Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

„Tikimės aktyvaus įsitraukimo ir iš startuolių bendruomenės, edtech (edukacijos technologijų – BNS), govtech (viešojo sektoriaus technologijų – BNS) ir kitų skaitmeninių paslaugų atstovų. Taip kuriame daugiau galimybių Lietuvos verslui prisidėti prie Ukrainos atstatymo“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Projektų įgyvendinimo metu planuojamos teikti ir konkrečiam sektoriui skirtos konsultacijos. Tai padės parengti bendrą pagalbos planą, atitinkantį Ukrainos ekonomikos poreikius.

Skaičiuojama, kad šiuo metu bendra Lietuvos karinė, humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,42 proc. 2022 metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Medicinos banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad dviejų bankų paslaugomis naudojasi 36 proc. apklaustųjų, trijų – 14 proc., o daugiau nei trijų – 6 proc. smulkaus ir vidutinio šalies verslo.

Anot Medicinos banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, verslams pradėjus naudotis daugiau nei vienu banku situacija galėtų pasikeisti, padidėtų konkurencija.

„Du iš penkių verslo atstovų nėra diversifikavę finansinių paslaugų tiekėjų. Tai nedidina tarpusavio konkurencijos bankams, kurie gauna klientą su visais jo poreikiais: kasdienėmis operacijomis, finansavimu, plėtra. Jeigu verslas šiuo klausimu yra toks konservatyvus, paslaugų sektoriui tai netaps paskata keistis“, – banko pranešime teigė J. Ivaška.

Anot Medicinos banko, panašiai elgiasi ir gyventojai – prieš metus tik vieno banko paslaugomis naudojosi 59 proc. Lietuvos gyventojų.

Anot apklausos, teigiamai apie bankų sektoriaus galimybes atsiliepė 48 proc. verslininkų. Iš jų 25 proc. patvirtino, kad paslaugų prieinamumas yra pakankamas, 14 proc. – kad sprendimai priimami pakankamai greitai, dar 9 proc. mano, kad bankai yra pakankamai lankstūs.

Tačiau 43 proc. respondentų bankais nepatenkinti: 30 proc. teigė, kad trūksta lankstumo, 9 proc. – didesnio finansavimo sprendimų prieinamumo, dar 4 proc. – kad priimdami sprendimus bankai užtrunka per ilgai.

69 proc. respondentų taip pat mano, kad maži verslai bankų nėra vertinami taip pat, kaip didieji – šis skaičius nuo 2020 metų padidėjo 9 proc. punktais. Atitinkamai 8 punktais daugiau, arba 25 proc. apklausos dalyvių atkreipė dėmesį į tai, kad daugiau dėmesio sulaukia tada, kai prireikia didesnės apimties ar naujų paslaugų.

„Spinter tyrimai“ 206-is šalies smulkaus ir vidutinio verslo atstovus apklausė šiemet kovo-balandžio mėnesiais.

Vokiečiai nebūtinosioms prekėms pradėjo leisti kur kas mažiau pinigų ir tai jau pajuto Lietuvos verslas. „Financial times“ skelbia, kad Vokietijoje šią savaitę užfiksuotas didžiausias mažmeninės prekybos kritimas kone per 30 metų.

„Kai kurios didesnės įmonės jau irgi susiduria su problemomis, o problemos yra dėl to, kad mūsų užsienio partneriai, ypač kalbant apie eksportą, planuoja mažesnius užsakymus, prašo mažesnių kainų, o tuo tarpu mes mažinti kainos neturime iš kur“, – komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės.

Vokietija – didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Dėl infliacijos ir aukštų energijos išteklių kainų verslas tikina esąs įspraustas į kampą.

„Mažos ir vidutinės įmonės skundžiasi, kad jau nebegali toliau finansuotis bankuose, nes jie dėl padidėjusios rizikos nesuteikia jiems kreditų. Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės ir reikės naudoti tuos energetinius išteklius, kokius turime“, – kalbėjo S. Besagirskis.

