Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės šis Lietuvos muziejų asociacijos vykdomas projektas šiemet atsigręžė į istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį – įvairiomis formomis Lietuvoje muziejai pasakoja apie jų kūrėjus, istorijas ir, deja, sunykimo pavojus.

„Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje – Europos kultūros forma, kurianti rojaus iliuziją, tobulumo reginį, ypatingą idealią meno erdvę, kur kultūros formos (architektūra, skulptūra, mažoji plastika, dekoratyvioji konstrukcija ir pan.) ir gamtos menas (augmenijos prancūziškoji simetrija ir angliškasis natūralizmas, vandens telkiniai, fontanai) yra vientisas sukurtos kultūrinės tikrovės audinys“, – pasakojo muziejaus direktorė.

Tačiau Smiltynės ir visos Kuršių nerijos apželdinimo istorija iškrenta iš šio romantiško konteksto.

Pasak istoriko, leidėjo Kęstučio Demerecko, Kuršių nerija, kokią mes ją matome dabar, yra suformuota žmogaus.

Kurhauzo vasaros estrada Smiltynėje / Jūrų muziejaus nuotr.

„Viskas prasidėjo 1770 metais, kai didelė kopa Smiltynėje paplauta griuvo ir užpylė visą uosto įplauka, – pasakojo Kęstutis Demerckas. – Du mėnesius laivai negalėjo nei įplaukti, nei išplaukti iš uosto. Tik tada buvo pradėtas želdinti pats Smiltynės ragas ir po truputį – visa Kuršių nerija. Todėl ją galime vadinti parku. Tačiau jis atsirado ne dėl rekreacijos poreikio, kaip kiti, o ne dėl praktinių sumetimų. Sužėlę gojeliai leido formuoti pasivaikščiojimo takus Smiltynėje, vėliau jau buvo pastatytas Kurhauzas, prie jo – jachtų prieplauka, estrada ir kelios kavinės. Taip nuo XIX a. vidurio Smiltynė tampa kurortu.

Pašnekesys su pasivaikščiojimu „Senojo Smiltynės parko beieškant“ prasidės 10.45 val. Pirmoje renginio dalyje jaukiame Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos sodelyje bendrausime su istorikais, kraštotyrininkais, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistais, susipažinsime su Smiltynės parko istorija ir dabartimi, skanausime arbatą su medumi (būtina atsinešti savo puoduką!). Lankytojų lauks konkursas, kurio metu teks atsakyti į paruoštus klausimus, ir apdovanojimai.

Promenada Smiltynėje / Jūrų muziejaus nuotr.

Vėliau leisimės į kelionę senojo Smiltynės parko pėdsakais. Kartu su trimis patyrusiais vedliais – istoriku, kraštotyrininku, leidyklos „Libra Memelensis“ vadovu Kęstučiu Demerecku, Klaipėdos universiteto lektoriumi, biologu, Klaipėdos miesto želdynų priežiūros komisijos nariu Egidijumi Bacevičiumi bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite – vyks ekskursija pėsčiomis nuo Kopgalio karantino soties iki Smiltynės jachtklubo“.

Šių metų Lietuvos muziejų kelias Valstybės dienos išvakarėse kelionę pradėjęs Palangos Tiškevičių rūmų terasoje ir atvėręs „istorijos langą“ į pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto ir parkų meno teoretiko Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840–1911) kūrybos kelią, tradiciškai keliauja per visus etnografinius regionus ir užsibaigs Užutrakio dvaro sodyboje Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 27-ąją, konferencija, skirta aptarti, kuo išskirtiniai yra mūsų istoriniai sodai ir parkai, kaip tinkamai juos saugoti ir prižiūrėti, kokia yra Europos ir pasaulio patirtis prižiūrint ir atkuriant istorinius želdynus; pasvarstyti, ar kultūrinis kraštovaizdis – vertybė, kurią reikia išsaugoti, o gal pakeisti?

Tarpukario vaizdų atvirukai iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo:

Promenada Smiltynėje

Vasaros kavinukės Smiltynėje

Kurhauzo vasaros estrada Smiltynėje

Pasivaikščiojimas su pašnekesiu „Senojo Smiltynės parko beieškant“

Programa

10.30 kelto reisas iš Senosios perkėlos (Danės g. 1) į Smiltynę;

10.35 autobuso reisas iki Etnografinės pajūrio žvejo sodybos;

10.45-11 val. pasisveikinimo arbata;

11 12.30 Smiltynės parko istorijos pristatymas. Susitikimas su K. Demerecku, istoriku, kraštotyrininku, leidyklos „Libra Memelensis“ vadovu, E. Bacevičiumi, KU lektoriumi, biologu, Klaipėdos miesto želdynų priežiūros komisijos nariu bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite.;

12.30 -13.50 ekskursija „Senojo Smiltynės parko beieškant“ nuo Kopgalio karantino soties iki Smiltynės jachtklubo. Rekomenduojama: patogi avalynė, galvos apdangalas nuo saulės, rūbai ilgomis rankovės pasivaikščiojimui miške.

