Kad žygis būtų ne tik smagus, bet ir prasmingas, dalyviai pirko bilietą, kuriuo parėmė gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ keturkojus gyventojus. Atsirado tokių, kurie žygyje dalyvauti negalėjo, tačiau prisidėjo nusipirkdami bilietą.

Atvykus į Smiltynę laukė įvairios rungtys šunims, vaišių stalas jų globotiniams, o norintys galėjo įsigyti ir prieglaudos atributikos, savo auka taip pat paremdami jos veiklą.

„Linksmųjų pėdučių“ vadovė Simona Šakinytė teigė, kad kiekvienas gimtadienis yra svarbus ir laukiamas. Taip pat pastebėta, kad per 11 metų pasikeitė tam tikri dalykai, tik ne pagrindinis prieglaudos tikslas.

Didžioji dalis šeimininkų atsikratydavo savo gyvūnų dėl visokiausių, protu nesuvokiamų dalykų – netgi dėl remontų, per daug plaukų ar dar kažko.

„Nepasikeitė vienintelis dalykas – mūsų tikslas kurti prieglaudą, kuri būtų kuo laimingesnė ir patogesnė gyvūnams gyventi. Anksčiau gyvūnai pas mus atvykdavo iš namų, kuriuose nebūdavo mylimi arba didžioji dalis šeimininkų atsikratydavo savo gyvūnų dėl visokiausių, protu nesuvokiamų dalykų – netgi dėl remontų, per daug plaukų ar dar kažko“, – pasakojo S. Šakinytė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu šeimininkai į prieglaudą savo keturkojus atveža tik neradę kitos išeities, pavyzdžiui, susirgę liga ir neturintys artimųjų, kurie galėtų priimti jų augintinį.

„Mes tapome kelias į geresnio gyvenimo pokyčius. Jau mažiau matoma skriaudos atvejų kačių atžvilgiu, jeigu yra lauko katės, joms pasiseka rasti namus, kuriuose jas persiauklėja ir prisijaukina. O šunys paimami nuo grandinės. Mes ir kiti žmonės turime nueiti didelius kelius, nes tų „grandininių“ šunų atiduoti nenori, jiems tas kalinys kažkodėl yra labai naudingas“, – tikino pašnekovė.

Tačiau pastaruoju metu tokių istorijų mažėja. Manoma, kad žmonės tapo sąmoningesni gyvūnų atžvilgiu.

„Man tai be proto smagu. Anksčiau priimdavome nebereikalingą gyvūną ir padarydavome jį kažkam reikalingą, o dabar paimame nelaimingą ir randame namus, kuriuose jis tampa laimingas“, – teigė S. Šakinytė.

Anot S. Šakinytės, iš viso žygyje dalyvavo apie 80 žmonių, panašus ir keturkojų skaičius.

„Labai sunku pasakyti, kiek žmonių dalyvavo, nes kai kurie žygiavo kartu, kai kurie atėjo jau į šventę. Manau, kad iki 80 žmonių ir panašiai šunų. Atmetus visas išlaidas surinkome 1205 eurus, mums tai daug!“, – sakė S. Šakinytė.

Kad žygis būtų ne tik smagus, bet ir prasmingas, dalyviai pirko bilietą, kuriuo parėmė gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ keturkojus gyventojus. Atsirado tokių, kurie žygyje dalyvauti negalėjo, tačiau prisidėjo nusipirkdami bilietą.

„Jeigu žmonės nenorėjo ar negalėjo, nes gyvena toli, vis tiek galėjo įsigyti bilietą ir žygiuoti kartu su mumis mintimis. Už kiek nuperki bilietą, tiek atitenka prieglaudai“, – sakė minėtos prieglaudos vadovė Simona Šakinytė.

Už kiek nuperki bilietą, tiek atitenka prieglaudai.

Daugelis šiandien turėjusių žygiuoti neatvyko ir dėl karštų orų, kurie ne tik žmonėms, bet ir šunims yra pavojingi, gali sukelti sveikatos sutrikimų ar saulės smūgį.

Žygių į Smiltynę idėja atsirado netikėtai, prie to prisidėjo viena gyvūnų organizacija iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Prieš kelerius metus mums parašė organizacija „International Society for Animal Rights“, veikianti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie iš kiekvienos šalies ir valstijos kvietė žmones, kurie atstovautų savo šaliai darydama kažkokį renginį. Tai galėjo būti atvirų durų diena gyvūnų prieglaudoje, seminaras, o mes sugalvojome žygį“, – pasakojo minėtos prieglaudos vadovė S. Šakinytė.

Organizatorių nuotr.

Anot jos, išties smagu, kad Lietuvos vardas nuskamba darant gerus ir prasmingus darbus.

„Smagu, kad ir jiems tai labai patinka, sukelia gražią emociją, nes tema beglobio gyvūno, kaip bebūtų, yra skaudi“, – pažymėjo pašnekovė.

Visi organizuoti žygiai, tarp jų ir vykęs šiandien, praėjo gana sklandžiai, be didelių problemų ar konfliktų tarp šunų.

