„Donorystė yra kilnus veiksmas, dovanojantis kitam žmogui gyvybę, tačiau akivaizdu, kad sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“, – sakoma Lietuvos vyskupų konferencijos paskelbtame pareiškime.

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.

„Bažnyčia visuomet rėmė donoro kortelės, išreiškiančios asmens sąmoningą sutikimą idėją, tačiau negali remti tokios situacijos įteisinimo, kai asmens tyla donorystės klausimu traktuojama kaip jo sutikimas atiduoti organus“, – sakoma pareiškime.

Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.

Nacionalinis transplantacijos biuras siūlo pereiti prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą.

Kandidatai, norintys pradėti studijas, dokumentus turės pateikti iki liepos 30 dienos Vilniaus, Kauno arba Telšių kunigų seminarijoje. Priėmimas vyks rugpjūčio 3 dieną Vilniuje.

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius Andžejus Šuškevičius informavo BNS, kad iš viso trijose Lietuvos seminarijose kunigystės šiuo metu mokosi 47 žmonės, o mokymas trunka aštuonerius metus.

„Šiuo metu Lietuvoje kunigystės šventimams ruošiasi 47 kandidatai, jie savo formaciją atlieka trimis etapais – paruošiamasis kursas Telšiuose, filosofijos studijos Kaune ir teologijos studijos Vilniuje“, – teigė kunigas.

„Visas ugdymo procesas, nuo įstojimo į seminariją iki kunigystės šventimų, paprastai trunka aštuonerius metus“, – sakė jis.

A. Šuškevičiaus teigimu, sėkmingai užbaigus studijų programą, kuri yra akredituojama atitinkamų Šventojo Sosto ir Lietuvos institucijų, studentai gauna religijos mokslų magistro laipsnį.

Pasak jo, stojančiųjų į seminariją skaičius kasmet būna skirtingas, bet pastaruosius maždaug dešimt metų kandidatų kunigystei skaičius yra gana stabilus – apie 50.

Anot rektoriaus, kunigų skaičius Lietuvoje galėtų būti ir didesnis.

„Nors kunigų Lietuvoje skaičius šiuo metu leidžia užtikrinti pagrindinės parapijinės veiklos poreikį, tačiau aktyvesniam sielovadiniam patarnavimui, pavyzdžiui, ligoninėse ar universitetuose, be abejo, reikėtų dar daugiau kunigų“, – teigė A. Šuškevičius.

Viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, pasak rektoriaus, yra ta, jog į seminariją stoja daugiau vyresnių kandidatų. Prieš 20 metų absoliuti dauguma stojančiųjų į seminariją buvo abiturientai, šiuo metu bene pusė norinčiųjų tapti kunigais jau turi aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties.

„Ganytojai apsvarstė visuomenėje kilusias iniciatyvas, kuriomis siekiama palaikyti šeimą kaip visuomenės pagrindą. Vyskupai pasidžiaugė visuomenės aktyvumu svarstant šį klausimą įvairiomis formomis“, – teigiama Vyskupų konferencijos pranešime.

Anot jos, šiame posėdyje taip pat pabrėžta, kad „piliečių teisė pasisakyti svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais yra labai svarbi demokratinės visuomenės gyvenimo dalis“.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose suaktyvėjo diskusijos dėl Seime žadamo svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Kelios katalikiškos mokyklos, socialiniuose tinkluose aktyvūs kunigai ir kiti žmonės šiuo metu ragina pasirašyti peticijas prieš šios konvencijos ratifikavimą bei prieš lyčiai neutralios partnerystės instituto įteisinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parlamento pavasario sesijoje ketina teikti atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą ir teigia, kad tuo pačiu turėtų būti svarstomas ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas.

Ratifikuoti Stambulo vadinamąją konvenciją paragino ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Šiuo metu ruošiamą lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą Laisvės partijos frakcija Seimui tikisi pateikti pavasario sesijos metu.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Lietuvos Vyskupų Konferencija anksčiau yra raginusi naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai.

Sutikimą tapti būti donoru po mirties vyskupai pavadino meilės žingsniu ir gyvenimo liudijimu mirties akivaizdoje.

„Kviečiame tikinčiuosius žengti šį konkretų artimo meilės žingsnį ir ryžtis tapti donorais bei drąsiai liudyti gyvenimą mirties akivaizdoje“, – sakoma Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi.

Vyskupai kartu pabrėžė, kad „meilė, bendravimas, solidarumas ir absoliuti pagarba žmogaus asmens orumui yra vienintelis teisėtas organų transplantacijos pagrindas“.

Lietuvos vyskupų konferencijos Jaunimo pastoracijos taryba paskelbė konkursą giesmei sukurti.

