L. Somovas pasakoja, kad auginant dvi paaugles – dešimties Sarą ir trylikametę Sofiją – juodu su mylimąja Žemyna yra įpratę beatodairiškai rūpintis visapusišku mergaičių sveikatingumu.

Anot atlikėjo, sveikatingumas visų pirma yra palaikomas per įvairius gyvenimo būdo aspektus, tokius kaip fizinis aktyvumas, geros emocinės savijautos palaikymas.

Tačiau L. Somovas įvardija, kad labai svarbu atsižvelgti ir į pačių vaikų norus ir neversti jų laikytis griežto režimo – jis rekomenduoja skirti laiko subalansuotos mitybos pažinimui ir patinkančios fizinės veiklos atradimui.

„Vyresnioji dukra kurį laiką lankė kovų meno kikbokso būrelį – fizinės ištvermės ir judesio skatinimas padeda susikaupti, kontroliuoti emocijas, tuo pačiu palaiko bendrą organizmo sveikatą. Nors šis etapas – jau praeityje, šiuo metu vyresnėlė ieško kitų aktyvių veiklų. Paieškų etape kartu su šeima raginame pasivaikščioti, pavedžioti šunį – tai ir man pačiam mėgstamos veiklos, tačiau visada atsižvelgiu, kas patinka ir vaikams. Manau, kad ypač šiuo skubėjimo, įtampos ir susidomėjimo virtualia aplinka kupinu laikotarpiu yra sveika prasiblaškyti judant gamtoje, o lengvas vaikščiojimas neįpareigoja per daug aktyviam laisvalaikiui, tačiau nenutolsta nuo fizinės ir psichikos sveikatos palaikymo“, – priduria vienas garsiausių šalies prodiuserių.

Šiuo skubėjimo, įtampos ir susidomėjimo virtualia aplinka kupinu laikotarpiu yra sveika prasiblaškyti judant gamtoje.

L. Somovas sako, kad išties daug dėmesio skiria ne tik savo, bet ir vaikų profilaktinėms sveikatos patikroms. Ruošiantis mokslo metams ir net dažniau, sunerimus dėl tam tikrų simptomų, prasidėjus virusų sezonui, kreipiasi į medikus dėl tyrimų poreikio. Pasak jo, taip moko jas atidžiai stebėti savo organizmo pojūčius, pokyčius ir atsižvelgti į įvairius simptomus, kad būtų lengviau išvengti tam tikrų ligų.

Jis paaiškina, kad sveikatos pokyčiai tiek atžalų, tiek jų bendraamžių gretose dažniausiai jaučiasi žiemą – tada mergaitės gali užsikrėsti pačios ir užkrėsti tėvus įvairiais virusais, kas sutrikdo ne tik sveikatą, bet ir kasdienį ritmą. Siekiant to išvengti, šaltuoju sezonu L. Somovas pasirūpina prevencinėmis priemonėmis.

„Į gydytojus kreipiamės keletą kartų per metus – dažniausiai prieš rugsėjį, žiemą ir susirgus. Visgi, laikomės tokio požiūrio, kad sergantį vaiką ne visada gerai vesti į sveikatos priežiūros įstaigą, pavyzdžiui, pasigavus virusą. Vaikui išvykimas iš saugios namų aplinkos gali virsti iššūkiu. Taip pat kyla rizika apkrėsti ar užsikrėsti“, – sako L. Somovas ir paaiškina, kad tokiais atvejais su medikais konsultuojasi nuotoliu.

Dėmesys – vaikams ir jaunimui

Ypač daug veiklų – kursų, užsiėmimų ir mokymų – gyventojams siūlo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Čia dirbantys specialistai ne tik skatina sveikatą palaikančią ir stiprinančią elgseną visuomenėje, tačiau organizuoja ir sveikatos stiprinimo prevencijos programas.