Šių metų programos „Tėvynės ieškojimas“ projektas Lietuvos muziejų kelias 2020 m. „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ pažadus lankytojams tęsi.

Visi regionuose jau aplankyti renginiai vyko saugiai, atvirose erdvėse, šviečiant saulei, muzikos, menų, legendų ir istorinių pasakojimų apsuptyje.

Aukštaitija perima estafetę nelėtindama tempo - visą mėnesį vyksiančioje kelionėje daugiau nei dešimties regiono muziejų ir kitų kultūros ir istorijos paveldą saugančių institucijų darbuotojai dovanos lankytojams gerą nuotaiką, daug muzikos, edukacinių užsiėmimų ir šiek tiek fizinio krūvio. Vienok išsigąsti nederėtų – Aukštaitijoje vyksiantys pasivaikščiojimai ir žygiai svetingai priims visus atvykusius, kvies pasižvalgyti nuo kalvų, vakaroti su daina ir giliau pastudijuoti šio krašto žymiausių piliakalnių istoriją.

Jau rugsėjo 4 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis kviečia į „Baltų kultūros apeiginę šventę ant Raginėnų piliakalnio“ – vieno įspūdingiausių šiaurės vidurio Lietuvoje. Vietinių dar vadinamas Raganų kalnu, jis yra mažai tyrinėtas, tebesaugantis savo paslaptis ir legendas. Tad atvykę į „Baltų kultūros apeiginę šventę“ ant piliakalnio ne tik išgirsite liaudies dainas, bet ir dalyvausite pamirštose apeigose.

Rugsėjo 5 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus organizuoja ypatingą susitikimą ant Jurgaičių piliakalnio, visiems geriau žinomo Kryžių kalno pavadinimu. Renginys „Muzika Popiežiaus kelyje“, bus skiriamas nebe svarbiausiam kalną visame pasaulyje išgarsinusiam įvykiui, – 1993 m. čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Šiais metais minime 100-ąsias popiežiaus gimimo metines, kurioms tą vakarą skambės choro „Polifonija“ dedikuota muzikinė programa.

Judėdamas į Aukštaitijos gilumą, Lietuvos muziejų kelias pasieks Biržus, kur rugsėjo 10 d. krašto muziejus „Sėla“ ir biržiečių folklorininkai organizuoja sambūrį „Nuo kalvos ant kalvos – susišaukim…“ Ant svarbiausio Biržų kalno, supilto šiaurinei LDK sienai ginti, grojant archajiškiausiais Šiaurės Aukštaitijos instrumentais – ragais ir skudučiais, giedant sutartines, dainuojant karo dainas, o atlikėjams išsidėsčius ant visų keturių pilies bastionų, bus bandoma susišaukti.

Rugsėjo 11 d. ukmergiškiai, Krašto istorijos muziejaus darbuotojų vedami, kviečia į konferenciją ir edukacines veiklas „Atgyjanti Ukmergės piliakalnio praeitis“, skirtas savo krašto įžymybės praeičiai ir dabarčiai aptarti. Ukmergės piliakalnio papėdėje vyks Tomo Baranausko knygos „Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas, ant piliakalnio – muziejininkas Raimondas Ramanauskas skaitys pranešimą „Ukmergės miesto įsikūrimas“, vėliau veiks edukacinės erdvės „Atgyjanti praeitis“: teatralizuoti legendų ir padavimų pasakojimai (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka); Ukmergės kraštotyros muziejaus edukacijos (tekstilės dekoravimas, senoviniai vaikų žaislai ir žaidimai); edukacinės veiklos „Bitutė pilkoji“, „Žolynų magija“, „Rištinių lėlių dirbtuvės“, „Keramika ir molio žiedimas“.

Pirmąją renginių Aukštaitijoje pusę rugsėjo 12 d. užbaigs Molėtų krašto ir Lietuvos etnokosmologijos muziejų organizuojami „Susitikimai ant Kulionių kalvų“. Kulionių kalvos – ypatinga geografinė erdvė ir kultūrinės veiklos vieta, svarbus mokslo ir kultūros, etninės lietuvių atminties centras. Jį kūrę žmonėse pirmą sykį čia susirinks visi kartu paliudyti mums savo idėjų ir veiklos prasmės: ant Kulionių piliakalnio – vyks knygos „Kulionių piliakalnis“ pristatymas (dalyvaujant dr. Dainiui Razauskui); Didžiųjų akmenų Saulės rate prie Etnokosmologijos muziejaus lankytojai susitiks su dr. Gunaru Kakaru, prof. Libertu Klimka, prof. Vytautu Straižiu, Jonu Vaiškūnu, Sauliumi Lovčiku.

