Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. I. susitarė su buvusiu Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi E. M., kad duos jam 200 eurų kyšį ir dalį šio kyšio iš karto perdavė už tai, kad inspektorius atliktų laivo pirminę techninę apžiūrą ir  šią transporto priemonę įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo skirta bausmė – 150 MGL (5649 eurų) piniginė bauda yra paskirta teisingai, atsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Ikiteisminį tyrimą kuravo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Mat atlikus Lietuvos saugios laivybos administracijos auditą buvo nurodyta, kad tas laivas naudojamas neefektyviai.

„Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas. Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos ir ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė“, – buvo teigiama Susisiekimo ministerijos vidaus audito išvadoje.

Vienas iš variantų yra tai, kad laivas „Varūna“ galėtų būti perduotas jūrinių reikalų mokslininkams. Tai yra Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras prie Klaipėdos universiteto. Jis šiuo metu jau valdo mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, burlaivius „Brabander“ ir „Odisėja“

Tačiau dėl to kyla ir abejonių, nes planuojama, kad mokslo mekos - Klaipėdos universiteto ateityje neliks.

Vienas iš realių variantų laivą „Varūna“ atitektų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Ji taip pat turi savo laivyną. Šiuo metu Uosto direkcija valdo locmanų, gylio matavimo, narų  laivus. Taip pat dar vienas laivas „Naras“, skirtas aptarnauti narams ir surinkti naftos produktus, statomas Estijoje. Pagal papildomą susitarimą šio laivo statyba turi būti baigta ir jis privalo būti perduotas Uosto direkcijai iki šių metų gruodžio 5 dienos. Laivą už 2,89 mln. eurų stato Estijos kompanija „Baltic Workboots“.

Uosto direkcija nenorėjo komentuoti apie tai, ar priims laivą „Varūna“, nes ji neturinti jokių žinių, kad tas laivas jai gali būti perduotas.

Fiksavo korupcijos apraiškas

Tokias išvadas pateikė šią administraciją įsteigusios Susisiekimo ministerijos vidaus auditas.  Susisiekimo ministerija viešai išplatintame pranešime teigė, kad Lietuvos saugios laivybos administracijoje (LSLA) paliktos landos korupcijai, neefektyviai naudojamas valstybės turtas ir biudžeto lėšos.

„Taisytinų dalykų Lietuvos saugios laivybos administracijos veikloje aptikta nemažai. Esminis dalykas, kuris tikrai nebus toleruojamas – tai korupcijos apraiškos ir galimybė joms egzistuoti. Ši situacija privalės keistis nedelsiant“, - teigė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminiuose tyrimuose du Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojai pripažinti kaltais, vienam iškelta baudžiamoji byla ir jis nuteistas. Susisiekimo ministerijos auditas korupcijos apraiškas fiksavo penkiose LSLA veiklos srityse: kyšininkavimas registruojant laivus Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, įrašant į eilę laivavedžio egzaminui laikyti ir padedant išlaikyti laivavedžio egzaminą, išduodant laivų techninės apžiūros aktus, skiriant baudas už administracinės teisės pažeidimus bei konsultuojant LSLA kompetencijos klausimais.

Per daug patalpų...

Auditoriai pasiūlė įvertinti galimybę vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo funkcijas perduoti kitai nepriklausomai institucijai.

Vidaus audito duomenimis, LSLA administracinėse patalpose vienam darbuotojui tenka gerokai daugiau ploto nei nustato normatyvai, įstaiga turi nemažai jos funkcijoms nereikalingo nekilnojamojo turto, neefektyviai naudoja apie pusę turimų transporto priemonių.

Kauno padalinyje vienam administracijos darbuotojui tenka 51,1 kv.m  bendro patalpų ploto. Tai viršija Finansų ministro įsakymu nustatytą norminę šio rodiklio reikšmę – 28 kv m. Padalinyje, kurio patalpų plotas – 357,68 kv.m, dirba 7 darbuotojai ir 1 valytoja.

Apie 38 proc. daugiau ploto vienam darbuotojui tenka ir Klaipėdoje esančiose LSLA patalpose, kur dirba 73 darbuotojai. LSLA rekomenduota dalies patalpų atsisakyti.