„Visi žinome, kad sveikus įpročius lengviausia diegti vaikystėje. Biuro specialistai ne tik moko ir skatina mokyklose diegti sveikos mitybos principus, vykdo traumų ir sužalojimų prevencines programas, bet ir pačius pedagogus moko atpažinti psichikos sveikatos problemas ir didinti savo kompetencijas“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

Neseniai biuras pristatė ataskaitą apie mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklę, kurios rezultatai nedžiugina.

„Pasirodo, ne visi tėvai dar žino, kad galima pasinaudoti nemokama vaikų dantų silantavimo programa. Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Ši paslauga apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kviečiu sekti informaciją, nes netrukus turėtų būti paskelbta registracija į burnos higienos mokymus“, – atkreipė dėmesį V.Butkus.

Biuras sėkmingai vykdo ir kitas jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugų programas. Jaunuoliai gali konsultuotis sveikos mitybos, lytinio švietimo klausimais. Nereguliariai vartojančius psichoaktyvias medžiagas ar jomis eksperimentuojančius jaunuolius socialiniai pedagogai, sveikatos specialistai gali siųsti į konsultacijas, kurių tikslas – motyvuoti jauną žmogų keisti savo elgesį, paskatinti suabejoti jau turimomis žiniomis, susijusiomis su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, žala bei pasekmėmis. Jaunuoliams yra suteikiama galimybė būti išklausytiems, suprastiems, diskutuoti bendraamžių rate, suaugusiajam moderuojant šią veiklą.

Vytautas Butkus. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Konsultuoja psichologai, vyksta sporto užsiėmimai

Nepamirštami ir vyresnio amžiaus gyventojai bei senjorai. Teikiamos asmeninės psichologo konsultacijos, galima registruotis konsultacijoms sveikos mitybos klausimais. Nuolat vykdoma registracija į programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Užsiėmimai pradedami, kai susirenka 10 asmenų grupė.

Kretingalėje, Priekulėje vyksta fizinio aktyvumo užsiėmimai gyventojams iki 64 metų amžiaus, o sausį bus formuojamos naujos grupės 65 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams. Taip pat jau lapkritį bus skelbiama registracija į plaukimo mokymus.

„Dar metų pradžioje savivaldybė ir Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl projekto „Klaipėdos rajono savivaldybės psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas“ įgyvendinimo. Taip Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tapo gerovės konsultantų paslaugų teikimo koordinaciniu centru. Rajone jau dirba du gerovės konsultantai, kurie padeda gyventojams, patiriantiems pirmuosius nerimo, depresijos sindromus“, – sakė direktoriaus pavaduotojas.

Norisi pasidžiaugti itin aktyviomis rajono mokyklomis, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros įstaigomis, kurios taip pat rūpinasi gyventojų sveikata.

Užimtumu rūpinasi ir gyventojai

Gyventojų sveikata, finansiškai padedant savivaldybei, rūpinasi ir bendruomenės.

„Norisi pasidžiaugti itin aktyviomis rajono mokyklomis, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros įstaigomis, kurios taip pat rūpinasi gyventojų sveikata. Kasmet savivaldybė skelbia visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų konkursą. Šios programos pagrindinė paskirtis – įgyvendinant įvairias sveikatinimo priemones bei kuriant saugią aplinką, gerinti savivaldybės gyventojų sveikatą. Šiemet paraiškų sulaukėme kaip niekada daug ir finansavimą paskirstėme 19-kai įvairių projektų“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Butkus.

Finansuotos įvairios veiklos – nuo sporto renginių iki vaikams skirtų stovyklų, sveikos mitybos skatinimo ir netradicinių muzikinių terapijų. Projektams įgyvendinti paskirstyta beveik 63 tūkst. eurų.

Prevencinės programos

Visos šalies mastu vykdomos ir penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Padeda išvengti ligų

Onkologinių ligų išvengti arba ankstyvoje stadijoje jas diagnozuoti padeda prevencijos programos.

Sveikatos priežiūros specialistų inicijuota edukacinė kampanija „Būk savo sveikatos dirigentas“ kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata dalyvaujant nemokamose prevencinėse sveikatos patikros programose, nes onkologinių ligų statistika kelia nerimą, o šiomis programomis naudojamasi mažai.