Baigiasi vasara, artėja ir „Lietuvos muziejų kelio 2020“ finalas. Iki jo baigiamojo renginio Anykščiuose rugsėjo 25 d. yra dar gražaus rudenėjančio laiko keliauti, pažinti, patirti, pasisemti žinių, patirties, geros nuotaikos, pabūti gamtoje, ir sukaupus didelę dozę optimizmo pasitikti naujus mokslo metus bei įvairiausiomis prognozėmis nuspalvintą Lietuvos muziejų rudens sezoną.

Papildomą informaciją teikia Aukštaitijos regiono koordinatorė Jolita Kirkilaitė tel. (8 41) 43 36 80, el. p., muziejukelias@gmail.com

IŠSAMI RENGINIŲ AUKŠTAITIJOJE PIRMOSIOS PUSĖS PROGRAMA

(rugsėjo 2–25 d.)

Rugsėjo 4 d. (penktadienis)

17 val. Baltų kultūros apeiginė šventė ant Raginėnų piliakalnio

Raginėnų piliakalnis – vienas įspūdingiausių šiaurės vidurio Lietuvoje. Kairiajame Daugyvenės krante esantis piliakalnis, vietinių dar vadinamas Raganų kalnu, yra netyrinėtas, tad tebesaugo savo paslaptis ir yra apipintas legendų. Baltų kultūros apeiginės šventės metu ant piliakalnio skambės dainos, suksis šokių rateliai, taip pat nebus pamirštos tradicijos ir apeigos.

Renginys nemokamas

Organizatorius: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, Burbiškio k., Pakalniškių sen., Radviliškio r., tel. (8 422) 56 110

Susitikime ant Raginėnų piliakalnio (Raginėnų k., Radviliškio r.). Koordinatės 55° 47′ 34.7″ š. pl., 23° 51′ 53.7″ r. ilg.

Rugsėjo 5 d. (šeštadienis)

15 val. Renginys „Muzika Popiežiaus kelyje“

Jurgaičių piliakalnis, plačiau žinomas Kryžių kalno pavadinimu, liudija pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai. Svarbiausias įvykis, išgarsinęs kalną visame pasaulyje – 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas. Šiais metais minime 100-ąsias popiežiaus gimimo metines, kurioms skirta „Polifonijos“ choro parengta muzikinė programa. Susirinkusieji išgirs lenkų ir lietuvių autorių kūrinius, įkvėptus Jono Pauliaus II tekstų arba jo asmenybės. Renginys nemokamas

Organizatorius: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus g. 74, Šiauliai, tel. (8 41) 43 36 80

Susitikime prie Kryžių kalno (Meškuičių sen., Šiaulių r.). Koordinatės 56° 0′ 55″ š. pl., 23° 25′ 0″ r. ilg.

Rugsėjo 10 d. (ketvirtadienis)

18 val. Vakaronė „Nuo kalvos ant kalvos – susišaukim…“

Biržų krašto folkloro ansamblių sambūris ant svarbiausio Biržų kalno, supilto šiaurinei LDK sienai ginti. Čia bus bandoma susišaukti, išsidėsčius ant visų keturių pilies bastionų, ant pylimų, archajiškiausiais Šiaurės Aukštaitijos instrumentais – ragais ir skudučiais, giedant sutartines, dainuojant karo dainas. Bus pabrėžiama gynybinė Biržų tvirtovės paskirtis, bandoma pajusti vienybę, bendrystę, kuri būtina, kad išliktume bet kokioms grėsmėms iškilus. Renginys nemokamas

Organizatorius: Biržų krašto muziejus „Sėla“, Jonušo Radvilos g. 3, Biržai, tel. (8 450) 33 390

Susitikime Biržų piliavietėje, Biržų krašto muziejaus lauko teritorijoje, Jonušo Radvilos g. 3, Biržai. Koordinatės 56° 12′ 18″ š. pl., 24° 45′ 14″ r. ilg.

Rugsėjo 11 d. (penktadienis)

15 val. Konferencija ir edukacinės veiklos „Atgyjanti Ukmergės piliakalnio praeitis“

15 val. Ukmergės piliakalnio papėdėje – Tomo Baranausko knygos „Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas. Dalyvaus autorius.