Turtas naudojamas neefektyviai

Audito išvadoje teigiama, kad LSLA turi nereikalingo nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad LSLA valdo Šventosios, Nidos ir Juodkrantės švyturių pastatus ir statinius, stovinčius žemėje, kuriai neatlikti kadastriniai matavimai. Šie žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Dalis švyturių statinių yra nenaudojami.

Auditas parodė, kad LSLA veikloje nepakankamai efektyviai naudojama apie pusė transporto priemonių: 9 (iš 20) tarnybiniai automobiliai, 5 (iš 9) priekabos, 3 (iš 4) motoriniai kateriai, 3 (iš 6) motorinės valtys ir hidrografinis laivas „Varūna“. Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus.

2016 m. laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas.

Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos, ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė.

LSLA direktoriaus pareigas laikinai einantis Mindaugas Česnauskis sakė, kad yra rengiamas veiksmų planas, kaip pašalinti Susisiekimo ministerijos vidaus audito nustatytus trūkumus. Dėl „Varunos“ laivo ketinama ieškoti sprendimų. Jis nėra senas – statytas 2003 metais. Laivui tai nėra didelis amžius.

STT ikiteisminiuose tyrimuose du LSLA darbuotojai pripažinti kaltais, vienam darbuotojui iškelta baudžiamoji byla ir jis nuteistas. Susisiekimo ministerijos atliktas auditas korupcijos apraiškas fiksavo penkiose LSLA veiklos srityse: kyšininkavimas registruojant laivus Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, įrašant į eilę laivavedžio egzaminui laikyti ir padedant išlaikyti laivavedžio egzaminą, išduodant laivų techninės apžiūros aktus, skiriant baudas už administracinės teisės pažeidimus bei konsultuojant LSLA kompetencijos klausimais.

„Taisytinų dalykų LSLA veikloje aptikta išties nemažai, tačiau esminis dalykas, kuris tikrai nebus toleruojamas, – tai korupcijos apraiškos ir galimybė joms egzistuoti. Ši situacija privalės keistis nedelsiant“, – pranešime teig4 susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Anot ministerijos, administracijai nurodyta kuo greičiau ištaisyti pažeidimus.

Administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius BNS teigė, kad šiuo metu serga ir su audito išvadomis nėra susipažinęs, tad jų komentuoti negali. Atkreipus dėmesį, kad Susisiekimo ministerija, radusi pažeidimų sau pavaldžiose institucijose ir įmonėse, vadovams pasiūlo pasitraukti, R. Tarasevičius sutiko, kad tokią tendenciją pastebi. Tačiau paklaustas, ar jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo, teigė, kad „dar ne“.

LSLA vadovas teigė nespekuliuosiantis, ar jam bus siūloma trauktis iš pareigų.

Auditoriai siūlo įvertinti galimybę vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo funkcijas perduoti kitai nepriklausomai institucijai.

Be to, auditas nustatė, kad administracijos patalpose vienam darbuotojui tenka didesnis plotas nei reikalauja normatyvai. Pavyzdžiui, LSLA Kauno miesto padalinyje vienam administracijos darbuotojui tenka 51,1 kvadratinio metro plotas. Tai beveik dvigubai viršija Finansų ministro įsakymu nustatytą norminę šio rodiklio reikšmę – 28 kvadratiniai metrai. Kauno padalinyje, kurio patalpų plotas – 357,68 kvadratinio metro, dirba septyni darbuotojai ir vienas valytojas.

Administracija turi daug nekilnojamojo turto, kuris jai nereikalingas, neefektyviai naudoja pusę transporto priemonių. Nustatyta, kad LSLA valdo Šventosios, Nidos ir Juodkrantės švyturių pastatus ir statinius, stovinčius žemėje, kuriai neatlikti kadastriniai matavimai, be to, šie žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neatvaizduoti įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Dalis šių švyturių statinių yra nenaudojami.

LSLA veikloje, anot audito, nepakankamai efektyviai naudojama apie pusė transporto priemonių: 9 iš 20 tarnybiniai automobiliai, 5 iš 9 priekabos, 3 iš 4 motoriniai kateriai, 3 iš 6 motorinės valtys ir hidrografinis laivas „Varūna“. Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas.

„Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos ir ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė“, - teigiama pranešime.

LSLA numatoma reorganizuoti, ją sujungiant su Valstybinės kelių transporto inspekcija. Sujungus šias dvi organizacijas bus įkurta Lietuvos transporto saugos administracija.

