Kad Žuvintų rezervatui skirtoje 2 eurų monetoje įsivėlė klaida, pastebėjo Lietuvos bankas.

„Klaida įvyko briaunoje. Monetos briaunoje panaudota ne lietuviška formuluotė „Laisvė, vienybė, gerovė“, o latviška“, – sakė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Turėjusi būti išimtinai lietuviška, moneta tapo pusiau latviška. Ant monetos atsirado latviškas užrašas sako „Dievas laimina Latviją“. Tokia klaida nutiko Lietuvos monetų kalykloje.

Proginių 2 eurų monetų Žuvinto rezervatui išleista pusę milijono vienetų. Iš jų 5000 – geresnės kokybės, specialioje laminuotoje pakuotėje. Būtent tarp šių brangesnių monetų klaida ir įsivėlė. Iš viso yra 500 brokuotų monetų.

Kalykla sako gamybos procese supainiojusi užrašus ir paėmusi skirtus ne Lietuvos, o Latvijos nacionaliniam bankui.

Kalyklai –  klaida, o monetų kolekcionieriams – tikras aukso puodas. Numizmatas Žilvinas Leškevičius iš 250 įsigytų proginių monetų su broku rado 25.

Viena proginė moneta Lietuvos banke kainavo 9 eurus.

 Dabar moneta rinkoje pabrango iki pusantro tūkstančio. Jos ieško viso pasaulio kolekcininkai.Ją parduodantys apipilti užklausomis.

„Užklausų sulaukiame nuo Latvijos iki Portugalijos. Monetos ieško vis nauji kolekcionieriai“, - sako Ž.Leškevičius.

Tačiau rasti monetų su latvišku užrašu darosi vis sunkiau.

Numizmatai klaidą vadina šiurkščia ir teigia, kad pastarąjį kartą tokia buvo tik prieš Nepriklausomybės paskelbimą.

Vieno, dviejų, penkių, dešimties, dvidešimties ir penkiasdešimties nominalo kapeikų monetos ir vieno bei dviejų nominalo naujieji metaliniai rubliai nukaldinti Lietuvos ir Slovakijos monetų kalyklose dar 2009-aisiais, tačiau iki šiol nebuvo išleisti dėl didelės infliacijos, BNS sakė Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

„Mes kaldinome didžiąją dalį nominalo, dalinamės šiuo užsakymu su slovakijos kalykla, dirbome kartu, šiek tiek tuos nominalus dalinamės. Pagrinde tai yra yra plienas, dengtas įvairiomis dangomis - variu, bronza ir nikeliu skirtingiems nominalams“, - kalbėjo S.Vaitiekūnas.

Pasak jo, kalyklos partnerė yra Slovakijos monetų kalykla, tačiau Lietuvoje buvo nukaldinta didesnė dalis baltarusiškų pinigų.

Progines monetas kitų valstybių, taip pat ir Baltarusijos nacionalinių bankų užsakymu kalykla yra gaminusi ir anksčiau, tačiau Baltarusijos užsakymas buvo pirmasis, kai kitai šaliai kaldintos apyvartoje cirkuliuojančios monetos.

Baltarusijos rublis liepos 1-ąją denominuotas jau trečią kartą. Nauji rubliai pakeitė 2000-ųjų metų pavyzdžio pinigus santykiu 1:10 000. Be monetų, į apyvartą išleisti 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 rublių nominalo banknotai, kuriuos gamino Didžiosios Britanijos kompanija „De La Rue“. Senuosius banknotus iš apyvartos numatyta išimti iki šių metų pabaigos. Juos dar bus galima pasikeisti komerciniuose bankuose nuo 2017-ųjų iki 2019-ųjų pabaigos, dar dvejus metus jie bus keičiami Baltarusijos centriniame banke.

100 proc. Lietuvos monetų kalyklos akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Lietuvos bankas.

Birželio pabaigoje bus išleistos itin riboto tiražo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu (1587-1632) kaldintų auksinių monetų – dukatų – replikos. Jos bus skirtos valdovo 450-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo gimtadienis yra šiandien, birželio 20 d.

Auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – replikos bus nukaldintos iš gryno aukso ir identiškos prieš beveik 500 metų naudotiems originalams. Jų kaina sieks nuo 230 iki 1700 eurų. Šiandien pradedama replikų rezervacija.

„Prieš dvejus metus visuomenę supažindinome su Žygimanto Augusto, o pernai Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Šiemet išleidžiame Zigmanto Vazos laikais kaldintų auksinių pinigų replikas. Tai puiki galimybė visiems iš arčiau susipažinti su brangių ir retų lietuviškų pinigų istorija“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Zigmanto Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga pateikiame įdomiausius faktus apie LDK kunigaikštį ir jo valdymo laikotarpiu kaldintas auksines monetas.