„Kol kas nesame turėję problemų. Turbūt dėl to, kad šunys yra mūsų globotiniai, savanorių prašome jų nepaleisti, nebent su mūsų priežiūra ir tik tada, kai nueiname prie jūros. Leidžiame šunis, kurie žinome, kaip elgiasi tarp šunų, žmonių. O kiti šunys su savo šeimininkais, jie savo šunis pažįsta, žino, kad jų šuo gali būti reaktyvus į kitus šunis, tad jų arba nepaleidžia, arba nesiveda“, – teigė S. Šakinytė.

Šiandien vykusiame žygyje iš viso dalyvavo apie 50 dalyvių ir 30 šunų, buvo surinkti 345 eurai.

Maršrutas prasidėjo ties Smiltyne ir tęsėsi iki pietinio molo, kuriame yra šunų paplūdimys. Jame keturkojai netrukdomi galėjo džiaugtis paplūdimio ir jūros malonumais, lakstyti bei žaisti.

Renginyje surinktos lėšos buvo atiduotos gyvūnų globos namams "Linksmosios pėdutės". Anot šio renginio organizatorės, "Antri namai" įkūrėjos Sandros Tamašauskienės, iš viso buvo surinkti 502 eurai.

"Esu "Linksmųjų pėdučių" savanorė. Kartą šnekant su prieglaudos vadove Simona Šakinyte šovė mintis, kad galėčiau suorganizuoti renginį, o jeigu pavyktų, visus suaukotus pinigus skirčiau tam, kad šuniukai žiemą nesušaltų. Taip ir gimė ta idėja. Renginys buvo suorganizuotas per savaitę", – sakė S. Tamašauskienė.

Ji teigė, kad atsirado daug šaunių žmonių, kurie palaikė šią idėją, neatlygintinai vedė renginį, fotografavo, prisidėjo dovanomis.

"Kadangi viskas pabrango, ateinant žiemai, įstaigai, kuri išsilaiko iš bendruomenės, tos padidėjusios išlaidos yra didelės ir skaudžios. Be viso šito, reikia ne tik apšildyti patalpas, skirtas gyvūnams, bet ir juos gydyti, atlikti operacijas ir panašiai", – pasakojo pašnekovė.

Dalyvavo: renginyje buvo apie 50 žmonių, kurie ne tik įdomiai praleido laiką, bet ir atliko gerą darbą – padėjo prieglaudos keturkojams. L. Kravčenko nuotr.

Tai buvo ne tik labdaringas, bet ir edukacinis renginys. Vyko paskaitos, kuriose buvo pristatomi pradmenys, kas būtina norint užauginti sveiką ir laimingą šunį.

Tokia informacija ir paneigti mitai ypač padėjo tiems, kurie dar neapsisprendę dėl šuns auginimo bute.

Iš minėtos gyvūnų prieglaudos atvykę keturkojai renginio metu stebino žiūrovus ramumu ir paklusnumu.

Po renginio nemažai dalyvių priėjo prie renginio organizatorių, ragino ir vėl burtis į panašius susitikimus, nes informacija – vis dar daug kam nežinoma, bet labai aktuali.

"Sulaukėme labai gražių atsiliepimų ir asmeninių žinučių. Kai kurie priėjo po renginio ir padėkojo, paskatino burti žmones ne vien tam, kad rinktų lėšas, bet ir tam, kad teiktų informaciją, kuri yra labai reikalinga. Manau, kad jei komanda sutiks, galbūt bandysime ir kitais metais", – vylėsi S. Tamašauskienė.

Ėda pats save

Pasak gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, šuo yra socialus gyvūnas, tad jo paskirtis nėra sėdėti vienoje vietoje. Keturkojams svarbiausias dalykas – žmogaus dėmesys.

Pastebima, kad voljeruose laikomi šunys dažnai apleidžiami. Šeimininkai kartais net nežino, ar šuo kuo nors sirgo. Be to, nuolatos laikant gyvūną vienoje vietoje pamažu pažeidžiama jo psichika, jis pradeda bijoti žmonių, gali tapti irzlus ar piktas.

"Jeigu gyvūnas yra labai stabilios psichikos, turbūt jam niekas nieko nepažeis. Turime 15-os metų šunį, kuris nė vieną dieną nė sekundės nebuvo paleistas nuo grandinės, bet yra nuostabus, jam tai nepakenkė. Iš to paties kiemo kitam šuniui, kuris yra jautresnis, padaryta labai didelė žala. Net ir dabar, prilietus jo nugarą ar galinę leteną, išsigąsta, urzgia. Turime ir vieną tragiškai traumuotą šunį, kuris pats save ėda", – pasakojo S.Šakinytė.

Simona Šakinytė. Vytauto Petriko nuotr.

Pasekmė – agresija

S.Šakinytė patarė pabandyti įsivaizduoti save, sėdintį metų metus tame pačiame kambaryje, matantį vieną ir tą patį vaizdą pro langą.

"Gyvūnui prasideda vidinis irzulys, jis pradeda agresyviai reaguoti į aplinką. Manau, kad tik taip "gaminami" agresyvūs gyvūnai. Tada būna atvejų, kai nusitraukia nuo grandinės ir ką nors užpuola", – kalbėjo pašnekovė.