Pernai piktybiniais navikais sergančių moterų skaičius šalyje pasiekė 76 tūkst. – 25 tūkst. asmenų daugiau nei vyrų atveju, todėl moterims galimybė nemokamai tirtis sveikatą pagal ligų prevencijos programas tampa būtinybe.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Lietuvoje sergamumo krūties vėžiu rodikliai yra vieni žemiausių Europoje, tačiau kas metai nustatoma daugiau nei 1 600 naujų šios onkologinės ligos atvejų. Stebimas nuolatinis sergamumo krūties vėžiu rodiklių didėjimas.

„Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. vykdoma atrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio, jį nustatant ankstyvose stadijose, tačiau šiose stadijose (pirmoje  ir antroje) yra nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų. Kuo ankstyvesnės stadijos vėžys nustatomas, tuo geresni gydymo rezultatai ir geresni išgyvenamumo rodikliai. Lietuvoje, jei krūties vėžys buvo nustatytas pirmoje stadijoje, penkerių metų išgyvenamumas yra 98 proc., t.y. 98 proc. moterų, kurioms diagnozuotas pirmos stadijos krūties vėžys, išgyvena mažiausiai penkerius metus ir gyvenimo kokybė, taip anksti diagnozavus vėžį, po gydymo dažniausiai lieka nepakitusi. Nustačius ketvirtos stadijos krūties vėžį, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis tėra 31 proc.“, – palygina I.Vincerževskienė.

„Nustačius krūties vėžį anksti, liga dažniausiai pagydoma. Tai turbūt svarbiausia žinia moterims, kuria norėčiau pasidalyti, – sako NVI gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. – Kol krūties vėžys mažas, jis nesukelia jokių simptomų, o geriausiai pastebimas radiologiniais diagnostikos metodais – mamografija, ultragarsu, magnetiniu rezonansu. Todėl labai svarbu nuosekliai tikrintis profilaktiškai. Rekomenduojama kartą per metus atlikti krūtų ištyrimą ultragarsu visoms moterims, o vėliau, nuo 50 metų amžiaus, pasinaudoti prevencinės mamografijos galimybe.“

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvavo daugiau nei 119 tūkst. moterų. Iš jų beveik 800 pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimų.

Anksti nustato patologiją

Nerimą kelia ir gimdos kaklelio vėžio statistiniai duomenys. Šia liga kasmet Lietuvoje suserga apie 400 moterų, apie 210 miršta. „Tai mirtys, kurių galėtume išvengti, jei pastebėtume audinių pakitimų gimdos kaklelyje dar iki tol, kol jie tampa piktybiniai. Kitų šalių patirtis rodo, kad, tinkamai vykdant atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, galima žymiai sumažinti tiek sergamumą šios lokalizacijos vėžiu, tiek mirštamumą nuo jo, t.y. turime galimybę pakitimus nustatyti dar tada, kai jie nekelia pavojaus moters gyvybei ir yra lengvai išgydomi. Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kalelio vėžys yra antra dažniausia onkologinė liga 15–54 metų moterų grupėje. Tad, užkirsdami kelią ligai, išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti, moterų sveikatą ir gyvybę“, – sako I.Vincerževskienė.

Onkologė tikisi, kad ateityje situacija pasikeis, tam vilčių teikia ir vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa, kuri Lietuvoje pradėta vykdyti 2016 m. „Pagrindinis veiksnys gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Lietuvoje didelės rizikos tipų ŽPV (t.y. tie, kurie siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu) paplitimas didesnis nei kitose Europos šalyse, todėl tikimės, kad mergaičių vakcinacija taip pat prisidės prie teigiamos rodiklių dinamikos ateityje“, – sako gydytoja onkologė.

Chirurgiškai gydyti vėžį vėluojant keturis mėnesius, mirštamumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc.

„Iš 2021 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavusių 127 tūkst. moterų 135 atvejais nustatyta patologija, kuri ateityje gali progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Vien šios dvi programos pernai padėjo išgelbėti daugiau nei 900 moterų“, – skaičiuoja R.Briedienė.

