Studentų atstovams prezidentas linkėjo vienybės, drąsos ir studentiško polėkio. Sveikinimo kalboje prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos studentų sąjunga per savo veiklos metus tapo viena didžiausių jaunimo organizacijų ir svarbiu, lygiaverčiu socialiniu partneriu svarstant aukštojo mokslo klausimus.

„Esate tam tikras sunkių sprendimų aukštajame moksle katalizatorius. Šiandien esame pribrendę dar vienam pokyčiui, apie kurį Lietuvos studentų sąjunga kalba jau ilgai, tai – socialinė dimensija aukštajame moksle. Turi atsirasti didesnės galimybės aukštojo mokslo siekti asmenims, kurie mokyklos suole susidūrė su socialiniais iššūkiais ar dėl netolygios mūsų bendrojo ugdymo švietimo sistemos neturi lygių galimybių dalyvauti konkurencinėje kovoje“, – sakė prezidentas.

Anot šalies vadovo, rūpimų klausimų kėlimas ir drąsus studentų teisių gynimas Lietuvai leido priimti savo laiku labai svarbius sprendimus, įgyvendinti aukštojo mokslo reformas.

Šią savaitę šalies vadovas su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene sutarė dėl bendros pozicijos, siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Norą stoti prie 29-uosius veiklos metus skaičiuojančios nacionalinės organizacijos – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) – vairo pareiškė du kandidatai – dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) prezidentas Dominykas Tvaska, studijuojantis technologijų mokslus, ir LSS valdybos narys Vytautas Kučinskas, kuris šiuo metu yra taikomosios informatikos magistro studentas Vytauto Didžiojo universitete.

Abu kandidatai, kaip nurodoma LSS pranešime, vystyti organizacijos veiklą ketina trimis kryptimis – aukštojo mokslo pažangos / proveržio, studentų padėties gerinimo bei organizacijos stiprinimo.

Naujos valdžios deklaracijos, kad studentai yra svarbūs, o jų dalyvavimas politikos formavime yra būtinas, suteikia vilčių, jog į studentų siūlymus bus dar labiau atsižvelgiama.

„Sąjungai nauja Seimo kadencija yra puiki galimybė kelti esminius studijų kokybės ir prieinamumo klausimus, taip pat prisiminti studentams aktualias, tačiau į prioritetinio sąrašo pabaigą nustumtas, temas. Naujos valdžios deklaracijos, kad studentai yra svarbūs, o jų dalyvavimas politikos formavime yra būtinas, suteikia vilčių, jog į studentų siūlymus bus dar labiau atsižvelgiama, ir Sąjunga dar aktyviau bus įtraukiama į vykstančius procesus“, – sako VGTU SA prezidentas D. Tvaska.

Tuo tarpu LSS valdybos nario Vytauto Kučinsko manymu, „vienas iš LSS pamatinių siekių privalo būti studentų gerovės užtikrinimas – šalyje reikia kurti tokį studijų ir jos aplinkos modelį, kur studentai gebėtų studijuoti nepaisant socioekonominės padėties, individualių poreikių, jaustųsi saugiai ir užtikrintai žinodami, jog visada gali gauti psichologinę ir / ar finansinę pagalbą, nebūtų priversti dirbti tam, kad išgyventų studijų metu. Studijų laikotarpiu studentai neturi susidurti su diskriminacijos apraiškomis.“

LSS primena, kad kovo 6 d. nuotoliniu būdu vyks organizacijos ataskaitos teikimų bei rinkimų konferencija. Joje LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatys sąjungos metų veiklos ataskaitą, o Priežiūros komiteto nariai – finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą. Konferencijos metu taip pat bus renkamas naujasis sąjungos vadovas, Priežiūros komiteto nariai, tvirtinama LSS strategija (2021–2025 m.) bei LSS narių statuso pakeitimai, sakoma pranešime.

Lietuvos studentų sąjunga yra nacionalinė, demokratinė, nepriklausoma ir nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti Lietuvos studentų interesams nacionaliniu bei tarptautiniu mastu, jungianti 29 Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldas.

Pateikiant tokį reikalavimą paskutinių kursų grupių seniūnams leidžiama suprasti, kad nurodymo, vadinamo aukštosios mokyklos tradicija, nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos studijų baigimui. Tiesa, seniūnams leidžiama pasirinkti ar maitinimu ir mažavertėmis dovanomis darbų gynimo komisiją aprūpins patys, ar surinkę pinigus iš kitų studentų.

