„Norėdama atrasti laiko tenisui ar kietiems savo asmeniniams pomėgiams, turiu dar geriau viską planuoti, – laidoje „Nuo... Iki...“ kalbės L. Kairytė, kolegų kamerų užfiksuota žaidžianti mačą teniso korte. – Prieš 4 metus gimus sūnui Kasparui visi gyvenimo planai sudaromi ne dienoms, o savaitėms ar mėnesiams į priekį“.

„Gyvenimas pasikeitė“, – sako Lina, tačiau ne taip stipriai, kaip ji bijojo.

„Pagalvojau, o kai aš neturėjau savo sūnaus, kur aš visą tą laiką dėjau? Atsimenu, kai buvau besilaukianti, gavau iš draugės žinutę, kad vaiko gimimas yra naujas tavęs pačios gimimas. Pagalvojau, kad nenoriu gimti iš naujo, man patinka tokia, kokia aš esu“, – juokiasi Lina.

Lina šypteli paklausta, ar sūnus neprivertė jos tapti ta supermama, kuri gyvena tik tuo, kuo jos vaikas ir yra pasiruošusi dar prieš jam griūnant padėti pagalvėlę. „Sukau galvą, ar spėsiu pasiruošti laidoms, kai sūnus bus jau gimęs, ar turėsiu laiko analizuoti informaciją, – sako Lina. – Todėl neslėpsiu, kad namie virdama sriubą aš klausau žinių, nes rytais būnu mama ir namų šeimininkė, o po pietų –karjeros moteris, dirbanti savo mėgstamą darbą“.

Prieš 14 metų atėjusi dirbti į žinių tarnybą tuomet dar BTV, Lina sako kol kas neketina nieko keisti, gal tik daugiau dirbti ir už kadro. „Mano profesija reikalauja labai greitos reakcijos ir pasiruošimo, aš nuolat žinių sraute, net per atostogas seku naujienas, bet man tai patinka“.

LNK nuotr.

Darbas žinių tarnyboje per daugiau nei 10 metų Linai nenusibodo, nes kiekviena diena čia nauja, be to, ji mėgsta rinkti ir analizuoti informaciją. Lina su šypsena prisimena ir savo važiavimą į priėmimo skyrių prieš gimstant sūnui.

„Labai puikiai pamenu, kai keliavau į gimdymo namus, tuo metu buvo Sirijoje, prie Damasko, buvo įvykdyta didelė ataka. Man patinka žinoti, kas, kur, papunkčiui, paminučiui, pasaulyje įvyko“.

Lina LNK eteryje dirbo beveik iki pat nėštumo pabaigos, išėjo atostogų likus 2 savaitėms iki vaikelio gimimo, o grįžo, kai Kasparui buvo 4 mėnesiai.

„Tai nebuvo drastiškas sprendimas likti eteryje bet kokia kaina, tai, aišku, priklausė ir nuo išvaizdos, ir nuo savijautos. Ir nuo žmonių, kurie dirbo už kadro“, – sako Lina.

Dar ir dabar Lina sako pasižiūrinti įrašus, kai žinias vedė besilaukdama. „Nemanau, kad nėščiosioms reikėtų slėptis. Bet, atrodo, visi turi teisę kritikuoti ir aptarinėti kaip tu, moteris, atrodai. Sėdime prie vieno stalo su žmonėmis ir esi tas objektas, kurį aptarinėja. Vyras gali kelis mėnesius nekeisti kostiumo ir niekas nepastebės, o moters kiekviena rūbo, išvaizdos detalė yra aptarinėjama. Papasakosiu apie australų televizijos eksperimentą. Žinių vedėjas, užsiknisęs, kad jo partnerė nuolat sulaukia pastabų dėl aprangos, pusmetį ėjo į eterį vienodai apsirengęs ir niekas to nepastebėjo. Jeigu Gintaras Deksnys padarytų tokį patį eksperimentą, manau, niekas taip pat prie jo neprisikabintų. Bet, aišku, turi rūpintis savo išvaizda – tai pagarba žiūrovui“.

Tiesioginis eteris ne tik daug atima, bet ir duoda, sako Lina. „Mes esame adrenalino vergai. Apima euforija, jeigu viskas gerai pavyko“.

Pasak Linos, darbas žiniose jai yra malonus nuovargis.

„Vis tik šeima ir artimųjų aplinka ir yra sėkmės ir gyvenime, ir karjeroje pagrindas“, – įsitikinusi L. Kairytė.

Visa L. Kairytės karjeros ir motinystės istorija – šį pirmadienio vakarą, 20 val., laidoje „Nuo... Iki...“ per LNK.

