Vokietijoje jau 20 metų gyvenančios dizainerės aistra – senus daiktus pritaikyti naujai paskirčiai ir taip pailginti jų gyvenimą. Šį kartą I. Schommer-Zubaitė nusprendė paversti šviestuvais 100 senų krepšinio lankų, kuriuos surinko iš gyventojų Vokietijoje ir Lietuvoje. Padedant rėmėjams, dalį lankų pavyko papuošti gintarais ir Swarovski kristalais.

Dizainerė šviestuvus ketina parduoti, o dalį surinktų lėšų skirti Ukrainos vaikų reabilitacijos stovyklai, kurią Kauno rajono savivaldybė organizuoja kartu su savo ilgamečiais partneriais – Užkarpatės apskritimi.

„Tikiu, kad krepšinį dievinantiems lietuviams tokie šviestuvai patiks. Jie gali papuošti namų terasą, balkoną ar svetainę. Svarbiausia – jie turi galios įžiebti viltį, kad kartu galime nugalėti blogį“, – kalbėjo menininkė ir prisipažino, kad jos visa šeima taip pat serga krepšiniu.

Į parodos atidarymą atvyko visas būrys krepšinio veteranų: Virginijus Jankauskas, Anatolijus Čupkovas, Mindaugas Arlauskas, Arvydas Venslovas, Ramūnas Butautas, Jonas Mačiulis ir kt. Renginio vedėjas Egidijus Stancikas netrukus iš jų suformavo komandą, kurios kapitonas M. Arlauskas įmetė simbolinį metimą į kristalais nusagstytą krepšį.

Tarp pirmųjų, panorusių įsigyti šviestuvus ir prisidėti prie paramos Ukrainos vaikams, buvo verslininkas Vytas Čičelis ir aktorius Egidijus Stancikas, kuris pasirinko tradiciniais sodais papuoštą krepšinio lanką. „Padovanosiu jį savo gimtajai Tauragės mokyklai, tegul jis ten skleidžia šviesą ir žadina gerus jausmus“,– kalbėjo aktorius.

Parodos sumanytoją I. Schommer-Zubaitę sveikino Kauno rajono savivaldybės vadovai, Lietuvos krepšinio federacijos atstovas Edas Nickus, Lietuvos sporto universiteto prorektorė Jūratė Požėrienė, dizainerės draugės.

Raudondvario menų inkubatoriaus ekrane sukosi nuotraukų kaleidoskopas apie Lietuvos krepšinį, o visą renginį legendinei laidai „Krepšinio pasaulyje“ filmavo nepailstantis žurnalistas Vidas Mačiulis.

Nugalėtojų pakyla

Krepšinio šventėje paaiškėjo ne tik nugalėtojai keturiose amžiaus grupėse, bet ir kam iškrito laimingoji korta kartu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine keliauti į pasaulio čempionato atrankos rungtynes. Šį išskirtinį prizą pelnė vyrų ketveriukė – Ernestas Maleckas, Gintaras Stankevičius, Nojus Beišteris ir Martynas Česnauskas – susibūrę į „Ramybėlės“ komandą.

Antroje, gimusių 2006–2008 m., amžiaus grupėje nenugalima buvo komanda „Perkas“: Paulius Lukaševičius, Ugnius Lanka ir Mantas Kidikas. Tarp komandų, kurių nariai gimę 2009–2010 m., sėkmė lydėjo „4 Boys“ (Rokas Miknevičius, Povilas Muliuolis, Titas Žilionis ir Dominykas Večerskas). Ketvirtoje, gimusių 2011–2012 m., amžiaus grupėje nepralenkiama buvo KAFE: Kasparas Šiaulaitis, Emilis Čioraitis, Faustas Šiupienis ir Adomas Jankūnas.

Populiarumas – neabejotinas

Kauno rajono 3x3 krepšinio čempionate dalyvavo 110 komandų: apie 430 krepšininkų ir krepšininkių, keturis mėnesius vyko atrankiniai etapai Šlienavoje, Raudondvaryje, Neveronyse, Ringauduose ir Garliavoje.

Renginį, skirtą Lietuvos krepšinio 100-mečiui, organizavo krepšinio mokykla „Tornado“ kartu su Kauno rajono savivaldybe ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Jos visos pasirūpino medaliais, diplomais ir prizais. Kauno rajono savivaldybė, pasak Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo sportui Arūno Talalo, ne tik finansavo projekto veiklas iš Fizinio aktyvumo ir sporto projektų programos, bet ir talkino organizatoriams sprendžiant techninius klausimus. „Mes vieni be partnerių net nebūtume organizavę tokio čempionato, tokia misija būtų buvusi neįmanoma“, – patikino „Tornado“ krepšinio mokyklos vadovas Dainius Čiuprinskas.

Pastangos: visi čempionato dalyviai stengėsi patekti ant nugalėtojų pakylos. / E. Mališausko nuotr.

Vienas svarbesnių čempionato tikslų buvo populiarinti 3x3 krepšinį, nes jis tapo olimpine sporto šaka. „Be to, siekėme skatinti bendruomeniškumą, stengėmės pritraukti kuo daugiau dalyvių ir žiūrovų iš tų vietovių, kuriose vyko čempionato etapai“, – teigė D.Čiuprinskas.

