KGB stebėjo ir JAV gyvenusį Valdą Adamkų, jis tik dabar sužinojo, kad jį KGB stebėjo devintajame dešimtmetyje.

„Ačiū labai, bus įdomu tikrai, tai yra pirmas kartas, kai aš girdžiu, kad iš viso toks dalykas vyko, nes aš asmeniškai neturėjau jokių įrodymų ar nujautimo, kad esu sekamas ar renkama medžiaga apie mane“, – susitikęs su LNK žurnalistu sakė V. Adamkus.

KGB archyve V. Adamkus minimas ne atskiroje byloje, o specialiame fonde, kuriame daug KGB dominusių išeivių. Surinkti Amerikos lietuvių straipsniai apie V. Adamkaus JAV, kai jis vadovavo vienam iš dešimties amerikiečių aplinkosaugos departamentų. KGB surinktuose straipsniuose V. Adamkus vadinamas svarbiausiame amerikiečių poste esančiu lietuviu, aprašyti V. Adamkaus susitikimai su kitais lietuvių išeiviais.

Aš asmeniškai neturėjau jokių įrodymų ar nujautimo, kad esu sekamas ar renkama medžiaga apie mane.

Kai V. Adamkus 1972 metais pirmą kartą po emigracijos apsilankė Vilniuje jis pastebėjo, kad aplink jį agentai, jis jautėsi sekamas ir kontroliuojamas.

KGB archyve yra ir pašalintojo prezidento Rolando Pakso kortelė – R. Paksas prašė ir gavo leidimą 1990-ųjų vasarį išvykti į Vokietiją, nurodė, kad prieš tai užsienyje buvo 1989 metais, tada lankėsi Suomijoje.

Komunistų partijos archyve pasiekiama byla ir apie prezidentą Algirdą Brazauską,  1959 metais jis prašė priimti į komunistų narių eiles, A. Brazauskas pasižadėjo būti aktyviu komunizmo statytoju, parašė savo autobiografiją, surinko rekomendacijas.

Pasak LNK, iš prezidentų storiausia Dalios Grybauskaitės byla Komunistų partijos archyve: ji apibūdinama kaip principinga, aukštos moralės, siekia tikslo. G. Grybauskaitė kandidatuodama į prezidentus nurodė, kad buvo Komunistų partijos narė.

Prezidentūra praėjusią savaitę patvirtino, kad G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją. Šiam faktui iškilus viešumon, prezidentas tai pavadino jaunystės klaida, jo paviešinimą dabar siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.

G. Nausėda ketvirtadienį pakartojo nekalbėjęs su KGB pareigūnais dėl stažuotės Vokietijoje sovietmečio pabaigoje bei paviešino dokumentus, susijusius su minėtomis studijomis užsienyje.

Tvarkoje numatoma, kad mirus prezidentui, būtų sudaroma speciali jo laidojimo komisija.

Komisija spręstų tokius klausimus, kaip gedulo paskelbimas, nekrologo išplatinimas, velionio šarvojimas ir atsisveikinimas, kapavietės parinkimas ar laidojimo tvarka.

Sprendimas dėl laidojimo bus priimamas įvertinus prezidento valią, jei ji buvo pareikšta, taip pat sutuoktinio, pilnamečių vaikų ir tėvų, religinės bendruomenės atstovų pageidavimus.

Ministrų kabinetas nutarime įtraukė ir kitas institucijas: Vyriausybė skelbtų gedulą ir jo datą, Užsienio reikalų ministerija informuotų diplomatines atstovybes užsienyje, o Krašto apsaugos ministerija vykdytų laidojimo ceremonialą.

Prezidento atminimo įamžinimui Kultūros ministerija su Lietuvos architektų, Lietuvos dailininkų sąjungomis ir vietos savivaldybe organizuotų kapavietės sutvarkymo, antkapio ir paminklo architektūrinių idėjų konkursą, rūpintųsi įgyvendinimu.