Susisiekimo ministerijai pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui, jau atleistas ar atsistatydino ne vienas ministerijai pavaldžios įmonės vadovas. Tarp tokių - „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius, laikinasis „Infostruktūros“ vadovas Darius Didžgalvis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pavaduotojas Daivis Zabulionis, „Automagistralės“ generalinis direktorius Vladislavas Molis, „Lietuvos pašto“ vadovė Lina Minderienė.

Laivybą – į kelių inspekciją

Tokius planus yra parengusi Vyriausybė. Praėjusią savaitę įvairioms institucijoms buvo išplatintas Vyriausybės nutarimo projektas pavadintas „Dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos saugios laivybos administraciją“. Nutarime nurodyta, kad Lietuvos saugios laivybos administracija būtų prijungta prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos, kuri veikia prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos saugios laivybos administracijos pavadinimo nebeliktų.

Paaiškinta, jog tai daroma siekiant sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.

Kaip būtų su turtu kol kas neaišku. Galbūt Klaipėdoje vietoje Saugios laivybos administracijos būtų Valstybinės kelių transporto inspekcijos padalinys, nes netikslinga dėl kokių nors jūrininkų diplomavimo reikalų šiems iš jūrinės sostinės Klaipėdos važinėti į biurokratinę sostinę Vilnių.

Jūrininkų nusiskundimai

Po Lietuvos jūrų laivyno išnykimo, neaiškios Lietuvos jūrininkų rengimo padėties jungiant Lietuvos aukštąsias mokyklas, Lietuvos saugios laivybos administracijos pavadinimo ištrynimas iš šalies registro būtų ryškus smūgis Lietuvos jūrinėms ambicijoms.

Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos vadovas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pastebėjo, kad paskutiniais metais Lietuvos saugios laivybos administracijos profesionalumas ir autoritetas yra gerokai sumažėjęs.

„Kadrų reforma ten labai reikalinga. Susisiekimo ministerija, ko gero, tai jaučia ir bando ją reorganizuoti. Vedėjų ir vedėjukų joje yra aiškiai per daug. Kartais trūksta kokio nors specialisto, o vedėjukai jo negali pakeisti. Jūrininkai valandomis yra priversti stovėti eilėse“, - pastebėjo J.Liepuonius, akcentavęs, kad pasakė tik tas mintis, kurias pats yra girdėjęs iš jūrininkų.

Pastebėjęs, kad kai kuriuose Lietuvos saugios laivybos administracijos skyriuose dar dvelkia sovietinėmis realijomis, kai tarnautojos - nepatenkintos ir susiraukusios yra svarbesnės už bet kokius lankytojus - jūrininkus.

„Ne pro šalį būtų administracijos vadovams kartas nuo karto nusileisti pas  darbuotojus, pasidomėti, kaip sekasi, pasikalbėti su lankytojais“, - teigė jūrų kapitonas.

Nyktų jūrinis įvaizdis

Bet tuo pat metu J.Liepuonius mano, kad prijungti Lietuvos saugios laivybos administraciją prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos būtų didžiulė klaida tiek politiškai, tiek jūrinės valstybės prestižo požiūriu.

Vis garsiau deklaruojamas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės statusas staiga smarkiai sumažėtų.

„Valstietiško mąstymo dėka taptume menka, nepastebima valstybė prie jūros. Ir kas gali garantuoti, kad su tokia vilnietiška mąstysena nebus bandoma kibti ir į laivų statybos, uosto krovos verslus. Susinaikinome laivyną, jūrininkus išvarėme uždarbiauti į užsienį, beliko tik uostas, kuris dar vis klesti klaipėdietiško patriotizmo dėka. Sunaikinsime jį, tapsime visišku artojų kraštu“, - svarstė jūrų kapitonas.

„Manau, kad Lietuvos saugios laivybos administracija turi išlikti kaip savarankiška biudžetinė organizacija. Tuo pat metu reikėtų peržiūrėti jos valdymo struktūrą ir atlikti minimalią reorganizaciją, tik ne eilinių darbuotojų sąskaita. Pertvarkyti struktūrą, atsisakyti nereikalingų etatų galėtų ir nemažą patirtį sukaupę dabartinės Saugios laivybos administracijos vadovai. Bet koks naujo, reikalingo kažkam Vilniuje, vadovo atėjimas manau tik dar pablogintų padėtį“, - mano J.Liepuonius.