Siekiant padidinti renginių patrauklumą, vaikams buvo organizuojamos papildomos rungtys, pramogos, žaidimai ir kitos atrakcijos. „Stengėmės, kad renginys taptų maža sporto švente. Džiaugėmės, kai atvykdavo šeimos nariai, dalyvaudavo metimo į krepšį ar kitoje rungtyje, o vaikai – žaidimuose. Ringauduose patiems mažiausiems vyko netgi putų šou. Čempionato patrauklumą didino žinomi krepšininkai: Šlienavoje – Rimas Kurtinaitis, T.Klimavičius, Garliavoje Paulius Jankūnas stebėjo, kaip žaidžia jo sūnus“, – vardijo „Tornado“ krepšinio mokyklos vadovas.

Staigmenų nepateikė

D.Čiuprinskas pasidžiaugė: organizacine prasme čempionatas staigmenų nepateikė, visi turai vyko, kaip buvo planuota. „Nustebino tai, kad čempionatu susidomėjo netgi kitų savivaldybių – Prienų, Alytaus, Šiaulių, Kauno miesto – gyventojai. Buvo džiugu, kad net vasarą, rugpjūtį, kai dauguma atostogauja, komandos susirinkdavo net mažose seniūnijose ir taip vykdavo netgi miestelio šventė. Pamatėme ne vieną įdomų žaidėją, kuris ateityje galėtų 3x3 žaisti aukštesnio lygio rungtynėse, tačiau išskirtinių talentų nebuvo. Tai natūralu, nes mes labiau orientavomės į neprofesionalųjį sportą, nuostatuose buvome įrašę, kad čempionate negali dalyvauti profesionalai“, – pasakojo pašnekovas.

Manome, tai – vykęs projektas, tad verta jį tęsti.

Pasak D.Čiuprinsko, lūkesčiai pasiteisino su kaupu, ypač dėl dalyvių skaičiaus. „Kai kuriose amžiaus grupėse turėjome netgi stabdyti registraciją, nes aikštelėse buvo tik du krepšiai. Džiaugiamės, kad renginiui palankus buvo ir oras, nes Lietuvoje tai labai svarbu. Išsikeltus tikslus pasiekėme: bendruomenėms suteikėme galimybę pasivaržyti tarpusavyje, populiarinti krepšinį“, – džiaugėsi „Tornado“ krepšinio mokyklos vadovas.

Jis pabrėžė, kad infrastruktūra Kauno rajone krepšiniui populiarinti yra gera: visur, net ir atokiose vietovėse, krepšinio aikštelės atnaujintos, tai leido išvengti didesnių traumų. Pašnekovas neabejojo: tinkama infrastruktūra skatina gyventojus, ypač jaunimą, sportuoti, leisti laisvalaikį aktyviai ir prasmingai.

Paklaustas, ar daug teigiamų emocijų krepšinio aistruoliams ir jų šeimos nariams dovanojęs renginys turės tęstinumą, D.Čiuprinskas neslėpė: „čempionatas neseniai pasibaigė, dar organizuosime jo aptarimą, nežinome, ar pasiteisino Kauno rajono savivaldybės lūkesčiai. Manome, tai – vykęs projektas, tad jį verta tęsti. Žinoma, jei turėsime šalia partnerius – tvirtus pečius, į kuriuos galime atsiremti.“

Komentaras

Paulius Visockas. Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Paulius Visockas. / KRS nuotr.

Minint Lietuvos krepšinio 100-metį kiekvienai savivaldybei buvo duota užduotis įprasminti šią svarbią datą. Mums kilo idėja suorganizuoti Kauno rajono 3x3 krepšinio čempionatą. Tokio formato renginys – puikus būdas populiarinti krepšinį ir skatinti visus aktyviai leisti laisvalaikį.

Čempionatą rengėme kartu su „Tornado“ krepšinio mokykla. Turnyre galėjo dalyvauti įvairaus amžiaus sportininkai: nuo pačių mažiausių iki vyriausių. Džiaugiamės, kad susidomėjimas renginiu buvo labai didelis, manau, dalyvius motyvavo ir pagrindinis čempionato prizas – kelionė su Lietuvos rinktine į Pasaulio krepšinio čempionato atrankos turnyrą.

Renginys pavyko puikiai, todėl jį organizuosime ir kitąmet. Galbūt čempionatas išaugs į gražų tradicinį Kauno rajono savivaldybės sporto renginį.

Naujokai – iš Vilniaus

Iš NKL į Lietuvos krepšinio lygą (LKL) persikėlė 2022-ųjų čempionė „Gargždų“ ekipa, o antrąjį šalies divizioną papildė Regionų krepšinio lygos (RKL) pirmenybes laimėjusi Vilniaus „Rivilė“.

Ši komanda NKL varžybose dalyvaus „Steko“ pavadinimu, ją valdo įmonė VšĮ „Krepšinio pulsas“.

NKL gretose liko Joniškio „Delikateso“ klubas, nors praeitą sezoną jis užėmė paskutinę vietą.

Joniškiečiai pateikė motyvuotą prašymą, sutarta dėl sąlygų ir veiksmų, kuriuos „Delikatesas“ privalo pagerinti per artimiausius trejus metus. Joniškio rajono savivaldybė taip pat garantavo, kad klubui bus skirta didesnė finansinė parama, patvirtintas naujos arenos statybos projektas, o darbai turėtų prasidėti jau kitais metais.

Rezervinė arena – Kaune

Kretingos rajono savivaldybė pateikė garantinius raštus, kad šio miesto komanda galės rungtyniauti savo naujoje arenoje, nors kol kas be žiūrovų.

Areną rugsėjo pradžioje įvertins NKL inspektavimo komisija, tačiau tiek iš Kretingos rajono savivaldybės, tiek iš statybos įmonių gauti patikinimai garantuoja, kad kretingiškiai spalį jau galės naudotis krepšinio sale.