Tvarkoje rašoma, kad prezidentai bus laidojami Vilniaus Antakalnio kapinėse, išskyrus atvejus, kai šalies vadovas būna pareiškęs kitokią valią.

Į klausimą, kurio atkurtos Lietuvos vadovo ar prezidento indėlis Lietuvos valstybei yra didžiausias 31,4 proc. nurodė, kad A.Brazausko, 27,4 proc. – kad V.Adamkaus, skelbia delfi.lt.

D.Grybauskaitės indėlį kaip didžiausią vertino 11,7 proc. respondentų, Vytauto Landsbergio – 10,9 proc. Per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso indėlį kaip didžiausią vertino 2,8 proc. respondentų. 15,8 proc. teigė nežinantys.

Paklausti apie svarbiausią tarpukario prezidentą, 49,1 proc. respondentų nurodė Antaną Smetoną. Aleksandras Stulginskis pelnė 16 proc., Kazys Grinius – 14,7 proc. respondentų balsų. 20,2 proc. nurodė nežinantys.

Reprezentatyvią apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ delfi.lt užsakymu atliko balandžio 19-26 dienomis. Tyrime dalyvavo 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Rytoj prezidento pasveikinti į VDU Didžiąją salę (S. Daukanto g. 28) susirinks apie 700 iškiliausių Lietuvos žmonių ir geriausių prezidento bičiulių.

Geros valios ambasdorius

Kaip teigia VDU rektorius Juozas Augutis, prezidentas yra išskirtinė asmenybė universitetui ir apskritai Kauno miestui, kuris yra gimtasis V. Adamkui.

„Prezidento V. Adamkaus meilė ir parama universitetui jaučiama nuo pat VDU atkūrimo, – didžiuojasi rektorius ir priduria, kad V. Adamkaus asmenybė išsiskiria nuoširdumo, atvirumo ir tolerancijos vertybėmis, kurios yra puoselėjamos ir universitete. – Kaip žinia, prezidentui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus titulas. Mano manymu, taip tiksliausiai ir būtų galima apibūdinti V. Adamkų – geros valios ambasadoriumi, kuris puikiai atstovauja tiek universitetui, tiek Kauno miestui ir Lietuvai visame pasaulyje“.

Prisidėjo prie VDU atkūrimo

V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune, vėliau mieste lankė mokyklą, karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepą, būdamas aštuoniolikos, jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur baigė lietuvių gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą. 1949 metais V. Adamkus su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.

Prezidentas turi unikalią galimybę palyginti du nepriklausomybės laikotarpius. Kaip pats yra sakęs, Lietuvos valstybė yra tik 8 metais vyresnė už jį.

„Augau, kai vystėsi 1918-ųjų Lietuva, ir aktyviai dalyvavau šaliai atsiskiriant nuo SSRS 1990 metais. Manoji karta, atsidūrusi už Lietuvos ribų, turėjo vienintelį tikslą – atgauti Lietuvai nepriklausomybę ir sugrąžinti ją į tarptautinį žemėlapį“, – pasakoja V. Adamkus.

Prezidentas įsitikinęs, kad pasaulis niekada nestovi vietoje, todėl į kiekvieną problemą ar situaciją reikia žiūrėti globaliai ir optimistiškai. Kaip pavyzdį V. Adamkus pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.

„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir tai, kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo akte, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Geriausia dovana įteikta pavasarį

VDU rektorius J. Augutis, kalbėdamas apie V. Adamkaus jubiliejų, sako, kad turbūt geriausia dovana nuo prezidento, bet kartu ir skirta prezidentui, Kauno miestui ir VDU, yra pavasarį po restauracijos atidaryta prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

„Šios viešosios įstaigos veikla taip pat susieta su VDU Lietuvių išeivijos institutu (LII). Per neilgą laiką, biblioteka jau spėjo tapti intelektualų susibūrimo, diskusijų vieta“, – džiaugiasi rektorius, pasakodamas, kad visais laikais biblioteka buvo ne tik edukacinė, bet ir kultūrinė simbolinė vieta, traukianti žmones.