Pritariu, kad dėl Krymo mums reikėtų susilaikyti.

Ar šiais laikais nėra draudžiama karo propaganda? Ponia TV žinių vedėja Lina Kairytė, prieš pradėdama skaityti žinias, aiškiai pasakė: "Karas bus, Putinas puls." Argi šitaip galima? Jau nusibodo tas gąsdinimas.

Tegul pagalvoja apie vyresnius žmones, kurie dar iš vaikystės prisimena karą. Koks tai baisus žodis. Galbūt reikėtų apie tai daugiau skelbti internete, bet ne rėkti visai šaliai, kad karas tikrai bus.

Turime garsų anūką, Amerika turi garsų pensininką, kuris Europai nori diktuoti gyvenimą. Savo Pentagoną, aš manau, jis greitai perkels į Lietuvą.

Girdėjau, kad jeigu pultų Rusija, kaip L.Kairytė sakė, tik per šešias valandas NATO pradėtų atsimušinėti. Per tiek valandų, man atrodo, kad V.Putino raketos pasiektų ne tik Lamanšą, bet ir Vašingtoną.

Turbūt dar niekas neužmiršo posakio "Amerika – amerikiečiams". Ten jie savo demokratiją labai saugo nuo visų, net ir nuo europiečių. Pas mus važiuoja visi, kas tik nori, bet patekti į Ameriką ne taip ir lengva. Ten gi demokratija.

Visai neseniai buvo rašyta apie garsų boksininką M.Ali, kuris išmetė pirmąjį savo aukso medalį į ežerą, nes nebuvo įleistas į kavinę, skirtą tik baltiesiems. Tai čia demokratija ar ne?

Ir mes turėtume pasimokyti tokios demokratijos ir amerikiečių neįleisti į kavines?

Kuo nuo Krymo skiriasi, pavyzdžiui, Gibraltaras? Kodėl jis neatiduodamas Ispanijai?

Beveik kasdien girdėti, kad šaudymai vyksta Izraelyje ir Palestinoje. Galbūt reikėtų pasiskaityti istoriją, kaip atsirado Izraelis ir kaip ten yra dėl Palestinos?

Palestiniečiai nuo seniausių laikų ten gyveno, o į Pažadėtąją žemę tauta atsikraustė vėliau ir pradėjo šaudyti visus, kurie nori atsikariauti savas žemes.

Pasaulyje vyksta tikra sumaištis.

Didieji valstybių vadovai pradėjo lakstyti vieni pas kitus. Vokietis – į Ameriką, prancūzas – į Maskvą, o mūsiškė – į Londoną. Tik ko į tą Londoną, kas jai ten ką pasakys?

O jau tas mūsų anūkėlis greitai ir visą pasaulį aplėks. Geriau pasėdėtų namuose, nes jis tiek prisidirbęs, kad per visą kadenciją nespės išpirkti visų savo kalčių.

Gyvenu labai neramiai, nes negaliu klausytis radijo ar žiūrėti televizijos, nes kalbos vien tik apie COVID-19, pabėgėlius ir karą. Kur dingti senam žmogui?

Gyvenimas tapo baisus, bet dar baisesnį jį daro mūsų propagandininkai. Ne visi tokie, bet reikėtų mažiau karo propagandos.

Paieškos ir radijas

Kaip sako ji pati, paauglystėje ieškojo savęs – tai natūralu. "Galimus pasirinkimus formavo nauja perskaityta knyga, sutiktas įdomus žmogus, kuris turi įgijęs konkrečią profesiją, peržiūrėtas filmas. Puikiai pamenu, kad teisininke užsinorėjau būti žiūrėdama tuo metu populiarų serialą "Ally McBeal", – žvilgsnį į praeitį atgręžia ji.

L.Kairytės vaikystėje radijas Lietuvoje išgyveno aukso amžių. Jos namuose nuolat būdavo įjungtos tada dar neseniai įsikūrusios komercinės radijo stotys M-1 arba Radiocentras.

Jau gana seniai girdime priekaištų žiniasklaidai, kad trūksta gerų naujienų.

Sulaukusi 16-os ir ilgai repetavusi pokalbį, kartą po pamokų L.Kairytė užėjo į "Aukštaitijos radijo" stotį ir paklausė, ar neieško darbuotojų. "Mane pakvietė į perklausą – dar dabar puikiai pamenu, kaip per pertraukas mokykloje vis kartojau savo susigalvotą peržiūros tekstą, kurį turėjau sakyti įrašų studijoje. Antras panašus dublis buvo, kai atvykau į Klaipėdą. Lygiai taip pat atėjau į radijo stotį ir paprašiau darbo – tik jau buvo lengviau, nes galėjau pasigirti turinti praktikos", – prisimena šiandien puikiai žinomas televizijos žinių veidas.