Tokią informaciją gavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS) praėjusią savaitę visų aukštųjų mokyklų paskutinių kursų studentams išplatinusi pranešimą apie papildomas įmokas susijusias su studijų įgyvendinimo išlaidomis. LSS išplatintame pranešime studentai informuoti, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Švietimo ir mokslo ministerijos aiškinamuoju raštu, studentai neturi aukštajai mokyklai mokėti jokių įmokų susijusių su diplomo, jo priedėlio spausdinimu, įrišimu ar pan.

„Toks aukštosios mokyklos elgesys negali būti toleruojamas. Didžioji dalis studentų, besirūpindami kaip geriau parašyti ir apsiginti baigiamąjį darbą neturi laiko ir energijos ginčytis dėl absurdiškų rinkliavų, dargi ir vadinamų tradicijomis, tad tiesiog sumoka. Juolab, kad studentams leidžiama suprasti, jog pasipriešinimas gali lemti ar baigs jis studijas, ar ne. Iš tiesų, tai sunku patikėti, kad tokie dalykai mūsų aukštosiose mokyklose vis dar vyksta“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Apie iš paskutinių kursų studentų reikalaujamą vaišių stalo baigiamų darbų ginimo komisijoms parengimą pranešė ir Vilniaus kolegijos studentai.

Nemokėsi – negausi diplomo

Tuo didžiausios Lietuvos kolegijos studentų bėdos nesibaigia. Šios aukštosios mokyklos studentai LSS persiuntė kolegijos administracijos laiškus, kuriuose nurodoma, kad studentai turi sumokėti po 7 eurus ir 24 centus už pasinaudojimą diplomų įteikimo ceremonijos atributais, kitaip jiems aukštosios mokyklos diplomas nebus įteikiamas. Studentės laiške nurodoma, kad tai yra pinigai, kurių reikalaujama už mantijų nuomą, šis mokestis įtvirtintas kolegijos Tarybos nutarime, priimtame 2013 m.

„Nors mantijos per diplomų įteikimo šventė dėvimos daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, nemanau, kad jos turi teisę versti studentus jas nuomotis. Tai turi būti laisvas studento apsisprendimas. Dar absurdiškiau skamba grasinimas, kad nesumokėję studentai negaus diplomo, toks aukštosios mokyklos darbuotojų elgesys nesuderinama su jokiomis akademinės etikos normomis“, – teigia P. Baltokas.

Praėjusiais metais LSS vykdytas tyrimas atskleidė, kad skirtinose aukštosiose mokyklose mantijų nuomos kainos svyruoja nuo 6 iki 20 eurų. Didžioji dalis aukštųjų mokyklų administracijų atstovų patikino, kad mantijos diplomų įteikimo šventėse nėra privalomos ir tai yra studentų pasirinkimas. Vis dėlto paklausus studentai teigia, kad nors šis apdaras ir nėra privalomas, tačiau stipriai rekomenduojamas, kartais net pasitelkiant grasinimą.

Kitos aukštųjų mokyklų rinkliavos

Į Studentų sąjungą taip pat kreipėsi studentai iš Šiaulių valstybinės kolegijos, Šiaulių universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto. Visų jų laiškuose buvo nurodoma, kad aukštosios mokyklos reikalauja nuo 3 iki 8 eurų už diplomo viršelį ar aplanką. LSS atstovų manymu, taip aukštosios mokyklos apeina Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymą nerinkti iš studentų pinigų už diplomo ar jo priedėlio rengimą.

„Aukštųjų mokyklų atstovai vis nuogąstauja dėl mažo alumnų įsitraukimo į akademinę bendruomenę. Nenuostabu. Jei tris ar keturis metus gavus iš studentų beprotiškus pinigus už studijas, kurios garantavo aukštosios mokyklos išlikimą, jos vis tiek randa būdą, kaip iš studentų ištraukti dar kelis eurus. Ir tai vyksta prieš vieną svarbiausių įvykių jaunuolio gyvenime. Atvirai sakant, baigęs taip su savo studentais besielgiančią aukštąją mokyklą, tikrai nenorėčiau nieko girdėti apie kažkokį absolventų įtraukimą, tai aukštajai mokyklai nesijausčiau nieko skolingas“, – piktinosi P. Baltokas.

