Burtai lėmė, kad Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) merginų rinktinė, vadovaujama Tado Stankevičiaus, Europos čempionatą, vyksiantį rugpjūčio 17-25 dienomis Kaune, pradės D grupėje kartu su Vokietijos, Danijos ir Rusijos komandomis.

18-mečių merginų rinktinė, treniruojama Daliaus Ubarto, Europos B diviziono kovas, kurios vyks rugpjūčio 3-12 dienomis Austrijoje, pradės B grupėje su bendraamžėmis iš Albanijos, Šveicarijos, Bulgarijos, Izraelio ir Graikijos.

Lino Šalkaus vadovaujama 20-mečių merginų rinktinė liepos 7-17 dienomis Rumunijoje vyksiančiame Europos B diviziono čempionate žais A grupėje su Didžiosios Britanijos, Izraelio, Graikijos, Ukrainos ir Rumunijos atstovėmis.

16-mečių vaikinų rinktinė, treniruojama Tomo Purlio, Europos čempionato rungtynes žais Serbijoje rugpjūčio 10-18 dienomis. Lietuviai pateko į A grupę su Slovėnijos, Juodkalnijos ir Izraelio rinktinėmis.

18-mečių vaikinų rinktinė, vadovaujama Gedimino Petrausko, Europos čempionatą, kuris liepos 28 - rugpjūčio 5 dienomis vyks Latvijoje, pradės D grupėje. Į ją taip pat pateko Didžiosios Britanijos, Juodkalnijos ir Serbijos komandos.

20-mečių vaikinų rinktinė, kurią treniruoja Gintaras Krapikas, pateko į Europos čempionato A grupę kartu su bendraamžiais iš Didžiosios Britanijos, Juodkalnijos ir Turkijos. Turnyras vyks liepos 16-24 dienomis Vokietijoje.

Lino Šalkaus treniruojamas klubas sukirto rankomis su 25 metų amerikiete Jacinda Mayers-Sanders.

188 cm vidurio puolėja šį sezoną vilkėjo Eskišechiro „Anadolu Universitesi“ marškinėlius ir rungtyniavo antroje Turkijos lygoje.

Per devynis susitikimus J.Mayers-Sanders aikštelėje vidutiniškai praleisdavo po 31 minutę, pelnydavo po 14,6 taško, atkovodavo po 7 kamuolius bei rinkdavo 11,6 naudingumo balų.

Floridoje gimusi krepšininkė prieš išvykdama į Turkiją mokėsi ir rungtyniavo Arkanzaso universitete, kur gynė „Golden Suns“ ekipos garbę. NCAA antrajame divizione J.Mayers-Sanders demonstravo stabilius rezultatus rinkdama 11,5 taško bei sugriebdama po 7,2 kamuolio per susitikimą.

„Hoptrans-Sirenoms“ pastiprinimo prireikė, kuomet komanda po Naujųjų metų išsiskyrė su vidurio puolėja amerikiete Victoria Jarosz.

Garliaviškių gretose J.Mayers-Sanders debiutuos jau penktadienį, kuomet LMKL „Hoptrans-Sirenos“ sostinėje susitiks su Vilniaus „Kibirkšties“ ekipa.

Besiruošiant Europos taurės susitikimui didžiausias Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionių galvos skausmas – persekiojančios traumos. Šį kartą „Hoptrans-Sirenoms“ padėti vis dar negalės Dalia Belickaitė ir Kornelija Balčiūnaitė. D.Belickaitei po medicininių tyrimų buvo nustatytas stresinis lūžis, o K.Balčiūnaitei – raumens įtrūkimas. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek laiko žaidėjos turės praleisti be krepšinio.

Džiugi žinia garliaviškėms, jog ant parketo jau yra sugrįžusi viena pagrindinių komandos įžaidėjų Gabrielė Gutkauskaitė, kuri jau žaidė praėjusiame Europos taurės mače bei LMKL prieš Šiaulių „Šiaulių-Universiteto“ ekipą.

„Kol kas Gabrielės forma tikrai nėra ideali ir iki idealumo dar reikia nemažai laiko“, – dabartinį G.Gutkauskaitės pasirengimą komentavo „Hoptrans-Sirenų“ vyr. treneris Linas Šalkus.

Visgi prieš susitikimą L.Šalkus džiaugėsi komandos naujokės iš Baltarusijos Volhos Ziuzkovos žaidimu, iš kurios, pasak stratego, verta pasimokyti ir kitoms komandos žaidėjoms.

„Mūsų komandos naujokės žaidimą vertinu 120 procentų. Kad kitos žaidėjos nors 70 procentų rungtyniautų tiek, kiek rungtyniauja V.Ziuzkova, tai žaidimas būtų visai kitoks. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko į savo komandą pasikviesti tokią legionierę, tikrai neprašovėme pro šalį. Ji puikiai vadovauja komandai ir rengia atakas, labai džiaugiuosi šia krepšininke“, – pagyrų baltarusei negailėjo L.Šalkus.

Prieš Europos taurės susitikimą „Hoptrans-Sirenos“ netikėtai LMKL suklupo prieš „Šiaulių-Universiteto“ krepšininkes, tačiau strategas vylėsi, kad jo auklėtinės sugebės susitvarkyti su psichologija ir nenuleis galvos.

