Ligoniams – paprasta žinia

– Ko galima tikėtis iš ligoninių sujungimo ir kaip greitai šis procesas turėtų įvykti?

– Reorganizavus tris ligonines į vieną įstaigą – Klaipėdos universiteto ligoninę – pagal reorganizavimo sąlygas pereinamasis laikotarpis truks pusantrų metų, jis baigsis 2024 m. liepos 1-ąją. Susijungusios Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės tapo vienos įstaigos filialais. Klaipėdos universitetinė ligoninė dabar vadinasi tiesiog Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Klaipėdos ligoninė, kad nesikartotų žodis universitetas. Iš esmės pasikeitė tik tai, kad dalis jų funkcijų buvo centralizuotos. Viena pagrindinių jų – finansai, juos valdo laikinai einantis pareigas generalinis direktorius. Bet tai medikams rūpi mažiau. Šio susijungimo rezultatų galima tikėtis ne taip greitai, apie tai kalbėjo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Daug kas priklausys nuo būsimos ligoninės vadybos bei finansų. Svarbu, kaip seksis sujungti mokslą, kliniką ir infrastruktūrą į vieną kompleksą. Prisimindami lietuvių patarlę „greitas darbas, kreivas vaikas“, galime teigti, kad kai kurių pokyčių nereikėtų labai skubinti ir viską daryti gerai pamatavus.

– Kokių klausimų dažniausiai išgirstate iš ligonių?

– Keista, bet neretai išgirstame klausimą, ar dar dirbame. Norime, kad visiems būtų aišku, jog ligoniams beveik niekas nepasikeitė. Jau mėnesį gyvename susijungimo procese, ir ligoniai dėl to nepatiria jokių nepatogumų. Medicininė dalis išliko ta pati, išskyrus pavienius, nesisteminius klausimus. Kaip ir iki susijungimo, dirba visi priėmimo skyriai, liko tos pačios budėjimo dienos, o Greitosios medicinos stoties ekipažai laikosi šio grafiko. Ligoniams gali šiek tiek keistis aprūpinimas vaistais, priemonėmis, maistas. Bet visa tai neturėtų daryti įtakos gydymo kokybei. Ligoniams reikės paaiškinti, kas pasikeitė ir kodėl taip atsitiko. Noriu pasakyti, kad žmonėms nereikėtų dėl ligoninių susijungimo laukti ypatingų pokyčių ar jaudintis.

Darbuotojus ragina nepanikuoti

– Kaip darbuotojai reaguoja į jau prasidėjusias ir būsimas permainas?

– Jiems dar daug kas neaišku, kaip tai paprastai būna pokyčius išgyvenančiose įstaigose. Nors ligoninės struktūra pusantrų metų nesikeis, darbuotojai pajus pokyčių, kurie sutinkami ne visada su džiaugsmu. Mūsų ligoninė (filialas, buvusi Klaipėdos universitetinė ligoninė) yra ženkliai didesnė už filialą Jūrininkų ligoninę ir dar mažesnį darbuotojų skaičiumi filialą Palangos reabilitacijos ligoninę. Kiekviena šių buvusių ligoninių, dabar tapusių vienos įstaigos padaliniais, iki pertvarkos turėjo savo tvarkas ir kiekvienoje ligoninėje jos nebuvo vienodos. Vienodinant jas visi patenkinti nebus. Susiformavusi organizacinė kultūra keičiama dešimtmečiais. Be abejo, permainos veikia darbuotojų nuotaikas, jaučiama tam tikra įtampa, nors garsiai apie tai nekalbama. Universiteto ligoninėje visiems darbuotojams, net eiliniams gydytojams ir slaugytojoms ateityje teks dalyvauti konkurse. Dėl eilinių darbuotojų klausimas dar nėra labai aiškus, o dėl vadovų – viskas žinoma. Nuo 2024 m. sausio 1-osios skyrių vedėjai, klinikų vadovai, kurie ilgiau dirbo ir neturi terminuotų sutarčių, bus atleisti, bus skelbiamas konkursas, kuriame ir jie galės dalyvauti. Tikėtina, kad didžiausia įtampa darbuotojams gali kilti dėl atlyginimų, kurie neturėtų mažėti, bet čia yra nemažai niuansų. Faktas, kad visuose trijuose ligoninės filialuose atlyginimai yra skirtingi, pereinamuoju laikotarpiu jie gali tokie ir likti. Atlyginimams suvienodinti reikia laiko ir pinigų.