15.30 val. ant Ukmergės piliakalnio – muziejininko Raimondo Ramanausko pranešimas „Ukmergės miesto įsikūrimas“.

16–18 val. veiks edukacinės erdvės „Atgyjanti praeitis“: Teatralizuoti legendų ir padavimų pasakojimai (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka); Ukmergės kraštotyros muziejaus edukacijos (tekstilės dekoravimas, senoviniai vaikų žaislai ir žaidimai); edukacinės veiklos „Bitutė pilkoji“, „Žolynų magija“, „Rištinių lėlių dirbtuvės“, „Keramika ir molio žiedimas“.

Renginys nemokamas

Organizatorius: Ukmergės kraštotyros muziejus, Kęstučio a. 9, Ukmergė, tel. (8 340) 63 957.

Susitikime Ukmergės piliakalnio papėdėje ir ant piliakalnio, Piliakalnio g., Ukmergė. Koordinatės 55° 14′ 58.6″ š. pl., 24° 46′ 6.8″ r. ilg.

Rugsėjo 12 d. (šeštadienis)

14 val. Susitikimai ant Kulionių kalvų

Kulionių kalvos – ypatinga geografinė erdvė ir kultūrinės veiklos vieta, svarbus mokslo ir kultūros, etninės lietuvių atminties centras. Jį kūrę žmonėse pirmą sykį susirinks visi kartu paliudyti mums savo idėjų ir veiklos prasmės.

14 val. ant Kulionių piliakalnio – knygos „Kulionių piliakalnis“ pristatymas. Dalyvauja dr. Dainius Razauskas.

15 val. Didžiųjų akmenų Saulės rate prie Etnokosmologijos muziejaus vyks susitikimas su dr. Gunaru Kakaru, prof. Libertu Klimka, prof. Vytautu Straižiu, Jonu Vaiškūnu, Sauliumi Lovčiku.

16.30 val. – ekskursija į Kaldinių kalną.

Renginys nemokamas

Organizatoriai: Molėtų krašto muziejus, Inturkės g. 4, Molėtai, mob. tel. 8 682 14 595;

Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Kulionių k., Žvaigždžių g. 10, Čiulėnų sen., Molėtų r., mob. tel. 8 615 20 688).

Susitikime ant Kulionių piliakalnio, Kulionių k., Molėtų r. Koordinatės 55° 19′ 1″ š. pl., 25° 33′ 3″ r. ilg.

Lietuvos muziejų kelio projekto „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ maršrutai rugpjūčio paskutinę savaitę vingiuoja Sūduvos krašte.

Prienų krašto muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys), Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus – trys regiono paveldo saugojimo, kultūros bei švietimo įstaigos vėl kviečia keliauti, aktyviai dalyvauti renginiuose, žygiuose, teatralizuotose ekskursijose, aplankyti Suvalkijos pasididžiavimo – didžiųjų valstybės vyrų – J. Basanavičiaus ir Lietuvos prezidento K. Griniaus tėviškes. Štai Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose kartu su šiaurietiško ėjimo klubu kviečia į atradimų kupiną žygį paupiais ir paežeriais pasigėrėti, kaip sakydavo dr. Jonas Basanavičius, „gražumi reginio“. 

Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus Marijampolėje kviečia į teatralizuotą išvyką „Baltaragio malūnas: sakmė apie velnių karalių“.  Renginys vyks Liudvinave. Šis gražus miestelis šiais metais švenčia savo 300 metų jubiliejų ir yra paskelbtas mažąja kultūros sostine.  Išvykos metu dalyviai lankys žymiausius Liudvinavo krašto gamtinius ir kultūrinius objektus, sužinos, kas sieja sakmes apie Amalvos pelkėse gyvenusį velnių karalių ir K. Borutos romaną „Baltaragio malūnas“.

Sūduvos muziejai kviečia domėtis savo krašto istorija, grožėtis gamta, semtis jos grožyje stiprybės, puoselėti ir ugdyti meilę savo kraštui.

Rugsėjo antrą  dieną projektas Lietuvos muziejų kelias „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“  pasieks Dzūkijos regioną.

Atimiausi renginiai:

Rugpjūčio 27 d. (antradienis) ir rugpjūčio 29 d. (ketvirtadienis)

Prienų krašto muziejus, F. Martišiaus g. 13, Prienai, tel. (8 682) 59394

13 val.  Edukacinė-pažintinė programa „Popieriaus dirbtuvės“. Prienuose nuo seno buvo gaminamas popierius. Prienų „Popiernia“ – tai  XVIII-XIX a. Prienų popieriaus dirbtuvės, kadaise gaminusios aukštos kokybės baltą ir spalvotą popierių, vyniojamą popierių, kartoną. Popieriaus dirbtuvės įkurtos 1785 m., jų pastatas išlikęs iki šių dienų. Priešais jį – Popiernios tvenkinys. Pro Popiernios pastatą prateka Drubengio upelis.