LSS, analizuodama gerąsias daugumos aukštųjų mokyklų patirtis teigia, kad diplomo viršelis ar jo dėklas yra neatsiejama diplomo ir jo priedėlio dalis, todėl aukštosios mokyklos neturėtų rinkti papildomų rinkliavų ne tik už diplomo atspausdinimą, jo įrišimą, bet ir pateikimą aplanke ar dėkle.

Atkreipdama dėmesį į studentų skundus, LSS kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos universitetų rektorių konferenciją, Lietuvos kolegijų direktorių konferenciją bei minėtas aukštąsias mokyklas, prašydama tokių įmokų iš studentų nebereikalauti bei atsisakyti su akademine etika nesuderinamų tradicijų.

Lietuvos studentų sąjunga sveikina baigiamųjų kursų studentus su studijų baigimu ir primena, kad aukštosios mokyklos neturi teisės rinkti papildomų lėšų, skirtų diplomo ir/ar jo priedėlio spausdinimui, įrišimui, išdavimui ar pan., t.y. tiesiogiai su studijų įgyvendinimu susijusių lėšų. Tokios įmokos negali būti renkamos nei iš valstybės finansuojamose, nei iš nefinansuojamose vietose besimokančių studentų.

Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad nuo spalio 1 d. doktorantų stipendijos didėja ketvirtadaliu. Lietuvos studentų sąjunga džiaugiasi šiuo pokyčiu, tačiau kartu primena apie kitų pakopų studentų finansinę padėtį, rašoma pranešime spaudai.

2012-2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai, tarkime, kaimyninėje Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis, lyginant su bendromis studento pajamomis, Lietuvoje yra 20 proc., tai irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje.

„Įvertinant abu pjūvius, matyti, kad Lietuva yra tarp devynių valstybių, kurių parama studentams tiek įvertinant paramos dydį, tiek studentų, gaunančių paramą, skaičių, yra pati mažiausia Europoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos studentai didžiąją dalį savo pajamų gauna iš tėvų ar partnerių. 

Ir tai yra visai nenuostabu, turint omenyje, kad kai kurių aukštųjų mokyklų mokama stipendija bakalaurams yra vos 17, magistro studijų studentams – 7 eurai. Yra aukštųjų mokyklų, kuriose stipendija perkopia 100 ar 150 eurų ribą, tad situacija yra tokia, kad arba daug studentų gauna po labai mažą stipendiją, arba keli studentai gauna didesnes stipendijas“, – komentavo LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Anot P. Baltoko, studentai yra priklausomi nuo šeimos suteikiamos paramos, o dažnas studentas dirba su jo studijomis nesusijusį, nekvalifikuotą darbą tam, kad galėtų padengti išlaidas savo būtiniausiems poreikiams, tokiems kaip būsto nuoma, maistas, transportas ir pan.

„Deja, studentai Lietuvoje negali tik studijuoti, kadangi finansų netgi būtinosioms išlaidoms trūksta. Daugiau nei trečdalis valstybės finansavimą studijoms gaunančių studentų dirba pilną darbo dieną, o dirbamas darbas nebūtinai susijęs su studijomis, tad dėl didelio krūvio prastėja studentų akademiniai rezultatai“, – sako P. Baltokas.

Studentų atstovai pastebi, kad yra aukštųjų mokyklų, kuriose į stipendijas pretenduoti gali tik valstybės finansavimą studijų kainai apmokėti gaunantys studentai. „Svarbu ne tik padidinti pačias stipendijas, bet ir suvienodinti valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studentų sąlygas gauti skatinamąsias stipendijas. Ši nelygybė tarp valstybės finansuojamų ir už savo studijas mokančių studentų, mūsų manymu, yra viena didžiausių paramos studentams ydų“, – teigia P. Baltokas.

2014 m. lapkritį Lietuvos studentų sąjunga ir vyriausybė pasirašė susitarimą, kuriame numatyta, kad iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos palaipsniui didėtų iki 50 proc. Vyriausybės skaičiavimais, tokiam stipendijų didinimui reikėtų apie 2 milijonų eurų.

„Tikimės, kad vyriausybė savo pažado studentams nepamirš ir jau šių metų biudžete bus pastebimas finansavimo studentų skatinimui didinimas“, – sako P. Baltokas.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo, kad gerai besimokančiais būtų laikomi visi studentai be akademinių skolų ir jie visi dalyvautų rotacijoje.

Prezidentūros atstovė šiame modelyje pasigenda aukštojo mokslo kokybės garantijų. Rektorių konferencijos vadovas ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė savo ruožtu pažymi, kad apibrėžiant gerai besimokantį studentą vis tik turėtų būti įvardijamas pažymių vidurkis.