Darbuotojus ne kartą raminau sakydamas, kad reikia tiesiog palaukti.

– Ar per šiuos pusantrų metų jūsų vadovaujamos ligoninės, dabar vadinamos filialu, veikloje ir struktūroje kas nors keisis?

– Filialai yra savarankiškos organizacinės struktūros, turinčios savo vadovus. Vadovai turi savo pavaduotojus, o pats filialas – patvirtintą struktūrą. Pereinamuoju laikotarpiu ligoninės struktūra neturėtų keistis, ji yra patvirtinta ir negali būti keičiama. Negali mažėti ir darbuotojų atlyginimai.

– Ar gali būti, kad permainos ligoninėje ir su jomis susijusi įtampa gali pastūmėti medikus išeiti?

– Mano žiniomis, po susijungimo visuose filialuose beveik 100 darbuotojų jau atsisakė darbo. Ilgiau dirbusieji gavo penkių mėnesių atlyginimo dydžio išeitines išmokas. Taip praradome kai kuriuos labai reikalingus specialistus, kuriuos sunku pakeisti.

– Ar sunkiai rinkote gerų gydytojų komandą, kurią iki šiol turėjote?

– Tai nebuvo lengvas procesas, priimdavome ne bet ką. Mūsų ligoninėje buvo vieni didžiausių medikų atlyginimų šalyje. Buvo metų, kai priėmėme net 33 gydytojus po rezidentūros. Bet kai prieš porą metų prasidėjo kalbos apie ligoninių sujungimą, pajutome, kad sulaukiame mažiau čia dirbti norinčių gydytojų. Nežinia dėl būsimų permainų nėra tas faktorius, kuris vilioja rinktis darbovietę.

Vadovas – jau po mėnesio

– Ar netikrumas ir prastos darbuotojų nuotaikos gali turėti įtakos ligonių sveikatai ir gydymo kokybei?

– Gal tiesiogiai pacientai ir nemato darbuotojų nuotaikų, bet tai vienaip ar kitaip veikia abi puses. Darbuotojus ne kartą raminau sakydamas, kad reikia tiesiog palaukti. Tikėtina, kad daug kas paaiškės tada, kai bus paskirtas naujasis nuolatinis ligoninės vadovas.

– Kas dabar vadovauja visam jungiamų ligoninių dariniui?

– Laikinai generalinio direktoriaus pareigas dabar eina profesorius dr. Jonas Sąlyga, jis yra ir nuolatinis Jūrininkų ligoninės filialo vadovas. Ir kitiems filialams vadovauja tie patys vadovai, kurie buvo iki ligoninių sujungimo.

– Kada galima tikėtis ligoninės vadovo konkurso rezultatų?

– Konkurso rezultatai turėtų būti paskelbti kovo pradžioje. Tiesa, jei bus nepatenkintųjų konkurso rezultatais, yra galimybė juos skųsti. Tada ligoninė būtų dar ilgiau be nuolatinio vadovo. Tikimės, kad jis bus pasirinktas vertinant profesionalumą, ankstesnius darbo rezultatus, o ne kokius nors kitokius aspektus, pavyzdžiui, politinius. Nuo vadovo labai daug kas priklauso. Galbūt ne viskas, bet tikrai daug, nes jis priima sprendimus ir atsako už jų rezultatus. Tai ypač svarbu pirmaisiais naujos universiteto ligoninės veiklos metais.

LSMU Kauno ligoninei vadovaus Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas. Respublikinės Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė taps naujosios ligoninės direktore medicinai, BNS informavo Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas.