Anot vieno iš šios viešosios įstaigos steigimo iniciatorių, VDU istoriko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, visuomenei, kuri nori lygiuotis į stiprias Vakarų demokratines valstybes, šis JAV tradicijos perėmimas yra itin svarbus.

„Vytauto Didžiojo universitetas, turėdamas savo sektinų herojų panteone V. Adamkų ir prisidėdamas kaip institucija prie šios bibliotekos-muziejaus, sukuria didžiules galimybes ugdyti naujuosius lietuvių demokratijos, pilietinės ir atviros visuomenės bei globalios Lietuvos lyderius“, – VDU ir V. Adamkaus bibliotekos ateities perspektyvas pristato prof. E. Aleksandravičius.

E. Aleksandravičius pasakoja, kad VDU, suvokdamas ir įvertindamas Lietuvos išeivijos įdirbį valstybės vertybių formavimuisi, save pozicionuoja kaip Pasaulio lietuvių universitetą, todėl dialogo kūrimo procese biblioteka taip pat yra įdomi ir svarbi vieta išeivijos lietuviams – nemažą dalį veiklų ateityje planuojama skirti išeivijos istorijai pristatyti, o V. Adamkus yra vienas svarbiausių lietuvių išeivijos simbolių.

Pasak šį originalų pasveikinimą inicijavusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, 90 kauniečių ištartų žodžių – tai tikrasis ketvirtadienį 90 metų jubiliejų šventusio V. Adamkaus portretas.

Kauniečių asociacijos buvo sudėtos į vieną vaizdo klipą, kuriame galima pamatyti atlikėją Liną Adomaitį (V. Adamkaus vardas jam kelia asociaciją su žodžiu „lyderis“), Šarūną Jasikevičių („prezidentas“), Rūtą Meilutytę („pasitikėjimas“), Merūną Vitulskį („idealas“), apžvalgininką Rimvydą Valatką („žmogus“), arkivyskupą Sigitą Tamkevičių („protingas“), krepšininką Edgarą Ulanovą („mano mokykla“), dainininkę ir reklamos kūrėją Dovilą Filmanavičiūtę („šviesa“), Kauno vicemerą Povilą Mačiulį („trispalvė“),„Žalgirio “ direktorių Paulių Motiejūną („inteligentas“), žinomą fotografą Evaldą Virketį („didis“), Kauno vicemero Simono Kairio širdies draugę Deimantę Liubinaitę („autoritetas“).

Kauniečių sveikinimą V. Adamkui galima rasti čia: 

Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, D.Grybauskaitė pažymėjo, kad V.Adamkaus, kaip valstybės žmogaus, kaip intelektualo patirtis yra neįkainojama, o vadovavimo Lietuvai metai – svarbi mūsų naujausios istorijos dalis.

„V.Adamkaus asmenybėje matome ypatingą ryšį tarp šiandieninės Lietuvos ir tos, kuri buvo prarasta 1940-aisiais, kurios nepriklausomybės atgavimo su bendraminčiais buvo siekta daug dešimtmečių. Tautos meilė – geriausias įvertinimas tų pastangų, kurias V. Adamkus įdėjo dirbdamas dėl Lietuvos pažangos ir vienybės“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Šalies vadovė palinkėjo V.Adamkui sveikatos, stiprybės ir geros šventinės nuotaikos. V.Adamkus įteikė D.Grybauskaitei savo naujausią knygą „Pokalbiai nesilaikant protokolo“.

1926 metais Kaune gimęs V.Adamkus 1944-ųjų liepą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 metais su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracijoje V.Adamkus ėjo aukštas pareigas JAV federalinėje Aplinkos apsaugos agentūroje ir aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.

V.Adamkus prezidento pareigas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais. Pirmosios kadencijos metu Lietuva užbaigė derybas dėl narystės ES ir buvo pakviesta prisidėti prie NATO.