„Steko“ ekipai Vilniaus miesto savivaldybė patikėjo visiškai naują „NBA Basketball School“ areną, kurią administruoja VšĮ „Active Vilnius“. Šioje arenoje taip pat rungtyniaus Vilniaus „Perlo-Energijos“ komanda.

NKL konferencijoje pritarta iniciatyvai turėti vieną bendrą rezervinę areną, kurioje būtų užtikrinti visi techniniai reikalavimai. Ja tapo nauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sporto centro krepšinio salė.

„Rezervinės bazės poreikis sustiprėjo tuomet, kai praeitą sezoną vienu metu net trijose NKL arenose kilo techninių kliūčių ar susikirto jų užimtumo tvarkaraščiai“, – sakė NKL vykdomasis direktorius Giedrius Grybauskas.

Atskleidė biudžetą

NKL čempionatas startuos 2022 m. spalio pirmą savaitgalį. Kiekviena komanda per reguliarųjį sezoną sužais po 38 rungtynes, vėliau dvylika iš keturiolikos ekipų kovos atkrintamosiose varžybose.

Aštuntfinalyje rungtyniaus 5–12 vietas užėmę klubai, o iškovojusieji 1–4 pozicijas pateks tiesiai į ketvirtfinalį. Visi aštuntfinalio ir ketvirtfinalio mačai vyks iki trijų pergalių.

Čempionatas baigsis finalo ketverto turnyru, kurį planuojama surengti 2023 m. balandžio 20–23 d.

NKL veiklos ateinantį sezoną biudžetas – apie 500 tūkst. eurų.

Rikiuoja gretas

Komandos jau rikiuoja žaidėjų gretas ir strategų štabus.

NKL vicečempionė Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ pratęsė sutartį su vyriausiuoju treneriu Mariumi Kiltinavičiumi. Jam tai bus jau ketvirtas sezonas prie Suvalkijos klubo vairo (2015–2016 ir 2016–2017 m. iškovoti aukso medaliai).

Be to, „Sūduva-Mantinga“ pasirašė sutartis su pasaulio trijulių krepšinio (3 prieš 3) vicečempionu Marijumi Užupiu ir 2020–2021 m. NKL sezono naudingiausiu (MVP) krepšininku Aurelijumi Pukeliu.

NKL sudėtis

Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, „Telšiai“, Kauno rajono „Atletas“, Kauno „Žalgiris-2“, Vilkaviškio „Perlas“, „Šilutė“, Šakių „Vytis“, Palangos „Kuršiai“, Mažeikių „M Basket“ (buv. „Mažeikiai“), „Kretinga“, Vilniaus „Perlas-Energija“, Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“, Joniškio „Delikatesas“, Vilniaus „Stekas“.

V. Šeškus – be kariaunos

LKL sprendimu ateinantį jubiliejinį – 30-ąjį – čempionatą pradės dvylika komandų.

Jonavos „CBet“ jau žino, su kuo teks kautis ir Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) Europos taurės turnyro atrankos varžybose (jos numatytos rugsėjo 27–30 d.), tačiau kol kas nėra oficialios informacijos, kas sudarys kariauną, kurią ves į mūšius vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus.

Sirgaliai socialiniuose tinkluose vis dažniau teiraujasi Jonavos klubo vadovų, ar bus naujienų apie žaidėjus.

Švarus ir būsimos Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ sudėties lapas.

Nuo 8 iki 11 krepšininkų jau yra subūrę Vilniaus „Rytas“, Kauno „Žalgiris“, Panevėžio „Lietkabelis“, „Šiauliai“, Klaipėdos „Neptūnas“, Kėdainių „Nevėžis-Optibet“.

Žaidėjų penketuką turi ir Vilniaus „Wolves“ – naujasis sostinės klubas, stratego pareigas patikėjęs Rimui Kurtinaičiui: jis yra sukirtęs rankomis su Kristupu Žemaičiu, Adu Juškevičiumi, Arnu Beručka, Eigirdu Žukausku ir Regimantu Miniotu.

Sukasi gyvenimo ratas

„Krepšinį pradėjau žaisti lietuvių bendruomenės salėje, kuri buvo netoli mano miesto, Misisogoje. Pamiršau, kas man padovanojo sportinius marškinėlius, bet tai buvo „Žalgirio“ marškinėliai su 11 numeriu. Įdomu, kaip sukasi gyvenimo ratas“, – sakė žalgiriečiu tapęs Ignas Brazdeikis.

Po pertraukos LKL duris pravers vengrai: 26-erių 211 cm ūgio Gyorgy Golomanas ir 27-erių 194 cm ūgio Benedekas Varadis.

Niujorko „Knicks“, Filadelfijos „76ers“, Orlando „Magic“ ekipoms atstovavęs krepšininkas su „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu Kaziu Maksvyčiu jau susipažino Lietuvos rinktinėje.

„Mane jis mato kaip žmogų, kuris gali kurti žaidimą ir situacijas sau ir kitiems, kuris aikštėje daro daug dalykų. Treneris tikisi, kad parodysiu savo universalumą ir gynyboje, manau, kad tai – labai svarbu. Noriu daugeliui įrodyti, kad galiu aukštu lygiu gintis keliose pozicijose. Noriu kovingumą ir energiją kiekvieną dieną atsinešti į treniruotes“, – interviu tinklalaidei #ŽalgirisOnAir+ kalbėjo 23-ejų 201 cm ūgio žaidėjas.