Reorganizacija, kurią patvirtino ligoninių dalininkės – Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), siekiama pagerinti gydymo paslaugų kokybę.

Pasak S. Tvirbuto, pacientai dėl reorganizacijos nuo antradienio jokių pokyčių nepatirs.

Po reorganizacijos naujojoje įstaigoje planuojami administraciniai pokyčiai, bus suvienodintas darbo užmokestis abiejose įstaigose.

Po reorganizacijos Kaune veiks dvi ligoninės: LSMU Kauno klinikos bei naujoji LSMU Kauno ligoninė.

„Daug metų kalbama apie ligoninių tinklo pertvarką Lietuvoje, kuri yra tikrai reikalinga. Lietuvos mastu šis ligoninių jungimas galėtų tapti geru pavyzdžiu, kaip turėtų būti apjungiamos paslaugos, taupomi infrastruktūros, žmogiškieji resursai, atsisakoma mažai reikalingų paslaugų“, – teigia Respublikinės Kauno ligoninės vadovė doc. Diana Žaliaduonytė.

Jos manymu, planuojant pokyčius labai svarbu išsiaiškinti, kokių paslaugų šiandien pacientams reikia labiausiai, taip pat kodėl tam tikrų sričių gydytojai pacientams yra sunkiai pasiekiami.

D. Žaliaduonytė pastebi, kad kai kuriose šalies ligoninėse nėra pilnai išnaudojama infrastruktūra, turima aparatūra. Gydymo įstaigų jungimasis, jėgų vienijimas ir optimizavimas – vienas iš būdų spręsti šią problemą. „O konkurencija – ji vis tiek išliks. Juk valstybinės ligoninės gali konkuruoti su privačiomis klinikomis. Kodėl ne? Tarp specialistų konkurencija išliks, nes šiandien žmogus vis dar pirmiausiai renkasi gydytoją, o gydymo įstaigą – tik po to“, – pastebi D. Žaliaduonytė.

Lietuvos mastu šis ligoninių jungimas galėtų tapti geru pavyzdžiu, kaip turėtų būti apjungiamos paslaugos, taupomi infrastruktūros, žmogiškieji resursai.

Anot jos, permainos bus naudingos ir patiems ligoninių darbuotojams – optimizavus veiklą pavyks sutaupyti daugiau pinigų, pagerės ir darbo sąlygos. Glaudesnis ryšys su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu taip pat skatins darbuotojus eiti mokslo, pedagogikos keliu. Gydytojai ir slaugytojai taip pat galės aktyviau dalyvauti įvairiuose projektuose, klinikiniuose tyrimuose, kur atsiras galimybė papildomai užsidirbti, kelti kvalifikaciją ir mokyti kitus.

Kauno klinikinės ligoninės direktorius prof. Albinas Naudžiūnas tvirtina, kad gydymo įstaigų jungimasis padeda spręsti įvairius kylančius iššūkius, o pandemija parodė, koks svarbus ligoninių bendradarbiavimas. „Esu tikras, kad susijungus ir dirbant ne konkurencinėmis, bet glaudžios partnerystės sąlygomis, darbo efektyvumas dar labiau pagerės. Abejose jungiamose Kauno gydymo įstaigose dirba terapijos, diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos, akušerijos ir ginekologijos, kitų medicinos sričių specialistai. Ir Kauno klinikinė ligoninė, ir Respublikinė Kauno ligoninė turi savo sričių, kuriose jos yra regiono lyderės. Vietoje varžymosi, turėsime bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, optimizuosime pacientų srautus, o tai pagerins medicinos paslaugų prieinamumą Kaune ir visame regione“, – teigia A. Naudžiūnas.

Albinas Naudžiūnas

Jis taip pat pastebi išaugsiantį naujosios ligoninės mokslinį ir pedagoginį potencialą – studentai ir dėstytojai turės didesnę ir įvairesnę materialinę bazę, daugiau galimybių praktiškai susipažinti su ligomis, gydymo metodikomis, įgyvendinti inovatyvius projektus.