„Negaliu neišskirti to laimingo momento, kai po 27 metų sapnų ir rūpesčių, keliantis ir gulant su mintimi apie Lietuvą, ir tvirto tikėjimo, kad vis tiek ištrūksime iš Sovietų Sąjungos okupacijos, kuri mus ištrynė iš Europos žemėlapių, sužinojau, kad galiausiai tai pavyko. Nebuvau Lietuvoje tuo metu, kai buvo paskelbta jos nepriklausomybė, bet kontaktai nuolat buvo su Lietuva ir, praėjus maždaug penkioms minutėms po Seime priimto nutarimo, Čikagoje sužinojome, kad tai įvyko. Aš atvirai pasakysiu, nesigėdydamas, kad ašaros bėgo iš akių“, - ketvirtadienį parodytame interviu LRT televizijai sakė prezidentas.

„Tikriausiai šis momentas įsiminė labiau nei bet kas kitas“, - kalbėjo V.Adamkus.

Po 27 metų gyvenimo išeivijoje į Lietuvą grįžęs V.Adamkus sako tuomet patyręs, kad okupacija lietuvių sąmonėje paliko gilią žymę, daugelis Vilniuje sutiktų tautiečių atrodė prislėgti, nepakeliantys akių nuo žemės

„Tai man paliko slegiantį įspūdį. Pajutau, kas yra prislėgtas žmogus, ką reiškia baimė ir okupacija“, - sakė prezidentas.

Pasak jo, sunkiausia jo vadovavimo valstybei metu buvo kova su organizuotu nusikalstamumu, nes tuomet siautusios gaujos „organizuotai baugindavo lietuvius, ir tai kėlė nesaugumo, baimės jausmą Lietuvoje“. Šiuo metu jį liūdina socialinės Lietuvos problemos, ypač tai, jog šalyje sudėtinga išgyventi vyresnio amžiaus žmonėms.

Jis džiaugiasi, jog Seimas atsinaujina - į parlamentą išrinkta daug naujų veidų, tačiau pasigenda „pirminių problemų“ svarstymo.

„Girdžiu ir diskusijų, kuriose minimi pirminiai, aukščiausi naujos vyriausybės uždaviniai – rūpinamasi alkoholio kainomis, o ne socialinių reikalų sprendimu, žmonių gerovės lygio pakėlimu. Turime susidėstyti tikslus taip, kad galėtume žengti į priekį ir kad kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų pajusti, kad jo gyvenimo gerovės lygis yra pakilęs. Svajoju, kad naujoji vyriausybė persvarstytų pirminių problemų klausimus“, - kalbėjo buvęs šalies vadovas.

1926 metais Kaune gimęs V.Adamkus 1944-ųjų liepą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 metais su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Emigracijoje V.Adamkus ėjo aukštas pareigas JAV federalinėje Aplinkos apsaugos agentūroje ir aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.

V.Adamkus prezidento pareigas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais. Pirmosios kadencijos metu Lietuva užbaigė derybas dėl narystės ES ir buvo pakviesta prisidėti prie NATO.

Prezidento atminimą Vilniaus Antakalnio kapinėse pagerbė premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Algirdas Butkevičius, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai, ministrai, Vyriausybės atstovai, būrys bičiulių, draugų, artimųjų.

A. Butkevičius dar kartą prisiminė reikšmingiausius A. M. Brazausko darbus.

„Prezidento parašu buvo palydėti patys svarbiausi to meto Lietuvos įvykiai – lito įvedimas, Lietuvos stojimas į NATO, Europos Sąjungą. A. Brazausko prezidentavimo metais buvo tvirtinamas Lietuvos valstybingumas, vykdomos ekonominės reformos, užmezgami ir plėtojami dvišaliai ryšiai su Europos ir kitų žemynų valstybėmis, palaikomi geri santykiai su kaimynais“, – kalbėjo premjeras. 

Jis taip pat akcentavo ir šiltąją, žmogiškąją prezidento pusę.