LSS prezidentas Paulius Baltokas ketvirtadienį surengtoje diskusijoje su įvairių institucijų atstovais žurnalistams sakė, jog kaip tik siekiama gero studento sąvoką atsieti nuo vieno konkretaus pažymio.

„Reikėtų pradėti galvoti studentų vertinime ir rotacijoje apie jų tam tikrą tempą - jeigu studentas žingsniuoja per studijas tam tikru tempu, jį galima laikyti geru studentu. Jeigu jis įvykdė normatyvus, jeigu jis išlaiko numatytus dalykus, kuriuos turi išlaikyti, ir baigia bakalaurą per jam nurodytą tempą, jisai gali būti geras studentas“, - aiškino jis.

„Mes neatsisakome vidurkio idėjos - sakome, kad viskas turbūt būtų gerai, jeigu ir toliau mes sakytume, kad geriausiems mes skriame finansavimą, bet noras yra atsirišti nuo vieno pažymio, kuris yra nevienodas - septynetas septynetui nėra lygu“, - teigė P.Baltokas.

Diskusijoje dalyvavusi prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pažymi, jog studentų siūlymas neapima aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo.

„Prie to, ką studentai dabar siūlo, turėtų būti atsižvelgta ir į aukštojo mokslo kokybę, jie savo pasiūlyme turėtų pateikti papildomus kriterijus, kurie didintų aukštojo mokslo kokybę“, - BNS po diskusijos teigė prezidentės patarėja.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas žurnalistams sakė, jog pažymys turėtų likti gerai besimokančio studento apibrėžime. Kartu jis sakė, kad aukštojo mokslo kokybė stipriai priklauso nuo studento indėlio, kuris dažnai nėra pakankamas dėl, pavyzdžiui, darbo. Jo manymu, įstatymu galėtų būti uždrausta studentui dirbti daugiau nei puse etato.

„Mes džiaugiamės, kad studentai dirba, ypač jeigu dirba pagal tą sritį, kurią studijuoja, bet jeigu tas darbo laikas užima labai daug valandų per savaitę, tai, be abejo, nukenčia studijos“, - aiškino A.Daniūnas.

O.Leiputė sakė, kad kol kas komitetas laikosi nuomonės, jog gerai besimokančiu būtų laikomas studentas be skolų ir su vidurkiu, ne mažesniu kaip 7 balai, tačiau žadėjo, kad su studentais dar bus tariamasi.

Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė projektui, siūlančiam nustatyti, kas laikoma gerai besimokančiu studentu - tam reikėtų ne mažesnio kaip 7 balų vidurkio, studentas privalėtų neturėti akademinių skolų.

Pataisos dėl to, kas laikoma gerai besimokančiu studentu, Seime svarstomas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Pirmadienio rytą prie Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės iškilo plakatai su užrašais „Seimūne, ar girdi mus?“. Tokiais retoriniais klausimais buvo siekiama atkreipti seimo narių dėmesį į svartomą Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pataisą, kuria siekiama įtvirtinti gerai besimokančio studento sąvoką, kaip tokio, kurio vidurkis didesnis nei „7“ ir neturinčio akademinių skolų. Šioje pataisoje Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir jos narės įžvelgia nemažai spragų.

Protestuodamos savivaldos siekia, kad visi gerai besimokantys studentai galėtų gauti valstybės finansavimą savo studijoms. Taip pat siekiama suvienodinti studentų teises, numatant, jog akademinę skolą studentas gauna tik po įstatyme numatyto nemokamo egzamino perlaikymo. Akivaizdu, jog įstatymo pataisa prasilenkia su konstitucija, kurioje teigiama, jog kiekvienas gerai besimokantis studentas gauna nemokamą mokslą. Tačiau šis argumentas valstybės valdytojams, ko gero, per menkas, nes vienareikšmiškai siekiama šią įstatymo pataisą patvirtinti.