Kaune gimęs, bet Kanadoje užaugęs I.Brazdeikis – vienas iš „Žalgirio“ naujokų (kiti – Keenanas Evansas, Rolandas Šmitas, Arnas Butkevičius ir Laurynas Birutis).

Po pertraukos LKL duris pravers vengrai: „Lietkabelio“ gretose – 26-erių 211 cm ūgio Gyorgy Golomanas, „Ryto“ rikiuotėje – 27-erių 194 cm ūgio Benedekas Varadis.

Istorija: I. Brazdeikis papasakojo, kad pirmieji jo krepšinio marškinėliai buvo žalgirietiški, su 11 numeriu / ltu.basketball nuotr.

Ataskaitos – su naujove

Pokyčiai LKL valdyboje Alytaus „Dzūkijai“ atstovavusį Tomą Pačėsą pakeitė „Wolves“ prezidentas Rimantas Kaukėnas.

Kartu su jais valdyboje – Paulius Motiejūnas („Žalgiris“), Darius Gudelis („Rytas“), Sigitas Ambrazevičius („Neptūnas“), Alvydas Bieliauskas („Lietkabelis“), Artūras Nacickas („Šiauliai“), Rimantas Endrijaitis („Pieno žvaigždės“), Žydrūnas Urbonas (Utenos „Juventus“), Vytenis Gulbinas („Nevėžis-Optibet“), Žilvinas Gasiūnas (Prienų „Labas GAS“), Vaidas Vaškevičius („CBet“) ir LKL prezidentas Remigijus Milašius.

Patvirtinta 2022–2023 m. sezono LKL drausmės komisija, ją sudarys: R.Endrijaitis, Ž.Urbonas, V.Vaškevičius, „Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys ir LKL partnerio teisininkų kontoros „Cobalt“ teisininkas Žygintas Voronavičius.

Už teisėjų skyrimą darbui per rungtynes bus atsakinga trijų asmenų LKL ekspertų grupė, o LKL klubams bus teikiamos naujos formos rungtynių ataskaitos, kurių viena sudedamųjų dalių bus pačių klubų pateiktų akcentuotinų epizodų teisėjavimo vaizdo situacijų analizė.

LKL teisėjų departamentą sudarys LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilonis, Lietuvos krepšinio lygos teisėjavimo ekspertai Kęstutis Pilipauskas ir Romualdas Brazauskas.

Belgrade – „El Clasico“

Eurolygos finalo ketverto varžybų, vykstančių Belgrade (Serbija), pusfinalyje lietuviškoji „Barcelona“ nusileido principiniam konkurentui Madrido „Real“ – 83:86.

Anksčiau šį sezoną Katalonijos ir Ispanijos sostinės atstovai buvo susitikę šešis kartus, penkias dvikovas laimėjo „Barcelona“ (Eurolygos turnyre – 93:80 ir 86:68, Karaliaus taurės varžybose – 64:59 ir ACB lygos čempionate – 85:75, 108:97), vieną pergalę šventė „Real“ (Ispanijos supertaurės turnyre – 88:83).

Septintasis „El Clasico“ kulminaciją pasiekė ketvirtą kėlinį, likus žaisti beveik 3 minutes – 75:75.

Netrukus „Real“ išsiveržė į priekį – 80:75 (penki iš eilės Fabieno Causeuro taškai). „Barcelonos“ legionieriai Nickas Calathesas ir Brandonas Daviesas sušvelnino skirtumą – 80:79, dar po dvitaškį pataikė Sergio Llullas („Real“) ir Alexas Abrinesas („Barcelona“) – 82:81.

Galiausiai itin svarbius taškus Madrido komandai pelnė buvęs Š.Jasikevičiaus kariaunos puolėjas Adamas Hanga – 84:81, o „Real“ pergalę baudų metimais įtvirtino S.Lullas ir Guershonas Yabusele.

Priminė girdėtą dainelę

„Pasigedau mūsų žaidėjų profesionalesnio požiūrio, pirmiausia – į detales. Norint žaisti finale, bet per antrą mačo dalį praleisti 52 taškus – nepriimtina, nesolidu, – po varžybų kalbėjo Š.Jasikevičius. – Po dviejų kėlinių pirmavome 11 taškų skirtumu, tačiau aš įspėjau: nežaidžiame gerai. Įsivaizduokite esą žaidėjai – ką tokioje situacijoje pagalvotumėte apie trenerio pretenzijas?“

Herojai: „Barcelonai“ atstovaujantys N.Mirotičius (kairėje) ir R.Jokubaitis įvertinti specialiais Eurolygos prizais. / fcbarcelona.com nuotr.

„Barcelonos“ strategas pripažino, kad ši nesėkmė – labai slegianti.

„Kiekvienas iš mūsų privalome pažvelgti į veidrodį ir pasimokyti iš to, kas įvyko. Girdėta dainelė, bet tenka vėl ir vėl ją kartoti, nes tokia tikrovė“, – teigė Š.Jasikevičius.

„Džiaugiuosi, kad mano žaidėjai suprato kovos planą ir visą mačą išliko susikoncentravę. Po dviejų kėlinių supratome, kad niekas nebaigta, tad ieškojome efektyviausių sprendimų, kaip perimti inciatyvą. Didžiausia mūsų stiprybė – kad kiekvienas žaidėjas gali imtis iniciatyvos, ne vien F.Causeuras ar S.Llullas, bet ir Alberto Abalde, G.Yabusele, A.Hanga, Vincentas Poirier. Visi atliko gerą darbą“, – tvirtino „Real“ vyriausiasis treneris Pablo Laso.