„Kai pralaimi vienas, antras, trečias rungtynes, tikrai pradedi galvoti, kad galbūt esi nieko vertas. Bet kartais koją pakiša paprasti dalykai. Europos taurės mače Vengrijoje pralaimėjome 8 taškais, tačiau nepataikėme 17 baudų metimų, Šiauliuose taip pat prametėme 8 baudos metimus – tai jau yra psichologija. Per treniruotes įmetame 9 baudas iš 10, o per rungtynes pataikymas yra tragiškas.

Žaidėjos turi persilaužti. Niekas nepasikeitė po praėjusio sezono – treneriai liko tie patys, žaidimo filosofija ta pati, treniravimo sistemos – taip pat. Pasikeitė tik kai kurios žaidėjos“, – mintimis dalinosi treneris.

Europos taurės turnyre „Hoptrans-Sirenoms“ liko sužaisti du susitikimus. Šį vakarą prieš „Maccabi Bnot“ komandą, o kitą savaitę garliaviškių dar lauks išbandymas Rusijoje prieš Maskvos srities „Spartak“ ekipą. L.Šalkus tikisi, kad jo auklėtinėms dar pavyks pasižymėti pergalėmis ir taip pagerinti savo nuotaiką bei įgauti daugiau pasitikėjimo.

„Tikrai norisi dar iškovoti pergalę. Sakiau merginoms, juk jūs nesate tokios beviltiškos. Pirmą kartą rungtyniaujame tokio lygio turnyre, tačiau tikrai nepralošiame tragiškais skirtumais. Reikia suprasti, kad mes žaidžiame prieš elitines komandas, kurių biudžetai yra ženkliai didesni ir mums sunku su tokiais klubais konkuruoti.

Sakiau merginoms, kad nėra ko bijoti: jei pralaimėsime – niekas nepasmerks, bet jei laimėsime – gal bent kam nors pagadinsime turnyrinę lentelę. Reikia tik žaisti, čia jokios baimės neturi būti. Labai norėčiau laimėti, nes mums tai būtų labai svarbu psichologiškai ir patirtis būtų dar didesnė, nors ir dabar ji yra neįkainojama“, – teigė „Hoptrans-Sirenų“ treneris L.Šalkus.

Rungtynės Garliavos sporto centre šį vakarą prasidės 19.30 val. Įėjimas – nemokamas.

Su vyriausiuoju treneriu Linu Šalkumi Kauno rajono klubas sutartį pratęsė dar vasaros viduryje.

41-erių metų treneris prie vyr. „Hoptrans-Sirenų“ trenerio L. Šalkaus prisijungė praėjusio sezono viduryje prieš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) moterų taurės finalo ketvertą, kuriame Kauno rajono klubas pasipuošė bronzos medaliais.

„Esame patenkinti trenerio darbu ir jo pagalba Linui Šalkui, todėl džiaugiamės, kad jis ir toliau liks mūsų klube. Jis turi ilgametės patirties moterų krepšinyje, o kitą sezoną rungtyniaujant ir Europos taurės turnyre, bus itin naudingas“, – pranešime cituojama „Hoptrans-Sirenų“ direktorė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė.

„Hoptrans-Sirenos“ šį tarpsezonį jau pratęsė sutartį su puolėja Gintare Jasiunskaite, galiojančias sutartis su klubu turi bei kitą sezoną taip pat rungtyniaus gynėjos Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė ir Rasa Knyzaitė, puolėja Karolina Ambotaitė bei vidurio puolėja Livija Sakevičiutė.

Taip pat buvo pasirašyti kontraktai su gynėja Dalia Belickaite, įžaidėja Gabriele Gutkauskaite bei puolėja Egle Tarasevičiūte.

2016–2017 metų sezone Kauno rajono klubas rungtyniaus ne tik LMKL, bet iškovojęs šalies čempionių titulą jėgas išbandys ir Europos taurės turnyre.

Pusantro dešimtmečio Vilniaus "Sakalų" klube dirbęs panevėžietis su sostinės krepšininkais 1999-aisiais laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzą. Kuris medalis – bronzos su vyrais ar aukso su moterimis – brangesnis, L.Šalkus atsakė nedvejodamas: "Abu brangūs. Anas, kad pirmasis, o dabartinis – kad auksinis. Vis dėlto pirmoji vieta – viršūnė. Juo labiau kad viską pasiekėme savo jėgomis. Laimėjome ne Eurolygą, tačiau nuveikėme išties daug."

– Treneri, kaip šventėte pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate? – paklausėme "Hoptrans-Sirenų" stratego.

– Neužsibuvome užstalėse... Po paskutinių finalo rungtynių pavakarieniavome restorane su rėmėjais. Dar kitur pasėdėjome iki penktos ryto (juokiasi – aut. past.). Dar kažkodėl sunku patikėti tuo, ką pasiekėme. Nežinau, kada patikėsime.

– Iki šiol pripažindavote, kad netikite aukštesnėmis jėgomis...

– Išties aukščiausiomis jėgomis nesivadovauju. Labiau tikiu kasdieniu darbu. Bet po tokio sezono… Juk buvo ir sunkių momentų. Per reguliarųjį sezoną visoms pirmaujančioms komandoms pralaimėjome sausai – po 0:4. Atrodė, jokių šansų. O paskui viskas apsivertė aukštyn kojomis.