Popiet uostamiesčio studentai prisijungė prie antrosios akcijos dalies. Jos metu visiems seimo nariams elektroniniu paštu buvo siunčiami laiškai su pagrindiniu klausimu: „Seimo nary, ar girdi studentus?“, kurių turinyje buvo keliama dar daugiau klausimų: „Kodėl, mokydamasis geriau nei „7“, vis dėlto, nebūtinai gausi valstybės finansuojamą vietą, nors LR Konstitucijoje ir teigiama, kad gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje ar studijų programoje bus lengviau tapti „gerai besimokančiu“ nei kitoje? Kodėl vienoje aukštojoje mokykloje skola gaunama iš karto po egzamino, kitoje po perlaikymo?”. Tokiais laiškais buvo stengiamasi trukdyti seimo narių darbą ir taip atkreipti dėmesį į studijų įstatymo pataisą, kurią šie turi svarstyti birželio 23 dieną. Laiškus siuntė kiekvienas Lietuvos studentas asmeniškai, visiems seimo nariams, tad galima įsivaizduoti, kelis šimtus laiškų galėjo rasti seimūnai savo el.pašto dėžutėse.

Jei pataisa bus priimta, tuomet valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų programoje išliks tas pats, t.y. studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamoje vietoje, perkopę „7“ vidurkį ir neturintys akademinių skolų, nebūtinai gaus valstybės finansavimą. Belieka tikėtis, jog studentų balsas bus išgirstas, o seimo nariams studentų nuomonė ne “dzin”, nes ši pataisa turės įtakos ne seimo narių, o studentų ateičiai.

Įpareigojimas būsimiesiems medikams numatyti būsimą darbo vietą dar stojimo į universitetą sutartyje gali prieštarauti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams, mano Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Tai studentus vienijančios organizacijos atstovai pareiškė po to, kai pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti, ar galima įpareigoti medicinos studentus po studijų tam tikrą laiką atidirbti gydymo įstaigose.

LSS atstovų teigimu, leidus į studijų sutartis įtraukti nuostatą dėl būsimo mediko darbo vietos, būtų ribojama absolventų konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.

„Žinoma, valstybė turi planuoti - tai ir dabar daroma tikslinio finansavimo pagalba ir nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių atskirose studijų srityse, tačiau priverstinis atidirbimas po studijų mums nepriimtinas, tai pažeidžia esmines žmogaus teises ir laisves reglamentuotas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą gabiausiems studentams ir jie neturėtų būti verčiami už nemokamą vietą atidirbti“, – LSS išplatintame pranešime cituojamas sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Anot jo, studentai taip pat supranta, kad sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas Lietuvoje nėra tolygus, tačiau didžiausią nepasitenkinimą esą kelia Sveikatos ir apsaugos ministerijos pasirinktas šios problemos sprendimo būdas.

„Turėtų būti kuriami mechanizmai, kurie skatintų jaunus gydytojus likti Lietuvoje ir dirbti vietose, kuriose specialistų trūksta. Absolventams turėtų būti suteikiamos socialinės garantijos ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje paklausus atlyginimas, tai, o ne valstybės ribojimai, gerintų medicinos prieinamumą visuose Lietuvos regionuose“, – sakė P.Baltokas.

LSS primena, kad šiuo metu egzistuoja vadinamųjų tikslinių dotacijų sistema, kai nepatekęs į valstybės finansuojamą vietą, gali pretenduoti į papildomą krepšelį.

Kaip BNS sakė P.Baltokas, tokie studentai tuomet turi pasirašyti sutartį su būsimais darbdaviais, kurie apmoka iki 80 proc. studijų kainos. Tačiau ir tokia sistema, pasak LSS pirmininko, nėra tobula - studentų atstovai šiemet kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją prašydami numatyti konkrečią būsimo darbuotojo etato dalį, susieti jo atlyginimą su darbo užmokesčio svyravimais rinkoje.

„Bet tai nėra, dėl ko į KT kreipėsi gerbiamas V.P.Andriukaitis - jis kreipiais dėl visų studentų“, - sakė P.Baltokas.

V.Andriukaitis prašydamas išaiškinimo dėl studentų įpareigojimo dirbti konkrečioje vietoje po studijų į KT kreipėsi pirmadienį.

Toks mokslo įstaigos ir studento susitarimas, anot ministro, būtų suprantamas kaip "valstybės užsakymas". KT prašoma taip pat išaiškinti, ar valstybės užsakymas galioja ir sveikatos apsaugos srityje.

Ministerijos teigimu, valstybės užsakymas sveikatos apsaugoje leistų išvengti atskirų sričių specialistų trūkumo, būtų pagerintas medicinos prieinamumas visuose Lietuvos regionuose.

Kartu KT prašoma atsakyti, ar valstybei tenkinant sveikatos priežiūros specialistų poreikį, tam tikra specialisto parengimo dalis gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė siūlymus, kaip tobulinti Mokslo ir studijų įstatymą. Studentų organizacija tikina, kad pasigenda galimybių atlikti praktikas ir norėtų, kad nebūtų mažinama valstybės finansuojamų vietų.

