„Reaguodamas į tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija svarsto siūlyti man finansinę paramą, iš anksto pranešu, kad turėsiu jos atsisakyti“, – savo feisbuko paskyroje rašo I. Vėgėlė.

„Dėkoju už pasitikėjimą ir būtiną politinę, vertybinę nefinansinę paramą. Tačiau tokį sprendimą priėmiau todėl, kad noriu atstovauti visus Lietuvos žmones. Noriu išlikti nepriklausomas, nešališkas, finansiškai neįsipareigojęs jokiai politinei partijai“, – akcentuoja jis.

ELTA primena, kad LVŽS taryba nutarė pasitraukti iš prezidento rinkimų ir nebekelti parlamentaro, buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos kandidatūros. Tarybos sprendimu, „valstiečiai“ šalies vadovo rinkimuose rems advokatą I. Vėgėlę.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę informavo, kad jo vadovaujama partija svarstys galimybę prezidento posto siekiantį I. Vėgėlę paremti ir finansiškai.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Taryba rengia pareiškimą dėl šalies nacionalinio saugumo ir gynybos situacijos, reaguodama į valdančiosios, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos lyderio ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio viešus pareiškimus dėl NATO ir Lietuvos saugumo“, – pranešė partija.

Lietuvos diplomatijos vadovas neseniai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis, ir pabrėžė, jog Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad užsienio reikalų ministras sutirština spalvas.

„Valstiečiai“ taip pat planuoja pranešti apie prisidėjimą prie iniciatyvos, skirtos stiprinti Lietuvos saugumą  – labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjunga“.

Iniciatyvą pristatys idėjos autorius ir mecenatas Ramūnas Karbauskis, partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga, LVŽS šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras Dainius Gaižauskas.

R. Karbauskis pranešė inicijuojantis fondo, kuris drauge su šalies mokslininkais, rūpintųsi krašto apsaugai reikalingų dronų gamyba.

„Suvokdamas visas realias grėsmes demokratiniam pasauliui ir galvodamas apie savo asmeninį indėlį į mūsų valstybės saugumą ir žmonių gerovę, inicijuoju Labdaros ir paramos fondo „Dronų sąjunga“ sukūrimą, kurio tikslas – finansuoti mokslinius tyrimus, projektavimą, bandymus ir lietuviškų dronų gamybą, kurie galėtų tapti reikšminga Lietuvos saugumo koncepcijos dalimi, taptų svarbia mūsų pagalbos Ukrainai kryptimi, pasitarnautų mūsų pramonės, žemės ūkio, susisiekimo ir kitoms reikmėms taikos metu“, – sakė jis.

„Valstiečių“ lyderio teigimu, jis pats ir jo valdomas verslas per artimiausius penkerius metus įsipareigoja šiam fondui skirti milijoną eurų.

„Sieksiu, kad tokios „Dronų sąjungos“ atsirastų kitose valstybėse ir išaugtų į tarptautinį „Dronų aljansą“. Šiuo klausimu jau dedu pastangas. Manau, jog tai labai realistinis ir adekvatus atsakas į mūsų saugumui kylančias grėsmes“, – pranešime teigė R. Karbauskis.

LVŽS Seime turi 19 atstovų.

Penktadienį LVŽS pranešė, kad A. Žėkas informaciją apie šių lėšų panaudojimą nuslėpė nuo partijoje suburtos darbo grupės narių.

„Vasaros pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sudarė darbo grupę, kuri turėjo surinkti informaciją iš partijos skyrių apie mūsų atstovų savivaldybių tarybose naudotas tarybos nario išmokas. Skyrių prašyta pateikti informaciją apie tai, ar ir kurių politikų išmokų panaudojimas galėtų kelti klausimų dėl jų panaudojimo skaidrumo. Tiesą sakant, turėjome nuojautos, kad Alytaus rajone dėl pono Algio Žėko gali kilti klausimų. Ir ne tik mums, partijai, bet ir teisėsaugai“, – partijos pranešime teigė LVŽS darbo grupės dėl savivaldybių tarybų narių gautų išmokų panaudojimo skaidrumo vadovė, Seimo narė Guoda Burokienė.

Anot jos, nepaisant to, kad buvo prašomas, A. Žėkas nepateikė duomenų apie minėtų lėšų panaudojimą, teigdamas, kad jos išleistos skaidriai.