Konkurso dalyviams nurodyta sukurti giesmę, atitinkančią vizito šūkį „Kristus Jėzus – mūsų viltis“.

Kūrinys turėtų būti parašytas lietuvių kalba, ne ilgesnis kaip šešių minučių, tinkamas atlikti gausiems kolektyvams. Privalumas – jegu jo priegiesmis galėtų skambėti ir kitomis kalbomis, pavyzdžiui, lotynų, anglų, lenkų ar kitomis.

„Lietuvos vyskupų konferencijos Jaunimo pastoracijos taryba, rengdama šį konkursą, tikisi ne tik išrinkti giesmę, labiausiai atitinkančią vizito šūkį, bet kartu sudaryti galimybę krikščioniškos muzikos kūrėjams skleisti savo talentus bei skatinti profesionalios krikščioniškos muzikos raidą Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Kūrinius konkursui privalu pateikti iki gegužės 27-osios.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis šių metų rugsėjo 22-23 dienomis.

Lietuvos vyskupų konferenciją (LVK) šią savaitę plenariniame posėdyje diskutuoti šiuo klausimu paskatino balandį nuskambėjęs atvejis, kai Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kunigas Kęstutis Ralys papasakojo, jog būdamas 12 metų patyrė seksualinį išnaudojimą. Apie tai, kad su juo esą netinkamai elgėsi klierikas, K. Railys pranešė internete paviešintame filmuke.

Anot LVK pranešimo, posėdyje pabrėžta būtinybė reguliariai priminti visiems tarnaujantiems Bažnyčioje apie elgesio su nepilnamečiais gaires. LVK generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, kad susipažinti su šiomis gairėmis būtų pravartu ne tik Bažnyčioje dirbantiems žmonėms.

„Dažnai yra užmirštama ir sakoma, kad tokių gairių nėra, bet jos tikrai buvo sukurtos, apie jas buvo labai plačiai informuota. Bažnyčia laiko savo pareiga savo nariams nuolat priminti elgesio su nepilnamečiais taisykles, protingumą - ir ne tik dvasininkams, bet ir vienuoliams, vienuolėms, taip pat pasauliečiams“, - sakė jis.

Pasak jo, kartu svarstomos naujos priemonės, kurios galėtų padėti nukentėjusiesiems pranešti apie patirtą prievartą.

„Posėdyje buvo kalbama apie tai, kaip palengvinti kreipimosi tvarką. Jei atsirastų tokių žmonių, kurie nepilnametystėje patyrė seksualinę prievartą, kad jiems būtų dar lengviau ir suprantamiau, paprasčiau ir aiškiau kreiptis į bažnytines institucijas. Tos formos būtent buvo svarstomos. Kol jos iki galo nėra priimtos, nenorėčiau dabar komentuoti to, bet intencija yra tokia, ir yra nuolat tiriamos galimybės, kaip priartinti eventualų besikreipiantįjį prie tyrimo pradžios“, - sakė kunigas K. Smilgevičius.

Generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, kad bažnyčia rūpinasi ne tik pranešimų apie pedofiliją tyrimu, bet ir prevencija.

„Vyskupų konferencija nuolat rūpinasi visais klausimais, susijusiais su sunkesniais nusikaltimais, taip pat ir nepilnamečių apsauga. Praeito mėnesio paviešinta istorija irgi turėjo tam tikros įtakos dar kartą prisiminti ir priminti kitiems apie svarbą dalykų, susijusių su nepilnamečių apsauga (...). Vienas dalykas yra reakcija, kitas dalykas - padaryti viską, kad tokių atvejų neatsitiktų šiandien. Visi žinomi atvejai yra iš labai seniai ir vis tik, turint omeny Vakarų šalyse nuskambėjusias istorijas, Lietuvos bažnyčia daro viską, kad būtų užtikrintas nepilnamečių saugumas šiandien“, - aiškino kunigas.

Jo teigimu, tyrimas, pradėtas po K. Ralio pareiškimo, dar nebaigtas.

Į Vilnių penktadienį atvyko trys krikščionių irakiečių šeimos, kurių apgyvendinimu ir integracija rūpinsis Lietuvos katalikų bažnyčia.

„Jie kelis mėnesius bus apsistoję parapijose. Įvairios parapijos mūsų vyskupijoje yra apsiėmę jų globą“, - žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Algirdas Grušas.

Pasak su irakiečiais į Lietuvą skridusios Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovės Ilmos Skuodienės, visos trys šeimos pastaruoju metu gyveno šiauriniame Irako mieste Erbiloje. Jos buvo persekiojamos dėl išpažįstamos religijos.