Gimė nelaisvėje. Abiejų Tautų Respublikoje Vazų dinastiją pradėjęs Zigmantas Vaza gimė 1566 metais Gripsholmo pilyje netoli Stokholmo. Šioje pilyje buvo kalinami jo tėvai – Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė, kadangi jie nepakluso tuometiniam Švedijos karaliui Erikui XIV Vazai ir susituokė prieš jo valią.

Į valdžią atėjo jaunas. Kai Zigmantas Vaza tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, jam tebuvo 21 metai.

Mėgo menus. Zigmantas Vaza, skirtingai nei prieš jį valdę didikai, ne tik rėmė meną, tačiau ir pats kūrė. Jis tapė, grojo klavesinu, giedojo. Istorikų teigimu, valdovas labai domėjosi ir teatru, istorija bei architektūra, o laisvu nuo darbų metu mėgdavo pažaisti kamuoliu. Jo valdymo metais nebuvo apsieita ir be prabangių pokylių.

Baroko puoselėtojas. Valdant Vazai, LDK suklestėjo Baroko kultūra. Tą lėmė Europoje atgimusi katalikybė ir aktyvi kontrreformacijos veikla. Kadangi valdovas labai domėjosi architektūra, jis kvietė į LDK skulptorius, architektus ir muzikantus iš visos Europos. Zigmantas Vaza inicijavo ir Šv. Kazimiero koplyčios, esančios Vilniaus arkikatedroje, statybą.

Buvo užsispyręs. Nors valdant Zigmantui Vazai, kultūra ir menai klestėjo, tačiau pats jo valdymas, istorikų nuomone, buvo padrikas. Valdovas su niekuo nesiskaitė, visiems priešinosi, o klausydavo tik pačių artimiausių patarėjų.

Monetas kaldino svarbiems įvykiams pažymėti. Numizmatas Eugenijus Ivanauskas savo knygoje, skirtoje Lietuvos monetų kalybos istorijai, auksinių monetų kaldinimą sieja su keliais įvykiais. Manoma, kad 1616-1618 m. 10 dukatų auksinės monetos (portugalai) buvo skirtos Zigmanto Vazos 50 metų sukakčiai ir Deulino paliaubų su Maskva sutarčiai. O 1621–1622 m. pasirodžiusios 5 ir 10 dukatų monetos buvo skirtos pažymėti pergalei prieš turkus Chotyno mūšyje (1621 m.).

Zigmanto Vazos dukatai – tarp rečiausių. Manoma, kad 1590 ir 1591 m. 1 dukato monetų galėjo būti nukaldinta po 1000 vnt. Tačiau iki šiol išlikę tik trys 1590 m. ir du 1591 metais pagamintų monetų originalai. Pirmieji saugomi Nacionaliniuose muziejuose Krokuvoje ir Varšuvoje, antrieji – tik Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje.

Už auksinę monetą – beveik 176 tūkst. eurų. Tokia pinigų suma buvo įvertinta Zigmanto Vazos 5 dukatų auksinė moneta. Tai įvyko prieš dvejus metus Lenkijoje, „Antykwariat Michal Niemczyk“ aukcione.

Ne ką mažesnės sumos buvo pasiūlytos ir už kitus valdovo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų originalus. 10 dukatų moneta, nukaldinta 1622 m., prieš ketverius metus „Künker“ aukcione buvo parduota už 159 965 eurus. Tais pačiais metais šiame aukcione 5 dukatų auksinė moneta buvo įvertinta 169 809 euras.

Rezervuoti 1, 5 ir 10 Zigmanto Vazos auksinių dukatų replikas galima nuo birželio 20 dienos (www.kalykla.lt/rezervacija), o prekyba prasidės birželio 28 dieną.

"Bendrovės pajamos ir veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo gautų užsakymų apyvartinių monetų gamybai apimčių, kurių poreikis tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse yra labai nepastovus. 2015 metų pirmąjį ketvirtį 46 proc. visų pajamų sudarė lietuviškų apyvartinių euro monetų kaldinimas , o šių metų pirmąjį ketvirtį apyvartinės monetos nebuvo kaldinamos", - BNS sakė Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Anot jo, pasibaigus masiniam euro monetų kaldinimui, pernai įmonė nepratęsė terminuotų darbo sutarčių ir atleido 29 darbuotojus, kurie buvo priimti euro monetų projekto vykdymui.