„Šiandien partijos atstovai bandė susisiekti su ponu Žėku, bandydami gauti jo paaiškinimą dėl paaiškėjusios situacijos, tačiau Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys atsisakė pateikti savo poziciją ar komentarus“, – tvirtino G. Burokienė.

LVŽS žiniomis, teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių gautų išmokų panaudojimo teisėtumo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas penktadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad  LVŽS atstovas A. Žėkas dvejus metus toje pačioje degalinėje „kurą esą pylėsi 411 kartų“.

„Partija palaiko ir remia visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvą „Skaidrinam“, ir pasitiki tyrimą atliekančiais teisėsaugos pareigūnais, iš savo pusės bendradarbiaus teikiant informaciją, jei toks poreikis bus“, – teigiama „valstiečių“ pranešime.

LŽVS teigia apgailestaujanti ir atsiprašanti Lietuvos žmonių dėl A. Žėko elgesio.

Anot pranešimo, tolesni sprendimai dėl šio politiko galimybės tęsti veiklą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje bus priimti po teisėsaugos tyrimo.

A. Žėkas vadovauja žemės ūkio bendrovei „Atžalynas“, yra ilgametis „valstiečių“ partijos narys.

„Manau, tai yra signalas, kad prasideda rinkimai, nežinau, gal „valstiečiai“ tuo nori paskelbti, kad nesiruošia vykdyti susitarime numatytų įsipareigojimų, jei dirbtų būsimoje Vyriausybėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji tvirtino nesuprantanti kritikos dėl atnaujintų programų, nes procesas prasidėjo „valstiečiams“ vadovaujant Vyriausybei, taip pat teigė, kad „valstiečių“ pasitraukimas Vyriausybės veiksmams jokios įtakos neturės, nes biudžetas bus planuojamas, kaip numatyta.

Manau, tai yra signalas, kad prasideda rinkimai, nežinau, gal „valstiečiai“ tuo nori paskelbti, kad nesiruošia vykdyti susitarime numatytų įsipareigojimų, jei dirbtų būsimoje Vyriausybėje.

„Man teko girdėti įvairių pareiškimų, ypatingai susijusių su naujomis programomis, ugdymo turinio atnaujinimu, tai tas skamba itin paradoksaliai, turint mintyje, kad ugdymo programų atnaujinimas prasidėjo būtent „valstiečių“ vadovaujamos Vyriausybės laikais, dabar buvo baigtas procesas ir tos programos buvo pradėtos diegti. Tas galioja visoms programoms, netgi ir gyvenimo įgūdžių programai, kuri dabar labai kritikuojama kai kurių kritikų“, – kalbėjo premjerė.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad partijos valdyba priėmė sprendimą trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo. Anot jo, tokį žingsnį lėmė blogėjanti švietimo padėtis.

Anksčiau apie svarstymus trauktis iš šio susitarimo buvo pranešusi opozicinė Darbo partija. Ji teigė šį žingsnį žengsianti, jei pasitvirtins, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas.

Klausimas dėl švietimo susitarimo vykdymo kilo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pranešus apie rengiamus streikus.

Organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Šios profsąjungos pirmininko A. Navicko duomenimis, streikuoti planuoja 228 ugdymo įstaigos ir apie 5000 jų darbuotojų.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį tuomet pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Tokį sprendimą priėmė partijos valdyba, ketvirtadienį pranešė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga svarstė situaciją ir priėmė sprendimą pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, kuris buvo sudarytas 2021 metais, tam pagrindu tampa situacija, kuri švietimo srityje blogėja kasdien“, – sakė R. Karbauskis.

„Mūsų sprendimas taps pavyzdžiu kitoms partijoms, ypač opozicinėms, kad kolaboroutis su šia valdžia jokiu būdu nėra verta. Aš, kaip partijos pirmininkas, išsiųsiu dokumentus, kad atsiimam parašą po šiuo susitarimu“, – kalbėjo jis.

Anot R. Karbauskio, tikslai, kurie buvo užfiksuoti susitarime nėra vykdomi, „nėra net bandoma juos vykdyti“, o situacija daugelyje sričių blogėja.