Veterinarai, pas kuriuos atvežami šunys, pastebi ir iškart gali pasakyti, ar šuo buvo pririštas grandine. Tai atpažįstama tiek iš gyvūno elgsenos, tiek iš ligų.

"Šeimininkai, kurie laiko savo šunis prirakinę grandinėmis, kartais net nepastebi lūžusių letenų. Esame turėję ne vieną šunį, kuris atvyko į prieglaudą truputį raišas. Paklausus šeimininko kodėl, pasakė, kad toks buvo visą gyvenimą ir į tai nereikėtų kreipti dėmesio. Bet padarius tyrimus paaiškėjo, kad gyvūnui anksčiau buvo lūžusi koja ir nelygiai sugijo", – sakė S.Šakinytė.

Šuniui reikia žmogaus.

Situacija pamažu keičiasi

Anot "Linksmųjų pėdučių" vadovės, situacija miestuose sparčiai keičiasi, tačiau kaimuose – ne. Ne visi supranta, kad keturkoju būtina rūpintis.

Taip pat pastebima, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į prieglaudą, norėdami sulaukti patarimų, ką daryti kaime mirus žmogui ir norint pasiimti su juo gyvenusį šunį.

Daugeliui vis dar atrodo, kad prie grandinės pripratusio šuns neišmokys gyventi bute, bet tai – netiesa.

"Šuniui reikia žmogaus. Tai absoliučiai žmogaus sutvertas gyvūnas. Žmonės dažniausiai sako, kad butuose šunys kankinami, jiems reikia erdvės. Tačiau aš nežinau, ar yra bent vienas voljeras, didesnis už bet kokį mažą butą. Nėra. Šuniui namie nereikia vietos, jam reikia vietos lauke išsilakstyti, o namie jie miega", – kalbėjo gyvūnų prieglaudos vadovė.

Įstatymai nedraudžia

Laikyti šunis pririštus prie grandinės arba voljere Lietuvoje bent kol kas nėra uždrausta. Tai tvirtina Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas "Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo patvirtinimo".

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Klaipėdos teritorijoje šunys turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos. Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi gyvūnai negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

Vizginimas gali reikšti stresą

Tokia virtuali pagalba, pasak viešosios įstaigos "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, yra išties naudinga.

"Neseniai susidūriau su situacija, kai Klaipėdoje buvo išmesti du šunys. Jų nuotraukas į internetą žmonės kėlė kas kelias valandas. Taip dėliojo kryptį, kur šunys yra. Tad viena mergina paskambino, nuvažiavau ir juos pasiėmiau. Tai buvo išties naudinga, nes žinojau, kuria kryptimi eiti, kad juos surasčiau", – patirtimi pasidalino vadovė.

Joks šuo nenori savęs paversti benamiu.

Po nuotraukomis dažnai pasipila ir komentarai, kuriuos peržiūrėjus galima susidaryti įspūdį, kur šuo buvo matytas pastarąjį kartą.

Tačiau nepatariama šuns gelbėti patiems. Ypač nepažįstantiems šunų kūno kalbos. Vienas pavyzdžių – uodegos vizginimas, kuris gali reikšti ne tik džiaugsmą, bet ir stresą ar perspėjimą nesiartinti.

Išskyrė tris variantus

Jeigu visgi pavyksta prieiti prie šuns ar net jį laikinai priimti į savo namus, geriausia patikrinti vadinamąjį čipą, susisiekti su prieglaudomis, nusiųsti šuns nuotrauką.

S.Šakinytė pažymėjo, kad yra trys variantai, kur šuo galėtų eiti.

"Dažniausiai šuo grįžta į tą vietą, kurioje paskutinį kartą matė šeimininką, arba prie šeimininko automobilio. Šunys, kuriems pabosta laukti šeimininko, patys grįžta namo. O šiaip šuo dažniausiai nelinkęs pasimesti. Jeigu jis turi antkaklį ir atrodo kaip naminis, nepatarčiau jo imti į rankas. Geriau jau prižiūrėti, kad jam kas nors nenutiktų ar prisegus pavadėlį pasėdėti toje vietoje, kur jį radote, jeigu tik turite laiko", – patarė S.Šakinytė.

Tie, kurie laiko neturi, paprastai skambina tiesiai į prieglaudas ir praneša apie rastą šunį. Tuomet jau prieglaudoje laukiama šeimininko skambučio.

"Labai daug kreipiasi. Pasitaiko, kad šeimininkas kreipiasi anksčiau, nei šuo pas mus patenka.  Pagal nupasakojimą mes kartais visiškai nesusikalbame, kas vienam rudas, kitam gali būti pilkas", – pastebėjo pašnekovė.

Rado po pusantrų metų

S.Šakinytė taip pat prisiminė istoriją, kai šeimininkai savo šunį atrado tik po pusantrų metų.

