Vis daugiau lietuvių, kas mėnesį mokančių Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), renkasi gydymo paslaugas užsienio šalyse. Tokių besigydančių pernai buvo 118. Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Asta Kasnauskytė.

– Kokių paslaugų susimokėjus mėnesinį 64,50 euro PSD mokestį galima gauti užsienyje?

– Asmenys, kurie pageidauja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, gali gauti tokias pačias paslaugas, kokios yra teikiamos ir Lietuvos gydymo įstaigose. Pacientai turi galimybę pasirinkti, ar jie nori šias paslaugas gauti Lietuvos gydymo įstaigose, ar pageidauja vykti į Europos ekonominės erdvės valstybę. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Tai ligonių kasa gydymą kompensuoja tik Europos šalyse, ar galima vykti ir į trečiąsias šalis?

– Ne, kompensuojamos tik Europos ekonominės erdvės valstybėse suteiktos paslaugos.

– Į kokias šalis vyksta lietuviai?

– Dažniausiai lietuviai keliauja į kaimynines šalis – tai Latvija, Lenkija. 

– Kokių paslaugų važiuoja?

– Dominuoja medicininės reabilitacijos paslaugos. Dažnai vykstama operacinio, aktyvaus stacionarinio gydymo. Nemažai pagalbinio apvaisinimo paslaugų, įvairių konsultacijų, brangių tyrimų.

– Praėjusiais metais tokių paslaugų kompensavimui prireikė 184 tūkst. eurų, tai yra 40 tūkst. daugiau nei dar ankstesniais metais. Ką tai reiškia? Ar paslaugos brango, ar daugiau lietuvių renkasi gydymo paslaugas užsienyje?

– Taip, pagal gaunamų prašymų kiekį tas skaičius šiek tiek auga. Kiekvienais metais didėja ir paslaugų bazinės kainos, tas irgi gali turėti įtakos. Be abejo, reikėtų visus prašymus vertinti individualiai.

– Kiek užsienyje išleistų sumų dengia Ligonių kasa, jeigu moki 64,50 euro per mėnesį? 

– Sumos yra kompensuojamos lygiai tokia pat tvarka kaip ir Lietuvoje. Tai reiškia, nors ir apdraustasis sumokėtų didesnę pinigų sumą, vis tiek gautų bazinę paslaugos kainą. Tai yra lygiai tiek pat, kiek Teritorinės ligonių kasos apmokėtų, jeigu klientas vyktų paslaugų gauti Lietuvoje. 

– Praėjusių metų sumokėta suma rodo, kad gydytis į užsienį vyko daugiau lietuvių. Kas tam turėjo įtakos?  

– Kai gauname prašymus, mes matome tik faktą, kad pacientai vyko, gavo šitas paslaugas. Duomenų, dėl ko konkrečiai jie vyko – neturime. Manau, kad įtaką pasirinkimui daro didėjanti informacijos sklaida apie galimybę gauti tokias paslaugas ir užsienio valstybėse.

– Kaip lietuviui gauti galimybę važiuoti gydytis į užsienį?

– Ar apdraustajam yra reikalingos tam tikros asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nustato gydytojai specialistai. Asmenys, važiuodami gauti šių paslaugų, turi turėti siuntimą iš Lietuvos gydymo įstaigos gydytojo. Gydymo įstaiga turi būti ne bet kuri, o sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų apmokėjimo. Kitas būdas – apdraustieji gali vykti ir pagal siuntimą, kuris išduotas jau tos gydymo šalies gydytojo, teikiančio apdraustajam paslaugas, bet tik tokiais atvejais, jeigu prieš tai buvo suteiktos paslaugos, nurodytos Lietuvos gydytojo siuntime.

Pasak įstaigos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, viršplaninių pajamų gauta apie 100 mln. eurų arba 4 proc. daugiau nei numatyta plane.    

„Šių metų biudžetas yra vykdomas, gauname viršplaninių pajamų. Iš viso beveik 4 proc. Virš 100 mln. eurų yra viršplaninių pajamų“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė ji, pristatydama kitų metų PSDF biudžetą.

Pasak S. Adamkevičiūtės, šiuo perviršiu kitais metais bus papildytas rezervas. 

„Kitų metų PSDF biudžete nėra numatyta papildyti rezervą, tačiau jis atsikurs šiemet gaunamomis viršplaninėmis pajamomis. Jos kitais metais taps rezervo lėšomis“, – teigė Ligonių kasų atstovė.  

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys komitete tvirtino, kad PSDF rezervas yra didelis, apie 500 mln. eurų, bet jis toks bus ne ilgai, nes „teks remti labai daug dalykų“.

„Šiemet jau panaudota dalis rezervo, iki metų pabaigos numatyta dar keletas skyrimų“, – teigė ministras.