„Matome iš įmonių, kad yra didesnis poreikis apyvartiniam kapitalui dėl padidėjusių išteklių kainų ir žaliavų kainų. Kiekviena įmonė vertinama atskirai. Šiek tiek matoma rinkoje, kad yra sugriežtėję kredito standartai“, – teigė ekonomistas Vytenis Šimkus.

Palyginti su pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotų bankrotų skaičius išaugo beveik du kartus.

„Įmonių pardavimo rinka yra labai padidėjusi ir kai kurie sektoriai parsiduoda už tikrai juokingas kainas“, – tikino S. Besagirskis.

Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį.

Tačiau ekonomistai situacijos nedramatizuoja, daliai įmonių pandemiją išgyventi padėjo tik valstybės parama. Esą, natūralu, kad grįžus į normalias vėžes, dalis verslo grąžinti skolų nebesugeba. 

„Tai yra ir pandemijos šleifas, nes turėjome didelius mokesčių atidėjimus, dideles subsidijas, dalis įmonių užsikrovė ir papildomą skolų naštą per pandeminį laikotarpį. Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį“, – teigė V. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastarąjį pusmetį daugiausia bankrutavo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos įmonės. Pandemija galutinai prie bankroto privedė daugiau nei pusšimtį restoranų.

„Daugiausia, žinoma, yra Vilniaus regione, tada yra pajūris – Kretinga, Palanga ir Klaipėda, o tada Kaunas yra trečioje vietoje“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Bankrutavusios maitinimo įmonės – ne naujokės.

„Bendras šiais metais bankrutavusių įmonių vidurkis yra 7,5 veikimo metų. Tai yra pakankamai ilgą laiką dirbusios įmonės“, – sakė A. Kačinskas.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad metų pabaigoje bankroto statistika dar pablogės ir siūlo iki šių metų galo įmonėms pratęsti atidėtus mokėjimus „Sodrai“, tačiau kiti mano, kad pagalbos verslas jau sulaukė pakankamai.

„Buvo sudarytos pakankamai lanksčios sąlygos išsimokėti mokestines paskolas, manau, kad kažkokių papildomų priemonių šiuo metu nereikia“, – teigė V. Šimkus.

Užimtumo tarnyba pastebi, kad Lietuvoje palyginti su pernai padaugėjo masinių atleidimų. Iki liepos gauta pranešimų apie beveik 4 tūkst. atleidžiamų darbuotojų.

„Vidutiniškai yra atleidžiama po 230 darbuotojų, tačiau vyrauja ir didesni grupės atleidimai“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pavyzdžiui, „LTG Cargo“ numato atleisti daugiau nei 1 200 darbuotojų, „Lietuvos paštas“ – 600, „Kaišiadorių paukštynas“ – 400, „Lietuvos geležinkeliai“ – 274 darbuotojus.

„Gamybos tendencijų pokyčiai, apimčių sumažėjimas, bankrotai, reorganizacija ir restruktūrizacija“, – darbuotojų atleidimo priežastis vardino I. Balnanosienė.

Kaip ir pernai, daugiausia atleidimų – apdirbamosios pramonės, transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

„Svarbu paminėti, kad mes veikiame bendroje ES rinkoje. Lietuva neturi sienos su Lenkija, neturi sienos su Latvija. Natūralu, kad žmonės ir iki šiol keliaudavo į kaimynines šalis, tiek iš kaimyninių šalių atkeliaudavo į Lietuvą“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Armonaitė.

Vis tik ministrė išsakė lūkestį, kad didelių nuostolių Lietuvos verslininkai dėl kaimyninėje valstybėje vykdomos politikos patirti neturėtų.

„Aš tikrai tikiuosi, kad reikšmingų praradimų mūsų verslininkai neturės. Juo labiau, kad prognozuojama situacija šiais metais mūsų ekonomikai ne tai, kad neprasta, bet iš tikrųjų labai nebloga“, – tikino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai stabdo PVM taikymą maisto produktams ir mažina PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

PVM benzinui ir dyzelinui turėtų mažėti nuo dabar taikomų 23 iki 8 proc. Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams bus panaikintas.

Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Lenkijos Statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Užtat verslas savo ruožtu neslepia, kad daugeliui įmonių, parduodančių produkciją Kinijai ar iš jos gaunančių gamybai reikalingų detalių bei medžiagų, šios šalies rinka praktiškai jau uždaryta. Ir tikėdamiesi dėl to kompensacijų, verslininkai abejoja (tai galima spręsti iš viešų diskusijų), ar Lietuva jų skirs.

ELTA primena, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), pasak gruodį skelbto jos pranešimo, „laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą, premjerę, užsienio reikalų ir ekonomikos ir inovacijų ministrus, ragindama Lietuvos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų aktyvių veiksmų dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos įmones, siekiant įtraukti šį klausimą į ES institucijų: Europos Vadovų Tarybos, Parlamento, Komisijos darbotvarkes ir aukščiausiu ES lygiu kalbėtis su Kinija Lietuvos klausimu, siekiant ne aštrinti, o normalizuoti susidariusią situaciją“.

Savo ruožtu Europos verslo konfederacija „BusinessEurope“ paprašė EK vicepirmininką Valdį Dombrovskį atkreipti dėmesį į Kinijos veiksmus Lietuvos verslo atžvilgiu. Pareikštas solidarumas su Lietuvos įmonėmis, kenčiančiomis nuo ekonominių spaudimo ir prievartos padarinių. Europos verslo bendruomenė pasirengusi veikti kartu, siekiant pozityvių rezultatų. Ji, remdama EK pastangas spręsti dabartinius iššūkius, pripažįsta, jog didelį nerimą kelia ekonominės spaudimo ir prievartos priemonės, kurių Kinijos Liaudies Respublika ėmėsi prieš Lietuvą. „BusinessEurope“ pasisako prieš bet kokias spaudimo priemones, nes jos akivaizdžiai turi neigiamą poveikį įmonėms ir jų darbuotojams.

Verslas, įmonės – tai, visų pirma, žmonės, kurie nori dirbti, gauti atlyginimus, išlaikyti vaikus, šeimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus nuomone, išsakyta LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“, konfrontacija niekada neduoda ekonominės naudos, niekas iš verslininkų nesitikėjo, kad Lietuvoje bus priimti tokie sprendimai ir bus susilaukta tokio Kinijos spaudimo. Tad dabar jau politikų reikalas, ką reikėtų padaryti, kad konfrontacija kuo greičiau pasibaigtų. Politikams gal net reikėtų spręsti, „kokį meduolį duoti kinams“.

Kad verslas su nerimu žiūri į Kinijos bei Lietuvos konfliktą, pripažįsta ir Kauno krašto pramonininkų bei darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas. Būdamas su Kinija dar neseniai prekiavusios „Volfas Engelman“ įmonės generaliniu direktoriumi, jis teigia, jog verslui nesinori spręsti politinių klausimų, tačiau „apmaudu, kad šalies valdžia, prieš priimdama politinius sprendimus, neįsigilina ir nepasitaria su tais, kuriuos tie sprendimai palies skaudžiausiai“.

Kol kas sunku M. Horbačauskui vertinti, kokio masto nuostolių patyrė jo vadovaujama bendrovė, kai Kinijos rinka užsidarė jos produkcijai ir prapuolė 7-erių metų įdirbis. O tai reiškia, kad prapuolė žmogiški, finansiniai resursai.

„Versle – paprasčiau nei politikoje. Verslas, įmonės – tai, visų pirma, žmonės, kurie nori dirbti, gauti atlyginimus, išlaikyti vaikus, šeimas. Jie be darbo laukti negali. Žinoma, tikiu, kad bus tam tikri Europos Sąjungos, Lietuvos valdžios sprendimai, bus verslui sukurta dėl pablogėjusių santykių su Kinija patirtų praradimų tam tikra atsvara. Ir tai leis kompensuoti verslui nuostolius bei intensyviau ieškoti naujų rinkų. Bet tai irgi užtruks tam tikrą laiką – ne per metus tos rinkos naują žaidėją įsileidžia, tą jau mes gerai žinom“, – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas M. Horbačauskas.

Klaipėdietis S.Jokužys neslepia, kad verslo situacija – gana kebli, tačiau dar ne katastrofiška.