"Vos jam atsiradus pas mus, visur apie tai paskelbėme, bet niekas jo neieškojo, nenorėjo priglausti. Po pusantrų metų atsišaukė tikrieji šeimininkai, kurie atsitiktinai pamatė nuotrauką", – kalbėjo prieglaudos vadovė.

Simona Šakinytė.

Jos teigimu, dažniausiai nuklysta vyresnio amžiaus šunys, kadangi jaunikliai turi savybę sekti, būti šalia šeimininko. Tad jeigu randate jauną šuniuką, didelė tikimybė, kad jis tiesiog išmestas.

Ūgtelėjusiems šunims pabėgimai iš namų būdingiausi, nes, pasak S.Šakinytės, jie tikrina, kiek toli gali nueiti, arba sprunka vedami instinkto.

"Aš esu tvirtai įsitikinusi, kad joks šuo nenori savęs paversti benamiu, joks šuo nuo šeimininko tyčia nebėga. Dažniau bėga medžiokliniai ar darbiniai šunys, paklusdami instinktui. Taip pat gali nusekti paskui kokį nors gyvūną, o po to nežinoti, kaip grįžti", – nurodė pašnekovė.

„Linksmosios pėdutės“ globoja apie 60 šunų ir kačių, o netrukus jų gretos dar padidės – paaiškėjo, kad į prieglaudą pateko besilaukianti kalytė.

Todėl įstaigai reikalinga bet kokia pagalba maistu, priemonėmis ar net papildomomis rankomis.

„Norėtume vieną dieną padidinti prieglaudą ir galėti priimti daugiau. Tačiau nuolat akcentuoju, kad visiems savo globotiniams stengiamės suteikti tokias gyvenimo sąlygas, kokios jos turėtų būti kiekvienoje šeimoje. Mūsų „linksmučiai“ kasdien kažką veikia, laksto, važiuoja į gyvūnams draugiškas kavines, į gamtą, prie jūros. Padedame ir priimame tuo atveju, jei galime visapusiškai pasirūpinti, o ne krauti „vieną ant kito“, – kalbėjo S. Šakinytė.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad „Linksmosios pėdutės“ turi nuostabių savanorių, kurie nori dalytis gėriu ir dėmesiu su kitais.

„Viskas eina į gerą“, – šyptelėjo veikli aktorė.

Visi, norintieji finansiškai paremti ar kitaip prisidėti prie keturkojų išlaikymo bei smagiai praleisti laiką, šeštadienį 15 val. laukiami Jūrininkų pr. 38 kieme. Vienintelis reikalavimas svečiams – meilė gyvūnams.

Pasak S. Šakinytės, „linksmučiams“ reikalingas maistas didelių veislių šunims „Brit Care“, pledai (gali būti naudoti), „Advocate“ arba „Stronghold“ lašai, popieriniai rankšluosčiai, vienkartinės pirštinės. Šios prekės prieglaudai būtinos nuolat. Tačiau geriausia dovana keturkojams – 2 proc. pajamų mokesčio parama.

Be to, balandžio 28 d. Klaipėdos vasaros estradoje vyks tradicinis „Linksmųjų pėdučių“ bėgimas, skirtas Tarptautinei šuns dienai paminėti. Tai – dar viena S. Šakinytės iniciatyva, kuria siekiama paskatinti žmonių ir gyvūnų bendrą laisvalaikį.

Mažųjų startas prasidės 11.30 val., juos prieš 200 metrų bėgimą apšildys trenerė Dovilė, o 13 val. pajudės 3 kilometrų atstumą pasirinkę dalyviai.

Šiemet bėgti panoro ir svečiai iš Suomijos.

„Kai kurie žmonės mano, kad bėgimas – didelis šuns kankinimas. Skamba juokingai, nes iš tikrųjų šuniui aktyviai išsikrauti yra didžiausia laimė, kokia tik gali būti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Išmetė į konteinerį

Klaipėdietė Ilona pasakojo prieš metus iš gyvūnų globos namų parsivežusi Kalėdų išvakarėse lauke sušalti paliktą šunytį.

"Spaudoje perskaičiau žinutę apie Kalėdų išvakarėse konteineryje rastus išbadėjusius šuniukus. Dar visai mažyčius prieš mėnesį gimusius 4 šuniukus kažkas įmetė į konteinerį ir be sąžinės graužaties paliko mirti. Tądien lauke spigino 20 laipsnių šaltis. Sušalusius ir išsekusius gyvūnus rado ir į gyvūnų globos namus nuvežė praeiviai", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė nedelsdama susisiekė su globos namų darbuotojais ir vieną šuniuką parsivežė namo.

"Negalėjau atsistebėti žmonių žiaurumu. Kaip galima taip beširdiškai elgtis? Gyvūnai jaučia šaltį, alkį, skausmą taip pat kaip ir žmonės. Abejoju, ar augintinius į šaltį išmetę asmenys drįstų taip pasielgti su savo vaikais. Už tokį poelgį reikėtų sodinti į kalėjimą", – piktinosi Ilona.

Prabėgus metams, moteris teigė nė karto nepasigailėjusi savo sprendimo.

Pašnekovė džiaugėsi, kad šuniukas užaugo stiprus, sveikas, aktyvus ir yra labai draugiškas.