Šios dirbtuvės pristatys metodą, leidžiantį pasigaminti popierių. Įgavę istorinių žinių, lankytojai specialiomis sėmimo formomis semdami skystą popieriaus masę, formuos popieriaus lakštus, džiovins ir lygins juos, kol išgaus senojo popieriaus pavyzdžius.

Edukacinė programa nemokama. Būtina išankstinė registracija tel. (8 656) 37554 arba el. p.:  prienumiejus@gmail.com

Rugpjūčio 31 d. (šeštadienis)

Jono Basanavičiaus gimtinė (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys)

Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r., tel. (8 342) 69365

10 val. Žygis „Paupiais, paežeriais ir kalvotais kampais“. Jono Basanavičiaus gimtinė ir Vilkaviškio šiaurietiško ėjimo klubas kviečia į atradimų kupiną žygį Ožkabalių kalvotais kampais, paupiais, paežeriais ir pasigėrėti, kaip sakydavo dr. Jonas Basanavičius, „gražumi reginio“.

Renginys nemokamas. Registracija tel.: (8 342) 69 365 arba el. p.: j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt

Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus

Bažnyčios g. 23, Marijampolė, tel. (8 343) 91362

11 val. teatralizuota išvyka „Baltaragio malūnas: sakmė apie velnių karalių“. Šiais metais Liudvinavo miestelis, paskelbtas mažąja kultūros sostine,  mini trijų šimtų metų jubiliejų. Ta proga Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus dovanoja išvyką „Baltaragio malūnas: sakmė apie velnių karalių“. Išvykos metu dalyviai lankys žymiausius Liudvinavo krašto gamtinius ir kultūrinius objektus, sužinos, kas sieja sakmes apie Amalvos pelkėse gyvenusį velnių karalių ir K. Borutos romaną „Baltaragio malūnas“. Muziejaus partneriai, mėgėjų teatro „Žalias sodas“ bei vaikų ir jaunimo dramos teatro „Gaja“ (vadovė Vita Gvazdaitienė) aktoriai paruoš literatūrinę popietę.

Renginys nemokamas. Registracija tel.: (8 343) 91362; el. p.:grinmuziejus@gmail.com

Artimiausią savaitę lankytojams veiklas siūlo Marijampolės kraštotyros muziejus ir Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Apsilankę renginiuose daugiau sužinos apie žymius XIX a. pab.–XX a. pr. asmenybes (Petras Arminas-Trupinėlis, Petras Kriaučiūnas, Justinas Staugaitis, Kazys Grinius) žymius nepriklausomos valstybės kūrėjus ir puoselėtojus, kilusius iš Vilkaviškio krašto ir mažiau žinomus, nusipelniusius marijampoliečius.

Programa:

Rugsėjo 5 d., Marijampolės kraštotyros muziejus (Vytauto g. 31, Marijampolė)

14 val. „Saulėračio“ galerijoje vyks Lietuvos dailės muziejaus filialo LIMIS centro parodos „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ atidarymas. Parodoje – teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“. Paroda skirta svarbiausiems XIX a. II p.–XX a. pr. įvykiams ir asmenims pažymėti.

15 val. – ekskursija po Marijampolės miesto centrą „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai. Marijampolė – Tautos atgimimo sostinė“. XIX a. pab.–XX. a. pr. Marijampolė buvo tapusi vienu iš svarbiausių tautinio atgimimo centrų, kuriame gyveno ne tik žymios XIX a. pab.– XX a. pr. asmenybės (Petras Arminas-Trupinėlis, Petras Kriaučiūnas, Justinas Staugaitis, Kazys Grinius), bet ir mažiau žinomi marijampoliečiai – tautinio atgimimo dalyviai. Ekskursijos metu bus galima išgirsti ir jau žinomus, ir mažai girdėtus faktus apie šiuos asmenis, aplankyti Marijampolės miesto vietas, kuriose jie gyveno.

18 val. – Navasodų k., Sasnavos sen., Marijampolės raj. – stogastulpio, skirto Navasadų kaimui ir kunigui istorikui Jonui Reitelaičiui atminti, atidarymas.

Rugsėjo 8 d., Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus (Dvaro g. 6, Paežerių k., Šeimenos seniūnija, Vilkaviškio r.)