Jos duomenimis, sausį patikra pagal širdies ir kraujagyslių ligų programą siekė 66 proc. 2019 metų lygio, balandį – jau 107 proc. Pagal storosios žarnos vėžio prevencijos – atitinkamai 52 proc. ir 120 proc., gimdos kaklelio vėžio prevencijos – 57 proc. ir 111 proc.

Gydytojų specialistų suteiktų konsultacijų skaičius balandį siekė beveik 84 proc. 2019 metų lygio, kai sausį, – 59 proc. Dienos stacionaro paslaugų lygis balandį atitinkamai siekė 89 proc., sausį – 63 proc.

VLK duomenimis, ypač daugėjo dienos chirurgijos paslaugų: jos balandį pasiekė beveik 90 proc. 2019 metų lygio, kai sausį tesiekė 45 proc. Kas mėnesį didėjo ir planinių aktyvaus stacionaro gydymo paslaugų skaičius: sausį siekė 49,5 proc. 2019 metų lygio, balandį – 74,4 proc.

„Sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos neabejotinai kelia atsargų optimizmą. Ypač džiugu, kad gerokai suaktyvėjo gyventojų dalyvavimas prevencinėse sveikatos programose. Tai leidžia tikėti, kad ir uždelstų ligų ateityje galbūt bus mažiau“, – pranešimė teigė VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Balandį tūkstančiui vaikų teko 264 apsilankymai pas šeimos gydytoją (iš jų kontaktiniai buvo 57,7 proc.), sausį – 279 (kontaktiniai – 43 proc.). Balandį pas šeimos gydytoją lankėsi 397 iš tūkstančio suaugusių pacientų (55 proc. – kontaktiniai vizitai), sausį – 451 (kontaktiniai – 38 proc.). Psichiatro konsultacijos balandį prireikė 22 iš tūkstančio asmenų, sausį – 25-iems.

Dienraščio teigimu, tikrintojai mano, kad tai galėjo vykti be žmonių raštiškų sutikimų.

Ligonių kasa poliklinikai pateikė ultimatumą iki šios savaitės pabaigos pateikti bent tokių dokumentų kopijas.

Savo ruožtu pati gydymo įstaiga sako turinti žodinius pacientų sutikimus, o per pandemiją kviesti žmones pasirašyti dokumentus būtų neatsakinga.

100 tūkst. gripo vakcinos dozių šią savaitę bus pradėtos dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau nuo kitos savaitės pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst. dozių, į Lietuvą atkeliavusi dar rugsėjo pabaigoje, šiuo metu jau buvo beveik išskiepyta.

„Matant, kaip aktyviai šiemet žmonės skiepijasi nuo gripo, koks didelis vakcinos poreikis, ligonių kasų specialistai padarė viską, kas nuo jų priklauso, sakyčiau, ir dar daugiau, kad pagreitintų skiepų siuntos kelią į Lietuvą“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Rengdamasi sudėtingam šių metų gripo sezonui, kurį dar labiau apsunkina koronaviruso plitimas, VLK iš viso nupirko beveik 245 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – net 45 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė daugiau nei 2,3 mln. eurų. Trečioji gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių šalies gydymo įstaigas turėtų pasiekti gruodžio viduryje. VLK nupirktą gripo vakciną iš viso gavo 511 gydymo įstaigų. Sutartis su ligonių kasomis turinčios įstaigos šios vakcinos gauna tiek, kiek dozių pačios yra užsisakiusios.

Specialistai primena, kad PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis. Kaip jau ne kartą skelbta, šiemet dėl suprantamų priežasčių vakcinavimo prioritetas teikiamas medicinos darbuotojams.

„Bendradarbiaudamos valstybės įstaigos gali pagerinti gyventojų informavimą jiems aktualiais klausimais ir šių įstaigų paslaugų prieinamumą. Suprantame sveikatos ir privalomojo sveikatos draudimo svarbą, tad džiaugiamės galėdami prisidėti prie „Sodros“ iniciatyvos šioje įstaigoje Karoliniškėse įsteigti Vilniaus teritorinės ligonių kasos darbo vietą. Mums ypač svarbu tai, kad šiame ir šalia esančiuose sostinės rajonuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems ligonių kasų paslaugos itin reikalingos. Siekiame priartinti ligonių kasų paslaugas, sukurdami šiems žmonėms papildomą galimybę jas gauti greičiau ir paprasčiau – nevykstant į miesto centrą“, – sako Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus.

Nuo pirmadienio „Sodros“ Vilniaus skyriuje gyventojai gali gauti jau trijų įstaigų – „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Ligonių kasų konsultacijas. Šiame „Sodros“ skyriuje specialistai vidutiniškai per dieną aptarnauja 450 klientų.