Nuo šių metų gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa papildyta naujomis paslaugomis – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimais nustatyto amžiaus moterims. Dėl to programai skirta 3,3 mln. eurų daugiau. Taip pat 0,5 mln. eurų šiemet padidėjo ir krūties vėžio prevencinės programos finansavimas. Kasmet VLK skiria vis daugiau lėšų prevencinėms programoms vykdyti. Šiemet tam suplanuota 30,8 mln. eurų – 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

Rūta Briedienė.

„Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologines ligas pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvoje stadijoje ir pradėjus gydyti kuo anksčiau. Chirurgiškai gydyti vėžį vėluojant keturis mėnesius, mirštamumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc. Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti įvairiose vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti“, – pabrėžia NVI gydytoja radiologė.

Pacientų rankose

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), kaip ir NVI, prisijungė prie informacinės kampanijos iniciatyvos „Būk savo sveikatos dirigentas“. POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, pacientai savo rankose turi kur kas daugiau galių, nei gali įsivaizduoti. Net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo, tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat 20 proc., o vos 10 proc. – medicinos ir sveikatos apsaugos kokybė.

Eilinis vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbstinčia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliariai profilaktiškai  tikrintis sveikatą.

„Reguliariai tikrinantis sveikatą sumažėja riziką susirgti, pailgėja gyvenimo trukmė, anksti diagnozuojamos gyvybei grėsmę keliančios ligos ir pagerėja gyvenimo kokybė. Tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė Lietuvoje kasdien paliečia 50 šeimų gyvenimus. Vis dėlto šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 127 tūkst. žmonių“, – aiškina ji.

N.Čiakienė sako, kad ligos gydymo rezultatai reikšmingai priklauso ir nuo paciento – kuo jis labiau įsitrauks ir domėsis, bendradarbiaus su gydytoju ir kitais specialistais, tuo rezultatai bus geresni.

POLA direktorė pastebi: organizacija girdi bendruomenės narių istorijas, kad vėžys nustatomas vėlyvose stadijose ir sveikti tampa daug sunkiau. „Klastingos ligos, tokios kaip vėžys, pradžioje neišsiduoda jokiais ypatingais simptomais, o jau pajutus skausmą ar nerimą keliančius pokyčius, neretai būna aptinkamos vėlyvose stadijose. Būtent dėl to eilinis vizitas pas gydytoją gali tapti geriausia dovana, išgelbstinčia gyvybę. Vienas svarbiausių įpročių turėtų būti reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą“, – tvirtina POLA direktorė.

Ji ragina sveikatos priežiūros įstaigose lankytis ne tik susirgus ar pajutus tam tikrus negalavimus, bet periodiškai, geriausiai – kartą per metus, o ateiti – pasiruošus gydytojui užduoti visus rūpimus klausimus.

„Nenumokite ranka į užsitęsusius, iš pirmo žvilgsnio nekaltus simptomus, tokius kaip silpnumas, svorio kritimas, karščiavimas, judėjimo sutrikimas, pilvo skausmas, patinimas, gumbelis, balso užkimimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, pilnumo jausmas skrandyje, pakitęs tuštinimasis, nes tai gali būti onkologinės ligos simptomai“, – akcentuoja N.Čiakienė.

Edukacinę kampaniją „Būk savo sveikatos dirigentas“ kartu su POLA ir NVI inicijavusi Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, dalyvauti prevencinėse sveikatos patikros programose.

Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną.

Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 

Pasak tokias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas registravusių Sveikatos reikalų komiteto narių  socialdemokratės Orintos Leiputės ir „valstiečių“ frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės, pakeitimus inicijuoti paskatino mažas, ypač darbingo amžiaus žmonių, aktyvumas pasinaudoti ligų prevencijos programomis.  

Pasak jų, įpareigojus žmones tikrintis sveikatą bus galima nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, išvengti ilgo nedarbingumo. 