Penkiolikai irakiečių išlaikyti Vilniaus miesto bažnyčiose bus renkamos aukos, gyventojai kviečiami prisidėti ne tik pinigais, bet ir susitikti su pabėgėliais, kartu praleisti laisvalaikį, pasikviesti į svečius, padėti pažinti Vilnių, taip padedant susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis.

Tikimasi, kad krikščionys iš Irako Lietuvoje liks nuolatiniam gyvenimui. Ketvirtoji į Lietuvą planuojama atgabenti šeima atvyks, kai vienas jos narių pasveiks po eismo įvykio.
Atvykusiems irakiečiams du kartus per savaitę bus organizuojamos lietuvių kalbos pamokos, vieną kartą per savaitę jie bus pažindinami su Lietuvos istorija.

Irake mažumą sudarančios krikščionių bendruomenės yra persekiojamos tokių ginkluotų grupuočių kaip džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“. Grupuotės dideliu mastu vykdo brutalius žmogaus teisių pažeidimus, rengia prieš civilius asmenis nukreiptus išpuolius, egzekucijas, žudymus, grobimus, žaginimus.

2014 metų žiemą į Lietuvą atvyko 40 taip pat persekiotų krikščionių iš Sirijos, jų priėmimu rūpinosi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia.

Lietuvos katalikų bažnyčia Vilniuje ketina apgyvendinti 19 irakiečių. Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad krikščionys iš Irako turėtų likti nuolatiniam gyvenimui.

„Sieksime, kad šeimos liktų nuolatiniam gyvenimui“, - žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė dvasininkas.

Arkivyskupo teigimu, trys irakiečių šeimos į Lietuvą atvyks penktadienį, o ketvirtoji šeima atvyks, kai vienas jos narių pasveiks po ligos.

„Mes turime prievolę priimti tuos, kuriems gresia pavojus gyvybei taip, kaip mūsų giminės labai dažnai buvo priimami Sibire, ar bėgant pro Vokietiją, Ameriką, nes mūsų tautoje nemažai migrantų, mes esame kitų žmonių gailestingumu pasinaudoję“, - kalbėjo G.Grušas.

„Šiandien jau ateina laikas, kai mes jau turime turėti atviras širdis ir būti pasiruošę kaip krikščionys priimti kitus žmones, kuriems reikia pagalbos“, - pridūrė jis.

LVK pirmininko teigimu, siekiant pagerinti atvykstančių irakiečių integraciją, intensyviai bendradarbiaujama su Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Jie turėtų apsigyventi Vilniaus mieste, irakiečiais rūpinsis Vilniaus miesto parapijų bendruomenės.

Šioms šeimoms išlaikyti Vilniaus miesto bažnyčiose bus renkamos aukos, gyventojai kviečiami prisidėti ne tik pinigais, bet ir susitikti su pabėgėliais, kartu praleisti laisvalaikį, pasikviesti į svečius, padėti pažinti Vilnių, taip padedant susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis.

Atvykstančius irakiečius numatoma mokyti lietuvių kalbos, supažindinti su Lietuvos istorija.

Irake mažumą sudarančios krikščionių bendruomenės yra persekiojamos tokių ginkluotų grupuočių kaip džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“. Grupuotės dideliu mastu vykdo brutalius žmogaus teisių pažeidimus, rengia prieš civilius asmenis nukreiptus išpuolius, egzekucijas, žudymus, grobimus, žaginimus.

2014 metų žiemą į Lietuvą atvyko 40 taip pat persekiotų krikščionių iš Sirijos, jų priėmimu rūpinosi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia.

Vyriausybė trečiadienį numato svarstyti Teisingumo ministerijos pataisas dėl skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimo, tačiau po derinimo su Vyskupų Konferencija pataisose atsisakyta pačios „partnerystės“ sąvokos, ją pavadinant „bendru gyvenimu“.

Anot ministerijos, projektai suderinti su Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsisakant sąvokų „partnerystė“ ir „partneriai“ atitinkamai keičiant jas į „bendras gyvenimas“, „bendrai gyvenantys asmenys“.

Bendras gyvenimas apimtų ne tik turtinius santykius, tokius kaip tarpusavio išlaikymas ar paveldėjimas, bet ir moralinius klausimus, numatant sugyventiniams „lojalumo pareigą, pareigą gerbti vienas kitą ir pareigą remti kitą bendrai gyvenantį asmenį moraliai“. Šių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas pasak ministerijos, gali reikšti bendro gyvenimo pabaigą.

„Įstatymų projektais taip pat siekiama įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą (...) taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių)“, - aiškina pataisas pakoregavusi ministerija.

Bendras gyvenimas būtų pripažįstamas ir nesant sugyventinių notariškai patvirtinto pareiškimo.