Blykstelėjo V.Micičius

Šiandien „Barcelona“ mažajame finale dėl 3-ios vietos varžysis su Pirėjo „Olympiakos“ komanda, kuriai duris į didįjį finalą užtrenkė Eurolygos čempiono titulą ginantis Stambulo „Anadolu Efes“.

Po dviejų kėlinių pirmavome 11 taškų skirtumu, tačiau aš įspėjau: nežaidžiame gerai.

Graikijos ir Turkijos atstovams pusfinalyje likus žaisti 20 sek., rezultatą išlygino „Olympiakos“ vidurio puolėjas Martinas Hassanas – 74:74, tačiau paskutinę rungtynių akimirką „Anadolu Efes“ ataką taikliu tritaškiu užbaigė buvęs Kauno žalgirietis Vasilije Micičius – 77:74.

„Lemiamam metimui pasirinkome V.Micičių, nes Shane'ui Larkinui spazmai vis sutraukdavo kojų raumenis. Vasilije pats nusprendė, kaip pasielgti aikštėje tą itin atsakingą momentą, aš tik patariau, kad jis objektyviai įvertintų situaciją“, – sakė „Anadolu Efes“ vyriausiasis treneris Erginas Atamanas.

Į Pirėjo ir Stambulo ekipų mačą buvo parduota per 15 500 bilietų. Neoficialiais duomenimis, iš jų daugiau nei 11 tūkst. buvo nusipirkę „Olympiakos“ sirgaliai.

Tarp žiūrovų buvo ir svečias iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) – „San Antonio Spurs“ ekipos strategas Greggas Popovichus.

Pernai Eurolygos didžiajame finale „Anadolu Efes“ privertė kapituliuoti „Barceloną“ (86:81).

Problema: Š.Jasikevičiaus reikalavimus išgirdo ne visi „Barcelonos“ žaidėjai. / Scanpix nuotr.

Išdalijo prizus

Eurolyga išdalijo prizus geriausiems reguliariojo sezono krepšininkams. Naudingiausiuoju (MVP) pripažintas „Barcelonos“ lyderis Nikola Mirotičius.

Ryškiausio jaunojo žaidėjo – „Kylančios žvaigždės“ – rinkimus, kuriuose dalyvavo komandų vyriausieji treneriai, laimėjo „Barcelonos“ įžaidėjas Rokas Jokubaitis.

„Jis subrendo, žaidžia kaip 30-metis. Tai parodo, kiek daug apie krepšinį jis žino. Roko mentalitetas – įspūdingas“, – apie R.Jokubaitį kalbėjo „Barcelonos“ gynėjas N.Calathesas.

Alphonso Fordo prizas, skiriamas rezultatyviausiam Eurolygos reguliariojo sezono žaidėjui, teko V.Micičiui. Geriausiai besiginančiu krepšininku pripažintas Milano „AX Armani Olimpia“ vidurio puolėjas Kyle'as Hinesas.

Į pirmąjį simbolinį penketuką išrinkti S.Larkinas, N.Mirotičius ir Mike'as Jamesas („Monaco“), Saša Vezenkovas („Olympiakos“) ir Walteris Tavaresas („Real“), į antrąjį – Kostas Sloukas („Olympiakos“), Shavonas Shieldsas („AX Armani Olimpia"), Vladimiras Lučičius (Miuncheno „Bayern“), V.Micičius ir Georgias Papagiannis (Atėnų „Panathinaikos“).

Geriausiu treneriu pripažintas „Olympiakos" strategas Georgias Bartzokas.

Rezultatai

Pusfinalis. „Barcelona“–„Real“ 83:86 (19:19, 26:15, 11:26, 27:26). N.Mirotičius 26 taškai (4/7 dvitaškių, 4/7 tritaškių, 6/6 baudų metimų, 12 atkovotų kamuolių, 5 rezultatyvūs perdavimai, 39 naudingumo balai), N.Laprovittola 17 (3/6 tritaškių), B.Daviesas 15 (5 atkovoti kamuoliai) / F.Causeuras ir G.Yabusele (4/6 tritaškių, 8 atkovoti kamuoliai) po 18 taškų, S.Llullas 15 (3/10 dvitaškių).

Pusfinalis. „Olympiakos“–„Anadolu Efes“ 74:77 (21:18, 22:24, 20:24, 11:11). S.McKissicas 12 taškų (6/6 baudų metimų), T.Dorsey, K.Sloukas (6/6 baudų metimų, 6 rezultatyvūs perdavimai) ir H.Martinas po 11 / S.Larkinas 21 taškas (4/12 tritaškių, 7 rezultatyvūs perdavimai), E.Bryantas 16 (4/6 tritaškių, 6 atkovoti kamuoliai), V.Micičius 15 (4/11 tritaškių, 6 atkovoti kamuoliai, 9 rezultatyvūs perdavimai).

Atidarė Legendų aikštę

Lietuvos krepšinio lopšys Kaunas sulaukė ne tik šalies, bet ir tarptautinių krepšinio organizacijų vadovų: dauguma svečių – buvę skirtingų kartų žaidėjai ir žaidėjos, treneriai, organizatoriai.

A.Sabonis šnekučiavosi su Modestu Paulausku, Vladas Garastas – su Jonu Kazlausku, Ramūnas Šiškauskas sveikinosi su Eurelijumi Žukausku, o Lina Dambrauskaitė – su seserimis dvynėmis Aneta ir Jurgita Kaušaitėmis.