"Kas gi nutiko? Mes visi laimingai važiavome ir staiga atsitrenkėme į medį. Mašina stipriai aplamdyta, nebevažiuoja, mes dar šiaip taip sveiki gyvi. Ką daryti? Ogi sėdame ant dviračio ir važiuojame toliau. Dabar svarbiausia nesustoti, nesupanikuoti ir judėti pirmyn", – įsitikinęs S.Jokužys.

Verslininką šiandien labiausiai jaudina ne nūdiena, bet kaip išgyvensime vadinamąjį pokoroninį laikotarpį.

"Ar vėl nebus taip, kad buvome nepasiruošę, nežinojome, kažko negalėjome? Šiuo metu kaip tik laikas apie tai galvoti. Tie, kurie dabar kaunasi pirmose fronto linijose su virusu, tegul kariauja, kovoja, ir jie nugalės. Kitiems dabar būtina strateguoti, kaip išsisuksime iš padėties, kai viskas baigsis", – dėstė S.Jokužys.

Verslininko įsitikinimu, Vyriausybė veikiausiai jau galvoja, kaip teks išbristi iš ekonominės suirutės, bet tie jų žingsniai turi būti realūs ir adekvatūs.

"Ir čia humoro nedaug. Dabar sėdime užsidarę jau savaitę, kitą, o kas paskui? Akivaizdu viena, ateina galas spekuliatyvinei industrijai. Galiausiai Vyriausybė turi suprasti, kad reikia dotuoti ir visokeriopai remti ne tik žemdirbius, kurie iš esmės yra tik eksportuotojai, nes į užsienį kasmet išvežama daugiau vieno derliaus grūdų, nei pajėgtume suvalgyti per penkerius metus. Dabartinė valdžios politika yra nukreipta išimtinai į žemės ūkio eksporto dotacijas ir skatinimą. O gamintojai, kurie uždirba Lietuvai pinigus, stumiami į užribį", – teigė S.Jokužys.

Spaustuvininko manymu, susidariusi padėtis dėl koronaviruso kaip tik atskleidžia, kas yra kas ir kad labai svarbu palaikyti būtent vietos gamintojus.

"Juk negali būti Lietuvoje išskirtiniai tik ūkininkai. Reikia puoselėti taip pat ir gamintojus, ir amatininkus. Valdžia turi atsisukti į šiuos mokesčių mokėtojus ir jų neskriausti. Nes būtent dirbantys ir kuriantys žmonės, skirtingai nei žemės ūkio darbuotojai, šiandien labiausiai nuskriausti iš visų", – mano S.Jokužys.

Tyrimo autorių teigimu, N. Numavičiaus turto vertė siekia 1 mlrd. 925 mln. eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.

Transporto srityje dirbančio M. Railos turtas įvertintas 907 mln. eurų. Jis turi 90 proc. akcijų įmonėje „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“.

Vienintelis „MG Baltic“ koncerno savininkas Darius Mockus, anot sąrašo sudarytojų, turi turto už 400 mln. eurų.

Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Augustinas Rakauskas (270 mln.) ir Vladas Numavičius (263 mln.). Toliau rikiuojasi Mindaugas Marcinkevičius (255 mln.), Dainius Dundulis (252 mln.), Lyda Lubienė (208 mln.), Artūras Rakauskas (178 mln.) ir Žilvinas Marcinkevičius (160 mln.).

Delfi.lt nurodo, kad sudarydamas sąrašą kartu su žurnalu „Reitingai“ pasitelkė į pagalbą finansų analitikus ir auditorius.

Vertinant įmonės vertę daugiausia atsižvelgta į pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus.

Daugelis verslininkų pabrėžia, kad tikroji įmonės vertė gali paaiškėti tik ją pardavus ar įmonės listingavimo biržoje atveju.

Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino, lyginant su pasaulio turtingųjų sąrašais, Lietuva išsiskiria tuo, kad viršuje labai daug prekybos verslo ir mažai gamybos ir pramonės atstovų.

Nors iki direktyvos įsigaliojimo liko dar beveik dveji metai, Lietuvoje verslininkai nesnaudžia ir jau dabar pradeda atsisakinėti vienkartinių plastikinių šiaudelių.

