybės draudimo konsultantai, dirbantys pagal individualią veiklą ir papildomai dažnu atveju (...) taip prisiduriantys konsultuodami gyventojus ir prisidėdami prie raštingumo didinimo, (...) neturėdami galimybės gauti normalaus atlygio (...) jie atsisakytų tokios veiklos“, – sakė G. Rimša.

G. Rimša taip pat pridūrė, kad draudimo agentai atlieka svarbų vaidmenį regionų gyventojų finansinio švietimo veikloje, o įgyvendinus tokius LB siūlymus nukentėtų didelė dalis finansiškai mažiau raštingų žmonių.

Mūsų nuomone, uždraudus mokėti agentams komisinį atlygį, ši rinka, tikėtina, susitrauks.

 

„Mes suprantame, kad tie siūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie tikrai nepakeis situacijos, nepagerins ta prasme, ko yra siekiama Lietuvos banko – apginti vartotojų interesus. Mūsų manymu, vartotojai šiuo atveju kaip tik praras galimybę turėti šalia savęs – tai daugiausia yra kaimo rajonų gyvenvietėse platinama paslauga, tie žmonės turėdami gyvybės draudimo sutartį ir šalia turi šeimos finansų planuotoją“, – aiškino G. Rimša.

LB pirmadienį paskelbė siūlantis investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad šiuo metu rinkoje vyraujanti komisinio atlygio praktika, pagal kurią draudimo platintojai gauna atlygį už kiekvieną sutartį, „orientuoja juos į kiekybę, o ne į kokybę“.

LB teigimu, panašūs ribojimai taikomi dešimtyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.

LB pernai pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą nustatyta, kad beveik 40 proc. atvejų pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis produktas, be to, ne visada buvo renkama informacija nustatyti kliento poreikius ir produkto priimtinumą.

LB duomenimis, 2021 metais sudaryta beveik 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių, 2022 metais – 51 tūkst. o šiemet per septynis mėnesius – 26 tūkst. Tokį draudimą yra įsigiję daugiau nei 420 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„A. Bakšinskas paliko reikšmingą indėlį kuriant mūsų šalyje skaidrią ir pažangią gyvybės draudimo rinką“, – teigiama pranešime.

1990 metais baigęs teisės studijas, A. Bakšinskas dirbo teisininku, nuo 1994 iki 2000-ųjų ėjo atsakingas pareigas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 2000-2001 metais buvo finansų viceministras.

Asociacijos prezidentu jis buvo 20 metų, nuo jos įkūrimo 2002-aisiais.

Pensijų fondų išmokos dalyviams kasmet didėja. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2014 metais išmokėta 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų). Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 34,6 tūkstančiams klientų išmokėjo 54,7 mln. eurų (188,9 mln. litų).

2014 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 6,7 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka 2014 metais buvo 2149 eurai (7420 litai) – maždaug 1600 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 2459 eurai (8490 litai), o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 1525 eurai (5267 litai).

„Pernai sparčiai didėjo vidutinė išmokos suma. Tai lėmė tiek gera pensijų fondų pasiekta investicijų grąža paskutiniaisiais metais, tiek didėjančios įmokos. Beje, 2014 metais į savo sąskaitas pradėjo pervesti ir patys pensijų fondų dalyviai – tai sistemai suteikė papildomo stabilumo ir papildomo pasitikėjimo. Nuo šiol žymiai greičiau augs tiek sukaupta suma, tiek ir išmokos“, - sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose. 

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius II pakopos pensijų fondai savo dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 32,65 mln. litų, kas yra 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet išmokėta 29,61 mln. litų.

Trečią 2014 m. ketvirtį išmokų suma siekė 12,24 mln. litų ir buvo didžiausia šiais metais. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais šiuo metu yra 172,12 mln. litų.

„Šiandien išmokų pensijų fondų dalyviams augimą galima pastebėti lyginant nebe ištisų metų, bet atskirų ketvirčių ataskaitas: šių metų trečiojo ketvirčio išmokos vidutiniškai 2 mln. litų lenkė pirmąjį pusmetį išmokėtas sumas. Be to, kasmet vis daugiau žmonių, sulaukę pensijos, gauna papildomas išmokas“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Nuo II pakopos pensijų fondų veiklos pradžios iki dabar didžiausia išmokų dalis išmokama į pensiją išeinantiems pensijų fondų dalyviams – beveik 21 tūkst. asmenų gavo 129,44 mln. litų. Likusi suma, 42,69 mln. litų, išmokėta 12 tūkst. kaupiančiųjų mirties atveju. Pinigus gavo jų artimieji.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykdytos Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokia apimtimi jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 6,2 mlrd. litų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 20,41 mln. litų, o per 12 mėnesių – 46,21 mln. Lt. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais yra 159,88 mln. litų.