„Tai visiems mums suprantama situacija dėl mokytojų atlyginimų, mes turėjome pastangas ir dėjom pastangas praėjusioje kadencijoje, kad mokytojų atlyginimų klausimas būtų išspręstas ir išspręstas sistemiškai, visiems laikams, deja, šita valdančioji dauguma tas pastangas sugriovė“, – sakė R. Karbauskis

Pasak jo, mokytojų reikalavimai pagrįsti ir nėra vykdomi. Nevykdomi susitarimai ir dėl mokyklų tinklo – leisti savivaldai apsispręsti ir įtakoti švietimo tinklo išsaugojimą. Anot R. Karbauskio, į mokymosi turinį įtraukiamos naujos programos, kurios prieštarauja Konstitucijai.

„Tai yra dalykai, kurie aiškiai prieštarauja tam, ką buvome pasirašę partijų susitarime nacionaliniame, tai Valstiečių žaliųjų sąjunga negali likti tarpe tų partijų, kurios „vykdo“ susitarimą, kurių veikla yra nukreipta prieš mokytojus, mokinius, tėvus, prieš Lietuvos visuomenę“, – kalbėjo partijos pirmininkas.

Anksčiau apie svarstymus trauktis iš šio susitarimo buvo pranešusi opozicinė Darbo partija. Ji teigė šį žingsnį žengsianti, jei pasitvirtins, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas.

Klausimas dėl švietimo susitarimo vykdymo kilo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pranešus apie rengiamus streikus. Organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, partija siekia, kad Lietuvos prezidentas „užtikrintų atviros ir laisvos Lietuvos raidą.“

„Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas. Mūsų nuomone, Aurelijus Veryga yra geriausias kandidatas, kuris turi politinį stuburą ir užtikrintą nepažeidžiamumą, aiškią Lietuvos viziją, su tradicinės šeimos puoselėjimu, palankios infrastruktūros šeimoms regionuose kūrimu, ko šiandien siekia absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma“, – partijos pranešime cituojamas R. Karbauskis.

A. Veryga dėkojo partijos kolegoms už pasitikėjimą ir pridūrė dėsiantis pastangas, kad „Lietuva būtų visapusiškai stipri, sauganti žmogaus gyvybę ir sveikatą, puoselėjanti darnią šeimą ir bendruomenę, kurianti darnią ekonominę ir politinę aplinką, pamatinius gėrius.“

A. Veryga 2009-2012 metais ėjo tuometinio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus visuomeninio patarėjo pareigas narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais. 2016-2020 metais Vyriausybėje dirbo sveikatos apsaugos ministru.

Jis LVŽS priklauso nuo 2018 metų.

Šiuo metu LVŽS frakcijos Seime atstovas yra Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, tai pat dirba Sveikatos reikalų komitete.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis BNS sakė, kad tarybai bus siūloma sudaryti darbo grupę, kuri atliktų tyrimą, ar į savivaldybių tarybas išrinkti partijos nariai sąžiningai naudojo išmokas už transportą, kanceliarines prekes, biuro nuomą.

„Mes planuojame svarstyti darbo grupės sudarymą, kuri greitai išnagrinėtų situaciją savivaldybėse, apie kurią šiandien nėra šnekama, – ar yra kokių nors problemų, ar nėra su mūsų partijos kolegomis. Jeigu būtų problemų, patys padarytume išvadas ir kreiptumėmės į teisėsaugos institucijas. Laukti, kol kas nors tai padarys už mus, nematome prasmės“, – tarybos posėdžio išvakarėse teigė R. Karbauskis.

Anot jo, darbo grupei turėtų vadovauti Seimo narė Guoda Burokienė, niekada nedirbusi savivaldoje.

LVŽS lyderis neabejoja, kad darbo grupė daug pažeidėjų neras.

„Paprašysime tarybų narių, skyrių pirmininkų kuo skubiau pateikti informaciją, kad iš tikrųjų pasitikrintume. Mes tikrai nesirengiame toleruoti grobstymo, įstatymų pažeidimų“, – sakė R. Karbauskis.

Visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, paaiškėjo, kad kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas išmokų sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

LVŽS taryba taip pat žada priimti įpareigojimą Seimo „valstiečiams“ balsuoti už pirmalaikių parlamento rinkimų surengimą.

„Šnekėjome frakcijoje, kad balsavimas bus privalomas, kad mes turime daryti tai, ko tauta tikisi. Šiandien man nekelia abejonių, kad didžiosios dalies tautos lūkestis yra valdžios pasikeitimas“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Jis tvirtino, kad „valstiečiai“ pasirengę prisiimti atsakomybę dėl valstybės, jeigu to reikės.

