Deja, 896 kauniečiai mirė, iš jų 470 – tiesiogiai nuo kovido infekcijos.

Per dvi pastarąsias savaites Kauno mieste 100 tūkstančių gyventojų nustatyta 357,7 naujo ligos atvejo. Vilniuje – 356,5 atv., iki šiol nuo COVID-19 mirė 760 sostinės gyventojų, o iš viso gyvybių neteko 1689 šia infekcija užsikrėtę vilniečiai. Šiuo metu serga 1709 asmenys.

Nors santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis Klaipėdoje tebelieka aukštas, - 627,3 atv. – 100 tūkst. gyventojų, pastarąją savaitę pastebima jo mažėjimo tendencija, ir savaitinis pokytis, šio antradienio duomenimis, yra 26,2 proc. (su minuso ženklu). Šiauliuose, deja, naujų atvejų savaitinis pokytis – 42,2 proc. didesnis ir dabar siekia 319,1 atv. 100 tūkst. gyventojų per 14 pastarųjų parų. Panevėžyje savaitinis naujų atvejų skaičiaus augimas dar spartesnis (47,5 proc.), o santykinis sergamumo rodiklis šiuo metu – 293,2 naujo kovido ligos atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Apžvelgiant diagnostinių tyrimų dėl COVID-19 nustatymo duomenų lentelę, kurią skelbia Statistikos departamentas, sunku iš karto pasakyti, kurioje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių kovidas iš naujo įsigali sparčiausiai. Lengviau šiuo požiūriu rasti, kur jis lėčiausias. Pavyzdžiui, ežerų krašte – Molėtuose, nes per praėjusias 7 dienas čia atlikus 247 tyrimus, naujų mirtinai pavojingos infekcijos atvejų iš viso nebuvo nustatyta.

Bet kurortinės pajūrio vietovės tuo pasidžiaugti negali. Neringoje iš 82 per 7 dienas atliktų tyrimų dėl COVID-19 ligos, gauta 7,3 proc. teigiamų atsakymų, Klaipėdos rajone – 7,7 proc. (1619 tyrimų), Palangoje - 4,5 proc. (730 tyr.), o prie Nemuno esančiame Birštone – 6 proc. (iš 50 tyrimų).

Per savaitę (iki šio antradienio) Lietuvoje testavimo apimtis siekė 95 800 tyrimų, COVID-19 diagnozė šalyje patvirtinta 4,5 proc. tirtųjų asmenų. Vilniuje per 7 dienas atlikti 23 104 tyrimai, liga nustatyta 5,2 proc. atvejų, Kaune – 4,6 proc. (iš 13 299 tyrimų), Kauno rajone – 3,7 proc. (1937 tyr.), Klaipėdoje – 5,5 proc., (8563 tyr.), Šiauliuose – 2,8 proc. (7846 tyr.), Panevėžyje – 6,3 proc. (2711 tyr.), tačiau Panevėžio rajone kovidas, galima teigti, greitesnis, - 7,4 proc. (iš 553 tyrimų).

Daugiausiai (337 029 arba 59,1 proc. visų miesto gyventojų), nuo COVID-19 ligos paskiepytų viena ar dviem vakcinos dozėmis, gyvena Vilniuje. Bet santykiniu vakcinavimo rodikliu tarp didmiesčių dabar pirmauja Panevėžys (62,3 proc.), pralenkęs neseniai šioje pozicijoje lyderiavusį Kauną (61,1 proc.). Klaipėdoje skiepijimo tempai gerokai lėtesni (49,2 proc.), o Šiauliuose iki šio antradienio jie pasiekė 56,4 procento.

Viešumoje – toli gražu ne viskas

Smurtas tapo ypač diskutuotina problema COVID-19 pandemijos kontekste, kai daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, buvo įvestas karantinas ar įvairių veiklų apribojimai. Įvesti suvaržymai, susiję su vieno šeimos ūkio bendravimu, saviizoliacija, judėjimo apribojimai tarp savivaldybių daug kam sukėlė iššūkių. Bendrasis pagalbos centras taip pat praneša apie padidėjusį gaunamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje kiekį.