"Parsivežusi gyvūną nenutuokiau, kokia jo veislė, sveikatos būklė, ar didelis užaugs. Dabar namuose laksto didžiulis Labradoro veislės mišrūnas", – šyptelėjo klaipėdietė.

Daugiausia kančių – soduose

Per 2018-uosius uostamiestyje užregistruota 11 gyvūnų gerovės pažeidimo atvejų.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Baužos teigimu, likimo valiai paliktų gyvūnų dažniausiai vykstama gelbėti į sodų bendrijas.

"Neretai šeimininkai sodybose lankosi tik du tris kartus per savaitę. Gyvūnai paliekami be priežiūros, nešeriami, ištroškę, augintinio laikymo vieta būna užteršta ekskrementais", – teigė A.Bauža.

Taip pat pažeidimas nustatomas, jeigu augintiniams nepakanka erdvės patenkinti fiziologinius poreikius, vyksta nelegalus gyvūnų veisimas.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas neslėpė, kad apie netinkamomis sąlygomis laikomus augintinius praneša kaimynai, pavieniai asmenys, gyvūnų mylėtojai.

Registruoja ir šeškus

Anot gyvūnų teisių apsaugos specialistų, gyvūnų ženklinimas padėtų sumažinti į gyvūnų globos namus patenkančių keturkojų skaičių ir padėtų demaskuoti neatsakingus, gyvūnus likimo valiai paliekančius šeimininkus.

Šiuo metu Lietuvoje šunų ir kačių ženklinimas bei registravimas Gyvūnų augintinių registre vis dar nėra privalomas.

Kilus visuomenės nepasitenkinimo bangai, dar 2016 m. įsigaliojęs privalomas gyvūnų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis po kelių mėnesių buvo atšauktas.

Žmonės sunerimo, jog mokestis už gyvūnų ženklinimą nuguls ant jų pečių.

Šiuo metu šeimininkai patys sprendžia, ženklinti augintinį ar ne.

Gyvūnų augintinių registro duomenimis, sausį Klaipėdos miesto savivaldybėje užregistruoti 1 291 katė, 3 266 šunys ir 23 šeškai.

Kalytę sviedė per tvorą

Gyvūnų globos namų darbuotojai kasdien susiduria su žmonių abejingumu ir žiauraus elgesio su gyvūnais apraiškomis.

Pasak Klaipėdos regiono gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" darbuotojos Eglės Mulevičiūtės, kartais žmonių žiaurumas pribloškia net ir visko mačiusius darbuotojus.

"Labiausiai įsiminė atvejis, kai norėdami atsikratyti sergančio šuns šeimininkai jį paliko mirti miške. Išsekusį, ant kojų sunkiai pastovintį šunį rado žmonės. Gyvūnas sirgo, jį kamavo didelis uždegimas. Bandėme jį išgydyti, tačiau nepavyko. Prie tokių vaizdų priprasti neįmanoma", – pasakojo E.Mulevičiūtė.

Moteris taip pat prisiminė neseniai nutikusį įvykį, kai trijų mėnesių kalytės auginti nepanorę klaipėdiečiai gyvūną tiesiog permetė per tvorą.

Išsekusį, ant kojų sunkiai pastovintį šunį rado žmonės.

Spėjama, jog žmonės baiminasi nuobaudų, gresiančių už gyvūno palikimą be globos.

Pasak pašnekovės, nubausti žiauriai su augintiniais pasielgusius šeimininkus pavyksta ne visada, mat dažniausiai pritrūkstama įrodymų.

"Nepaisant gyvūnų teises ginančio įstatymo, teisiškai įrodyti nusižengimą labai sudėtinga. Neretai tenka susidurti ir su pareigūnų, tyrėjų abejingumu", – tikino "Nuaro" darbuotoja.

Pabėga ir prižiūrėti gyvūnai

Kartais dėl šeimininkų neapdairumo į prieglaudas patenka ir prižiūrėti, mylimi gyvūnai.

E.Mulevičiūtės teigimu, Klaipėdoje vis dar gyvuoja įprotis šunims leisti lakstyti be priežiūros.

Pasiklydę keturkojai atsiduria globos namuose.

"Jeigu gyvūnas paženklintas, šeimininkus surasti paprasta. Nutinka ir taip, kad gyvūną grąžiname anksčiau nei žmogus suprato, kad augintinis pabėgo", – teigė pašnekovė.

Per mėnesį į įstaigą patenka apie 100 beglobių gyvūnų.

"Teikiame ne tik gyvūnų globos, bet ir bešeimininkių kačių sterilizavimo paslaugą. Kates po procedūros grąžiname ten, kur radome, jos taip pat patenka į beglobių gyvūnų sąrašą", – pasakojo darbuotoja.

Pareigūnai pažeidimo neįžvelgė

Su panašiomis problemomis susiduria ir uostamiestyje veikiančios gyvūnų prieglaudos "Linksmosios pėdutės" darbuotojai.