– Kada patikėjote, kad jūsų komanda gali nuversti aukštus LMKL kalnus?

– Per Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyrą. Tada po mūsų laimėtos bronzos pasakiau: iššovėme, kai labiausiai reikėjo. Tai pasikartojo ir LMKL čempionate. Pusfinalyje ir finale buvome tiesiog geresnės nei mūsų varžovės. Galėjome į finalą prasprūsti įveikę "Uteną" pusfinalyje 2:1, o paskui kaip nors tikėtis galutinės pergalės. Tačiau mes uteniškėms nesuteikėme jokių šansų, o ir finale net neprireikė visų rungtynių. Vadinasi, mūsų sėkmė nebuvo atsitiktinė.

– "Hoptrans-Sirenos" išsiskyrė kovingumu, buvo aršesnės net už grėsmingiausias varžoves. Kaip pavykdavo taip nuteikti, motyvuoti auklėtines: aštriais žodžiais, komplimentais ar dar kažkuo?

– Dažniausiai išsiversdavome be keiksmažodžių. Būdavo, kad vienai velnių duodu, kitą sugėdinu, klausiu: kodėl tu nemetei į krepšį turėdama gerą poziciją? Žaidėjos savo charakteriu skiriasi, kai kurias reikia paraginti, kitas – aprėkti, užgauti ambicijas. Tada, žiūrėk, taip apsigina, kad net pačios stebisi. Buvo rungtynių, kai man atsibodo šūkauti. Tariau žaidėjoms: nieko nebesakysiu, nekelsiu balso. Bet po to jos pačios paprašė: treneri, niekas nepavyksta, gal jūs vis dėlto parėkaukit.

– Tačiau taip kolektyvą galima ne tik sulipdyti, bet ir išardyti, susipykti su krepšininkėmis.

– Merginos supranta, kad mano emocijos – ne šiaip sau. Nerėkiu vien dėl to, kad rėkčiau. Noriu akcentuoti svarbius dalykus, išreikalauti, parodyti klaidas, kad nebekartotų. Aš joms ir vaizdo įrašus parodau, išsiaiškiname, kas buvo gerai, kas – ne, o prireikus atsiprašau. Matau, kad jos kartais užpyksta, bet apsisukusios ima ir įrodo, kad gali padaryti taip, kaip reikia.

– Komandos lyderių Santos Okockytės, Rasos Žemantauskaitės-Matlašaitienės ar Kornelijos Balčiūnaitės patikimas žaidimas lemiamais etapais jūsų turbūt nenustebino. O kurios krepšininkės pusfinalyje ir finale tapo maloniu atradimu?

– Visų indėlis – svarus. Štai Ieva Prėskienytė. Su ja labai daug kalbėjomės ir velnių ji gaudavo. Tačiau kokia ji atėjo į komandą ir kuo tapo? Ieva grįžo į krepšinį po sunkios traumos, dirbo papildomai, klausdavo, ar laisvą dieną gali ateiti į salę pamėtyti. Bendras mūsų darbas subrandino ir rezultatą. Kaip ji žaidė finale! Ir Monika Petrauskaitė, ir Gintarė Jasiunskaitė gerai pasirodė. Vis tikiuosi daugiau iš Akvilės Baronėnaitės, nes ji turi rezervų. Rasa Knyzaitė – super, ji mums laimėjo LKF taurės turnyro bronzą. Va, tuoj išvardysiu visas savo sirenas. Nes visos jos man – šauniausios, geriausios ir gražiausios.

– Iš šalies žiūrint atrodė, kad jūsų sirenos varžoves pranoko ir fiziniu parengtumu – buvo staigesnės, stipresnės. Kaip pavyko pasiekti tokią kovinę formą?

– Reikia padėkoti fizinio rengimo treneriui Mariui Vadeikiui. Prieš sezoną pasakiau, kad į fizinio rengimo reikalus nesikišiu – kas bus, jei Šalkus ir treniruos, ir tvarstys ar masažuos? Tačiau su Mariumi tardavomės, ką pakeisti, jei komanda vos pabėga ar trūksta ištvermės. Jis sugalvodavo, ką ir kaip koreguoti. Rengdamiesi sezonui atlikome testus, pamatėme, kuri krepšininkė per atostogas gulėjo paplūdimyje, o kuri jau atvyko į komandą pasirengusi. Artėjant lemiamų varžybų etapui testus pakartojome. Jie buvo labai geri, kai kurių žaidėjų duomenys net baugino. Tada jau aiškiai supratome, kad gali pavykti kažkas gero. Dar prisidėjo ir ramesnė reguliariojo sezono pabaiga, kai iš anksto užsitikrinome 4-ąją poziciją ir galėjome spręsti savo užduotis, modeliuoti žaidybines situacijas. Taip žingsnis po žingsnio sklandžiai pasirengėme atkrintamosioms varžyboms.

– Kauno rajone dirbate bene šeštus metus. Ar jūs, panevėžietis, daugybę metų gyvenęs Vilniuje, Garliavoje jaučiatės savas?