Kai kuriuos draudimas paskatino imtis naujų verslo idėjų.

Keleto Vilniuje ir Kaune esančių barų vadovas Mantas Jonušas pasakoja, kad noras keisti nusistovėjusį visuomenės vartotojiškumą bei iš anksto pasiruošti naujiems reguliavimams buvo pagrindiniai motyvai, paskatinę baruose atsisakyti plastikinių šiaudelių.

Barų vadovas tikisi sunaudojamų šiaudelių kiekį sumažinti keletą kartų.

Pagal planuojamą apyvartą Lietuvos jauno verslo savininkai kur kas lenkia kaimynus – didesnės negu 100 tūkstančių apyvartos tikisi 20 proc. Latvijos ir 15 proc. Estijos jaunų įmonių vadovų. Tai atskleidė SEB banko atlikta jaunų įmonių Baltijos šalyse apklausa.

SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis, komentuodamas apklausą, sako, kad skirtingus rezultatus lemia tai, jog Lietuvos jaunos įmonės kol kas dažniau renkasi prekybos, statybų, transporto sektorius, kuriuose įprastai cirkuliuoja didesni pinigų srautai, o Estijos – paslaugų sektorių. Vis tik, V. Žagūnio nuomone, Estijos, kurioje plėtojamas informacinių technologijų, administracinių, mokslo ir kitų paslaugų sektorius, pavyzdys yra sektinas ir Lietuvai. „Tokių paslaugų sektorius yra skaidresnis, pelningesnis ir žadantis daug perspektyvų. Plėtojant paslaugų eksportą galima tikėtis sparčiau augančios apyvartos ir specialistų atlyginimų“, – teigia banko atstovas.

Jaunas verslas įsitvirtina

Tyrimo duomenimis, sparčiausiai plečiasi ir Lietuvos jaunos įmonės – daugiau kaip pusė (53 proc.) jų šiemet ketina samdyti naujus darbuotojus. Pernai tokių įmonių mūsų šalyje buvo lygiai pusė. Latvijoje ir Estijoje apie personalo plėtrą galvoja atitinkamai 33 ir 37 proc. jaunų įmonių, o didžiausia dalis apklaustų įmonių (apie 60 proc.) šiemet žada išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Apie darbuotojų atleidimą užsiminė tik maža dalis visų apklaustų įmonių – 4 proc. Lietuvoje, 7 proc. Latvijoje ir 2 proc. Estijoje. „Tai rodo gana sėkmingą jaunų įmonių veiklą Baltijos šalyse, turint omenyje, kad pirmi veiklos metai yra kritiniai įmonei siekiant išlikti“, – teigia V. Žagūnis.

Kol kas daugiausia jaunų įmonių trijose šalyse – vidutiniškai septynios iš dešimties – renkasi vietinę rinką. Tiesa, Lietuvoje sparčiausiai daugėja tokių, kurios pagrindinį dėmesį skiria užsienio rinkoms – taip tvirtino beveik kas ketvirta mūsų šalies jauna įmonė (Estijoje tokių įmonių – 11 procentų).

Jaunų įmonių gali mažėti

Pernai, taip pat kaip ir ankstesniais metais, gana smarkiai skiriasi naujų įregistruotų juridinių asmenų skaičiai Baltijos šalyse: Lietuvoje jų įregistruota 11 tūkstančių – tai lygiai dvigubai mažiau negu Estijoje. Tiesa, tarp juridinių asmenų patenka ne tik įmonės, bet ir viešosios įstaigos ar asociacijos. „Viena priežasčių, kodėl taip skiriasi skaičiai, – skirtingi biurokratiniai reikalavimai. Estijoje kur kas paprasčiau įsteigti ir administruoti įmonę, mokėti mokesčius, tuo tarpu Lietuvoje įvairias paslaugas teikiantiems asmenims neretai patogiau dirbti pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą“, – pastebi ekspertas. 

Nors kol kas naujų steigiamų įmonių skaičiai Baltijos šalyse nežymiai didėja, V. Žagūnis prognozuoja, kad netrukus jų gali imti mažėti. „Žmonių verslumas auga, bet klausimas, ar tai atsvers jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, norinčių užsiimti verslu, skaičiaus mažėjimą dėl senstančios visuomenės“, – sako banko atstovas.