„Žmonės lemia Lietuvos krepšinio veidą – nesvarbu, ar tai būtų žaidėjai, ar treneriai, ar masažuotojai, jų kasdieniniu darbu negalima nesižavėti. Norisi ištarti daug pavardžių“, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalia Krepšinio namų atidengta krepšinio tėvu laikomo Jameso Naismitho skulptūra ir atidaryta Legendų aikštė, kurioje įamžintos labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelnusių žmonių pavardės.

Dėl J.Naismitho skulptūros socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija: esą galbūt derėjo taip pagerbti Lietuvos krepšinio pradininkus – Eleną Kubiliūnaitę-Garbačiauskienę ir Steponą Darių.

Pirmoji Rytų Europoje

Prieš iškilmes Kaune – ypatingas renginys ir Vilniuje: atidaryta Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) krepšinio mokykla, pirmoji tokia įstaiga Rytų Europoje.

Pradininkui: krepšinio tėvu vadinamo J.Naismitho skulptūros autorius – L.Šiupšinskas. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Tai – ypatingas momentas. Kelios mūsų mokyklos yra Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, bet niekada neturėjome mūsų mylimų Europos šalių regione“, – pareiškė organizacijos „NBA Europe“ viceprezidentas Jesusas Bueno Pascualis.

Lietuva – krepšinio šalis, jos balsas visada svarbus ir girdimas.

Jis pabrėžė, kad Vilniuje bus organizuojamos ne tik specialios krepšinio programos vaikams, bet ir vasaros stovyklos, ir kiti NBA renginiai.

Anot J.B.Pascualio, šios iniciatyvos tikslas  – ne rengti NBA žaidėjus, bet tobulinti jaunus sportininkus, kurie žaistų krepšinį.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pridūrė, kad tai – ne laikinas projektas, o nuolatinė programa. Jau šiemet vasarą krepšinio stovykloje Vilniuje turėtų apsilankyti ir buvę žinomi NBA žaidėjai, tikimasi pritraukti komandų ir vaikų iš užsienio.

Žada sprendimų

„Lietuvos krepšinio jubiliejus – svarbus įvykis viso pasaulio krepšiniui. Lietuva – šalis, žinanti, kaip ugdyti žaidėjus, laimėti ir organizuoti puikius renginius. Lietuvos krepšinio balsas visada svarbus ir girdimas“, – teigė FIBA generalinis sekretorius Andreasas Zagklis.

Jam teko komentuoti ir nūdienos krepšinio aktualijas, pirmiausia – susijusias su Rusijos karine agresija Ukrainoje.

Tik kovo 1-ąją FIBA sustabdė Rusijos komandų dalyvavimą savo organizuojamose varžybose, tačiau sankcijos turėtų galioti iki gegužės vidurio.

Daugiau informacijos – LNK reportaže:

„Nauji sprendimai – artimiausiomis savaitėmis. Jie aprėps ne tik Europos vyrų krepšinio čempionatą, bet ir kitus renginius. Be to, dar didesnis mūsų rūpestis – kaip padėti Ukrainos krepšinio federacijai“, – kalbėjo A.Zagklis.

Paklaustas apie galimą Rusijos krepšinio federacijos suspendavimą ar pašalinimą iš FIBA, jis atsakė, kad tokio klausimo artimiausioje darbotvarkėje nėra.

„Elgiamės taip, kaip rekomendavo Tarptautinis olimpinis komitetas. Tačiau peržiūrėsime visas tinkamas priemones“, – reziumavo FIBA generalinis sekretorius.

1922 m. balandžio 23 d. Kauno miesto rinktinė žaidė prieš Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandą. Tai buvo pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje, todėl būtent ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimtadieniu. Nuo tada buvo iškovota ne viena pergalė įvairiuose čempionatuose, o krepšinis tapo antrąja religija Lietuvoje.

„Krepšinis Lietuvoje – daugiau nei sportas. Ko gero, dauguma iki šiol prisimename nepaprastą bendrumo ir vienybės jausmą per rungtynes, kai sirgome už savo komandą olimpinėse žaidynėse 1992 metais ar šventę, laimėjus pirmąją vietą Europos čempionate. Džiaugiamės, kad Lietuvos krepšinio šimtmečiui kartu su Lietuvos krepšinio federacija išleidome proginį atminimo medalį“, – teigia UAB „Monetų namai“ rinkodaros vadovė Ieva Galiauskienė.

„Krepšinis – komandinis žaidimas. Jis primena mums, kad esame stiprūs tada, kai susitelkiame, kai veikiame išvien. Lietuvos krepšinio istorija liudija daug akimirkų, kai pergalės buvo iškovotos komandinių pastangų ir vienybės dėka. Todėl kviečiu švęsti lietuvišką krepšinį ir ypatingą jo sukaktį“, – pažymėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas.

Proginio medalio averso centre pavaizduotas Lietuvos krepšinio šimtmečiui sukurtas logotipas. Iš abiejų pusių šimtmečio logotipą supa ąžuolo šakelės – iškovotų pergalių simbolis. Fone – krepšinio kamuolys. Palei medalio briauną iškaldintos šimtmetį žyminčios datos 1922-2022.

Reverse įamžinta akimirka iš žaidimo. Žaidėjų figūras supa Vilniaus ir Kauno miestų simboliai ir arenos, tarp jų ir tarpukariu statyta Kauno sporto halė, kurioje Lietuvos rinktinė 1939 metais antrą kartą iš eilės iškovojo Europos čempionų titulą. Medalio dizainą sukūrė Antanas Pocevičius.