Ilgesnės žinios

Į televiziją L.Kairytę atvedė 2008-ųjų ekonomikos krizė. "Iš Klaipėdos atvykau gyventi į Vilnių, prasidėjo sunkmetis, tuometė mano sritis buvo nekilnojamojo turto valdymas ir rinkodara. Ne pati perspektyviausia sfera pradedančiajam. Intensyviai ieškojau darbo ir akis užkliuvo už skelbimo laikraštyje, kad BTV ieško žinių vedėjo. Aplikavau, dalyvavau konkurse, pirmą kartą teko sėsti priešais suflerį. Pamenu, kad skaičiau kažką apie Pchenjaną", – patirtimi dalijasi ji.

BTV žiniose L.Kairytė dirbo apie pusantrų metų, tuomet gavo pasiūlymą pamainomis su kolega Aurimu Peredniu vesti politinių pokalbių laidą. Netrukus sulaukė kvietimo ir iš LNK – kitų metų sausį bus dešimt metų, kai ji dirba šiame kanale.

Per visus šiuos metus labai keitėsi ne tik žinių laidos technologiniai sprendimai, bet ir jos trukmė. "Visų pirma, žinios pailgėjo beveik tris kartus. Kai pradėjau dirbti, jos truko 20 minučių, savaitgaliais – 15 minučių. Dabar septynias dienas per savaitę komerciniuose kanaluose rodomos žinios yra 60 minučių trukmės. Be to, ta pati žinių komanda kuria informacinę pokalbių laidą "Labas vakaras, Lietuva". Susumavus, kasdien į LNK eterį paleidžiame 180 minučių informacinio turinio. O LNK grupėje per tą laikotarpį užaugo Info TV, kur kasdienė rodoma žinių laida trunka keturias valandas", – detalizuoja žurnalistė.

Taškai ant i

TV žinių misija dabartiniu greito naujienų vartojimo laikmečiu – išskirti, kas svarbiausia, įdomiausia.

Milžiniški informacijos srautai dreifuoja į socialines medijas, internetinę žiniasklaidą. Jaunas žmogus tikriausiai nebelaukia vakaro, kad įsijungęs televiziją sužinotų svarbiausias dienos naujienas – su jomis veikiausiai susipažino jau ryte, o per dieną pasidomėjo ir skirtingomis jų versijomis bei interpretacijomis. Kas šiandien patraukia, sulaiko televizijos žinių žiūrovo dėmesį?

L.Kairytė mano, kad Lietuvos rinka – maža, televizija yra produktas, skirtas visiems. "Ir tiems, kurie turi laiko dieną naršyti po naujienų portalus ir sekti svarbiausius įvykius, ir tiems, kurie intensyviai dirba ir dienos informacija juos pasiekia tik dienai baigiantis, gaminant namuose vakarienę ar dirbant kitus darbus. TV yra kaip fonas, kaip dar vienas šeimos narys, kuris tau pasakoja ir suteikia svarbios, įdomios ir naudingos informacijos", – įsitikinusi žurnalistė.

Naujienų portalai per dieną daug kartų atsinaujina, naujienų eiliškumas nuolat kinta, priduria ji. "Vakare svarbiausia naujiena jau gali būti atsidūrusi kažkur apačioje, todėl TV žinių misija dabartiniu greito naujienų vartojimo laikmečiu – išskirti, kas svarbiausia, įdomiausia, pateikti ne tik faktą, bet ir vaizdą, analizę, liudininkų komentarus. Kitaip tariant, besibaigiant dienai, dėliojame taškus ant i ir dirbame tiesioginiame eteryje, todėl, jei tik kas įvyksta žinių laidos metu, tą pačią akimirką galime pranešti naujausią informaciją ir parodyti tiesioginį vaizdą iš įvykio vietos", – televizijos pranašumus vardija žinių vedėja.

Formuoja pasirinkimus

"Žiniose visada buvo ir yra vadinamųjų hard naujienų (politika, ekonomika, kuropcijos skandalai, rezonansinės bylos) ir soft (kultūra, gamtos naujienos, žmonių pasiekimai/atradimai, nuotykiai ir t.t.). Jau gana seniai girdime priekaištų žiniasklaidai, kad trūksta gerų naujienų. Kokios žinios bus patrauklios? Galima palyginti su žmogaus nuotaika: vieną dieną ji gali būti gera, kitą – velniškai bloga. Žinios yra apie tai, kas vyksta, kas formuoja mūsų gyvenimą", – įsitikinusi L.Kairytė.

