Institutas įvertintas už nuolatinį dėmesį verstinei literatūrai ir vertėjams iš lenkų kalbos į lietuvių, antradienį pranešė sąjunga.

„Lenkijos institutas Vilniuje pagerbia vertėjus Lenkijos ordinais ir medaliais, organizuoja vertėjų iš lenkų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių į lenkų konkursus, nuolat remia lenkų literatūros vertimų leidybą Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Pastaraisiais metais Lenkijos institutas Vilniuje mini Šv. Jeronimo dieną, o vertėjų portretai, sukurti tos dienos proga, jau apkeliavo pusę Lietuvos.

Atminimo dovana – skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėlė – Lenkijos institutui Vilniuje bus įteikta gruodžio 5 dieną Vilniaus rotušėje.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Bičiulių premiją teikia nuo 2007 metų. Ji skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai.

Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, jo populiarinimą ir sklaidą.

„Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga užjaučia velionės artimuosius ir bičiulius“, – rašoma užuojautoje.

N. Kvaraciejūtė gimė 1940 metais Biržuose. Ji Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo „Pergalės“ (dabar „Metai“), „Naujosios Romuvos“, „Gamos“ redakcijose bei redagavo meno ir literatūros almanachą „Krantai“.

Skirtingos sąlygos

Latvių literatūra turi fundamentalią tradiciją – kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje išleistas pirmasis romanas –  brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ (1879). Jame pasakojama apie žemės permatavimą, kai latvių valstiečiai išpirkdavo iš dvarininkų žemes, satyriškai perteikiami XIX a. antros pusės socialiniai ir moraliniai procesai Latvijos kaime.

Anot žinomos vertėjos iš latvių kalbos Lauros Laurušaitės, šis skirtingas atskaitos taškas rodo, kad latviai turėjo geresnes sąlygas nuosekliai plėtoti savo literatūrą, ji tapo konkurencinga kitų literatūrų lauke ir yra verta lietuvių skaitytojų dėmesio.

Latvių literatūros vertimus į lietuvių kalbą lietuvių spaudoje pradėta skelbti XIX a. pabaigoje. Praėjusio amžiaus pradžioje lietuvių mėgėjų teatruose statyta latvių autorių dramų, paskelbta rašytojų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą. Sovietmečiu dėmesys vienintelės kitos baltų kalba kuriamos literatūros vertimams nebuvo didelis. Daugiau vertimų į lietuvių kalbą ėmė rodytis tik pastaraisiais metais. Šiemet skiriamas išskirtinis dėmesys latvių literatūrai galėtų katalizuoti domėjimąsi kaimynų knygomis.

„Latvių literatūrologai apskaičiavo, kad per 140 metų Latvijoje buvo parašyta apie 2 000 romanų. Pastebėjau, kad kaimynai labai išplėtojo biografijų žanrą, jie dažnai pasitelkia didžiąsias temas, perinterpretuoja istorinę patirtį, ieško situaciją atitinkančių dabarties modelių, – yra sakiusi L. Laurušaitė. – Kita vertus, turi ir fikcinių pasakojimų tradiciją, pavyzdžiui, esama visai neblogų ir jau į literatūros istoriją įėjusių autorių, kurių specializacija – fantastiniai ar siaubo romanai.“

Atrasti kaimynai

Po latvių rašytojos Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ tarptautinės sėkmės (išverstas į keliasdešimt kalbų, į lietuvių kalbą vertė Laura Laurušaitė) pasaulyje ir Lietuvoje susidomėjimas latvių literatūra smarkiai išaugo, leidykla „Homo liber“ įsteigė seriją „Femina Baltica“, kurioje leidžiami latvių ir estų moterų romanai, nuo 2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje atskira serija bus leidžiami Baltijos Asamblėjos literatūros premiją laimėjusių kūrinių vertimai.

Kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje išleistas pirmasis romanas – brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ (1879).

Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo vertėjų iš latvių kalbos, kasmet pasirodo naujų prozos ir poezijos vertimų: Andrio Kalnuozuolo (Laimantas Jonušys), Arno Jundzės (Jurgis Banevičius), Margerio Majevskio ir Pėtero Brūverio (Vladas Braziūnas), Maros Zalytės (Erika Drungytė), Ingos Gailės (Edmundas Untulis), Imanto Zieduonio (Antanas Valionis), Karlio Vėrdinio (Audrius Musteikis), Mario Bėrzinio (L. Laurušaitė) ir kt.

Pastaraisiais metais aktyviai mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Latvijos rašytojų, latviai dažnai svečiuojasi „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose, lietuvių autoriai kviečiami į latvių literatūros festivalius. Literatūros vertėjus vienijanti sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad yra pasirodžiusios dvi latvių poezijos antologijos – „Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija“ (2012, vert. E. Drungytė) ir „Rutulinis žaibas į sielą: XX–XXI a. latvių poezija“ (2019, vert. A. Valionis), o kaip atsakomąjį gestą šiuo metu latvių poetas Janis Elsbergas verčia ir rengia lietuvių poezijos antologiją.

Arčiau auditorijos

Latvių literatūros metų tikslas – supažindinti lietuvių skaitytojus ir su latvių prozos ir poezijos kūrėjais, todėl numatoma pristatyti naujus vertimus Vilniaus ir Klaipėdos knygų mugėse ir literatūros festivaliuose.

Svarbu atkreipti dėmesį į panašų lietuvių ir latvių kultūrų ir literatūrų kontekstą, kuris atveria lyginamąją perspektyvą, tad prie LLVS renginių prisidės Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija.

Siekiant aktualizuoti Lietuvos ir Latvijos pasienį kaip lietuvius ir latvius siejančią kūrybos ir gyvų susitikimų vietą, pasienio miestelyje Kurmenėje bus surengta tarptautinė mokslo konferencija „Vertimas kaip kalbų ir tapatybių susitikimų erdvė“.

Latvių literatūros metų programa taip pat bus orientuota į aktualų vertėjų ugdymo klausimą: bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Latvistikos kabinetu planuojama surengti grožinio teksto vertimo dirbtuves pradedantiesiems vertėjams, Nidoje vyks profesionalių vertėjų iš latvių kalbos ir į latvių kalbą dirbtuvės, pasirodys klasikinių ir šiuolaikinių latvių literatūros kūrinių vertimų.

Latvių literatūrai LLVS skirs specialų  žurnalo „Hieronymus“ numerį.

Latvių literatūros metai bus minimi ir visuomenei prieinamomis patraukliomis formomis – bus surengtas literatūrologinis baltistinis protmūšis, per tradicinius Spaudos dienai skirtus klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute kiekvienas norintis galės garsiai perskaityti sau artimiausią latvių literatūros tekstą.

Pasak LLVS, postūmis atsigręžti į baltarusių literatūrą – šiemet sukanka 500 metų, kai polockietis LDK pilietis Pranciškus Skorina Vilniuje išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žymėjusią knygų spausdinimo LDK pradžią. Seimo nutarimu šie metai paskelbti Pranciškaus Skorinos metais.

Kita priežastis – siekis šiuo nelengvu Baltarusijai metu palaikyti baltarusių rašytojus ir vertėjus, atkreipti mūsų skaitančios visuomenės dėmesį į kaimynų literatūrą, tarsi atsidūrusią užribyje per šiuos tris nepriklausomybės dešimtmečius, kai vertėjų ir leidėjų dėmesys buvo sutelktas į Vakarų literatūrą. Ir net po 2015 m., kai Sviatlana Aleksijevič tapo Nobelio literatūros premijos laureate, situacija beveik nepasikeitė. Tiesa, svarbiausios S.Aleksijevič knygos buvo išverstos ir išleistos, bet susidomėjimas baltarusių literatūra tuo ir baigėsi.