„Naujoji LSMU Kauno ligoninė bus patraukli ES investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą. Kaunas taps pirmuoju dideliu šalies miestu, kuriame sistemiškai sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra“, – apie ligoninių jungimą kalba A. Naudžiūnas.

Vilniuje baigti Šv. Roko ligoninės (buvusios Antakalnio vaikų poliklinikos) pastato rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekė beveik 20 mln. litų. Čia bus teikiamos slaugos ir globos paslaugos.

„Darbai baigti laiku, kaip ir buvo planuota. Tai  moderni, erdvi, šviesi, šiuolaikiška slaugos ligoninė specialiai tam pritaikytame pastate su modernia įranga ir aplinka“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Rekonstrukcijos metu atnaujinta daugiau nei 6 tūkst. kv. m patalpų, pakeisti langai, durys, virš  buvusio baseino ir pagrindinio korpuso pastatytos papildomos patalpos. Atnaujintoje sveikatos priežiūros įstaigoje įrengti du papildomi, pritaikyti lovų transportavimui,  liftai.
Atnaujinant  pastatą didžiulis dėmesys buvo skiriamas žmonių su negalia poreikiams. Regėjimo negalią turintiems ligoniams čia įrengtas liftas su  Brailio rašto žymeniu, įrengta koplyčia. Atnaujintoje ligoninėje yra daugiau nei 80 palatų ir 240 lovų.

Bendra projekto vertė su medicinos įranga ir baldais  siekia 20 mln. litų,  statybos darbų vertė  – apie 18 mln. litų, iš kurių didžioji dalis, daugiau nei 15 mln. litų Vilniaus miesto savivaldybės, apie 3,5 mln. –  Europos Sąjungos lėšos, 623,8 tūkst. Lt – valstybės lėšos.

Slaugos ligoninės Tyzenhauzų gatvėje ir Antakalnio gatvėje Sapiegų parke sujungtos nuo 2013 metų  sausio 1 dienos. Sujungtos sveikatos įstaigos gavo  Šv. Roko ligoninės pavadinimą.

Rekonstrukcijos darbai vyko 1,5 metų, kuriuos vykdė UAB „Irdaiva“. Planuojama, kad atnaujinta ligoninė visu pajėgumu pradės veikti gegužę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį išnagrinėjo buvusio Vilniaus klinikinės ligoninės direktoriaus Henriko Ulevičiaus skundą dėl atleidimo iš pareigų.

„Ieškovas Henrikas Ulevičius kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą - panaikinti tuo sprendimu paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ieškovas prašo jį grąžinti į pareigas ir išmokėti su darbo teisiniais santykiais patirtas išlaidas“, - BNS sakė teismo atstovė spaudai Rugilė Zabelnikovaitė.

Teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimą, kada jis bus skelbiamas, kol kas nežinoma.

Pernai priimtame tarybos sprendime nurodyta, kad H.Ulevičius savo veiksmais pažeidė administracijos direktoriaus bei tarybos patvirtintus teisės aktus, kurie apibrėžia reikalavimus Vilniaus klinikinės ligoninės bei savivaldybės darbuotojams.

Pats H.Ulevičius BNS anksčiau yra sakęs, kad buvo atleistas dėl politinių priežasčių, t. y. dėl to, jog nepritarė tarybos sprendimui sujungti klinikinę ligoninę su Vilniaus psichikos sveikatos centru. Jis sakė besibaiminantis, kad tai leis perkelti Psichikos sveikatos centro pacientus į Klinikinę ligoninę, kuri bus perpildyta, o Psichikos sveikatos centrui priklausantis vertingas nekilnojamas turtas bus parduotas.

Šiuo metu ligoninių sujungimui teismo sprendimu taikomos laikinosios apsaugos priemonės - dėl jų kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.

Pernai gruodžio pradžioje taryba naujuoju ligoninės direktoriumi paskyrė Narimantą Markevičių - jis po H.Ulevičiaus atleidimo du mėnesius pareigas ėjo laikinai.