"Laisvų vietų neturime. Kai tik išleidžiame gyvūną į namus, jo vietą užima kitas. Pastebėjome, jog Klaipėdoje daugėja paliktų ir apleistų kačių", –  neslėpė "Linksmųjų pėdučių" steigėja Simona Šakinytė.

Šiuo metu prieglaudoje laikoma apie 70 gyvūnų – 40 šunų ir 30 kačių.

Klaipėdietė prisiminė istoriją, kai visai neseniai prie globos namų vartų buvo paliktas sužeistas šuo.

Žmonės atvežė kraujuojantį šunį ir pririšo prie tvoros.

"Žmonės atvežė kraujuojantį šunį ir pririšo prie tvoros. Nors šeimininkų poelgis buvo išties žiaurus, policijos pareigūnai pažeidimo neįžvelgė. Problema ta, jog tarnybos tinkamai nereaguoja. Pažeidėjai dažnai išsisuka sulaukę vien tik papeikimo", – tikino pašnekovė.

Skriaudikams gresia kalėjimas

Lietuvoje gyvūnų teises gina Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Šiame įstatyme nurodyta, jog kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

Skriaudikams gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2,3 tūkst. eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Jeigu dėl patirtų sužalojimų gyvūnas buvo suluošintas arba neišgyveno, smurtautojui gali grėsti laisvės atėmimas iki trejų metų.

2018 m. dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvos teismuose buvo nubausti 26 žmonės.

Tai buvo septintasis toks bėgimas. Jo tikslas ne tik kuo glaudžiau bendrauti ir padaryti prasmingu sekmadienį, bet ir rinkti lėšas šios gyvūnų prieglaudos plėtrai.

Šį kartą bėgti užregistruota apie 80 žmonių ir perpus mažiau šunų. Šį kartą jiems teko nubėgti keturis kilometrus.

Tradiciškai prieš startą šeimininkai mankštinosi.

Vos tik prasidėjo linksmas bėgimas, praplyšo dangus ir ėmė pilti lietus. Todėl finišą pasiekė ne visi išbėgusieji. Kadangi šiame renginyje žmonės dalyvauja ne dėl medalių, ypatingos bėgimo sąlygos tapo įsimintinu nuotykiu.

Per karščius pjovė žolę

Kaskart išgirdę skambant telefoną, gyvūnų prieglaudų darbuotojai atsiliepia su nerimu – dažniausiai skambučiu pranešama apie kažkur rastus beglobius šunis ar kates arba klausiama, kada galima būtų atvežti savo augintinį.

Prieglaudos "Linksmosios pėdutės" vadovė Simona Šakinytė tikino, kad tokių skambučių  sulaukiama iki pusšimčio per dieną.

Ypač dažnai norima atsikratyti katėmis, o rasti joms naujus namus itin sunku. Žmonės kur kas dažniau nori priglausti šunis.

"Geriausia parama bet kuriai prieglaudai – finansinė. Meluotų kiekvienas, sakantis kitaip. Pinigus galima panaudoti mokėjimui už veterinaro paslaugas, tai yra vienos didžiausių išlaidų, – atviravo S.Šakinytė. – Labiausiai neįkainojama parama yra savanorių darbas. Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės. Jie ateina ne asmenukių su gyvūnėliais pasidaryti ar paglostyti šuniukų. Turime net savanorių, gyvenančių užsienyje, gyvendami kitose šalyse jie mums padeda."

Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės.

Apie vieną tokių savanorių minėjo ir gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" įkūrėja ir vadovė Galina Kučinskienė. Ji bendrauja su Vokietijoje gyvenančia lietuve, kuri ieško namų Lietuvos beglobiams gyvūnams.

Ši tautietė jau rado naujus šeimininkus tris kojas turinčiam šuniui, inkstų operaciją išgyvenusiam katinui bei kitiems gyvūnams.

"Sunku rasti tinkamus dėkingumo žodžius žmogui, kuris 30 laipsnių kaitroje pasisiūlė nušienauti mūsų teritoriją. Ponas Arvydas vilkosi specialų kombinezoną ir neįprastoje mums kaitroje visą dieną pjovė žolę. Aš tikrai neturėčiau tiek sveikatos. Tai yra patys nuoširdžiausi žmonės, kurie padeda prižiūrėti gyvūnus ar paremia prieglaudą nenorėdami už tai jokios padėkos ar reklamos. Dažnai net klausiami jie nesako savo vardų ir pavardžių. Esame be galo dėkingi žmonėms, kurie skiria mums dviejų procentų nuo mokesčių paramą, tai yra vienas pagrindinių mūsų pragyvenimo šaltinių", – tikino G.Kučinskienė.

Teisme – aukų dėžutė

Klaipėdos apygardos teismas trečius metus iš eilės Tarptautinę gyvūnų dieną aplanko prieglaudą "Būk mano draugas".

Teisme niekas nevaikšto atkišęs rankos, prašydamas aukoti beglobiams gyvūnams.

Posėdžių salėje, kur vyksta pasitarimai bei renkamasi praleisti atokvėpio minutę, stovi dėžutė, pažymėta šuns pėdute. Visi dirbantieji žino, kam bus panaudotos aukos.