– Aš treneris. Kur tėvynė pašaukia, ten ir einu. Vis dėlto čia – jau išskirtinė vieta. Tiek draugų, pažįstamų, darbas… Esu sėslus žmogus. Vilniaus "Sakalų" klube dirbau penkiolika metų. Dėl papildomo 100 eurų nemetu to, ką pradėjau, ir nebėgu kitur. Tai pasiteisina. Stebiu, kaip žaidėjos auga mano akyse, pasiekia naują, aukštesnį lygį. Toks ir turi būti trenerio gyvenimas.

– Užsiminėte apie vyrų krepšinį. Ar labai skiriasi darbas su vyrų ir moterų komandomis?

– Su vyrais lengviau. Vyrams pasakai, ką daryti, jie ir vykdo. Moterims reikia paaiškinti ne tik kaip, bet ir kodėl. Ir ne po vieną kartą. Jos mėgsta klausinėti. Reikia daugiau kantrybės. Nesakau, kad moterų krepšinis toks pat dinamiškas kaip vyrų – jis švelnesnis, lėtesnis, tačiau savo žavesio turi. Iki šiol esu dėkingas buvusiam Lietuvos rinktinės treneriui Algirdui Paulauskui. Pamenu, kai po vyrų krepšinio ėmiau dirbti jo asistentu. Vaikščiojau susigūžęs, nežinojau, iš kurio šono prieiti prie žaidėjos, kaip jai paaiškinti, kaip tai padaryti griežtai, bet neįžeidžiant. Teko daug ko mokytis iš naujo.

– Kaip elgsitės, jei po auksinio LMKL sezono sulauksite LKL klubo kvietimo?

– Mane jau kvietė, netgi labai patraukliomis sąlygomis. Tačiau tada buvo sezono vidurys, o aš buvau pažadėjęs Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, rėmėjams, kad savo darbą atliksiu iki galo. Tad tąsyk, prieš kelerius metus, kvietimo atsisakiau. Žinoma, ateina laikas, kai reikia pagalvoti ir apie pinigus, juk trenerio karjera ne amžina, reikia ir užsidirbti. Tačiau pinigai nėra svarbiausia. Man patinka Garliavoje. Čia galiu galvoti tik apie trenerio darbą, o ne apie tai, kad baigiasi salės nuoma ar dar kažką. Sudarytos visos sąlygos tobulėti. Kauno rajono vadovybė, kaip ir mūsų rėmėja "Hoptrans" bendrovė, pati veža ir mus vežasi į sporto aukštumas.

– Naujo trenerio reikia ir Lietuvos moterų rinktinei.

– Gal palikime šią temą nuošaly. Nemėgstu intrigų. Buvo visokių niuansų ir "Sakalų" klube, bet namų neprisistačiau, nieko nepagrobiau, visiems galiu drąsiai žiūrėti į akis. Niekuomet nesiveržiau ten, kur nesu laukiamas. Ko? Garbės? Ačiū, jos man nereikia. Aš ne iš tų, kurie sau kabinasi visus laurus. Lietuvos krepšinio federacijoje – nekvaili žmonės. Jie nuspręs, kokio trenerio reikia šalies rinktinei.

– Ar jau suplanavote, kaip praleisite atostogas – su meškere rankoje ar egzotiškame paplūdimyje?

– Nesu nei užkietėjęs žvejys, nei paplūdimių mėgėjas. Kita vertus, neseniai su broliu įžuvinome kūdrą, gal joje ir įmerksiu meškerę. O drybsoti prie vandens – ne man. Nemėgstu pasyvaus poilsio.

Lygos direktorė Audra Ginelevičienė dėkojo komandų vadovams, rėmėjams ir ilgą laiką su moterų krepšiniu esantiems asmenims.

„Džiugu, kad šiandien yra žmonių, kurie prisidėjo prie LMKL. Galiu pasidžiaugti, kad LMKL žaidžia 33 rinktinių narės ir turime 7 nuostabias komandas. Įdomu tai, kad pirmą kartą ketvirtąją vietą reguliariajame sezone užėmusi ekipa tapo čempione. Labai norėčiau padėkoti klubų vadovams, žaidėjoms, treneriams. Ačiū rėmėjams ir žiniasklaidai, kuri šį sezoną itin daug rašė apie moterų krepšinį“, – dėkojo lygos vadovė.

Marijampolės meras Vidmantas Brazys ir ilgametis Klaipėdos „Fortūnos“ rėmėjas Virginijus Jurgelevičius buvo pasveikinti jubiliejaus proga ir jiems buvo įteiktos atminimo dovanos.

Ant scenos pasirodė ilgametė LMKL žaidėja Rima Valentienė ir Vilniaus „Kibirkšties“ vyr. trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Jos įteikė dovanas LKF generaliniam sekretoriui Mindaugui Špokui. Taip pat apdovanoti buvo ilgamečiai LMKL rėmėjai bei partneriai.

„Šis sezonas padovanojo labai daug puikių emocijų. Labai patiko finalai, o labiausiai nustebino žiūrovų gausa. Juos priviliojo didelė intriga. Visos žaidėjos norėjo laimėti, bet nugalėjo tos, kurių širdys buvo didesnės“, – sakė M.Špokas.