Vykdant Lietuvoje įvairias reorganizacijas žmones labiausiai ima stebinti tai, kad dėmesį regionams žadėję į valdžią besiveržę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nariai, tikrovėje stiprina ne regionus, o Vilniuje esančias institucijas.

Šioje baudžiamojoje byloje E. M., dirbęs LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, nuteistas už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą, t. y. dėl devyniolikos nusikalstamos veikos epizodų, kuriuos padarė per pusę metų.

E. M. savo naudai reikalavo duoti ir priėmė kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdydamas įgaliojimus: už neteisėtą vandens transporto priemonių įregistravimą Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų aktų išdavimą, nepatikrinant jų techninės būklės ir pan. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, jos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, be to, veikdamas bendrai su kitu asmeniu pagamino netikrą dokumentą, jį panaudojo ir laikė.

Atsižvelgdamas į tai, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis E. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, Šilutės apylinkės teismas bylą, pagal ikiteisminį tyrimą kuravusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus prokuroro pareiškimą, užbaigė teismo baudžiamuoju įsakymu ir skyrė per 15 000 eurų baudą, taip pat nusprendė iš E. M. konfiskuoti gautus kyšius, t. y. beveik 2,8 tūkst. eurų.

Šioje baudžiamojoje byloje keletą asmenų teismas nuo bausmės atleido pagal laidavimą, o dėl kai kurių įtariamųjų tęsiamas ikiteisminis tyrimas.

E. M. turi teisę per 14 dienų paduoti Šilutės apylinkės teismui prašymą, kad būtų surengtas apeliacinis bylos nagrinėjimas.

Šilutės apylinkės teismas dėl šio valstybės tarnautojo papirkimo kitose išnagrinėtose baudžiamosiose bylose pripažino kaltais ir skyrė bausmes: V. J. – 70 MGL (daugiau kaip 2,6 tūkst. eurų) baudą, G. J. – 40 MGL (daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų) baudą. Taip pat nuteistas su šia byla susijęs J. L., kuriam už dokumentų klastojimą teismas skyrė beveik 8 000 eurų baudą. Kadangi minėtos baudžiamosios bylos buvo užbaigtos teismo baudžiamuoju įsakymu, o asmenys savo kaltę pripažino, jiems skirtos baudos sumažintos vienu trečdaliu.

Susisiekimo ministras Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriumi ketverių metų kadencijai paskyrė Robertiną Tarasevičių.

Šis paskyrimas tarsi ir buvo lauktas. Apie jį jau kalbėta seniai. Šios institucijos direktoriaus pavaduotoju nuo R.Tarasevičius dirbo nuo 2000 metų vidurio tuomet dar Uosto direkcijai priklausiusiame Saugios laivybos padalinyje.

Jis buvo atsakingas už ES teisės aktų perkėlimą į Lietuvos teisinę sistemą, jūrų ir vidaus vandenų laivybos, jūros aplinkos apsaugos administravimą, strateginį planavimą, veiklos kokybės užtikrinimą.

Nuo 2014 metų rugpjūčio R.Tarasevičius laikinai vadovavo Lietuvos saugios laivybos administracijai po to, kai atsistatydino buvęs vadovas Evaldas Zacharevičius.

Neoficialiomis žiniomis, prieš E.Zacharevičiaus pasitraukimą iš posto lėmė Lietuvos saugios laivybos administracijoje atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tiriamieji veiksmai. Po jų bandęs gauti neteisėtų pajamų esą buvo „užfiksuotas“ vienas Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovybės darbuotojų.

R.Tarasevičiaus paskyrimas Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovu buvo komplikuotas dėl to, kad jis nėra laivavedys. 1989 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete jis įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1999 metais Pasauliniame jūrų universitete įgijo Laivybos saugumo ir juros aplinkos apsaugos administravimo specialybę. 2008 metais baigė Mykolo Riomerio universitetą, kur studijavo tarptautinę jūros, laivybos ir jūros aplinkos apsaugos teisę.

R.Tarasevičiaus išsilavinimas ir kompetencija dirbti Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovu nekelia abejonių. Tačiau trūkstant laivavedybos išsilavinimo ir jūrinio plaukiojimo patirties dėl jo teko koreguoti kai kuriuos Lietuvos saugios laivybos dokumentus.