Visa žinių komanda artėjant eteriui sėdi lyg ant adatų, jei vyksta kažkokie svarbūs įvykiai ir informacija nuolat keičiasi.

"Man norėtųsi, kad žmonės vertintų ir analizuotų šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus, kad jiems būtų aktualūs ir svarbūs politiniai, ekonominiai ir socialiniai reikalai, kad būtų nepakantūs korupcijai, nepotizmui ir domėtųsi tokiomis temomis, nes žiūrovas yra ir politinės sistemos dalyvis – nuo jo balso per rinkimus priklauso mūsų ateinančių ketverių metų politikos formavimas ir vykdymas", – žinių, kaip nuomonės formuotojo, misiją mato ji.

L.Kairytė pasvarsto ir apie televizijos ateities tendencijas. Ji spėja, kad plėsis nišiniai kanalai. "Tikiu, kad Lietuva pribręs ir 24/7 transliuojančiam naujienų kanalui", – prognozuoja žurnalistė.

Sugeba šokiruoti

Ilgametė patirtis tiesioginiame televizijos eteryje, be abejonės, į profesinį L.Kairytės gyvenimą atnešė įvairiausių nutikimų, kuriozų, netikėtumų. Tačiau yra įvykių, kurie šokiravo.

"Nors žinių laidose gana dažnai tenka pranešti apie įvykius, susijusius su vaikais, tačiau viena istorija, matyt, įsirėš ilgam. Prieš keletą mėnesių rodėme reportažą iš Kupiškio rajono, kur mama, palikusi savo dvejų metų sūnų vieną namuose, užrakintą, be maisto ir vandens, su namuose garsiai įjungta muzika, kad kaimynai negirdėtų vaiko verksmo, pati išlėkė pas naują draugą. Matyt, todėl, kad pati turiu panašaus amžiaus sūnų, bet istorija vėrė širdį", – atvirauja moteris.

"Įdomiausia buvo stebėti, kaip žmogaus smegenys moka apsisaugoti nuo neigiamos informacijos ir iki paskutinės akimirkos neigia netrukus užklupsiantį pavojų. Kalbu apie koronavirusą. Dar vasario pradžioje daugumai viruso plitimas atrodė tolimas, vienos Kinijos problema ir nelabai įdomus Lietuvos plačiajai auditorijai, nes vyksta "kažkur ten toli". Daugumai jis vis dar neatrodė grėsmingai, kai per dieną Šiaurės Italija virto pavojinga zona. Ir iki pirmo patvirtinto atvejo Šiauliuose gyvenimas vyko taip, tarsi Lietuvą dėl kažkokios nesuvokiamos priežasties pandemija vis dėlto turėtų aplenkti", – pamena L.Kairytė.

Darbas įvykių epicentre, tiesioginiame eteryje – rimta atsakomybė, sako ji pati. "Juokaujant: kaip yra kofeinas, nikotinas, taip yra ir adrenalinas. O šiaip, nėra tiesioginio eterio virpulio, yra susikaupimas ir stresas, ar viskas padaryta taip, kaip turi būti, ar viską spėjome. Visa žinių komanda artėjant eteriui sėdi lyg ant adatų, jei vyksta kažkokie svarbūs įvykiai ir informacija nuolat keičiasi. Nes nesvarbu, kas bus, visiems aišku, kad žinios prasidės tiksliu laiku ir negali nė sekundės vėluoti", – apie darbe išmoktas greitos reakcijos ir visiškos mobilizacijos, susiklosčius rimtoms stresinėms situacijoms, pamokas pasakoja žurnalistė.

Žinių vedėja atvira: galbūt kai kam ir pasirodys banalu, bet ji svajoja apie laisvus savaitgalius. "Ir turėti laisvas Kalėdas ir Naujuosius metus. Jau dvylika metų gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją man yra darbo dienos", – šypsosi L.Kairytė.

Be naujo laiko, naujos grafikos, naujų vinječių ir pasikeitusios studijos, žiūrovai išvys ir naujų veidų. Prie LNK žinių vedėjų – Linos Kairytės, Gintaro Deksnio ir Rolando Vilkončiaus – prisijungia nauji žinių vedėjai – Liuda Kudinova bei Aurelijus Bezekavičius.

Nuo šiol 18 val. LNK žinias pakaitomis ves dvi vedėjų poros – L. Kairytė ir A. Bezekavičius bei L. Kudinova ir R. Vilkončius. 21 val. žinios atiduodamos į G. Deksnio rankas.