„Statistika rodo, kad žmonės nesikreipia, nes tam neranda laiko – tik trečdalis žmonių pasinaudoja galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas“, – BNS sakė O. Leiputė. 

Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus.

Jos teigimu, darbdaviams suteikti apmokamas darbo dienas tokiai sveikatos patikrai nebūtų didelė finansinė našta. 

„Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus. Nebus didesnis nuostolis“, – svarstė O. Leiputė. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad dėl parlamentarių iniciatyvos būtina plati diskusija ir su darbdavių bei darbuotojų atstovais, ir su medikais.  

„Kad ji būtų tikslinga ir iš tikrųjų ja žmonės naudotųsi, o ne paprasčiausiai pasidarytų dar vieną papildomą laisvą ar prisidėtų prie atostogų dieną“, – BNS tvirtino jis.  

A. Romanovskis pasigenda aiškumo, kaip darbdavys įsitikins, kad žmogus, gavęs apmokamą laisvą dieną, tikrai ėjo tikrintis sveikatos. Pasak jo, tai galėtų būti finansuojama ne darbdavio, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

„Gal valstybė ar gydymo įstaigos kažko nepadaro, kad žmonės reguliariai nesitikrina? Problema yra aiški, bet reikia diskutuoti, ar šita priemonė tinkama jai spręsti, nes šis įstatymas reguliuoja darbo sąlygas darbo vietoje“, – svarstė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.   

 A. Romanovskio teigimu, pataisa bus svarstoma Trišalėje taryboje, bus analizuojami duomenys, kiek žmonių pasinaudoja prevencinėmis programomis: „Nesu girdėjęs tokių atvejų, kad darbo ginčų komisijose būtų sprendžiamos situacijos, kad darbdavys nesudarė galimybės darbuotojui pasitikrinti“.  

Jeigu Seimas pataisą priims, už laisvą dieną darbdavys mokėtų darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbdaviai turi būti suinteresuoti investuoti į darbuotojų sveikatą. 

„Kuo sveikesnis bus darbuotojas, ne tik geriau atliks pareigas, bet ir atneš didesnę pridėtinę vertę darbdaviui“, – BNS teigė I. Ruginienė. 

Tačiau ji piktinosi, kad registruojami siūlymai suteikti apmokamas ar neapmokamas dienas savišvietai, artimų žmonių slaugai ar kitiems reikalams, tačiau nesvarstoma galimybė ilginti atostogas. 

„Bet kodėl nėra pasiūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus? 20 dienų – minimaliausia riba Europos Sąjungoje“, – kalbėjo I. Ruginienė.  

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Dabar įsidarbinant ir kitais numatytais atvejais privalomai sveikata tikrinama neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų – kasmet, iki jie sulaukia pilnametystės, taip pat dirbantiems naktimis ir pamainomis arba kuriems dėl darbo specifikos gali kilti rizika saugai ir sveikatai. 

Darbdavys turi tvirtinti tokių darbuotojų sąrašą, patikrų grafiką, o patikrinimai atliekami darbo laiku, mokant vidutinį darbo užmokestį. 

Vaiko sveikatos pažyma – tai ne formalus dokumentas, bet svarbus informacijos šaltinis ligų prevencijai. Kasmetinis profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas yra labai svarbus tam, kad būtų tinkamai įvertinta vaiko sveikata ir raida, laiku pastebėti ir išgydyti negalavimai ar sveikatos sutrikimai.

Sveikatos pažymoje gydytojas pateikia išvadas ir rekomendacijas pedagogams dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje, įskaitant ir kūno kultūros pamokas. Jame taip pat nurodomos pirmosios pagalbos priemonės, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje dėl jo turimų sveikatos sutrikimų (alergijos, lėtinių ligų ir kt.).

Vaiko sveikatos pažyma yra privaloma visiems vaikams iki 18 metų lankantiems mokyklas, darželius, lopšelius, formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, vasaros stovyklas.

Tuo tarpu sveikatos specialistai sutaria, kad geriausia sezoninių ligų prevencija – kompleksinis ir nuoseklus imuniteto stiprinimas.