„Tuo pat metu prezidentas buvo paprastas, mokantis bendrauti su kiekvienu sutiktu žmogumi. Bene svarbiausia prezidento pamoka mums visiems buvo tai, kad jis visada stengėsi išsaugoti valdžios autoritetą tautos akyse. Savo konstitucines galias ir moralinį autoritetą jis naudojo tam, kad suburtų, sustiprintų politinį ir institucinį potencialą. O šiandien to, deja, labai trūksta. Jis problemas sprendė susodinęs visus atsakingus pareigūnus prie bendro stalo, o ne nurodinėdavo grūmodamas pirštu ir per žiniasklaidos priemones“, – prisiminimais dalijosi socialdemokratų partijos vadovas A. Butkevičius.

Savo kalbą premjeras baigė asmeniniu prisiminimu.

„Pabaigai noriu priminti filosofo Arvydo Juozaičio žodžius, kurie labai aktualūs ir šiandien. Jie buvo pasakyti 1997 m. prezidentui A. Brazauskui įteikiant Santarvės premiją: „Politikoje santarvė pasiekiama vienu būdu: kai žmonės pamato, kad politikui valdžia – ne įrankis asmeninei šlovei pasiekti. Santarvė įrodoma nesiperšant, neįkyrint, nesigviešiant vadinamojo politinio kapitalo. Santarvei tarnaujama. Bet tai ne viskas. Aukščiausias santarvės išmėginimas – jos grąžinimas piliečiams. Juk santarvė – žmonių, o ne valdžios reikmė”.

Pagerbimo ceremonijoje savo šiltais prisiminimais pasidalijo ir Nepriklausomybės akto signataras, LSDP Garbės Pirmininkas ir ilgametis A. M. Brazausko bendražygis Česlovas Juršėnas.

„Didžioji Lietuvos žmonių dalis jį rėmė, palaikė, o jis atsilygino sąžiningu darbu, pagarba žmonėmis, savo šiltumu, prieinamumu, žmoniškumu. Tokį mes jį ir prisiminsime“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Lietuva ruošiasi 2016-aisiais minėti Lietuvos prezidento, gydytojo ir publicisto Kazio Griniaus metus.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Kultūros ministerijos parengtą minėjimo planą, pagal kurį numatoma išleisti naujus K.Griniaus atsiminimų tomus, pakartoti seniau leistų tomų leidimą.

Be kita ko, 2016 metais numatoma organizuoti K.Griniaus, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, atminimo pagerbimą kariuomenės Kauno ir Vilniaus įgulų karininkų ramovėse, surengti prisiminimų vakarus apie K.Grinių Lietuvos diplomatinėse atstovybėse Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Taip pat ketinama surengti konferenciją ,,Humanisto Kazio Griniaus dilema: tarp tautos ir demokratijos“, parodą ,,Praktinė demokratija: Kazio Griniaus receptas” istorinėje Lietuvos Prezidentūroje Kaune.

Be to, bus išleistas pašto ženklas, skirtas K.Griniaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti, tai progai paminėti vyks ir tarptautinis greitųjų šachmatų turnyras.

Seimas 2016 metus paskelbti K.Griniaus metais nusprendė pavasario sesijoje. Sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metų gruodžio mėnesį bus minimos K.Griniaus 150-osios gimimo metinės.

K.Grinius gimė 1866-aisiais Marijampolės apskrityje, įgijo gydytojo specialybę. Jis buvo pirmųjų trijų Steigiamųjų Seimų narys, 1920-1922 metais vadovavo Ministrų kabinetui. Prezidentu K.Grinių Trečiasis Seimas išrinko 1926 metų birželio 7 dieną - šiose pareigose jis išbuvo iki 1926 metų gruodžio 17 dienos, kai buvo įvykdytas perversmas ir jis buvo priverstas atsisakyti prezidento pareigų.

K.Grinius mirė 1950 metų birželio 4 dieną Čikagoje, 1994 metais palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti jo gimtinėje.