Atkreipti dėmesį į kaimynų literatūrą, tarsi atsidūrusią užribyje per šiuos tris nepriklausomybės dešimtmečius, kai vertėjų ir leidėjų dėmesys buvo sutelktas į Vakarų literatūrą.

Kartu su „Metų“ redakcija planuojama parengti ir išleisti baltarusių literatūrai skirtą jungtinį 8–9 žurnalo numerį. Numatoma publikuoti apžvalginį Andrejaus Chadanovičiaus straipsnį apie šių dienų baltarusių literatūrą ir jos kūrėjus, Irenos Aleksaitės straipsnį apie šiuolaikinę baltarusių dramą, Alherdo Baharevičiaus romano „Europos šunys“ ištrauką (vert. Marius Burokas), dvi Inesos Pleskačevskajos apybraižas apie P.Skoriną, pluoštą Alesio Razanavo poezijos (vert. Alma Lapinskienė), baltarusių poetų kūrybos vertimų.

Taip pat planuojama išleisti šiuolaikinės baltarusių poezijos antologiją (sudarytojai M.Burokas ir Vytas Dekšnys, leidykla „Bazilisko ambasada“), Alesio Razanavo punktyrų knygą (vert. A.Lapinskienė), Julijos Cimafejevos „Minsko dienoraštį“ (vert. M.Burokas), I.Pleskačevskajos apybraižų rinkinį „Istoriniai pasivaikščiojimai su Pranciškumi Skorina“.

Kaip sekmadienį pranešė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, premija jai skirta „už subtilų sudėtingų tekstų redagavimą pasitelkiant rašytojos talentą ir gyvą kalbos jausmą“ ir už autorių ugdymą.

Šių metų naujiena – ir jaunojo redaktoriaus apdovanojimas. Ši premija atiteko Erikai Malažinskaitei-Valčiukienei už metodišką ir kūrybišką įvairių leidinių, nuo grožinės literatūros iki akademinių raštų, redagavimą ir mokėjimą dirbti su autoriais.

Premija buvo įsteigta redaktoriams pagerbti, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje nuo autoriaus ir vertėjo iki spausdintos knygos. Kurį laiką premija teikiama nebuvo, tačiau Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos leidėjų asociacija ir leidykla „Vaga“ po kelerių metų pertraukos sutarė ją grąžinti. Premijos bus įteiktos gruodžio 14 dieną.

Atminimo dovana – skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėlė – ir diplomas Vrublevskių bibliotekai bus įteikti pirmadienį.

Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai. Laureatais gali tapti kritikai, žurnalistai, redaktoriai, pedagogai, bibliotekininkai ar bibliotekos, kalbininkai, leidyklos ar leidėjai. Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį į literatūros vertimo meną, populiarinimą ir sklaidą.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena iš keturių šalies valstybinės reikšmės bibliotekų, viena iš trijų ‒ vykdančių humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimus, viena iš dviejų ‒ įkurtų prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir iki šiol tebeveikiančių ir vienintelė ‒ sauganti tokį gausų ir įvairų pergamentų rinkinį. Bibliotekos fondą sudaro daugiau kaip 3,7 mln. spaudinių, rankraščių ir kitų dokumentų, ji turi beveik 9 tūkst. skaitytojų, kurie 2020 m. fiziniu būdu ją aplankė 21 tūkst., o virtualiu – 96 tūkst. kartų. Per praėjusius metus čia buvo surengtos 38 parodos, vesta 40 ekskursijų, išleisti 4 leidiniai.

Bibliotekoje saugomi raštijos paveldo turtai, mokslo bei kitų šakų literatūra, gausūs informaciniai ištekliai ir čia dirbantys specialistai leidžia jai ir pačiai vienai, ir drauge su kitais imtis visuomenei reikšmingų darbų ir juos sėkmingai atlikti.

Bibliotekos partneriai yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos istorijos, Lietuvos kultūros tyrimų, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai, Lietuvos mokslų akademija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir daug kitų mokslo, studijų, kultūros institucijų bei visuomeninių organizacijų.