"Mes esame pasirinkę prieglaudą "Būk mano draugas", bendraujame su jos vadove G.Kučinskiene. Ji pasako, kokio maisto globotiniams reikia ir kur jo galima nupirkti su kainos nuolaida. Patys važiuojame į prieglaudą ir labai smagiai praleidžiame laiką. Dažniausiai teisėjai neturi tam laiko, bet jų piniginė parama yra svaresnė, nei kitų mažiau uždirbančių darbuotojų. Aktyviausiai tokioje akcijoje dalyvauja darbuotojai, kurie patys turi augintinių. Teisėjo padėjėja Jolanta Šiaučiūnaitė yra pagarsėjusi gandrų ir kitokių paukščių gelbėtoja. Mūsų psichologė Aušra Augaitienė daug metų turėjo šunį, bet ir jo netekusi tebėra jautri gyvūnų daliai. Teismo ūkio skyriaus vedėja Ingrida Ulskienė augina ne vieną katę, ji labai jautriai reaguoja ir į kitų gyvūnų bėdas", – pasakojo teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė.

Teismas turi išlaikyti bešališkumą, apsispręsdamas, ką paremti, todėl net rinkdamiesi gyvūnų prieglaudą teisėjai pasitikrina, ar prieglaudos reputacija yra švari.

G.Kučinskienė ragina rėmėjus atvežti ne tik maisto, bet ir nebereikalingų paklotų, antklodžių, kartoninių dėžių.

Kaip ir kitoms prieglaudoms, šiai taip pat labai aktualios piniginės aukos.

Iki metų pabaigos maisto užteks, o už veterinarines paslaugas, komunalinius mokesčius, remonto darbus reikės sumokėti, o sąskaitos jau ištuštėjo.

Plastikinių butelių neišmeta

Klaipėdietis verslininkas Gediminas Mustakimovas pasakojo, kad tada, kai šeima nusprendė įsigyti gyvūną, ėmėsi žvalgytis internete prieglaudos, į kurią galėtų kreiptis.

Dėmesį patraukė optimistinis pavadinimas "Linksmosios pėdutės", todėl ten ir nuvyko.

"Pasiėmėme tą šuniuką, kuris pirmas prie mūsų pribėgo. Dabar jis – mūsų šeimos narys, – pasakojo G.Mustakimovas. – Matėme, kad nemažai žmonių atveža gyvūnams maistelio, bet mes neturime tam laiko, todėl mano įmonė kiekvieną mėnesį pervesdavo tam tikrą sumą. Tai nėra labai dideli pinigai, bet vis šis tas."

"Būk mano draugas" vadovė tikino, kad didžiausios paramos sulaukia iš tų, kurie patys augina iš šios prieglaudos paimtus gyvūnus.

Pasirodo, viena įmonė turi neįprastą tradiciją aukoti prieglaudoms pinigus, gautus pardavus darbuotojų atsineštų gaiviųjų gėrimų tarą.

Kartą šiais pinigais buvo apmokėta dalis brangios peršauto šuns operacijos.

Šios įmonės darbuotojai nuperka ne tik maisto, bet ir būtinų priemonių

Pelno nesiekianti labdaros organizacija "Lietuva gyvūnams" kartą skyrė pinigų ilgakailių šunų kirpimui.

"Kartą gyvūnų kirpėja Meilė pati pasisiūlė apkirpti mūsų veltinukais vadinamus šuniukus, kurių kailiukas buvo virtęs tikru veltiniu", – prisiminė "Nuaro" administratorė Klaipėdoje Gintarė Liutkuvienė.

Nurašytus čiužinukus bei patalynę prieglaudoms atiduoda kai kurie vaikų darželiai. Tai leidžia gyvūnams gyventi šilčiau ir minkščiau.

Savanorių ir talkininkų dažniausiai sulaukiama vasarą, atostogų metu.

Sunkiausias metas prieglaudoms – vėlyvas ruduo ir žiema, kai žmonės turi savo rūpesčių.

Gimsta naujos tradicijos

Vis dažniau gyvūnų prieglaudos sulaukia ekskursijų.

Pasižvalgyti į gyvūnus atvažiuoja ne tik studentai, bet ir mokiniai ir net darželinukai.

"Tai yra tarpusavio pagalba. Vaikai mums atveža po saujelę maisto, patiesaliukų, savo nugaišusių augintinių guolių, o mes leidžiame jiems pavedžioti gyvūnus, pasidžiaugti, pažaisti, paglostyti, parodome, ką jie moka. Jeigu vaikai namuose neturi augintinių, jiems toks pabendravimas yra labai svarbus. Todėl mokinukai ir mažesni darželių auklėtiniai prieglaudą lanko labai noriai, – pasakojo "Nuaro" Klaipėdoje administratorė G.Liutkuvienė.

Ne vienerius metus gyvuoja tradicija jaunavedžiams, kviečiantiems į tuoktuves svečius, prašyti užuot dovanojus gėlių paaukoti puokštės kainą atitinkančią sumą.

Už šiuos pinigus jaunavedžiai patys nuperka maisto ir po vestuvių kartu su draugais apsilanko prieglaudose.