Išleidžiamos net kelios šio medalio versijos. Netauriojo metalo medalis bus prieinamas 30 000 sirgalių. Jo skersmuo 38,61 mm, o masė – 26 g. Tokio pat skersmens ir masės grynu 999/1000 auksu padengto medalio versija išleidžiama 10 000 vienetų tiražu.

Tuo tarpu gryno 999/1000 sidabro aukščiausios „proof“ kaldinimo kokybės medalis išleistas tik 1000 vienetų tiražu. Jo skersmuo 38,61 mm, o masė – 31,1 g. Išskirtiniai aukso medaliai bus išleisti itin mažu tiražu – tik 100 vienetų, individuliai numeruoti auksiniai medaliai bus kaldinami balandžio 22 dieną – šimtmečio išvakarėse.

Medaliai platinami tik UAB „Monetų namai“.

Ji pradėjo Lietuvos krepšinio šimtmečio minėjimui skirtus renginius. 

Pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos 1922-aisiais, kurios ir laikomos krepšinio pradžia mūsų šalyje. Renginio metu susirinkusiai krepšinio bendruomenei ir žinomiems verslo bei pramogų pasaulio atstovams pristatyta kitąmet vyksiančių Krepšinio šimtmečiui skirtų renginių koncepcija ir preliminarus planas. Vakaro metu buvo pagerbti ir suaugusių krepšinio rinktinių atstovai, iškovoję mūsų šaliai apdovanojimus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo svarbiausiose tarptautinėse varžybose. 

„Lietuvos krepšinis - išskirtinę svarbą Lietuvos žmonėms ir valstybės raidai turintis reiškinys. Krepšinio pergalės bei jų herojai yra tautos vienybės ir pasididžiavimo šaltinis. Minint išskirtinę Lietuvos krepšinio sukaktį be galo džiaugiuosi dar viena galimybe įprasminti šlovingą Lietuvos krepšinio istoriją dokumentine juosta. Labai dėkoju dokumentinio ciklo kūrėjams, rėmėjams ir visai Lietuvos krepšinio bendruomenei padėjusiai įgyvendinti šią nuostabią idėją. Tai bus dar vienas naujoms Lietuvos krepšinio pergalėms įkvėpsiantis simbolis“, – kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas.

Dešimties dalių dokumentinis ciklas „Krepšinio namai“ kurtas bendradarbiaujant LKF, „Videometrai“, naujos kartos televizijai „Go3“ bei TV3. Išskirtinė 11-oji serija – TV3 Grupės dovana Krepšinio namų muziejui.

„Krepšinis ir Lietuva yra itin glaudžiai susiję, vieno be kito neįmanoma paaiškinti. TV3 ir Go3 sukurta dokumentika „Krepšinio namai“ apžvelgia 100 metų krepšinio Lietuvoje laikotarpį svarbiausių kultūrinių, socialinių, politinių įvykių ir sukrėtimų mūsų šalyje, Europoje ir pasaulyje kontekste. Iš pat pradžių „Krepšinio namai“ kurtas kaip 10 dalių dokumentikos ciklas, bet džiaugiamės galėdami pranešti, kad 100-mečio proga TV3 Grupė padovanos Krepšinio namų muziejui papildomą 11-ąją seriją, aprėpiančią visą Lietuvos krepšinio šimtmečio istoriją vienoje dalyje ir tikime, kad ji taps išskirtiniu vaizdo eksponatu bei edukacine priemone ateities kartoms“, – džiugia naujiena dalinosi Christian Anting, TV3 Grupės generalinis direktorius.

Dokumentikos cikle „Krepšinio namai“ prieš kameras susės ir dar negirdėtais savo prisiminimais bei mintimis apie Lietuvos krepšinį dalinsis ne tik aistruoliams puikiai pažįstami vietos krepšinio bendruomenės atstovai, bet ir tarptautinės šios sporto šakos žvaigždės – legendiniai krepšininkai, treneriai ir krepšinio organizacijų veidai.

„Šiame dokumentikos cikle keliausime per šalis, kuriose Lietuvos krepšinis per šimtą savo gyvavimo metų paliko ryškiausią pėdsaką. Ciklą vienijantis motyvas - siekis būti Vakarų pasaulio dalimi ir turėti galimybę būti atsakingiems už save. Tai - amžina Lietuvos drama. Ją pradedame pasakoti nuo įvykių Ispanijoje - būtent Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuva pasauliui pranešė apie save, būtent tos šalies klubuose po Nepriklausomybės atgavimo žaidė geriausi mūsų krepšininkai“, – teigia „Videometros“ prodiuseris Rolandas Skaisgirys.

TV3 ir „Go3” originalaus turinio dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ pirmąja dalimi nuo šiandien 20.00 val.  jau gali mėgautis ir mūsų šalies „Go3” žiūrovai. Dar šiais metais bus parodytos kelios dalys, o visą ciklą žiūrovai išvys 2022-aisiais.

Balandžio 23 dieną Lietuvos rinktinės neiškovojo skambių pergalių ar titulų, bet būtent šią dieną, prieš 99-erius metus, Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias rezultatu 8:6 laimėjo LFLS. Ši diena tapo bene svarbiausia Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose.

„Sveikinu visą krepšinio bendruomenę su gražiu, 99-uoju gimtadieniu. Ilgas ir prasmingas laikotarpis, per kurį buvo iškovota daug skambių pergalių. Nors šiandien minime 99-ąjį gimtadienį, bet su lyg juo pradedame didelius darbus, kurie bus skirti paminėti artėjantį šimtmetį.