"Bendrovės antra didžiausia gaunamų pajamų dalis yra pardavimai už kaldinamas kolekcines monetas. Nuo 2015 metų antrojo pusmečio šios gaminių grupės rinka pradėjo trauktis. Bendrovė dirba aštrios konkurencijos sąlygomis su kitomis Europos valstybių kalyklomis. Ši padėtis taip pat įtakoja bendrovės pardavimų apimtis", - kalbėjo monetų kalyklos vadovas.

Kalykla pirmąjį ketvirtį patyrė 229,4 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi 401,8 tūkst. eurų grynojo pelno, nurodoma įmonės pirmojo ketvirčio veiklos ataskaitoje.

Bendrovės pardavimo savikaina per metus smuko 4 kartais iki 884,2 tūkst. eurų, veiklos sąnaudos - 4,8 proc. iki 119,5 tūkst. eurų.

Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius pirmąjį ketvirtį buvo 64 (2015 metų pirmąjį ketvirtį - 79).

100 proc. kalyklos akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Lietuvos bankas.

„Itin žemos palūkanų normos leidžia skolintis palankiomis sąlygomis ir grąžinti perteklinį akcinį kapitalą vienintelei akcininkei – valstybei, taip pagerinant kapitalo grąžos augimo potencialą“, – sako Mindaugas Vaičiulis, UAB Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas.

Ataskaitinio laikotarpio bendrasis pelnas – 1 346 642 Eur, grynasis pelnas – 633 797 Eur. Akcininkei – valstybei – UAB Lietuvos monetų kalykla skyrė 700 000 Eur dividendų.

Dividendais ir sumažinusi akcinį kapitalą UAB Lietuvos monetų kalykla šiemet valstybei iš viso sumokės 1 262 400 Eur.

UAB Lietuvos monetų kalyklos įstatinis kapitalas mažinamas nuo 5 502 780 iki 4 940 000 Eur. Įstatinis kapitalas mažinamas mažinant bendrovės vienos akcijos nominaliąją vertę nuo 28,96 iki 26 Eur.

Artimiausių kelerių metų UAB Lietuvos monetų kalyklos strateginė kryptis – labiau paįvairinti veiklą kaldinant ne tik monetas, bet ir kitus produktus – medalius, replikas ir kt.

Bendrovės 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditą atliko UAB „Provisus“. UAB Lietuvos monetų kalyklos 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir nepriklausomo auditoriaus išvada bei 2015 metų pranešimas teisės aktų nustatyta tvarka bus skelbiami bendrovės interneto svetainėje.

Vilniuje veikiančios UAB Lietuvos monetų kalyklos neturtines akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos bankas.

Gruodžio 18 d. Lietuvos monetų kalykla pasirašė ketverių metų bendradarbiavimo sutartį su Latvijos prabavimo biuru ir Latvijos prezidentūra dėl Latvijos valstybinių apdovanojimų gamybos. Iki 2019 m. bus pagaminta apdovanojimų už 350 tūkst. eurų.

Iš viso bus gaminami trys skirtingi apdovanojimai - Trijų Žvaigždžių ir Viesturo ordinai bei Pripažinimo kryžius. Trijų Žvaigždžių ordinas yra aukščiausias valstybinis Latvijos apdovanojimas, teikiamas už nuopelnus valstybei, Viesturo ordinas - už išskirtinius karinius pasiekimus, laimėjimus palaikant ir stiprinant nacionalinį saugumą, ginant valstybės sienas ir pan. Pripažinimo kryžiumi pagerbiami žmonės už ypatingus nuopelnus kultūrai, sportui, politikai, švietimui.

Latvijai nusipelnę Lietuvos piliečiai taip pat yra gavę šiuos apdovanojimus. Prezidentui Valdui Adamkui 2001 m. įteikta aukščiausiojo laipsnio Trijų Žvaigždžių ordino Grandinė ir Didysis kryžius, o Algirdui Brazauskui 1996-aisiais - Trijų Žvaigždžių ordino Didysis kryžius.

Sausio 29 d., ketvirtadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 50 eurų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Tai pirmoji kolekcinė eurų moneta, ji nukaldinta iš aukso.

Tą pačią dieną 11 val. monetos pristatymas visuomenei rengiamas Valdovų rūmų muziejaus Valdovų lobyne (Katedros a. 4, Vilniuje). Kviečiame dalyvauti visus, besidominčius kolekcinėmis monetomis.

Monetos pristatyme dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, monetos grafinio projekto autorius Liudas Parulskis, kartu su moneta išleidžiamo lankstinuko autorius, numizmatikos žinovas Stanislovas Sajauskas, kiti svečiai.