Tiek ligonių kasos, tiek kitos atsakingos sveikatos apsaugos institucijos nuolat sulaukia galybės gyventojų klausimų. Skaičiuojama, kad vien ligonių kasos Lietuvoje kasmet vidutiniškai atsako į daugiau nei pusę milijono užklausų arba į jų specialistus kreipiasi kas šeštas šalies gyventojas – telefonu, el. paštu ir gyvai. Dažniausiai teiraujamasi apie Europos sveikatos draudimo kortelę, eiles gydymo įstaigose, kompensuojamąjį gydymą, reabilitaciją, dantų protezavimą ir kitais klausimais.

Nemažą dalį ligonių kasų teikiamų paslaugų galima gauti internetu.

Skelbiami konkursai į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės ligonių kasos, Radiacinio saugos centro.

Visuose konkursuose reikalaujama puikiai mokėti anglų kalbą ir turėti ne mažiau kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį, turėti socialinių mokslų arba biomedicinos mokslų srities aukštojo mokslo magistro laipsnį.

Pretendentams keliami reikalavimai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos politikos formavimą taip pat konkrečias kiekvienos įstaigos sritis.

Pabrėžiama, kad atrankų metu bus skiriamas didelis dėmesys pretendentų nepriekaištingai reputacijai, o po konkurso bus prašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos patikrinti kandidatų biografijas.

Vaistų kontrolės tarnybai šiuo metu vadovauja Gintautas Barcys, Ligonių kasa ir Radiacinės saugos centras nuolatinių vadovų neturi, šioms įstaigoms laikinai vadovauja direktorių pavaduotojai Viačeslavas Zaksas ir Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Ministerija įsivėlusi į teisinius ginčus su buvusiu ilgamečiu Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Algiu Sasnausku. Jis atleistas 2016-aisiais, kai teismas jį pripažino kaltu piktnaudžiavimo byloje, tačiau peržiūrėjus bylą buvo išteisintas ir į pareigas grąžintas pernai. Po mėnesio jis vėl atleistas, anot ministerijos, pasibaigus kadencijai – tai A. Sasnauskas ginčija teismuose.

FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl 200 tūkst. eurų vertės kėsinimosi apgaule gydytis Lietuvos Valstybinės ligonių kasos lėšomis.

Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias papildomai padaryti 80 tūkst. eurų žalą Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui, pranešė tarnyba.

FNTT nustatė, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per nepilnus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta 1,2 tūkst. asmenų – taksistų, dantų technikų, kirpėjų, manikiūrininkų bei ūkininkų iš įvairių Lenkijos regionų.

Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 120 tūkst. eurų buvo apmokėta Lietuvos lėšomis.

Tyrėjai nurodo surinkę pakankamai duomenų, kad Vilniuje Lenkijos piliečiai buvo įdarbinti fiktyviai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo vietą ir pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800–1000 kilometrų nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą kartą per mėnesį.

BNS žiniomis, įtarimai šioje byloje pareikšti Lenkijos piliečiui Grzegorzui Golebiowskiui (Gžegošui Golebiovskiui), vadovavusiam individualiai įmonei „Ebi-kursas“.

Nustatyta, kad tariamai Lietuvoje įdarbinti asmenys Lenkijoje dirbo pagal individualią veiklą ar patentą, todėl jiems būtų tekę savarankiškai mokėti nemažus socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius.

Tačiau pagal darbo sutartis įdarbintiems Lietuvoje asmenims, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, garantuojamos ligos ir motinystės išmokos, todėl gydantis Lenkijoje, už suteiktas paslaugas buvo sumokama Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad 420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 120 tūkst. eurų buvo apmokėta Lietuvos lėšomis.

Generalinė prokuratūra su užsienio kolegomis sėkmingai panaudojo teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, kratas, apklausas, bankų informacijos gavimą, asmeninio pobūdžio, realios profesinės veiklos duomenis, kurie leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.

Šiame tyrime Valstybinė ligonių kasa pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamo Lenkijos piliečio baudžiamoji byla bus nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.

Kaip BNS nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, teismas priėmė nagrinėti du A. Sasnausko skundus.

Viename jų buvęs VLK direktorius prašo panaikinti šių metų birželio 29 dienos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl jo atleidimo, grąžinti jį į direktoriaus pareigas, priteisti darbo užmokestį už priverstines pravaikštas, taip pat 1 tūkst. eurų neturtinės žalos.

VLK vadovu pastarajai kadencijai A. Sasnauskas paskirtas 2014 metų birželio 30-ąją ir tų pačių metų lapkričio 20-ąją nuo pareigų nušalintas. 2016-ųjų liepos 15-ąją jis iš pareigų atleistas, kai apeliacinis teismas paliko galioti jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimo byloje.

Ši byla susijusi su 2009 metais VLK organizuotais ir vykdytais tariamai viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimais, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir ją neutralizuoti. Įtarta, kad to siekė pats įstaigos vadovas A.Sasnauskas, norėdamas apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų tyrimų. Tačiau šiemet kovą bylą dar kartą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas buvusį VLK vadovą visiškai išteisino.