Kaip teigia Lietuvos statistikos departamento Socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros statistikos skyriaus patarėja Sigita Mačiuikienė, norint sužinoti tikrąjį įvairių smurto būdų ir formų paplitimą Lietuvoje, kitaip negu apie tai paklausti pačių žmonių, faktiškai neįmanoma. „Į viešumą patenka ir oficialiai fiksuojami tik patys rimčiausi atvejai, o kitas smurtas nėra registruojamas. Vieniems gėda, kiti bijo, kad jų nesupras, pasmerks. Kitaip tariant, mes matome, kad yra labai daug paslėpto smurto, o jo paplitimo niekaip neišmatuosim, jei nepaklausim“, – pasakoja ekspertė.

Kvietimo dalyvauti tyrime sulauks 10 tūkst. gyventojų

Tyrimas bus atliekamas š. m. balandžio–rugsėjo mėn. Jo metu oficialiu laišku kvietimų dalyvauti tyrime sulauks apie 10 tūkst. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Per visą tyrimo laikotarpį apklausoje dalyvauti pakviesti gyventojai turės galimybę užpildyti elektroninę anketą internetu savarankiškai. Po trijų tyrimo savaičių neužpildžiusius elektroninės anketos, su gyventojais susisieks Lietuvos statistikos departamento klausėjai ir susitars dėl galimybės atsakyti į anketos klausimus  tiesioginės apklausos būdu (jeigu tuo metu bus atšauktas karantinas) arba paragins gyventojus užpildyti elektroninę anketą savarankiškai.

S. Mačiuikienė tyrimą vadina daugiau socialiniu nei statistiniu. Jis naudingas ir tuo, kad atsirastų aiškumo, kokia tikroji padėtis, o ją žinant būtų galima imtis konkrečių priemonių, kad smurto viešoje erdvėje ir artimoje aplinkoje būtų mažiau. „Norint žinoti, ką daryti, reikia žinoti tikrąją padėtį, kas vyksta. Tik turėdami duomenis mes galime žinoti, kur link turime eiti, kad viskas keistųsi į gera ir apskritai galėtume tikėtis kokių nors pokyčių smurto mažinimo srityje“, – pasakoja S. Mačiuikienė.

Lietuvos statistikos departamentas viliasi, kad gavę laiškus gyventojai aktyviai ir geranoriškai dalyvaus apklausoje – kiekvieno asmens pateikta informacija yra svarbi.

Konfidencialumas – tarp pagrindinių prioritetų

Smurto paplitimą ir mastą anketoje bus siekiama išsiaiškinti daugiausiai užduodant situacinio pobūdžio klausimus, nemažai jų susiję su emocijomis. S. Mačiuikienė teigia, kad šis tyrimas vadinamas gyventojų asmeninio saugumo tyrimu – pirmiausia todėl, kad siekiama išsiaiškinti, kiek asmuo saugus namuose, savo aplinkoje.

Tiriama labai jautri asmens gyvenimo sritis, todėl neatsitiktinai žmonės, kurie apklaus respondentus tiesiogiai namuose, taip pat yra atskirai apmokomi. „Organizuojami specialūs mokymai su eksperte, turinčia didelę darbo su smurto aukomis patirtį. Taip siekiama,  kad klausėjai gautų žinių, kaip tinkamai bendrauti su žmonėmis šia visuomenei jautria tema. Suprantame, kad tinkamas pasiruošimas  yra labai svarbus“, – apie pasirengimą tyrimui pasakoja S. Mačiuikienė. Kviečiame visus, kurie gaus kvietimą dalyvauti apklausoje – pildyti anketas savarankiškai, o jei patogiau įprastas interviu, – atsakyti į klausėjų užduodamus klausimus. Tačiau klausėjas atvykti galės tik pasibaigus karantinui. „Asmens negalės apklausti klausėjas, kuris respondentą pažįsta. Tokiu atveju nebeužtikrinamas konfidencialumas. Apskritai tyrimo duomenų rinkinyje nebus fiksuojami nei žmonių vardai, nei pavardės, nei adresai, tik savivaldybė, lytis ir žmogaus amžius“, – ramina S. Mačiuikienė. Lietuvos statistikos departamentas garantuoja gautų duomenų konfidencialumą. Galutinei statistinei informacijai parengti bus naudojami tik apibendrinti duomenys.