Tarp Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos susiformavo tradicija susitikti ir aptarti aktualius klausimus bei laivybai iškylančias problemas.

Sertifikuoti 34 laivai

Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos saugios laivybos administracijos ir Lietuvos laivų savininkų atstovų susitikime pagrindinis akcentas buvo skirtas 2006 m. Tarptautinės konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimo rezultatams aptarti.

Konvencija Lietuvoje įsigaliojo 2014 metų rugpjūčio 20 dieną. Iki šios datos reikėjo atlikti Lietuvoje registruotų laivų ir jų įgulų atitikties Konvencijos reikalavimams vertinimus ir išduoti atitinkamus liudijimus.

Kiekvieną laivybos bendrovę ir konkretų laivą privalėjo įvertinti ir apžiūrėti Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistas arba šios Administracijos įgaliota laivų klasifikacinė bendrovė.

Iš tikrųjų tai buvo sudėtinga užduotis. Nors Lietuvos jūrų laivų registre yra tik 34 laivai, kuriems pagal šią konvenciją buvo privaloma išduoti sertifikatus, tačiau laivai plaukioja įvairiuose pasaulio regionuose. Tikrinimai vyko netgi jiems esant  Šiaurės ir Lotynų Amerikoje, Afrikoje bei Azijoje.

Prieš tai buvo atliktas didelis su konvencijos įsigaliojimu susijęs darbas. Priimta naujų teisės aktų – įstatymai, Vyriausybės nutarimai, žinybiniai  įsakymai. Vyko Administracijos darbuotojų mokymai ir seminarai.

Problemiškiausios sritys

Laivų savininkų atstovų nuomone, Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojai sėkmingai susitvarkė su 2006 m. Tarptautinės konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimo užduotimis, nors tam buvo maža laiko, pačioje administracijoje vyko vadovybės pasikeitimai.

Faktiškai laivai buvo tikrinami nuo 2014 metų gegužės iki rugpjūčio. 22 laivus patikrino Lietuvos saugios laivybos administracijos inspektoriai, o 12 – laivų klasifikacinių bendrovių  specialistai. Iki nustatytos datos nebuvos spėta sertifikuoti tik vieno laivo. Dabar ir jis taip pat jau yra sertifikuotas.

2006 m. Tarptautinės konvencija dėl darbo jūrų laivyboje numato daugybę akcentų. Vertinant laivus, problemiškiausios sritys yra atlyginimų jūrininkams mokėjimas laiku, Konvencijos reikalavimus atitinkančios jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygos, maisto ir atsargų laikymo vietų būklė. Pastabų buvo, bet jų priežastys pašalintos. 

Kaip pastebėjo Lietuvos lavų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka, dėl pasaulinės laivybos krizės, frachtų kritimų, kai kuriose laivybos kompanijose buvo sunkios ekonominės sąlygos, bet sertifikavimo dieną su visais jūrininkais buvo atsiskaityta.

Dabar išduoti laivų sertifikatai galios penkerius metus su tarpiniu antrais-trečiais metais numatytu patikrinimu. Jei sertifikatų galiojimo laikotarpiu iškiltų kokių nors problemų, jie gali būti ir anuliuoti. Uosto inspektoriai taip pat įpareigoti tikrinti, kaip laikomasi Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatų. Jei bus pastebėta neatitikimų, laivai gali būti netgi sulaikyti uostuose. 

Didins vėliavos patrauklumą

Realiai šiandien Lietuvos jūrų laivų registre yra 43 jūriniai laivai. Iš jų 34 – sertifikuojami, 9 – nesertifikuojami, nes yra žvejybiniai laivai arba mažesnio tonažo nei nustato 2006 m. Tarptautinės konvencija dėl darbo jūrų laivyboje.
10 laivų valdo „DFDS Seaways“, iš esmės jūrų keltus, po 7 – Lietuvos jūrų laivininkystė (prekybiniai laivai) ir „Towmar Baltic“ (jūrų vilkikai), po 6 – Limarko laivininkystės kompanija (prekybiniai laivai) ir „Baltlanta“ (žvejybiniai laivai), 4 – „Baltnautikas“ ir 3 – „Sofia Shipping“.

Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovų susitikime aptarta ir tai, kad reikia didinant mūsų vėliavos patrauklumą.