„Mūsų žmonės balsuos už pirmalaikius Seimo rinkimus, ir jeigu reikės, būsime pasirengę prisiimti atsakomybę ateityje tvarkytis valstybėje, ką darėme 2016–2020 metais“, – kalbėjo LVŽS lyderis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas siūlo pirmalaikius Seimo rinkimus surengti siekiant perkrauti politinę sistemą, kai ją supurtė ne vienoje savivaldybėje atskleista neskaidri išmokų už transportą, kanceliarines prekes naudojimo tvarka.

Grupė konservatorių registravo Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų paskelbimo rugsėjo 10 dieną.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad atsisakius surengti pirmalaikius rinkimus, ji po NATO viršūnių susitikimo liepos viduryje trauksis iš pareigų.

Pirmalaikiams rinkimams paskelbti Seime reikia surinkti ne mažiau kaip 85 parlamentarų palaikymą.

Penktadienį LVŽS taryba taip pat ketina kelti kandidatus į laisvą Kupiškio rajono mero vietą, Seimo nario vietą Raseinių-Kėdainių apygardoje.

Spaudos konferencijoje pirmadienį jis tikino, kad šie rinkimų rezultatai leidžia tikėtis, jog Seimo rinkimuose įvyks vertybinis poslinkis ir „turėsime nebe liberalų valdžią Lietuvoje“.

Antrajame ture išrinkti septyni LVŽS merai – partija su vienu pirmajame ture išrinktu meru iš viso turės aštuonis savivaldybių vadovus.

„Mums tas rezultatas nėra netikėtas, jisai yra tiesiog įrodymas, kad per anksti iš tikro nurašinėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungą“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, partija įrodė, jog nesusilpnino pozicijų po to, kai nuo jos atsiskyrė ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

„Mes rezultatu šituo įrodėme, kad po to skilimo, kuris vyko, mes ne tik nesusilpninome savo pozicijų, bet mes trim merais turime dabar daugiau“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, gera žinia „valstiečiams“ yra didelis komitetų palaikymas.

„Tai yra mūsų partneriai ir nacionaliniuose rinkimuose mes turime didelį palaikymą iš žmonių, kurie savivaldybių rinkimuose palaiko komitetus, dėl to praktiškai, matyt, kad teks su mumis skaitytis Seimo rinkimuose“, – sakė politikas.

R. Karbauskis teigė, jog partija galėtų paremti visus rinkimų komitetus, laimėjusius merų postus.

„Aš manau, kad mes turėtume ir galėtume padėti visiems komitetams, kurie Lietuvoje laimėjo rinkimus į merus ir tai būtų labai logiška būtent dėl to, kad vertybiškai tie komitetai yra labai panašūs į mūsų vertybines pažiūras, jie nėra liberalūs“, – kalbėjo jis.

„Vertybinis lūžis“

„Valstiečių“ lyderio teigimu, šių rinkimų metu įvyko vertybinis lūžis, kai didesnės paramos sulaukė tradicinių vertybių, o ne liberaliosios jėgos.

„Manau, kad įvyko didelis poslinkis vertybinis: nuo liberalų link tradicinių vertybių – tai matosi ir balsuose, ir merų asmenybėse. Tai džiuginantis dalykas, tikiuosi, kad sekantys Seimo rinkimai statys viską į savo vietas ir mes turėsime jau nebe liberalų valdžią Lietuvoje“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, jog šie rinkimai galutinai įrodė, jog S. Skvernelis „nebuvo tas faktorius, dėl ko „valstiečiai“ buvo stiprūs ir dėl ko jie lieka stiprūs“.

„Dabar padėtas taškas toje istorijoje. Mes paprasčiausiai ir be S. Skvernelio galime būti labai konkurencingi ir, tikėkimės, būsime“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, artėjančiuose Seimo rinkimuose „svarbiausias uždavinys yra pabaigti šitą liberalų valdymą keturis metus“. Jis tikisi, kad „valstiečiai“ galės tapti valdančiaisiais ir tęsti darbus, pradėtus ankstesnę kadenciją.

Jis kaip naudingą partijai įvardijo konservatorių pergalę Vilniaus mero rinkimuose, nes, pasak „valstiečių“ lyderio, „nusivylimas vilniečių konservatoriais tik padidės“.