Rezultatyviausios žaidėjos laurai atiteko įžaidėjai Santai Okockytei. Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ gretose žaidusi atakų organizatorę per mačą vidutiniškai įmesdavo 18,4 taško. Apdovanojimą krepšininkei įteikė žurnalistas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas Edvardas Žičkus.

„Kai man paskambino Audra ir paklausė, ar galiu įteikti apdovanojimą, pagaliau, jog nelabai ką turiu bendro su krepšiniu. Tačiau tada prisiminiau, jog prieš 15 metų norėjau patekti į televiziją ir paskambinau Vidui Mačiuliui bei pasiteiravau, ar jam nereikia žmogaus. Tuomet jis man suteikė šansą. Neseniai susitikome ir Vidas man parodė senus kadrus“, – karjeros pradžią prisiminė E.Žičkus.

Tuoj pat S.Okockytei buvo įteiktas ir kitas prizas – ji tapo daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusi krepšininkė. Jos vidurkis siekė 4,1 tikslaus perdavimo per susitikimą.

„Džiaugiuosi, kad priėmiau teisingą sprendimą pasirinkti „Hoptrans-Sirenų“ komandą. Ačiū jums, panelės, nes jeigu ne jūs, aš čia nestovėčiau“, – dėkojo S.Okockytė.

Klaipėdos „Fortūnos“ vidurio puolėja Justina Matuzonytė tapo geriausia sezono kovotoja dėl atšokusių kamuolių.  21-erių 195 cm ūgio žaidėjos vidurkis siekė 8,3 taško, o geriausią asmeninį rezultatą jį pasiekė, kai per susitikimą sugriebė 17 kamuolių. Aukštaūgei apdovanojimą įteikė Lietuvos vyrų rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.

Geriausia jaunąja krepšininke (iki 20 metų) antrus metus iš eilės tapo Vilniaus „Kibirkšties“ atstovė – pernai prizas atiteko Laurai Juškaitei, o šiemet jį puikiu žaidimu užsitarnavo Daugilė Šarauskaitė.  Vidurio puolėja buvo viena geriausių kovotojų dėl atšokusių kamuolių, neturėjo lygių blokuotų metimų kategorijoje ir buvo trečia pagal efektyvumą visoje lygoje. Krepšininkei prizą įteikė Seule olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas Valdemaras Chomičius.

Pirmą kartą LMKL rinko ir didžiausią pažangą padariusią krepšininkę – ja tapo „Fortūnos“ atstovė Kristė Druskytė. 23-ejų kaunietė šį sezoną savo visus rodiklius padvigubino ir už tai jai atiteko apdovanojimas, kurį įteikė nuostabaus balso savininkė Ieva Zasimauskaitė. Atlikėja žiūrovus nudžiugino Eurovizijos atrankoje skambėjusia daina „Life (Not That Beautiful)”.

„Liūdna, kad mūsų komanda neiškovojo medalių, bet smagu, kad bent jau aš buvau įvertinti. Ačiū treneriui, kuris šį sezoną manim pasitikėjo“, – kalbėjo K.Druskytė.

Ant scenos buvo pakviestas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Būtent Kaunas visada ištiesia pagalbos ranką klubams ir šiame mieste yra užaugusi ne viena Lietuvą garsinanti krepšininkė.

„Beprotiškai pavyzdžiu Kauno rajono merui. Pavydžiu ir kitiems merams bei visai Lietuvos moterų lygai“, – rėžė V.Matijošaitis.

Septintus metus iš eilės daugiausiai kamuolių perėmusia krepšininke tapo „Hoptrans-Sirenų“ kapitonė ir tikras kovingumo pavyzdys Kornelija Balčiūnaitė. Aukštaūgė perimdavo 3,8 kamuolio, o šį sezoną dar ir pagerino visų laikų LMKL rekordą, kai per vienerias rungtynes „pavogė“ net 12 kamuolių. Krepšininkė apdovanojimą atsiėmė iš vieno populiariausių Lietuvos atlikėjo, prodiuserio ir kompozitoriaus Lino Adomaičio rankų.

„Krepšinis ir muzika yra neatsiejami dalykai, kadangi tai yra jausmai bei aistra. Jūs, krepšininkės, darote krepšinį gražų“, – lygino L.Adomaitis.

Naudingiausiai LMKL žaidėjai prizą įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė. Geriausia 22-ojo sezono žaidėja paskelbta Marijampolės „Sūduvos“ lyderė Iveta Šalkauskė. Aukštaūgė tris kartus tapo mėnesio žaidėja, o jos efektyvumo vidurkis siekė net 19,5 balų.

„Kiekvieną kartą žiūrėdama į krepšininkes aš džiaugiuosi, jog vyrų krepšinis yra tiesiog vyrų krepšinis. Džiaugiuosi, kad turime tokią kaip Audrutė. Labai didžiuojuosi šiomis merginomis“, – susižavėjimo neslėpė LTOK vadovė.

„Šis apdovanojimas yra ne tai, ko norėjau, bet sveikinu „Sirenas“ ir visas krepšininkes. Linkiu visoms žinoti, jog yra ne tik sezonas, bet ir vasara, todėl nešvaistykite laiko veltui“, – patarė I.Šalkauskė.