Prevencija visada kainuoja mažiau

Anot „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, nors informacijos gausu, tačiau ne visi žmonės žino, kaip tinkamai pasiruošti gripo ir peršalimo ligų sezonui.

„Viena iš didžiausių klaidų, kurią darome – susirūpiname sveikata tik pajutę ligos simptomus. Iš tiesų viskas prasideda anksčiau ir pasireiškia užsitęsusiu nuovargiu, padažnėjusiu galvos skausmu ar silpnumu. Tokius signalus ignoruodami, dažnai sulaukiame jau aiškių peršalimo ar net gripo simptomų. Tada sirgdami imame ieškoti būdų organizmui sustiprinti bei tikimės greito rezultato“, – teigė vaistininkė.

Anot jos, imunitetu rūpintis reikia tada, kai esame sveiki, be to, priemonės, ypač natūralios, rezultatą duoda tik vartojant jas ilgesnį laikotarpį.

„Organizmui reikia laiko sukaupti pakankamą kiekį medžiagų ir vitaminų, kurie ir sustiprina imunitetą. Nuoseklus ir kompleksinis požiūris į sveikatą ne tik duos geresnių rezultatų, bet ir padės sutaupyti, nes prevencija visada kainuoja mažiau nei ligos gydymas, jau nekalbant apie tai, kad taip išlaikome savo gyvenimo kokybę ir darbingumą“, – sakė Ž. Muzikevičiūtė.

Svarbu ir grynas oras, ir rankų higiena

Imuniteto stiprinimas – kompleksiškas procesas, kurį sudaro subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas ir streso vengimas.

Viena iš didžiausių klaidų, kurią darome – susirūpiname sveikata tik pajutę ligos simptomus.

Pasak Ž. Muzikevičiūtės, kartais sudėtinga kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą, tačiau verta išsiugdyti bent kelis naujus gerus įpročius. Pavyzdžiui, dažnesnis buvimas gryname ore yra privalomas norintiems džiaugtis stipriu imunitetu. Tai leidžia organizmui prisitaikyti prie metų laikų kaitos ir mažina susirgimo galimybes.

„Norint išvengti peršalimo ligų svarbu palaikyti tinkamą rankų higieną – tai pirmas ir lengviausias būdas atsikratyti žalingų mikrobų, kurie sukelia ir platina ligas“, – patarimais dalinosi vaistininkė.

Taip pat reikėtų nepamiršti laiko poilsiui ir laikytis dienos režimo. Tamsiuoju metų laiku rekomenduojama išmiegoti bent 8 valandas per parą, nes chroniškas miego trūkumas organizmui sukelia stresą ir dėl to krenta žmogaus darbingumas, o ilgainiui netgi trumpėja gyvenimo trukmė.

Nesirūpinant savimi papildai nepadės

Pasak Ž. Muzikevičiūtės, pripratus gyventi pagal imuniteto stiprinimo proceso taisykles, rekomenduojama pasirūpinti ir įvairiais vitaminais, mikroelementais, imuninę sistemą stiprinančiais maisto papildais: „Žinoma, jeigu organizmas yra nualintas ir juo nuolatos nėra tinkamai rūpinamasi, vitaminai ar papildai negelbės. Ypač jei žmogus chaotiškai puls gerti draugų ar artimųjų rekomenduotus vitaminus. Specialisto pagalba, kurią gali suteikti tik vaistininkas arba gydytojas, siekiant efektyvaus organizmo stiprinimo būtina“.

Nors daugelis mano, jog žiema – tinkamiausias česnakų valgymo ir imbierinės arbatos gėrimo laikas, tačiau prieš vartojant didelius šių produktų kiekius taip pat reikia įvertinti organizmo būseną: ar nėra kraujavimo pavojaus virškinimo trakte, ar nėra sumažėjęs kraujo krešėjimas, artimiausiu metu numatomų operacijų, skrandžio ar žarnyno uždegimų, tulžies pūslės ligų.