Nuo pensijų fondų veiklos pradžios didžioji sumos dalis – 120,43 mln. Lt – išmokėta išeinantiems į pensiją fondų dalyviams, kurių buvo 19,47 tūkst. Dar 39,44 mln. litų išmokėta 11,54 tūkst. kaupiančiojo mirties atveju, jų artimiesiems.

„Su kiekvienais metais išmokų suma auga, nes šiuo metu į pensiją išeina tik nedidelė dalis kaupiančiųjų. Be to, būsimųjų pensininkų sukauptos sumos didėja vis sparčiau, nes ne tik yra papildomos naujomis įmokomis, bet ir auga dėl sėkmingos pensijų fondus valdančių bendrovių veiklos. Vis daugiau žmonių gauna papildomų lėšų išeidami į pensiją, todėl visuomenė vis geriau supranta pensijų fondų paskirtį bei naudą“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Šiemet lėšų kaupimas dar labiau paspartėjo tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sutiko nuo metų pradžios papildomai mokėti į fondus iš savo pajamų ir gauti papildomą valstybės įmoką. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. birželio 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,9 mlrd. litų.

Sprendimui panaikinti mokesčių lengvatą, kuri leidžia susigrąžinti dalį sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, pritartų vos 5 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Kad lengvata turėtų būti palikta galioti mano dauguma, 83 proc. apklaustųjų. 12 proc. atsakė neturintys nuomonės.

74 proc. apklaustųjų taip pat sako manantys, kad šiuo metu galiojanti gyventojų mokesčio lengvata turi teigiamos įtakos gyventojų sprendimui apsidrausti gyvybės draudimu. 4 proc. su tokiu teiginiu nesutinka, 22 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Komentuodamas apklausos rezultatus Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pabrėžė: „Apklausos rezultatai yra akivaizdus įrodymas to, kad mokestinė lengvata yra reikalinga gyventojams. Ji skatina ilgalaikį taupymą – suteikia papildomos motyvacijos draustis gyvybę, kaupti lėšas ateičiai ir užsitikrinti savo ir savo vaikų ateities finansinį saugumą. Žmonės supranta papildomos apsaugos svarbą ir jos teikiamą naudą, todėl pasisako už gyventojų pajamų mokesčio lengvatą mokantiesiems gyvybės draudimo įmokas“.

Kad gyvybės draudimas yra svarbi priemonė, leidžianti šiandieną užsitikrinti apsaugą nelaimės atveju (ligos, negalios, nelaimingo atsitikimo), o ateityje – didesnę pensiją, mano didesnioji dalis apklaustųjų – 62 proc. Su teiginiu nesutinka 9 proc., trečdalis apklaustųjų (29 proc.) nuomonės neturėjo arba neatsakė.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 400 tūkst. galiojančių gyvybės draudimo sutarčių. Nors gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas ateičiai kasmet renkasi vis daugiau šalies gyventojų, pasak A. Bakšinsko, įprotis draustis gyvybės draudimu šalyje dar nėra susiformavęs.

Gyvybės draudimas Lietuvoje užima maždaug trečdalį visos draudimo rinkos, tuo tarpu Vakarų šalyse šis santykis yra atvirkštinis: maždaug 40 proc. rinkos tenka ne gyvybės, 60 proc. – gyvybės draudimui.

„Ekonominė krizė, užklupusi daugelį Lietuvos šeimų, šiek tiek perdėliojo gyventojų prioritetus. Žmonės pradėjo taupyti ir labiau rūpintis ateitimi. Pastebime teigiamą tendenciją, kad vis daugiau šeimų gyvybės draudimu pirmiausia apdraudžia šeimos maitintoją. Nelaimės atveju jam praradus darbingumą ar dar blogiau, gyvybę, šeimai draudimas užtikrintų finansinį saugumą. Gyvybės draudimą taip pat vis dažniau renkasi asmenys, norintys atsidėti papildomų lėšų senatvei arba sukaupti lėšų savo vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Šiuo metu gyvybės draudimu aktyviausiai draudžiasi į ketvirtą dešimtį įkopę, šeimas sukūrę, miestuose gyvenantys asmenys“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas A. Bakšinskas.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko spalio mėnesio pabaigoje. Iš viso buvo apklausti 829 darbingo amžiaus (18-59 metų) šalies gyventojai.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife“.