Geriausios statistinėse kategorijose pripažintos krepšininkės po įtempto sezono galės atsipalaiduoti „Eglės+“ sanatorijoje Druskininkuose. Visoms rezultatyviausioms žaidėjoms šią dovaną įteikė sanatorijos rinkodaros direktorius Edgaras Briedis.

Netrukus ant scenos buvo pakviesti visų septynių LMKL klubų direktoriai, kuriems buvo padėta už įdėtą darbą, o E.Briedis įteikė savaitgalius „Eglės+“ sanatorijoje jiems ir jų šeimos nariams.

Renginys kulminaciją pasiekė, kai buvo apdovanojamos šio sezono komandos, iškovojusius medalius. Pirmosios ant scenos kopė bronzą laimėjusios „Kibirkšties“ krepšininkė. Jos mažajame finale 3:0 nepaliko šansų „Utenai“.

Trečius metus iš eilės ant antrojo apdovanojimo pakylos laiptelio lipo Marijampolės „Sūduvos“ ekipa, kuriai buvo įteikti sidabro medaliai.

LMKL klubo vadovai išrinko geriausią šio sezono trenerį. Juo tapo čempionėms „Hoptrans-Sirenoms“ dirigavęs Linas Šalkus. Prizą strategui įteikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.  

„Aš visą sezoną jau kalbėjau. Šis asmeninis prizas man smagus, bet be komandos jo nebūtų. Noriu padėti merginoms ir pasidžiaugti pirma vieta“, – nedaugžodžiavo geriausias specialistas.

Skambant audringoms ovacijoms į sceną žengė savo žaidimu abejingų nepalikusios „Hoptrans-Sirenos“, kurios į ceremoniją atvyko prašmatniu limuzinu. Kornelija Balčiūnaitė į viršų iškėlė čempionių taurę ir salėje suskambo audringi aplodismentai bei pabiro konfeti, taip simbolizuodama sezono pabaigą.

Vakaro svečius linksmino šokių kolektyvas „Vėtra“, I.Zasimauskaitė, o viską vainikavo Ryčio Cicino koncertas.

Ketvirtajame serijos mače Lino Šalkaus auklėtinės 58:39 nugalėjo marijampolietes ir pirmą kartą istorijoje tapo LMKL čempionėmis.

Po pergalės čempionių vyr. treneris Šalkus tikino, kad prieš savo auklėtines gali tik nulenkti galvą ir padėkoti.

„Jos geriausios pas mane! Tegul niekas nepyksta, bet mes šiais metais geriausi. Aš be galo laimingas turėdamas tokią komandą. Buvo visokių nesklandumų, visokių negandų, bet ką jos padarė pusfinalyje ir finale... Galiu tik galvą nulenkti ir pasakyti ačiū“, – džiaugsmo neslėpė „Hoptrans-Sirenų“ strategas.

Šalkus neslėpė, kad meistriškumu jo auklėtines pranoko varžovės tiek pusfinalyje, tiek ir finale, tačiau kovingumas buvo raktas į pergales. Šis titulas treneriui tapo geriausia dovana jubiliejaus proga.

„Ne visada viskas pavyko, bet šiandien reikia pasakyti, kad valia, ryžtas, kovingumas nugalėjo. Ne meistriškumas nugalėjo. Meistriškumo tiek pas „Uteną“, tiek pas „Sūduvą“ yra daugiau. Ką merginos išdarinėjo jūs matėte, kaip gynėsi. Aš joms sakiau: man galite dovaną jubiliejaus proga įteikti – padovanojo, didžiuojuosi ir džiaugiuosi“, – po triumfo kalbėjo Šalkus.

Naujajam sezonui besiruošiančios Kauno rajono „Hoptrans-Sirenos“ toliau rikiuoja savo gretas. Kauno klubas pratęsė sutartį su 34 metų puolėja Kornelija Balčiūnaite.

Tai bus ketvirtasis K.Balčiūnaitės sezonas „Hoptrans-Sirenų“ gretose ir jau vienuoliktasis sezonas žaidžiant Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL).

Patyrusi žaidėja ir toliau ekipoje užims svarbias pareigas – antrus metus iš eilės komandos draugės K.Balčiūnaitę išrinko kapitone.

Praėjusį sezoną 177 cm puolėja buvo viena naudingiausių savo ekipoje ir vidutiniškai per susitikimą pelnydavo 10,2 taško, sugriebdavo 9,9 kamuolio, atlikdavo 3,6 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo po 18,5 naudingumo balų.

Geriausią savo praėjusio sezono pasirodymą „Hoptrans-Sirenų“ krepšininkė surengė mače prieš „Šiaulių-Universiteto“ klubą. Beveik 38 minutes ant parketo praleidusi puolėja tą kartą pelnė 18 taškų, atkovojo net 16 atšokusių kamuolių, 6 kartus perėmė kamuolį, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 36 naudingumo balus.

Praėjusio sezono LMKL uždarymo ceremonijoje „Hoptrans-Sirenų“ puolėja antrus metus iš eilės atsiėmė apdovanojimą, kaip daugiausiai lygoje perėmusi kamuolių krepšininkė. K.Balčiūnaitė taip pat du kartus buvo apdovanota kaip daugiausiai kamuolių atkovojusi LMKL žaidėja.