„Lietuvos laivų registras yra komerciškai patrauklus laivų savininkams, turi įvaizdį Europoje. Galbūt jį reikėtų labiau viešinti, kad Lietuvoje laivus registruotų užsienio kompanijos. Matyt, reikės parengti bendrą veiksmų programą, kaip pritraukti į Lietuvos registrą daugiau laivų“, – svarstė G.Kutka.

Ar užteks degalų?

Kita aktuali šio laikmečio laivybos problema – sieros junginių jūriniuose degaluose maksimalių ribų griežtinimas.

„Laivų savininkai suvokia, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos griežtesni 0,1 proc. sieros junginių reikalavimai Baltijos ir Šiaurės jūrose įsigalios, ir nieko jau nebegalima pakeisti“, – pastebėjo G.Kutka.

Dabar vyksta diskusija, kada 0,5 proc. sieros junginių reikalavimai įsigalios pasaulyje – nuo 2020 ar 2025 metų. Šiandien ne sieros emisijos kontrolės rajonuose yra nustatyta iki 3,5 proc. riba sieros junginiams jūriniuose degaluose. Bus bandoma ieškoti argumentų, kurie metai būtų naudingesni Baltijos jūros šalims.

2018-aisiais yra numatyta atlikti studiją, kuri įvertins, ar pasaulyje užteks atitinkamos kokybės degalų, sugriežtinus reikalavimus. Mat daugelis laivų turėtų pereiti prie dyzelino arba dujų vartojimo.

Siekdama įvertinti taršos emisijas, Europos Komisija rengia reglamentą, įpareigojantį laivų savininkus pateikti duomenis, kiek ir kokiame regione laivai sunaudojo degalų, kokia taršos emisija. Tai leidžia manyti, kad sugriežtinti reikalavimai buvo įvesti faktiškai nežinant realios situacijos, kiek ir kaip laivai teršia aplinką.  

Perrinkus Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, šalies žinybinėse institucijose nuvilnijo vadovų kaitos banga. Ji palietė ir Lietuvos saugios laivybos administraciją, kurioje naujo direktoriaus paskyrimo gali tekti laukti iki rudens vidurio.

Pagal Valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją, priimtą 2010 metais, valstybės tarnautojui nustatyta 4 metų kadencija. Vėliau ji gali būti pratęsta arba ne. Šiemet nuo liepos 1 d. kaip tik ir baigėsi daugumos valstybės tarnybų vadovų kadencijos.

Atėjo laikas permainoms. Vien Aplinkos ministerijai pavaldžių 9 įstaigų vadovai neteko savo pareigų, tarp jų – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

O štai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio kadencija buvo pratęsta dar ketveriems metams.

Naujų vadovų kurį laiką dar teks palaukti, nes konkursai vyksta ne trumpiau nei du mėnesius. Esą į tas vakancijas jie jau pradėti skelbti.

"Tačiau procedūros pagal Valstybės tarnybos įstatymą yra gana sudėtingos. Pradžioje bus ieškoma žmonių rezerve. Jei tokių neatsiras, bus skelbiamas viešas konkursas pareigoms užimti. Kol kas nepaaiškėjo nė vienas pretendentas", – teigė Aplinkos ministerijos Personalo skyriaus vedėjas Dalius Liaugminas.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvos saugios laivybos administracijai nebevadovauja ir Evaldas Zacharevičius. Jis, nelaukęs vertinimo, iš šio posto pasitraukė savo noru. Esą toks buvo jo asmeninis apsisprendimas.

Jau daugiau nei mėnesį, nuo šių metų birželio 30 d., Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigas laikinai eina direktoriaus pavaduotojas Robertinas Tarasevičius. Šiame poste vyras dirbs tol, kol Susisiekimo ministerija paskelbs konkursą ir išrinks naują įstaigos vadovą. Kada tai atsitiks, ministerijoje atsakyti niekas negalėjo.

Skaudžių nelaimių Kauno mariose pastaraisiais metais nebūta, tačiau inspektoriai neslepia, kad įžūlių motorizuotų vandens pramogų mėgėjų netrūksta. Jie ypač suaktyvėja savaitgaliais, o darbo dienomis čia ramiau. Tuo įsitikino ir "Kauno dienos" žurnalistai.