Jaunų įmonių apklausą SEB bankas atliko antrą kartą, joje dalyvavo apie 1 500 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių. Apklausos duomenimis, 25 proc. Lietuvos įmonių verčiasi mažmenine prekyba, 15 proc. teikia paslaugas, 11 proc. veikia statybų sektoriuje.

Didelę apyvartą turinčių verslininkų specialistai suskaičiuoja daugiau nei du šimtus ir pastebi, kad tiekiamos produkcijos kiekis auga. Tačiau perspėja, kad dirbti tarptautinės konkurencijos sąlygomis gali ne visi.

Kulinarinių knygų autorė ir laidų vedėja Beata Nicholson jau šimtus knygos „Taste Lithuania“ egzempliorių pardavė elektroninės prekybos tinkle „Amazon“. Pasak Beatos, knygą apie lietuviškus valgius ji parašė būtent užsienio auditorijai, o „Amazon“ – tiesiausias kelias ją pasiekti.

„Pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau naudotis „Amazon“ platforma buvo ta, kad aš prieš dvejus metus išleidau anglišką savo knygą, kuri yra skirta visų pirma Amerikos rinkai, bet mes išsiunčiame knygas į Ameriką, į būtent „Amazon“ sandėlius ir tada žmogus įsigyja knygą mano „Taste Lithuania“ per „Amazon“ platformą, jiems ta knyga išsiunčiama“, – pasakojo  kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson.

Įmonė „BIOK laboratorija“ savo produktus parduoda tiesiai „Amazon“, užtikrindama tiekimą į elektroninės prekyvietės sandėlius, iš kurių jie produkciją ir išskirsto.

„Bet manau, tai yra labai geras reklamos kanalas, kadangi žmonės tiesiog pastebi tą prekę ieškodami sau įdomių įvairių pasiūlymų, paskui jie tą prekę atranda ir kituose kanaluose, mažmeninėje prekyboje. Tai yra ne tik, kad  prekybos, bet ir reklamos bei komunikacijos kanalas“, – sakė „BIOK laboratorijos“ direktorė Romualda Stragienė.

Prekiauti „Amazon“ galima trimis būdais: parduoti prekes pačiai elektroninei parduotuvei, pačiam prekiauti kaip pardavėjui ir prekes pardavinėti per trečiąsias šalis. Nors, pasak specialistų, tarptautinėje platformoje konkurencija didžiulė, pastebima, kad Lietuvos rinka pajėgi konkuruoti. Didelę apyvartą turinčių lietuviškų paskyrų specialistai suskaičiuoja per du šimtus.

„Nuo euro įvedimo, nuo to momento, kai lietuviškos įmonės įgijo galimybę lengvai užsiregistruoti „Amazon“ ir jų sąskaitos pilnai tiko „Amazon“ paskyroms atidaryti, tai mes matom bumą. Tokių stambių, rimtai dirbančių paskyrų „Amazon“ galima suskaičiuoti apie du šimtus. Reikia turėti omenyje, kad visos operacijos, susijusios su prekyba „Amazon“ ir prekyba internetu apskritai Lietuvoje, vis dar yra gerokai pigesnės už tas pačias operacijas Britanijoje, Vokietijoje ir kitose brandžiose rinkose“, – pabrėžė elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas.

Pasak verslininkų, prekybos sistema „Amazon“ sudėtinga, o prekes transportuojant į sandėlius būtina laikytis giežtų taisyklių.

„Aš nesakyčiau, kad jie yra labai griežtesni, paprasčiausiai yra šiek tiek specifiniai ir juos reikia padaryti visus, tai tuo skiriasi nuo kai kurių įmonių, dalis įmonių akceptuoja kai kuriuos dalykus, šitoje vietoje nukrypimai netoleruojami beveik visai“, – teigė „Rhenus Logistic“ direktorius Arūnas Bertašius.

Specialistų teigimu, „Amazon“ platformoje dominuoja trys lietuviškų prekių grupės: drabužiai, elektronika ir kosmetika.