Po šio sprendimo šių metų gegužės 24-ąją A. Sasnauskas pasiekė pergalę teisme ir dėl grąžinimo į Valstybinę ligonių kasą – jis VAAT sprendimu skubiai grąžintas į direktoriaus pareigas, tačiau birželio 30-ąją vėl iš jų atleistas, kaip teigia ministerija, pasibaigus jo kadencijai.

A. Sasnauskas be kita ko kaltina ministeriją, kad jis VLK direktoriaus pareigas gražintas pradelsus 14 dienų, t. y. tik birželio 8-ąja, nevykdžius VAAT nurodymo to padaryti skubiai.

Be to, jis VAAT prašo panaikinti ministro įsakymo dalį, kuria jis grąžintas į direktoriaus pareigas tik likusiai kadencijos daliai, t.y . iki birželio 30-osios. A. Sasnauskas laikosi pozicijos, kad jis nuo 2014-ųjų realiai dirbo kelis mėnesius, todėl kadencija turėtų būti pratęsta tokiam laikui, kiek jis realiai nėjo pareigų.

Štai keli pavyzdžiai. Šiuo metu užsienyje gyvenanti mažosios bendrijos savininkė gavo žinutę iš „Sodros“, kad „Sodros“ sistemoje reikia patikslinti kai kuriuos duomenis. Atrodytų, smulkmena, tačiau patikslinti tuos duomenis galima tik prisijungus elektroniniu parašu. Prisijungti per elektroninę bankininkystę netinka, nes šis prisijungimas vienoms paslaugoms tinkamas, o kitoms – jau nepakankamas. Elektroninio parašo galiojimas moteriai jau buvo pasibaigęs, o atnaujinti jo būdama užsienyje negalėjo, nes ir šį parašą pratęsia tik fiziškai nuvykus pas paslaugos teikėją.

„Sodra“ tuo tarpu informacijos, kurią reikia patikslinti, nepriima jokiu kitokiu būdu. Galima įgalioti trečią asmenį, tačiau ir jam įgaliojimą reikia užpildyti sistemoje, kuri veikia tik su elektroniniu parašu. „Sodra“ leidžia įgaliojimą fiziškai atnešti į skyrių arba atsiųsti registruotu paštu. O čia štai jums ir biurokratijos viršūnė, prisėskite – įgaliojimas turi būti atspausdintas gulsčiai, o ne vertikaliai!

Moteris yra išvykusi ir laukiasi. Ligonių kasoms reikalinga pažyma iš gydytojo dėl sveikatos draudimo. Pažymą reikia nunešti jiems FIZIŠKAI. Netinka elektroninis formatas, netinka skenuotas dokumentas, reikia būtinai nunešti patį popieriaus lapą. Reikia tikėtis, kad bent jau nunešti dokumentą galės bet kas, o ne pačiai gimdyvei reikės atskristi tūkstančius kilometrų, kad įveiktų biurokratiją.

Arba, pavyzdžiui, žmogus nusprendė parduoti turimą žemės arba miško sklypą. Net jei jis turi pirkėją, jis pirmiausia turi užpildyti informacinį pranešimą apie savo sprendimą parduoti savo turtą ir pateikti jį Nacionalinei žemės tarnybai. Kaip žinia, čia jau „vaikšto“ ne tik popieriai, bet ir pinigai. Valstybė, jos nuomone, taip suteikia paslaugą, už kurią reikia susimokėti rinkliavą – 26 eurus. Ši „paslauga“ niekaip nereikalinga žmogui, bet reikalinga politikams, kurie Seime laimino žemės pardavimo saugiklius. Įdomu, ar kada buvo įvertintos šio reguliavimo pasekmės – kiek žemės sklypų žmonės įsigijo po tokio privalomo pasiūlymo. O gal ir gerai, kad nebuvo vertintos, nes tada pardavėjui reikėtų pateikti ne tik informaciją apie ketinamą parduoti sklypą, bet ir informaciją apie tai, kas jį nusipirko.

Biurokratija keroja ir dauginasi, nes niekada į jos mažinimą ir nebuvo nusitaikyta. Kažkiek mėginta mažinti administracinę naštą, bet biurokratijos aprėptis yra žymiai platesnė. Gal institucijoms pačioms ir sudėtinga matyti savo pačios beprasmius kūrinius, tai jos galėtų pasitelkti žmones į pagalbą. Jei veiktų kokia nors platforma beprasmei biurokratijai fiksuoti – žmonės mielai pagelbėtų valdžiai ją pastebėti. Bet greičiausiai su biurokratija yra kaip su Gedimino kalnu – visi viską žino, mato, tik nieko nedaro. Nes kol kas dar niekas nenugriuvo.