Nežino, ko tikėtis

Reidai nėra smagiausia saugios laivybos inspektorių darbo dalis, tačiau tik tai padeda pažaboti įžūlius vandens gaidelius. Net ir nekaltas lengvabūdiškumas ant vandens gali prišaukti skaudžių nelaimių. Nepaisant to, vis dar atsiranda kauniečių, kurie ir po didžiausius vandens telkinius plaukioja patys ir plukdo kitus abejotinos techninės būklės laivais.

Kai kurie drąsuoliai, iš inspektorių sulaukę pagrįstų priekaištų, neskuba šalinti trūkumų, o kimba į atlapus.

Kartu su "Kauno dienos" žurnalistais leisdamiesi į reidą inspektoriai neslėpė: niekada nežino, ko tikėtis. Kartą pažeidėjai net griebėsi ginklo ir į pareigūnus paleido seriją šūvių.

"Savo adresu sulaukiame įvairios neigiamos reakcijos. Neretai būna, kad mus ir iškeikia", – pasakojo Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Pramoginės laivybos skyriaus vyresnioji inspektorė Loreta Jakutienė.

"Sužinome, kas esame", – įsitaisydamas kartu prie vairo ironizavo jos kolega Gintautas Čepinskas.

Prieš dešimtmetį per vieną reidų Kauno mariose į jį ir kartu buvusius kolegas vienas pažeidėjų paleido penkias kulkas. "Jos pro ausis prašvilpė", – prisiminė G.Čepinskas. Į inspektorių sveikatą ir gyvybę pasikėsinusius veikėjus policija rado miegančius pakrantėje, netoli įvykio vietos. "Bylą sudarė daug tomų, o rezultatas – nulinis", – konstatavo G.Čepinskas.

Vos pastovėjo ant kojų

Mūsų kateriui pamažu judant iš Kauno jachtklubo prieplaukos, LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Domijanas Popovas vardijo praėjusį savaitgalį vykusio reido rezultatus.

Per 8 val. buvo patikrinta 40 plaukiojusių laivų. Septyni laivavedžiai negalėjo parodyti teisę vairuoti laivą suteikiančio kvalifikacijos liudijimo. Kitiems keturiems laivams nebuvo išduotas galiojantis techninės apžiūros aktas. Kai kuriuose laivuose pasigesta visų privalomų gelbėjimo priemonių.

Pasitaiko ir gerokai "atsigaivinusių" laivavedžių. Neseniai vienam buvo nustatytas beveik 2 promilių girtumas.

Atsiprašė už keleivį

Reidas kartu su "Kauno dienos" žurnalistais vyko darbo dienos popietę. Patikrinta 17 laivų. Inspektoriai pretenzijų turėjo tik vienam laivavedžiui, tačiau situacija buvo gerokai įkaitusi.

"Prieš pusmetį išlaikiau laivavedžio egzaminus. Viršininke, jūs dar buvote komisijoje", – smailino liežuvį kaunietis Valdimantas Dicevičius, vairavęs vieną patikrintų nedidelių katerių.

Jis tikino, kad tvarkingi ir laivo dokumentai, tik jie, kaip ir laivavedžio pažymėjimas, liko krante. "Techninė apžiūra atlikta pernai", – mandagiai dėstė vyras.

Patikrinus registre paaiškėjo, kad tai melas. Laivo techninė apžiūra galiojo tik iki 2011 m.

Pakvipus 50 litų bauda, sujudo vienas laivo keleivių. Moteris su mažamečiu vaiku tylėjo, tačiau šalia V.Dicevičiaus sėdinčiam vyrui dėl tokios "neteisybės" užvirė kraujas.

Iš pradžių jis prašė apsiriboti įspėjimu. "Aš įspėdavau", – apie savo kaip kelių policininko patirtį mįslingai užsiminė keleivis. Tai inspektoriams nepadarė jokio įspūdžio. Nesuveikus šiam bandymui, vyras dar labiau sudirgo ir drėbė: "Neturit jūs žmoniškumo!"

"Ne prie jūsų prisikabinome, ne jums ir komentuoti", – nesileido į diskusijas G.Čepinskas.

V.Dicevičius kelis kartus bandė atsiprašyti už vis garsiau bumbančio bendrakeleivio elgesį ir prašė nekreipti į jį dėmesio. "Neturime jokių pretenzijų. Baudą sumokėsiu. Mes tik prie kranto plaukiojame. Pirmą kartą išplaukėme", – situaciją bandė švelninti katerio savininkas.