Kitą sezoną „Hoptrans-Sirenos“ rungtyniaus ne tik LMKL bet ir Baltijos moterų krepšinio lygoje (BWBL).

Sutartis su klubu jau turi Akvilė Baronėnaitė, Gintarė Jasiunskaitė, Erika Liutkutė, Ieva Prėskienytė, Monika Petrauskaitė, Rasa Knyzaitė, Karolina Ambotaitė, Livija Sakevičiūtė ir Karolina Visockaitė. Ekipai ir toliau vadovaus treneris Linas Šalkus.

"Atostogauju. Ar egzotiškai? Pakankamai. Ukmergės rajone", – kvatojo krepšinio treneris Linas Šalkus.

48-erių metų strategas, baigęs jau ketvirtą sezoną prie Kauno rajono "Hoptrans-Sirenų" komandos vairo, tiek įsigyveno į moterų krepšinį, kad apie save ir auklėtines nejučiomis prabilo ne vyriška gimine. "Tikrai nebuvome beviltiškos", – šiemetinius ekipos rezultatus apibūdino specialistas.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate "sirenos" šiemet nusmuko keliais laipteliais – tarp aštuonių komandų užėmė šeštą vietą. Pernai L.Šalkaus auklėtinės liko per žingsnį nuo bronzos medalių – finišavo ketvirtos. Šiemet per atkrintamąsias varžybas Kauno rajono atstovės parodė kovingą charakterį – tik po įtemptos serijos 1:2 ketvirtfinalyje nusileido Kauno "Aistėms-LSU-Paradžiui".

Emocingiausio LMKL trenerio L.Šalkaus vadovaujamos "Hoptrans-Sirenos" be trofėjų neliko. Skambiausią sezono akordą Garliavos komanda atliko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyre: vedama senbuvių Rasos Žemantauskaitės-Matlašaitienės bei Kornelijos Balčiūnaitės įveikė pajėgesnes varžoves ir laimėjo bronzos medalius.

– Treneri, kaip vertinate šį sezoną? – pasiteiravome L.Šalkaus.

– Nežinia kaip vertinti. Aš įpratęs senovine penkiabale sistema. Pagal ją rašyčiau stiprų trejetą. Jei būtume patekusios į LMKL pusfinalį, tada drąsiai – keturi. Pagal galimybes gerai pasirodėme LKF turnyre ir LMKL ketvirtfinalyje. "Aistėms" nusileidome nesausai, buvome išlyginusios serijos rezultatą.

– Ar akistatos su "aistėmis" jūsų komandai buvo principinės?

– Kažkodėl visi mūsų dvikovas vadina Kauno derbiu, bet mums tai nėra joks derbis. Mes esame rajono, jos – miesto atstovės, todėl išskirtinės konkurencijos nėra. Vis dėlto žaisti su "aistėmis" buvo sunkiau nei su kitomis varžovėmis. Visas komandas LMKL čempionate įveikėme, išskyrus pirmenybių favoritę "Uteną" ir "aistes". Kodėl kauniečių nesugebėjome nugalėti – nesuprantu. Galbūt tai lėmė psichologiniai dalykai, kažkokia baimė. Dauguma mūsų krepšininkių pernai buvo atsarginės, o šiemet jau turėjo griežti pirmaisiais smuikais. Galbūt kai kurioms pritrūko patirties.

– Turbūt atsiliepė ikisezoniniai nuostoliai?

– Dvi pagrindinės pernykštės žaidėjos Santa Okockytė ir Iveta Šalkauskė perėjo į Marijampolės "Sūduvą", Eglė Tarasevičiūtė persikėlė į "Uteną". Kai kurios norėjo žaisti Europos taurės turnyruose, kitos – daugiau uždirbti. Tačiau net ir tokios sudėties darėme, ką galėjome. Čempionate buvo aiškūs lyderių ir autsaiderių dvejetai – "Utena" ir "Sūduva" bei Vilniaus "Jaunieji talentai" ir "Šiauliai-Universitetas". O vidutiniokės buvo apylygės. Ne veltui nuo trečios iki šeštos vietos komandas skyrė vos du ar trys taškeliai. Šioje loterijoje galėjome ir pakilti, ir nusiristi.

– Kodėl jūsų ekipoje neliko legionierių?

– Pats jas rinkausi ir vežiausi čionai. Sezonui prasidėjus turėjome dvi ukrainietes, Estijos rinktinės vidurio puolėją ir serbę. Tačiau nė viena jų neįsitvirtino. Neužtenka pasakoti treneriui, kokia gera buvau prieš dešimt metų. Jei nesugebi persivaryti kamuolio per aikštės vidurį – anoks tai lygis. Jei estė per rungtynes su LMKL autsaiderėmis vos kartą atkovojo kamuolį, tai daug pasako. Arba serbė: atvykusi prieš dvi savaites, prašė dar savaitės išmokti mūsų derinius. Iš patirties žinau, kad naujokas, ryte atvykęs į naują klubą, vakare jau daugmaž moka pagrindinius derinukus. Jei net to nesugeba, tada lieka tik vienas kelias – su pakeleivinga mašina dumti namo. Mano asmeninė nuomonė tokia: jeigu legionierė nėra visa galva geresnė už vietinę krepšininkę, tada protingiau pasikliauti būtent pastarąja.