Lietuvos statistikos departamentas kvietimus tyrime dalyvauti gavusius asmenis ragina būti geranoriškais, supratingais, į gautus klausimus atsakinėti sąžiningai ir atvirai. Tik tokiu būdu bus gauta išsami ir patikima informacija, kuri reikalinga ne tik statistikos specialistams, tačiau ir mokslininkams, teisės aktų rengėjams, smurto prevencija užsiimančioms institucijoms. Galų gale, taip kiekvienas dalyvaujantis neabejotinai bent nedidele dalimi prisidės prie to, kad mūsų visų aplinkoje smurto būtų mažiau.

Etnokultūriniai rodikliai nekaupiami

Kaip jau įvardija pati formuluotė, tyrimas aprėpia ir kitus aktualius rodiklius. Šalies gyventojų prašoma pateikti duomenis ne tik apie jų tautybę, išpažįstamą tikėjimą, gimtąją kalbą, bet ir kitų kalbų mokėjimą.

„Apklausa jau prasidėjo, tad įvairiuose šalies kampeliuose gyvenantys žmonės neturėtų nustebti, jei į juos kreipsis apklausėjai, kurie paprašys atsakyti į keturis paprastus klausimus, – sako Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė. Savo ruožtu tikimės, kad atrinktieji gyventojai neatsisakys sudalyvauti apklausoje, taip prisidėdami prie šaliai svarbių duomenų kaupimo.“

Pašnekovė primena, jog anksčiau tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo rodikliai būdavo renkami visuotinių gyventojų ir būstų surašymų metu, tačiau šiemet pakitusi tvarka įnešė tam tikrų pokyčių.

Šių metų pradžioje startavęs surašymas vyksta administracinių duomenų pagrindu – tai yra kokybiški privalomi rodikliai bus surinkti iš 19 pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų, kaip „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, Gyventojų bei Adresų registrai ir kita.

Tačiau atitinkami etnokultūriniai rodikliai valstybės registruose ar informacinėse sistemose nerenkami ir nekaupiami – dalis gyventojų netgi nėra nurodę savo tautybės.

Tad atsiliepiant į vartotojų poreikį, siekiant išlaikyti tęstinumą, rodiklių palyginamumą, šiemet aktuali informacija renkama būtent atliekant Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jis organizuojamas dviem etapais.

Tik keturi klausimai

Nuo sausio 15-osios iki vasario 28 dienos gyventojai į keturis anketos klausimus galėjo atsakyti dalyvaudami internetinėje apklausoje. V. Vaitekūnienės duomenimis, šia galimybe pasinaudojo apie 60 tūkst. respondentų.

Balandžio 1 dieną prasidėjo ir iki pat birželio pabaigos tęsis apklausa, kuri bus atliekama klausėjams tiesiogiai bendraujant su gyventojais – apklausą atlieka viešuosius pirkimus laimėjusi strateginio valdymo konsultacijų kompanija „Eurointegracijos projektai“.

Antrojo etapo metu bus apklausti šalies gyventojai, kurie taikant statistinius matematinius metodus imties būdu buvo išrinkti iš internetu apklausoje nedalyvavusių žmonių.

„Buvo atrinkta 40 tūkst. adresų, tad pačių respondentų vidutiniškai turėtų būti bent dvigubai daugiau – tai yra bus apklausiami pagal konkretų adresą gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai“, – prognozuoja pašnekovė.

Apklausiami 16 metų amžiaus ir vyresni asmenys, už vaikus į anketos klausimus atsakys tėvai, įtėviai ar globėjai. Galimi apklausos būdai bus pasitelkti įvertinus koronaviruso pandemijos situaciją.