„Neįvertinę šių faktorių, užuot padėję organizmui, galite ir pakenkti. Kai kuriais atvejais šiuos produktus galite pakeisti spanguolėmis, obuoliais, ežiuolės, kininio kordicepso, priešpienio, bioflavanoidų, gauruotosios unkarijos sudėtyje turinčiais kompleksiniais preparatais, pasižyminčiais organizmui reikalingų vitaminų, mineralų, antioksidantų ir amino rūgščių gausa“, – sako vaistininkė.

Pasak Ž. Muzikevičiūtės, prevencinės priemonės ir organizmo stiprinimas ištisus metus – svarbiausi dalykai, padedantys šaltuoju sezonu išvengti peršalimo ligų ir neišlaidauti vaistams.

„Komisija rekomendavo prevencijos programas, kurios ypač svarbios Lietuvai, nes ankstyvų mirčių skaičius yra per didelis. Netekčių skaičius yra per didelis. Tai sukuria sąlygas didėti chroninių ligų skaičiui, ir tuo pačiu chroninės ligos stipriai spaudžia visuomenės poreikius skirti daugiau pinigų ligoms gydyti“, – BNS sakė V.P.Andriukaitis, paklaustas apie didžiausias Lietuvos sveikatos sistemos problemas,Europos Komisijos požiūriu.

Higienos instituto duomenimis, pernai 84 proc. visų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių sudarė kraujotakos sistemos ligos (56,5 proc.), piktybiniai navikai (20 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,7 proc.).

Kalbėdamas apie sveikatos įstaigų sistemos trūkumus, eurokomisaras teigė, kad reikia mažinti pacientų, gulinčių ligoninėse, skaičių.

„Tuomet reikia, kad specialistai ir pirminės grandies gydytojai dirbtų kartu, kad ligonis būtų apsuptas jų dėmesio, kad jis būtų dispancerizuotas, kad nereikėtų ligonio siųsti nuo vieno pas kitą, kad nereikėtų per daug siuntimų. Mes tai vadiname į pacientą orientuotu požiūriu. Turime sujungti specialistų ir pirminės grandies pastangas, kad rūpestis pacientu būtų visus metus“, – tvirtino eurokomisaras.

Anot jo, Europos Komisija taip pat pabrėžia būtinybę sudaryti sąlygas žmonėms gauti paslaugas arčiau namų. Pasak V.P.Andriukaičio, dėl to reikia į apjungti, socialinį, sveikatos apsaugos, savivaldos biudžetus, įvairių sričių darbuotojų pastangas.

„Komisija Lietuvai rekomendavo dėmesį kreipti į pirminę sferą, į integruotą požiūrį, į pacientą orientuotus specialistų metodus ir taip pat, kad būtų žiūrima, kaip paskirstyti tolygiai sveikatos paslaugas per visą šalį, kad teritoriniai skirtumai dramatiškai nedidėtų“, – sakė Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys.

Jis pirmadienį Vilniuje, Seime, dalyvauja tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aptarti ilgalaikius sveikatos sistemų iššūkius.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina žmonės aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose vėžio prevencijos programose. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, joms įgyvendinti skirta užtektinai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų – iš viso net 8,5 mln. eurų.

Dabar Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nė cento nereikia mokėti už paslaugas, kurios suteikiamos pagal šiuo metu vykdomas prevencines programas.

„Šios paslaugos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, todėl gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su ligonių kasomis, apmokama už pacientams pagal šias programas suteiktas paslaugas. Nors žmonės kasmet vis aktyviau dalyvauja minėtose programose, tačiau to nepakanka, jie turėtų būti dar aktyvesni“, – teigė D. Berūkštienė.

Daugelyje Europos valstybių prevencinės programos, padedančios dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti vėžį bei užbėgti jam už akių, pradėtos vykdyti jau prieš keletą dešimtmečių ir buvo pasiekta gerų rezultatų. Užsienio patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad įgyvendinant gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas Europos Sąjungos specialistų rekomenduojamose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, pagrindinis prevencinių programų tikslas yra sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Prevencinės programos vykdomos siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.