Naujoji LNK žinių vedėja, 37-erių L. Kudinova – profesionali žurnalistė, dirbanti jau 17 metų. „Ilgą laiką dirbau, žinias rengiau ir skaičiau M-1 radijo stočių grupėje, prieš devynerius metus prisijungiau prie LNK žinių tarnybos. Vieną dieną sulaukiau paraginimo pabandyti skaityti žinias. Nusprendžiau, o kodėl gi ne – ir štai man dar beveik netikint tuo, kas vyksta, jau nuo kitos savaitės dirbsiu tiesioginiame eteryje“, – pasakojo moteris.

29-erių A. Bezekavičius yra baigęs Glosteršyro universiteto transliuojamosios žurnalistikos bakalauro studijas.  „Mokiausi Anglijoje, bet visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą, ką iškart, baigęs mokslus 2011 metais, ir padariau.  Nuo tada ir dirbu žurnalistu – dirbau INFO TV nuo pat „Info dienos“ įsikūrimo, vėliau perėjau į LNK žinių tarnybą, – prisistato A. Bezekavičius. – Nuo tada, kai beveik prieš 90 metų BBC savo radijo programoje paskelbė, kad šiandien nėra jokių naujienų, laikai pasikeitė. Viskas keičiasi neįtikėtinu greičiu ir aš mėgaujuosi būdamas to sūkuryje bei galėdamas apie tai pranešti visuomenei. Dar geriau, kai tai galiu daryti su visa LNK žinių tarnybos komanda, dėl kurių esu įsitikinęs – darbas žiniose ir jiems, ir man yra pašaukimas“.

LNK žinių tarnybos vadovė Ligita Krisiūnaitė džiaugiasi pagausėjusia vedėjų komanda: „Kaip sakoma, kuo daugiau galvų, tuo daugiau proto. O jei rimčiau, dueto vedamos žinios bus laisvesnės, su vedėjų komentarais, tarpusavio replikomis, žiniose bus daugiau tempo ir dinamikos. Džiugu, kad nauji vedėjai – iš žinių tarnybos komandos, mūsų ilgamečiai žurnalistai. Smagu, kad mūsų žmonės gali dirbti įvairiose pozicijose, žurnalistai ne tik gali rengti žinias, bet ir jas vesti“.

Prasidedant naujajam LNK sezonui „Aistra nugalėti“, žinių vedėja Lina Kairytė pasakoja apie savo aistrą kovoti. Žurnalistė neabejoja - didžiausia jos pergalė laukia ateityje. Tačiau iki šiol savo svariausiu pasiekimu Lina vadina laimėtą viešai skelbtą televizijos konkursą žinių vedėjos pareigoms užimti.

Anot Linos, įsidarbinti televizijoje nėra lengva – turi atsidurti tinkamu metu tinkamoje vietoje, todėl šį vieną retų, viešai skelbtų konkursų laimėjusi žinių vedėja pelnytai turi kuo didžiuotis. „Jau ketverius metus dirbu labai dinamišką, mėgstamą ir mylimą darbą, - džiaugiasi L. Kairytė, - mane visuomet domino rimtoji žurnalistika“.

Pasak jos, mylimas darbas sukuria pusę, o gal ir daugiau asmeninės laimės, o kažko atsisakyti vardan to jai netenka. „Pagal dabartinį grafiką prarandu kas antrą savaitgalį, tenka dirbti per šventes... Žinojau, kas manęs laukia. Norėjau čia dirbti, savo darbą mėgstu ir, jei reikėtų, galėčiau ir dar kažko atsižadėti“, - užtikrintai kalba žinių vedėja.

Prakalbus apie konkurenciją, L. Kairytė neslepia – posakis, jog svarbu dalyvauti, o ne laimėti jai visiškai netinka. Pralaimėjimus ji priima skaudžiai: „Jeigu jau kur nors dalyvauju – privalau sau įrodyti, kad galiu nugalėti“, - sako ji. Linos kovotojos bruožai atsiskleidžia ir jai žaidžiant tenisą. „Tenisas – mano aistra. Žaisdama galiu kovoti už save, išsikrauti, visa tai padeda ir kitose gyvenimo srityse“.

Visgi, kaip save Lina įsivaizduoja po 10 metų, ji neatskleidžia: „Turiu planų, strateguoju, tačiau savo strategijų juk niekas neatskleidžia. Visgi, jei atrandi savo sritį, turi judėti kryptingai, blaškytis, ypač profesinėje srityje, nėra gerai. Galiausiai pozicionuoji save, kaip visų galų meistrą, bet kažin, ar geras ir vertinamas meistras esi “.