Paspirtis – kontaktinė informacija

„Kadangi vis dar gyvename karantino sąlygomis, apklausą vykdysime turimais kontaktais – telefonu, elektroniniu paštu. Jei karantino sąlygos pasikeis, klausėjai bandys tiesiogiai namuose surasti tuos gyventojus, su kuriais nepavyks susisiekti nuotoliniu būdu. Bet kokiu atveju respondentus apie tai, kad jie yra atrinkti ir apie patį tyrimą informuosime oficialiu laišku, jame bus nurodyti ir kontaktai, kuriais galima susisiekti su klausėju“, – numatytą procedūrą komentavo V. Vaitekūnienė.

Pašnekovė taip pat primena, jog kilus bet kokiems su tyrimu susijusiems neaiškumams ar klausimams gyventojai kviečiami kreiptis į Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus specialistus.

Lietuvos statistikos departamento

Gyventojų statistikos skyrius

Tel.: (8 5) 236 4921, (8 5) 236 4968 El. paštas surasymas@stat.gov.lt

Surinkus statistinius duomenis ir pritaikius matematinius modelius, bus parengta ir paskelbta informacija apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą ir kitų kalbų (be gimtosios) mokėjimą bei išpažįstamą tikėjimą. Gauti rezultatai bus lyginami su 2011 m. surašymo, gyventojų registro duomenimis ir skelbiami kartu su surašymo rezultatais.

Jei viskas vyks sklandžiai, kaip numatyta, išankstinius duomenis planuojama pateikti šių metų pabaigoje.

Prieš dešimtį metų vykusio paskutinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės – 84,2 proc. visų šalies gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai. Kas trečias šalies gyventojas tuo metu nurodė, jog moka dvi užsienio kalbas. Gyventojai priklausė 59-ioms skirtingoms religinėms bendruomenėms.

Palyginti su rugsėju, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Spalį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei rugsėjį: 22 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – atitinkamai 21 ir 20 proc.).

Kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėnesių jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (rugsėjį – atitinkamai 22 ir 10 proc.).

Spalį, palyginti su rugsėju, gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: 25 proc. nurodė, kad padėtis gerės, 29 proc. – kad blogės (rugsėjį – atitinkamai 24 ir 32 proc.).

Spalį, kaip ir rugsėjį, 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (rugsėjį – 17 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, per metus spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Gyventojai šiek tiek blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 2 proc. punktais (nuo 27 iki 25 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 5 proc. punktais (nuo 24 iki 29 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 51 proc. gyventojų, 13 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugsėjį – atitinkamai 52 ir 12 proc.)

Palyginti su spaliu, gyventojai geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau. Lapkritį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei spalį: 24 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 18 proc. – kad pablogėjo (spalį – atitinkamai 22 ir 20 proc.).

Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su spaliu, taip pat buvo šiek tiek optimistiškesnės: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės (spalį – 23 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 11 proc. manė, kad ji blogės.

Kaip skelbiama pranešime, nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 28 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 23 proc. – kad blogės (spalį – atitinkamai 27 ir 24 proc.).

Lapkritį 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių tokiems pirkiniams, kaip baldai ar buitinė technika, ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. – mažiau (spalį – atitinkamai 24 ir 19 proc.).

Per metus (šių metų lapkritį, palyginti su 2018 metų lapkričiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. 2019 metų lapkritį gyventojai geriau nei prieš metus vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, bet didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 21 iki 24 proc., teigiančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 25 iki 18 proc. Manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių gerės, dalis per metus padidėjo nuo 22 iki 26 proc.

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas truputį pagerėjo: 28 proc. jų manė, kad padėtis gerės, 23 proc. – kad blogės (prieš metus – atitinkamai 27 ir 25 proc.). Lapkritį 27 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 16 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 30 ir 14 proc.).

Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių, kaip ir praėjusį mėnesį, 29 proc. gyventojų atsakė, kad ji pagerėjo, 25 proc. gyventojų teigė, kad ji pablogėjo (spalį – 24 proc.).

Daugiau vyrų nei moterų gali patys nustatyti savo darbo laiką (atitinkamai 14,4 ir 9 proc.).