Teko vytis

Kita stotelė – prie laivo, nuo kurio į vandenį viduryje marių šokinėjo vaikai. "Paplūdimį atidarėte?" – juokavo G.Čepinskas.

"Atvežiau vaikus po treniruotės pasimaudyti. Prie jachtklubo žydi vanduo", – sakė Kauno buriavimo mokyklos treneris Aleksandras Ščepinas, paduodamas inspektoriams dokumentus. Ir pasitikslino, ar pramogautojai gali tęsti maudynes.

Kitame, šiek tiek didesniame laive, popietę ramiai leido jauna pora. Inspektorių pasirodymas jai sukėlė nereikalingo nerimo – vaikinas vis blaškėsi ir niekaip nerado dokumentų. Piniginėje nėra, dėkle – irgi. Suabejota, ar dokumentai apskritai yra laive.

Netrukus visi prapliupo juoku. "Oi, buvau ant jų atsisėdusi", – atsiprašė mergina.

Per reidą inspektoriams teko išbandyti ir garsinį signalą. Įjungę sireną kelias minutes vijosi per marias žaibiškai skriejantį katerį. Įsijautę plaukikai teisinosi, kad sirenos negirdėjo – užgožė vėjas. Šiame laive pramogavo kaunietis, turėjęs visus reikiamus dokumentus, su dviem anūkais.

Neaplenkė ir žvejų

Kol vieni savo deniuose tingiai mėgavosi saulės spinduliais, kiti  rinkosi kitas pramogas.

Du vyrai, žvejoję iš valtelės, po patikrinimo juokais pasipiktino inspektorių linkėjimu: "Sėkmės!" Gavęs pastabą apie tokio žodžio galią visiškai sužlugdyti žvejybą, G.Čepinskas pasitaisė: "Nei žvyno jums, nei uodegos!" "O, geriau!" – atsisveikindamas iškėlė nykštį vienas prietaringų žvejų.

Kiti žvejai atsisveikindami pasiguodė menku, jų manymu, laimikiu: du starkiai ir ką tik dar vieną ištraukė. Jie meškeres buvo užmetę nuo ankstyvo ryto.

"Malonu, kad viskas gerai", – atsisveikino inspektoriai su kitais poilsiautojais ant vandens. Kai kurių poilsiautojų ar žvejų ramybės net nebuvo bandoma trikdyti.

"Net ir nepriplaukdami galime patikrinti, ar yra išduotas galiojantis laivo techninės apžiūros aktas – turime tiesioginį ryšį su registru", – atkreipė dėmesį L.Jakutienė.

Kai kurie mariose plaukiojo darbo reikalais. Pavyzdžiui, vienos gamyklos atstovai testavo ką tik pagamintą katerį.

Lietuvoje yra registruota per 15 tūkst. pramoginių laivų. Iš jų – apie 1,3 tūkst. vandens motociklų, apie 800 burinių jachtų.

Nelaimės įvyksta akimirksniu

Inspektoriai prisimena nelaimę, kai Kauno mariose su vandens motociklais kvailiojo du draugai, kol susidūrė.

"Atrodo, mariose mažai vietos, sunku išsitekti", – trūktelėjo pečiais D.Popovas. Vienam vaikinui tuomet lūžo šonkauliai, kitas nukritus šalmui patyrė galvos traumą ir neteko sąmonės. Laimė, kad draugas nepaisė skausmo ir puolė gelbėti vandenyje nualpusio jaunuolio.

D.Popovui teko tirti pernai įvykusias avarijas Ilgų ežere, esančiame Alytaus rajone bei Baltijos jūroje prie Šventosios.

Jūroje spalį žuvo iš motorinės valties iškritęs vienintelis ja plaukęs vyras. Nustatyta, kad vanduo pasiglemžė vyro gyvybę, nes šis neįvertino oro sąlygų (jūra buvo itin audringa) bei valties techninių galimybių. Be to, nors gelbėjimo liemenę žuvusysis turėjo, ir ne vieną, tačiau visas buvo palikęs krante.

Ilgų ežere ant vandens poilsiaujant kompanijai vienas vyras ne visai aiškiomis aplinkybėmis iškrito už borto. Laivo sraigtas sužalojo jam kojų pėdas.