Nebe pirmą kartą LSS bando užmegzti dialogą su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariais, norėdami išsiaiškinti galimybes patobulinti Mokslo ir studijų įstatymą. Studentai siekia, kad aukštojo mokslo finansavimas būtų susijęs su lanksčia paskolų sistema ir pasisakė prieš pasigirdusius siūlymus imti iš visų įmokas už studijas. Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų.

LSS reikalavimai, organizacijos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, yra nemažinti valstybės finansuojamų studijų vietų ir kad gerinant mokančiųjų už studijas padėtį tai nebūtų daroma sąskaita tų, kurie studijuoja nemokamai.

Seimo ŠMKK pirmininkė iškėlė klausimą, ar reikalingi regioniniai universitetai. Abi pusės teigė, kad nors aukštųjų mokyklų Lietuvoje daug, regionuose universitetų reikia ir tai, pasak jų rodo norinčiųjų juose studijuoti skaičiai.

„Manyčiau, problemos yra besidubliuojančios programos, o ne universitetų skaičius. Manyčiau, kad pagrindinė problema – tos pačios programos visuose universitetuose“, – sakė komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Dabar studentai įvairiose įmonėse ar organizacijose atlieka praktiką tik paskyrus aukštosioms mokykloms. Studentų sąjunga norėtų, kad būtų daugiau savanoriškų praktinių užsiėmimų ir kad Mokslo ir studijų įstatyme būtų tokių praktikų organizavimo aprašas.

„Atėjus į darbovietę turi būti sudaroma savanorystės arba praktikos sutartis. Kai sudaroma praktikos sutartis, universitetas arba kolegija turi pasirašyti ją, jeigu tai numatyta kredituose arba tavo studijų programoje. Jeigu ne – tai lipa virš tavo studijų programos kreditų kaštų ir tada atsiranda labai paprastos teisinės problemos“, – aiškino P. Baltokas.

ŠMKK pirmininkė pritarė daugeliui Studentų sąjungos siūlymų, todėl tikimasi, kad jie pasieks Seimą.

Rengiami Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kurie, pasak Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, turėtų būti paskelbti maždaug po mėnesio. Ministras susitiko su studentų atstovais, išklausė jų pasiūlymų ir išsakė savo nuomonę apie reikalingus pakeitimus.

Planuojami pakeitimai dėl aukštųjų mokyklų sutarčių su ministerija, krepšelių skirstymo ir aukštųjų mokyklų vertinimo metodikos, karjeros stebėsenos mokslo kokybei įvertinti ir kita.

Pakeitimai vis dar formuluojami.

Susitikime su Lietuvos studentų sąjunga švietimo ir mokslo ministras išklausė studentų pasiūlymus. Taip pat jis įvardijo galimus studijų finansavimo variantus ir jam pačiam labiausiai patinkantį modelį – anglišką sistemą, kai visi turi mokėti už mokslą.

„Pasiima paskolą, susimoka už mokslą, o paskui priklausomai nuo to, kokios yra pajamos, kur dirba, tą paskolą grąžina arba jis, arba įstaiga, kurioje jis dirba, arba savivaldybė, kurioje jis dirba. Arba jis dirba kur nors Anglijoje, uždirba daug pinigų ir grąžina pats bėdos nematydamas“, – komentuoja švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Studentų atstovai teigia palaikantys rotacijų sistemą, kuri veikia dabar – kai kas dvejus metus pagal pažymių vidurkį peržiūrima, kas išlaikys, praras ar pelnys valstybės finansuojamus studijų krepšelius.

Tačiau, jų nuomone, šią sistemą reikia tobulinti ir labiau palaikyti geriau besimokančius visų specialybių studentus.

„Turime kalbėti apie tai, kad gerai arba labai gerai besimokantis studentas Lietuvoje galėtų studijuoti nepatirdamas papildomų rūpesčių ir neieškodamas sau papildomai pragyvenimo šaltinio“, – akcentuoja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Pasak ministro, tikimasi, kad minėti pakeitimai bus priimti dar per šią Seimo sesiją, tad studentai jų gali tikėtis jau kitąmet. Vis dėlto prie studijų finansavimo sistemos pakeitimų kol kas nebus prieita. Tai, anot ministro, bus kitų metų darbas.