Kas dešimtas (10,4 proc.) užimtas gyventojas nurodė galintis labai paprastai pasiimti vieną ar dvi atostogų dienas per artimiausių trijų darbo dienų laikotarpį, 8,6 proc. apklaustųjų teigė, kad tai padaryti būtų labai sudėtinga.

Beveik kas dešimtam (9,5 proc.) užimtam gyventojui bent kartą per savaitę prireikia neplanuotai pakeisti savo darbo laiką, nes to reikalauja darbdavys, užduotys ar klientai, 16,7 proc. užimtųjų darbo laiką keičia bent kartą per mėnesį, 73,8 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį arba niekada.

Per paskutinius du mėnesius į kas šeštą (16,4 proc.) užimtą gyventoją buvo kreiptasi vieną ar du kartus laisvu nuo darbo laiku, kad jis atliktų kokias nors darbo užduotis, daugiau nei du kartus kreiptasi į 4 proc., nesikreipta į 79,6 proc. dirbančiųjų, skelbia Statistikos departamentas.

Kas penktas (21,1 proc.) užimtas gyventojas nurodė, kad dažnai dirba įtempto grafiko sąlygomis, 6,6 proc. – nuolat, 55,5 proc. – kartais, 16,8 proc. – niekada. Vyrai šiek tiek dažniau nei moterys dirba įtempto grafiko sąlygomis.

Keturi iš penkių (81,5 proc.) užimtų gyventojų savo pagrindines darbo užduotis atlieka darbdavio arba savo patalpose, 3,2 proc. – namuose, 5,2 proc. – klientų patalpose, 8,6 proc. – neturi pastovios vietos (transporto priemonė, darbas pristatymo tarnyboje ir pan.), 1,5 proc. – kitose vietose. Darbdavio arba savo patalpose dirba 92,5 proc. moterų ir 70,3 proc. vyrų. Pastovios darbo vietos neturi daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 15,8 ir 1,6 proc.).

Kaip teigiama pranešime, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, vidutinis atlyginimas padidėjo 6,8 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 826 eurus ir buvo 5,1 proc. didesnis, privačiajame – siekė 791 eurą ir buvo 7,7 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis pirmą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 6,7 proc.: viešajame sektoriuje – 5 proc., privačiajame – 7,6 proc.

Tuo metu vidutinis mėnesio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pirmą šių metų ketvirtį sudarė 1 tūkst. 262 eurus.

Kaip teigiama pranešime, pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ sudarė 1 tūkst. 307 eurus ir, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, buvo 0,9 proc. mažesnis. Privačiame sektoriuje jis siekė 1 tūkst. 243 eurus ir buvo 1,9 proc. didesnis.

Pagal Statistikos departamentą, vidutinis darbo užmokestis nekilo meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, statybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo srityse – jose atlyginimas sumažėjo nuo 0,9 proc. iki 12,3 proc.

Atlyginimų pokyčiams įtakos turėjo padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimali mėnesio alga, patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, teigia Statistikos departamentas.

Departamentas praneša, kad struktūriniai pertvarkymai atlikti, siekiant efektyviau organizuoti vidaus valdymo ir oficialiosios statistikos rengimo ir sklaidos procesus, užtikrinti efektyvų žmogiškųjų išteklių paskirstymą. Pokyčius lėmė ir bendra valstybės politika dėl viešojo sektoriaus valdymo optimizavimo.

Įvykdžius struktūrinius pertvarkymus ir perskirsčius funkcijas vietoje 37 struktūrinių padalinių (skyrių) yra įsteigti 32. Net 43 pareigybėmis sumažintas vadovaujančių darbuotojų pareigybių skaičius.

Lygiagrečiai struktūriniams pertvarkymams vyko pasirengimas naujos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos įgyvendinimui.

Iki 2018 m. spalio 1 d. buvo peržiūrėtos visos valstybės tarnautojų pareigybės, siekiant nustatyti jų atitiktį naujai apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai. Sudaryta komisija pateikė išvadas, kad 11 pareigybių neatitinka valstybės tarnybos sąvokos, ir pasiūlė vietoje jų steigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.