-
Sveikuolis S. Dailidė: mokytojos laukė, kada mane galės išmesti iš mokyklos
Anot jo, žalingi įpročiai tapo kasdienybe jau vidurinėse klasėse, tačiau dabar sveikuolis yra atsisakęs ne tik alkoholio, bet ir cigarečių bei mėsos.
Prieš devynerius metus S. Dailidė skendo priklausomybių liūne – jo kasdienybė buvo jūros alkoholio, narkotikų kvaitulys ir nesibaigiantys siautulingi vakarėliai, o prieš beveik dešimt metų kartu su draugais buvo sulaikytas pareigūnų už tyčinį Baltupių vidurinės mokyklos padegimą. Šiandien S. Dailidė – jauniausias, vos 25 metų, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, kuriuo tapo pernai pavasarį.
S. Dailidė prisimena, kad visada buvo maištingas, vėlėsi į konfliktus ir kuo greičiau norėjo suaugti, todėl netruko pasukti klystkeliais: „Penktoje klasėje jau buvau išbandęs ir alkoholio ir parūkyti spėjęs. Vėliau pradėjau bendrauti su vyresniais už save – beveik visi mano draugai buvo bent trejais metais vyresni, o aš stengiausi prie jų pritapti.“
Gyvenimo būdą iš esmės pakeitęs jaunuolis pamena, kad ir laisvalaikis anuomet atrodė visai kitaip. „Dažnai išgerdavome su draugais, o apsvaigę įsiveldavome į muštynes ir įvairias konfliktines situacijas“, – pripažįsta pašnekovas.
S. Dailidė tikina, kad jo istorija neturi nieko bendro su sunkia vaikyste – augo gražioje šeimoje, namuose niekuomet nesigirdėjo konfliktų, netrūko maisto. Vaikinas tiesiog augo konfliktiškas, priešingai nei jo sesė, kuri elgėsi pavyzdingai: „Aš buvau tas blogasis, o sesė – gerasis vaikas. Ji labai gerai mokėsi, o mane tėvai turėdavo išgėrusį pasiimti iš mokyklos arba aiškintis problemas su policija.“
Dabartinis Sveikuolių sąjungos prezidentas buvo sunkus vaikas ne tik tėvams, bet ir mokytojams – abiejų rankų pirštų būtų per mažai suskaičiuoti iškrėstas išdaigas. „Buvau tikru galvos skausmu, – juokiasi jis. – Žinojau, kad iki 16 metų mokslas privalomas ir niekas manęs neišmes iš mokyklos. Jaučiausi taip, lyg jūra būtų iki kelių, o mokytojas – bejėgis. Bet visi žinojo, kad kovo 2-ąją mano 16-tas ir aš galėjau nujausti, kaip visi laukė, kada galės mane išmesti. Ypač įsiminė etikos mokytojos poelgis, kai ji, sužinojus apie mano artėjantį gimtadienį iš džiaugsmo net uždainavo“, – prisimena S. Dailidė.
Jis neslepia, kad skaudžiausias prisiminimas iš praeities – verkianti mama, grįžusi iš tėvų susirinkimo mokykloje: „Aš visada buvau tas, kuris kažką pasakydavo negražaus kitiems vaikams, trukdydavo mokytis ir susikaupti.“
Didžiuosius pokyčius atnešė karinė disciplina
Pažaboti neramų jaunuolio charakterį nebuvo lengva. Todėl vieną vasarą jį tėvai išsiuntė į karinę jaunimo stovyklą. Ten griežtos tvarkos ir disciplinos buvo mokomi, kaip pats sako „jauni banditai iš visos Lietuvos“.
„Atsikeli su signalu, tada bėgi į mankštą. Jei netyčia išsprūsdavo keiksmažodis – bauda 20 atsispaudimų. Su viskuo privalai sutikti, negali prieštarauti. Tik atvažiavus iškrato visus daiktus ir jei randa alkoholio, cigarečių – nubaudžia. Nepaisant to, stovyklautojai rasdavo būdų įsivežti „nelegalias“ prekes – cigaretes suvyniodavo į laido ritę arba sudėdavo į seno radijo korpusą. Dienotvarkė būdavo labai įtempta – daug sporto, žygių, kliūčių ruožų, maudynių ežere. Vadovai buvo tikri šviesuliai – daug kas laikydavo juos savo autoritetais, nes visi rodė sveiko gyvenimo būdo ir stiprios valios pavyzdį. Gali būti, kad tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie sveikos gyvensenos“, – tikina S. Dailidė.
Anot jo, ketvirtoji vasara iš eilės sugriežtintos tvarkos karinėje stovykloje tapo lemtinga. Vieną savaitgalį čia atvažiavę sveikuoliai ir jų gyvenimo būdas taip sužavėjo S. Dailidę, kad šis nutarė iš pagrindų keisti klaidų ir skaudžių pamokų iki tol kupiną savo gyvenimą. „Tie sveikuoliai spindėjo pozityvumu, nejautė pykčio ir pačiam norėjosi tokiam būti. Supratau, kad banditavimas niekur nenuves, o vėliau gali bloguoju sugrįžti dvigubai. Grįžęs į sostinę tvirtai nusprendžiau – gyventi kaip iki šiol nebenoriu“, – apie lemtingą susimastymą pasakoja Sveikuolių sąjungos prezidentas.
S. Dailidė nusprendė drastiškai pakeisti savo įpročius – atsisakė alkoholio, mėsos, cigarečių: „Nors iš pradžių draugai klausė, kas čia man nutiko, laikui bėgant priprato. Tiesa, dabar mano draugai visi pasikeitę, nes su buvusiais nebeliko bendrų interesų ir ryšys nutrūko.“
Žodžio kišenėje neieškantis vaikinas neilgai trukus pasinėrė į savanorišką veiklą: dalyvavo sveikuolių susibūrimuose bei organizavo įvairias akcijas prieš kvaišalus, o naujas požiūris atnešė ir teigiamų pokyčių asmeniniame gyvenime.
Plačiau – laidos „Stilius“ įraše.