Jo pirmasis pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, jog gauti balsai ir laimėtos merų pozicijos rodo, kad „tai yra rimta labai tendencija, ne kažkoks atsitiktinumas“.

„Jeigu po pirmo rinkimų turo sakė, kad juos laimėjo socialdemokratai, tai po antro turo turbūt galima sakyti, kad juos laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bent jau pagal merų laimėjusiųjų skaičių“, – kalbėjo Seimo narys.

Partnerius vertins pagal pažiūras

Kalbėdamas apie galimą bendradarbiavimą savivaldoje, R. Karbauskis sakė, jog partija nesieks braižyti raudonų linijų ir leis dėl koalicijų spręsti patiems skyriams, nes jie geriausiai žino savivaldybėje dirbančių asmenų politines pažiūras.

„Mes galime rasti situaciją, kada nacionaliniame lygyje socialdemokratai jau yra liberalai ir jie tą aiškiai rodo balsuodami, bet vietiniame lygyje jie yra ne liberalai, jie yra tradicinių vertybių atstovai, jų merai visiškai nesiskiria pažiūromis ir jų komandos nesiskiria su mūsų vertybiniu pagrindu, tai praktiškai koalicijos su socdemais realiai įmanomos“, – sakė R. Karbauskis.

Jis teigė, kad neatmeta ir bendradarbiavimo su S. Skvernelio bendražygiais, jeigu jų pažiūros bus vertybiškai artimos „valstiečiams“.

R. Karbauskio teigimu, Klaipėdoje „valstiečiams“ jungtis prie laimėjusio kandidato į merus Arvydo Vaitkaus koalicijos būtų „loginis sprendimas“.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis – jis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

„Mūsų darbas atsipirko ir svarbiausia, kad anykštėnai patikėjo, patikėjo mumis, labai džiaugiuosi jų sąmoningumu“, – spaudos konferencijoje sakė politikas.

A. Verygos teigimu, „valstiečiai“ ypač džiaugiasi šia pergale, nes „buvo tikrai labai sudėtingi, sunkūs rinkimai ir nepaisant visų trukdymų, (...) žmonės visgi sugeba atsirinkti, pasirinkti“.

Tuo metu Visagine rinkimus laimėjo „valstiečių“ kandidatas Erlandas Galaguzas, bet po teismų sprendimų į kandidatus grąžinta jo konkurentė Dalia Štraupaitė paskelbė skųsianti rezultatus.

R. Karbauskis sakė, jog šios situacijos nėra panašios, nes „Anykščiuose jau buvo prasidėjęs išankstinis balsavimas už kitą kandidatą, ne Kęstutį Tubį“, o Visagine „tokios situacijos nebuvo“.

„Valstiečių“ lyderis taip pat svarstė, jog D. Štraupaitei tekęs dėmesys kaip tik galėjo išeiti į naudą.

Jis sakė, kad partija gerbs teismo sprendimą, jeigu Visagine bus nuspręsta skelbti naujus rinkimus.

„Aš nemanau, kad nauji rinkimai ką nors kito duotų Visagino savivaldybėje. Visagino meras ir komanda dirbo tikrai gerai. Aš manau, kad jeigu būtų tie rinkimai, jeigu teismas taip nuspręstų, tokiu atveju jie juos vėl galėtų laimėti“, – sakė R. Karbauskis.

Jis pats buvo išrinktas į Šiaulių rajono tarybą, tačiau teigė į kandidatų sąrašą įsirašęs „rodydamas solidarumą“ ir nesantis apsisprendęs, ar joje dirbs.

„Kiek žinau, jeigu aš pasitraukinėčiau, į tarybą pateks jaunas treneris, jaunas tarybos narys būtų. Ten yra, jeigu aš neklystu, keturi jauni žmonės, kurie pirmą sykį taptų tarybos nariais, tai yra labai svarbu partijoje auginti žmones, – kalbėjo R. Karbauskis. – Tai jeigu skyrius – aš pats nesu didelis šalininkas dalyvauti, pats asmeniškai nemanau, kad man reikėtų būti tarybos nariu, kad padėti tarybai. Ten yra daug patirties, daug paprasčiausiai žmonių, kurie nebe pirmą kadenciją yra.“

Autor

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.