„Laiku atlikta profilaktinė apžiūra gelbsti gyvybes. Aišku viena: mirties nuosprendis yra ne vėžys, o žmogaus nesirūpinimas savimi. Kuo anksčiau liga išaiškinama, tuo gydymas paprastesnis ir gydymo rezultatai geresni. Juk anksti nustatyta onkologinė liga gali būti išgydoma“, – sakė D. Berūkštienė.

VLK primena, kad norintieji savo sveikatą pasitikrinti pagal minėtas prevencines programas, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją toje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje ar šeimos sveikatos centre), kurioje yra prisirašę. Gydytojas paaiškins, kokie tyrimai gali būti atliekami pagal mūsų šalyje vykdomas prevencines programas ir skirs jose numatytus tyrimus.

Seimas svarstys siūlymą steigti Hepatito registrą, antradienį po pateikimo pritaręs tokiai Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės inicijuotai pataisai.

D.Mikutienė siūlo įstatymus papildyti nuostata, kad prieš imant donoro kraują turi būti atlikta Hepatito registro duomenų patikra. Pasak komiteto vadovės, įsteigus valstybinį B ir C hepatitų registrą, būtų sugriežtinta šios ligos kontrolė, šiuo metu realiai nevykstanti.

„Reikėtų įvertinti ir tai, kad pabėgėlių krizės kontekste tai yra didelis iššūkis visoms valstybėms, visos šalys daro veiksmus, kad surinktų reikiamą informaciją ir tinkamai ja naudotis

Komiteto vadovė pabrėžė, jog donorų duotas kraujas dėl hepatitų tikrinamas ir šiuo metu, bet sergančių asmenų duomenis kaupiant registre jie kaip galimi donorai būtų atmetami iš karto, nesukeliant papildomų rizikų.

„Kadangi nėra jokios galimybės atlikti sergančiųjų virusiniais B ir C hepatitais registravimą, atvykus sergantiems asmenims kraujo donacijos procedūrai rizikos faktorius dar padidėja, nes tai yra viena iš galimybių užsikrėsti šia liga“, - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pristatydama projektus Seime D.Mikutienė pabrėžė, jog papildomų išlaidų idėjos įgyvendinimas nepareikalautų, be to, būtų sutaupoma lėšų, nes sergančių asmenų kraujas nebūtų paimamas, tiriamas, nereikėtų jo po to išpilti ir t.t.

„Nemanau, kad administravimo lėšos čia padidėtų, nes tai yra elektroninė sistema“, - sakė D.Mikutienė, pridūrusi, kad kraujo donorų registras jau egzistuoja ir hepatitų registras būtų jo posistemė. „Tai visiškai nieko nekainuos, o neturėdami šitų duomenų mes be galo švaistome valstybės lėšas“, - pridūrė komiteto vadovė.

Parlamentarės pateikiamais duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais atvejų, tačiau oficialioji statistika neatspindi realios padėties, nes faktinis užsikrėtusiųjų  skaičius yra dar didesnis.

„Aktuali problema yra tai, kad šias infekcijas iš karto po užsikrėtimo labai sudėtinga išaiškinti, užsikrėtusieji serga patys to nežinodami, nejaučia jokių ligos simptomų, todėl kyla infekcijos platinimo rizika“, - teigiama pataisos aiškinamajame rašte.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino, jog pataisos - perteklinės, nes e.sveikatos sistemoje numatyti specializuoti registrai, D.Mikutienė atsakė, jog įrašymas į įstatymą tam nekliudys, o garantuos registro buvimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kovo mėnesį Lietuvoje užregistruoti trys tymų atvejai.

Kaip praneša ULAC, vienas atvejis - įvežtinis, kiti du yra epidemiologiškai susiję. Visi susirgę asmenys yra virš 30 metų amžiaus, neskiepyti arba skiepyti tik viena vakcinos doze.
Iš viso šalyje šiemet registruota 11 tymų atvejų.

Tymų  infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų  virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.

Tymai iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.