Monetos reverse išraižyti prieš kelis šimtmečius dirbusių graverių ir kalėjų senieji ženklai, o averse pateikiamas darbinio kaldinimo įrankio (puansono) atvirkščias (negatyvinis) veidrodinis vaizdas. Gipsinį modelį išliejo Giedrius Paulauskis.

Monetas nukaldino Lietuvos monetų kalykla 5 tūkst. tiražu. Monetų nuo jų išleidimo dienos bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25).

Kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu. Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.

Lietuvos monetų kalykla trečiadienį pradeda prekiauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksinių monetų - dukatų kopijomis (replikomis), kurių kaina svyruoja nuo 800 iki 6 tūkst litų.

Pirmosios kolekcinės serijos monetos - trys Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu (1544-1572) nukaldintų auksinių pinigų kopijos - yra 1, 3 ir 10 dukatų. Jų replikos pagamintos iš gryno 999 prabos aukso, jų išleista 870 vienetų.

Dukatų replikos tiksliai atkartoja LDK laikotarpiu naudotų auksinių monetų vaizdą. Vienoje jų pusėje iškaltas valdovo portretas, kitoje - valstybės herbas. Jas sukūrė dailininkas - Giedrius Paulauskis.

Trims seriją pradedančioms auksinių monetų replikoms gaminti panaudoti reti originalai - jie saugomi dviejose pasaulio vietose: Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune ir Vienos meno istorijos muziejuje.

Kitąmet unikalią seriją papildys 1 ir 10 dukatų monetų replikos iš Stepono Batoro laikų. Po dvejų metų planuojama nukaldinti Zigmanto III Vazos valdymo laikotarpio monetų replikas - 1, 5 ir 10 dukatų, o 2018 metais - Vladislovo IV Vazos - 10 dukatų ir Jono Kazimiero - 0,5 ir 1 dukato.

Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK monetų replikų.

Lietuvoje pirmadienį pradėti kaldinti pirmieji eurai - lietuviškas 1 euro monetas kaldinantį aparatą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Iš tiesų ši diena yra išskirtinė, nes čia prasidės lietuviško euro kelias į kiekvieno iš mūsų kišenes ir tas kaldinimo kelias baigsis kitų metų sausio pirmą dieną“, - pirmadienį monetų kalykloje sakė V.Vasiliauskas.

Pasak jo, pirmoji eurų partija, kurią sudaro 1 tūkst. vienetų monetų, bus skirta pinigų muziejams ir išskirtinėms progoms.

„1992 metų rudenį čia buvo lito monetos pradėtos kalti, o šiandien mes stovim čia visi - tai yra kitas istorinis žingsnis, Lietuva įeina į bendrą Europos valiutos erdvę“, - pirmadienį teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak V.Vasiliausko, iš viso bus nukaldinta 370 mln. monetų, kurių pakaks dvejiems metams.

„Bus nukaldinta 370 mln. vienetų monetų, tai lietuviškų eurų ir euro centų. (...) Maždaug esame paskaičiavę atsargas dviem metams, o tolimesni kiekiai priklausys nuo nusidėvėjimo“, - aiškino centrinio banko vadovas.

Lietuvai taip pat reikės iš viso 132 mln. vienetų eurų banknotų. Anot V.Vasiliausko, banknotai bus atgabenti iš vieno centrinio banko, kuriam Lietuva per dvejus metus turės sumokėti už banknotų spausdinimo išlaidas.

Anot V.Vasiliausko, šiuo metu svarstoma idėja perdirbtus litus panaudoti lito tėvui Vladui Jurgučiui įamžinti.

Lietuvoje euras bus įvestas nuo 2015 metų sausio pirmos dienos.

Lietuvos monetų kalykla, apie 70 proc. pajamų gaunanti iš eksporto, kitąmet numato kaldinti ir eurų monetas, rašo "Verslo žinios". Kalykla į tai investavo dar 2006 metais, kai Lietuva pirmąkart siekė įsivesti eurą.

"Be abejo, keisis data, buvo 2007 metai, turės būti 2015 metai. Bet dizainas, patvirtintas dar 2005 metais, bus nekeičiamas", - sakė Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Kaldinti bus pradėta, kai ir jei bus priimtas teigiamas sprendimas dėl Lietuvos narystės euro zonoje kitų metų viduryje. Pasak S.Vaitiekūno, Lietuva dabar gali nukaldinti bandomuosius pavyzdžius, iki 1 mln. kiekvieno nominalo monetos.