– Ar, jūsų nuomone, LMKL čempionato aukso medalių likimas jau nulemtas, nors dar nežinome, kas žais finale?

– Moterų krepšinis sunkiai prognozuojamas, bet jau galiu išvardyti visas prizininkes: auksas – "Utenai", sidabras – "Sūduvai", bronza – Klaipėdos "Fortūnai". Ketvirtą vietą užims "aistės". Jei atspėsiu, pavaišinsite mane restorane (juokiasi – aut. past.).

– Kurios "Hoptrans-Sirenų" žaidėjos šį sezoną atsiskleidė?

– Pavyzdžiui, Rasa Knyzaitė. "Aistėse" ji kažkaip nepritapo, o pas mus buvo viena lyderių. O juk kalbame apie šešiolikmetę! Matyt, reikia žmogumi pasitikėti. Šiais metais svarbesniu vaidmenis atliko ir Akvilė Baronėnaitė, Gintarė Jasiunskaitė, tačiau iš jų tikiuosi daugiau, nes šios krepšininkės gali žaisti dar geriau.

– Jūs daugiau nei dešimtmetį dirbote vyrų krepšinyje – treniravote Vilniaus "Sakalų", Palangos, Marijampolės komandas. Ar jau apsipratote moterų krepšinyje, ar nepasiilgstate LKL kovų?

– Vladas Garastas yra pasakęs: vyrų ir moterų krepšinio taisyklės tos pat, tik kamuolys skirtingo dydžio. Aš – žodžio žmogus. "Sakalų" klube treneriu be pertraukų dirbau penkiolika metų. Nežinau kito tokio LKL ilgaamžio. Per tą laiką drauge su kolegomis išugdėme nemažai žinomų žaidėjų, pasiekėme svarių pergalių. Su "sirenomis" turiu dar metus galiosiančią sutartį ir neketinu nieko keisti. Nebent pakviestų Bruklino "Nets" ar kuris kitas NBA klubas (juokiasi – aut. past.). Kita vertus, moterų krepšinyje man, kaip impulsyviam žmogui, per mažai greičio, dinamikos. Vyrų krepšinis greitesnis – ir sprendimai, ir kamuolio perdavimai. Tačiau ir moterų krepšinis savitai žavus. Tuo įsitikinau ir Lietuvos moterų rinktinėje dirbdamas su kolega Algirdu Paulausku, ir "Hoptrans-Sirenų" komandoje. Juolab kad pastaroji man ypač brangi, nes ją kūrėme beveik nuo nulio. Kartais juokauju: per ketverius metus moterų krepšinyje pelniau tiek medalių, kiek nelaimėjau per keliolika metų dirbdamas su vyrais.

– Šį sezoną pastebimai apsilpo ilgametė LMKL čempionė Vilniaus "Kibirkštis-VIČI", niūriai kalbama ir apie kai kurių kitų lygos komandų ateitį. Ar esate tikras, kad kitąmet "Hoptrans-Sirenos" tikrai išliks?

– Pesimistinių nuotaikų tikrai nėra. Su klubo direktore Rasa Žemantauskaite-Matlašaitiene jau aptarėme kito sezono gaires. Labai džiaugiuosi, kad Kauno rajonui vadovauja žmonės, kuriems rūpi sportas. Jaučiame jų dėmesį, todėl klubas turėtų dirbti toliau.

Linas Šalkus tapo pirmuoju LMKL lygos treneriu, vadovavusiu komandai telefonu.  Kauno r. „Hoptrans-Sirenų“ vyriausias treneris rungtynių prieš „Uteną“ išvakarėse žaidė tinklinį ir patyrė Achilo sausgyslės traumą. Skubiai atlikus operaciją, treneris vykti į Uteną nebegalėjo, tačiau tai Kauno r. komandai nesutrukdė LMKL lygoje iškovoti 14-ąją pergalę iš eilės.

Laikinai vyriausiojo trenerio pareigas perėmęs fizinio parengimo treneris Marius Vadeikis visų rungtynių metu nepaleido iš rankų mobiliojo telefono ir, ėmus strigti komandos žaidimui ar atliekant keitimus, iškart skambindavo L.Šalkui išklausyti patarimų ir sprendimus priimdavo tik po telefoninių konsultacijų.

Pasak komandos direktorės bei vienos iš rezultatyviausių komandos krepšininkių Rasos Žemantauskaitės-Matlašaitienės, laukiama, kad L.Šalkus prie komandos vairo galės grįžti svarbiausioms trečiojo turo rungtynėms prieš Vilniaus „Kibirkštį-VIČI“ jau šį penktadienį.

„Sunku pasakyti, ar ši laikina trenerio netektis neišmuš komandos iš vėžių prieš šias rungtynes. Šiuo metu komandos treniruotėms vadovauju aš. Jose dirbame pagal trenerio L.Šalkaus sudarytą planą,“ – sakė R.Žemantauskaitė-Matlašaitienė.

Tiesioginę „Hoptrans-Sirenų“ ir „Kibirkšties-VIČI“ rungtynių transliaciją penktadienį nuo 18 val. galėsite stebėti lmkl.lt ir sportotv.lt interneto svetainėse.