Jau prasidėjo grafinio projekto konkursas ir kartu su Lietuvos monetų kalykla kviečiame sukurti 2 eurų proginę monetą, kuri bus skirta Lietuvos krepšinio 100-čiui. Žurnalistas Vytaras Radzevičius rašo šiai progai skirtą knygą, o Seime buvo patvirtintas projektas 2022 metus paskelbti krepšinio metais.

Taip pat kviesime rinkti krepšinio legendas, kurias įamžinsime šalia „Krepšinio namų“ esančioje aikštelėje. Šia, mūsų krepšiniui svarbia proga, kitais metais Lietuvoje vyks ir 2022 metų „FIBA Europe“ generalinė asamblėja, kurioje dalyvaus 50-ies šalių krepšinio federacijų atstovai“, – pasakojo LKF prezidentas Arvydas Sabonis.

99-ojo gimtadienio proga krepšinio sirgalius pasitinka ir atsinaujinęs Lietuvos krepšinio federacijos internetinis puslapis bei socialiniai tinklai, kuriuos sirgaliai nuo šiol galės rasti įvedę „LTU Basketball“ pavadinimą. Dar daugiau naujienų sirgalių laukia gegužės pradžioje, kai startuos oficiali Lietuvos rinktinės atributikos parduotuvė.

„Šimtą, šimtą! Visai kaip skanduotė. 99 – smagu, bet tiek nedaug trūksta iki didingo 100! Taip ir mes federacijoje 99-ies metų krepšinio gimtadienį traktuojame kaip labai svarbią sukaktį, bet visgi labiau kaip „pre-party“ prieš 100 metų jubiliejų. Intensyviai dirbame tam, kad „atrenovuotumėme ir patraukliai dekoruotumėme” visos krepšinio bendruomenės ne tik fizinius, t.y. „Krepšinio namus“ Kaune, bet ir skaitmeninį būstą. Tad nuo šiol ir Lietuvos krepšinio federacijos svetainė ir socialiniai tinklai bus pasiekiami puikiai visiems suprantamu adresu – ltu.basketball.

Netrukus startuosime ir su elektronine atributikos parduotuve, nes norime, kad jau šiemet visi pradėtų ruoštis, puoštis ir krepšinio 100-metį pasitiktų tinkamai apsirengę. Privalome pabrėžti, kad pirminis asortimentas tikrai smarkiai pildysis. Pradžioje daugiausiai siūlysime tai, kuo apsirengusius matote Lietuvos rinktinių krepšininkes ir krepšininkus aikštelėse. Tačiau neužilgo pasipildysime ir laisvalaikio kolekcija jaunimui, papildysime ir moterišką bei vaikišką atributikos asortimentą. Kitaip sakant, jubiliejų tikrai visi galės sutikti tinkamai pasipuošę ir atitinkantys „dreskodą“, – teigė LKF rinkodaros vadovas Justinas Liaudinskas.

Koronaviruso pandemija ne tik nutraukė sportininkų sezonus, tačiau stipriai kirto ir ateinančių metų perspektyvoms. Paradoksalu, bet skaudžiausiai kentės ne mažiausių sporto šakų atstovai, kurie ir šiaip įpratę išgyventi net ir skurdo sąlygomis, o populiarumu bei solidžiu finansavimu mėgavęsi atletai. Turtingiausias ir garsiausias Lietuvos sporto klubas Kauno "Žalgiris" 2019–2020-iesiems planavo sukaupti beveik 12 mln. eurų biudžetą. Praėjus kelioms karantino savaitėms šalies čempionų vadovai pripažino, kad šį skaičių gali tekti nurėžti trečdaliu. Tiesa, brangūs įsipareigojimai žaidėjams ir treneriams niekur nedingo. Kauniečių atveju jie siekia net 8,5 mln. eurų. Eurolygos žaidėjų asociacija neseniai paskelbė suderėjusi, kad net ir blogiausiu atveju krepšininkai gaus 80 proc. nuo savo sutarčių. Vadinasi, nemenką sumą klubai turės dengti ir iš vidinių savo aruodų. O jie kiauri. Juk čempionatai nutrūko prieš pat įdomiausią sezono etapą, generuojantį didžiausias pajamas tiek vidaus, tiek tarptautinėje arenoje.

Paradoksalu, bet skaudžiausiai kentės ne mažiausių sporto šakų atstovai, kurie ir šiaip įpratę išgyventi net ir skurdo sąlygomis, o populiarumu bei solidžiu finansavimu mėgavęsi atletai.

Kita vertus, nėra to blogo, kas nevirstu kuo nors teigiamu. Kad ir tuo, jog krizės supurtytos ekipos nebesišvaistys milijonais. Vargu, ar tokie šalies pirmenybių vidutiniokai, kaip, pavyzdžiui, 37-erių Tomas Delininkaitis, su neabejotina pagarba jo praeities nuopelnams, pasirašys šešiaženkles metines sutartis. O Klaipėdos krepšinio simboliui Simui Galdikui vietoj kokių 6 tūkst. eurų per mėnesį gal užteks ir perpus mažesnės sumos? Ginkdie, nesakau, kad šie vyrai tų pinigų neverti. Jie jų nepavogė, o užsidirbo liedami prakaitą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad daugelio LKL krepšininkų uždarbiai neatitiko šalies ekonominių realijų. Tad gal ir nieko baisaus, jei mūsų didžiavyriai nusileis ant nuodėmingos žemelės.