„Pastebėtina, kad abiejų bendrai gyvenančių asmenų pasirašyto ir notarine tvarka patvirtinto pareiškimo dėl bendro gyvenimo data ir duomenų apie bendrą gyvenimą pateikimo ar įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data nebūtinai sutaptų su faktine bendro gyvenimo pradžia, t.y. asmenų bendras gyvenimas galėtų prasidėti anksčiau negu bendrai gyvenantys asmenys nuspręstų jį išviešinti“, - aiškina ministerija.

Pasak pataisių iniciatorių, dabar sugyventinių turtinius ginčus sprendžiantys teismai įvairiai vertina tokių asmenų nuosavybę, o bendrai gyvenantys asmenys nėra pakankamai apsaugoti įstatymais.

Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas spaudos konferencijoje birželio viduryje sakė, kad sugyventinių santykiams trūksta teisinio reguliavimo, tačiau tokiems ryšiams įforminti užtektų sutarčių neįteisint partnerystės kaip civilinės būklės. Pastabas Vyriausybei parengusi Vyskupų Konferencija paragino ir sugyventinių nevadinti partneriais.

„Daug yra Lietuvoje sugyventinių, žmonių, kurie gyvena kartu, ir teisinio pagrindo tam, matyti, trūksta. Tiek tarp heteroseksualų, tiek tarp homoseksualų. Kai žmonės gyvena kartu, nori užtikrinimo dėl turtinių santykių, ligoninių priėmimo. Ieškome būdo tą užtikrinti visiems žmonėms ir pasiūlymas būtų kaip tik, kad partnerystė iš tikrųjų nebebūtų civilinės būklės sąraše, bet būtų kažkoks sutartimis paremtas turtinių santykių užtikrinimas“, - aiškino arkivyskupas.

Pagal Teisingumo ministerijos projektą bendras gyvenimas būtų forminamas tik tarp vyro ir moters. Seime devyni liberalai ir socialdemokratai savo ruožtu kovo pabaigoje įregistravo kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovaudamas dizainerio Roberto Kalinkino interesams, pateikė pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) dėl saviraiškos laisvės ribojimo jo drabužių kolekcijos reklaminės kampanijos metu 2012 metų rudenį.

Anot instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, už kolekcijos reklamą skirta 2 tūkst. litų bausmė bei Reklamos įstatymo interpretavimas nepagrįstai apriboja verslininkų bei menininkų saviraiškos laisvę.

„Reklamos įstatymas draudė neapykantos kurstymą religiniu pagrindu, bet ne religinių simbolių naudojimą“, - pirmadienį instituto išplatintame pranešime teigia K.Liutkevičius.

Reklamoje į drabužių kolekcijos pristatymą buvo vaizduojami personažai, primenantys Jėzų ir Mariją, bei naudoti teiginiai „Marija brangi, kokia suknelė!”, „Jėzau, kokios tavo kelnės!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengęs!“.

Anot K.Liutkevičiaus, faktas, kad reklamos naudoti vaizdai bei teiginiai gali būti siejami su religija – kas nebuvo draudžiama jokiame Lietuvos Respublikoje galiojančiame įstatyme – negali būti laikomas pažeidimu.

Be to, pažymima, kad tiek nuotraukos, tiek drabužiai, eksponuojami nuotraukose, yra meno kūriniai, todėl administracinių nuobaudų taikymas menininkams dėl religinių simbolių naudojimo kūryboje prilygsta Konstitucijoje įtvirtintos kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos laisvės ribojimui.

„Ši istorija turėjo ir manau dar turės kur kas didesnį rezonansą. Konkreti byla man nėra principo klausimas, tai siekis kelti visuomenei aktualius klausimus ir formuoti precedentą. O apibendrinti bylos esmę su šypsena galiu tik taip - jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir mūsų reklamoje?", - Žmogaus teisių stebėjimo instituto pranešime teigia R.Kalinkinas.

2012 lapkritį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paskelbė, kad minima reklama nepagarbiai ir netinkamai naudoja religinius simbolius, todėl gali būti interpretuojama kaip įžeidžianti visuomenės garbę ir orumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vadovaudamasi šiomis išvadomis nutarė, kad dizainerio kolekcijos pristatymui užsakyta reklama pažeidė Reklamos įstatymo nuostatą dėl visuomenės moralės ir skyrė 2 tūkst. litų dydžio baudą.

Baudos pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

LVAT vertinimu, pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių ir sakralumo simbolių gerbimo principų.

LVAT teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktas beveik šimto tikinčiųjų kreipimasis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, kuriame išreikštas pasipiktinimas byloje analizuojama reklama.