Tai tampa savotišku priminimu apie buvusią šventę, kupinu netikėtų emocijų ir naujos patirties.

Bendrai padaryto gero darbo jausmas šiuos žmones dar labiau suvienija.

Vis dažniau įmonių vakarėlių metu matomoje vietoje stovi aukų gyvūnams dėžutės.

"Kartais parama ateina labai originaliais būdais. Pavyzdžiui, tatuiruočių salonas skelbė akciją, atpiginęs paslaugą 20 procentų. Ir tuos pinigus, kurie sudaro nuolaidos sumą, ragino paaukoti beglobiams gyvūnams", – apie iniciatyvas pasakojo G.Liutkuvienė.

Tinka ne bet koks maistas

Parama maistu gyvūnams neretai tampa savotiška našta prieglaudoms.

G.Kučinskienė pasakojo labai dėkojanti už bet kokią pagalbą. Bet kai žmonės jos klausia, kokio maisto nupirkti, ji ragina pasirinkti tegu mažesnį kiekį, bet geresnio ėdalo.

S.Šakinytė minėjo, kad pati pigiausią didžiuosiuose prekybos centruose nebrangiai parduodamą maistą dažnai aukoja tiems, kas rūpinasi neglobojamais gyvūnais.

"Dauguma perka bet ką iš nežinojimo. Kiti mano, kad prieglaudoje gyvenantys gyvūnai gali ėsti bet ką. Dar kiti už tą pačią sumą nori nupirkti kuo daugiau maisto. Geriau kilogramas aukščiausios kokybės negu 10 kilogramų prasto. Visais atvejais tai yra geri norai, todėl stengiamės žmonių neįžeisti ir su jais apie tai kalbėtis", – paaiškino "Linksmųjų pėdučių" vadovė.

G.Liutkuvienė pridūrė, kad kiekvienam gyvūnui turi būti duodamas skirtingas pašaras, vienoks dideliems ir suaugusiems, kitoks – mažų veislių, dar kitas jauniems.

Ne vienodą ėdesį galima duoti šunims ir katėms.

O veisliniai gyvūnai dažnai būna alergiški, todėl nuo maisto priklauso ir jų sveikatos būklė.

Šiandien minima Tarptautinė gyvūnų diena yra ne tik prieglaudų darbuotojų, bet ir visų jiems padedančiųjų šventė.

"Tarptautinė organizacija ISAR (International Society for Animal Rights) pakvietė mus prisijungti prie 27 metus organizuojamos Tarptautinės benamių gyvūnų dienos, kuri visame pasaulyje yra minima rugpjūčio 18-ąją. Šiemet ir mes tapome gyvūnams neabejingo pasaulio dalimi", – teigė renginio organizatorė, gyvūnų globos namų įkūrėja Simona Šakinytė.

Į žygį pakviesti visi, kuriems rūpi beglobiai gyvūnai.

Ir esą visiškai nesvarbu, jei namuose žmogus neturi globotinio, svarbiausia, kad jis būtų kiekvieno širdyje.

"Į žygį galima eiti su šunimi, galima – be šuns, galima netgi pasiimti katiną, jei manote, kad jis jums padėkos už šitokį žygį. Savanoriai ar kiti atsakingi žmonės gali į žygį pasiimti vieną iš mūsų globos namų "Linksmosios pėdutės" augintinių. Mes laukiame visų, kurie mano, kad gyvūnai yra mūsų visuomenės dalis, kurią turime vertinti", – kviesdama į iškylą kalbėjo S.Šakinytė.

Dalyviai susirinko Smiltynėje ir keliavo link pietinio molo, kur yra patvirtinta gyvūnų pliažo teritorija.

Neįkyriai saulėtas oras buvo itin palankus tokiam piknikui.

"Labai jautrus momentas, kad po šio žygio viena mūsų augintinė kalytė Emi iškeliavo į Vilnių su savo naujų šeimininkų šeima. Jie ja jau domėjosi senokai, tai žygyje dar geriau ją pažino, o Emi elgėsi tikrai labai kultūringai", – džiaugėsi Simona.

Anot renginio organizatorės S.Šakinytės, Klaipėdoje šiuo metu benamių šunų beveik nėra, jie visi rado prieglobstį kurioje nors iš trijų globos įstaigų.

Vien "Linksmosiose pėdutėse", kuri yra iš minėtų trijų įstaigų pati mažiausia, dabar globojami 27 šunys ir 39 katės.

"Būtent benamių kačių problema mieste šiuo metu yra pati didžiausia. Sunku net spėti, bet, mūsų manymu, benamių kačių Klaipėdoje yra ne vienas tūkstantis, nes kasdien pas mus į prieglaudą prašoma priimti iki 30 kačiukų", – kalbėjo S.Šakinytė.

Renginio, kuriame dalyvavo apie 100 klaipėdiečių ir miesto svečių su 50-ia šunelių, metu buvo paaukota 200 eurų.

Visi šie pinigai, pasak S.Šakinytės, taupomi naujam sklypui, skirtam erdvesniems gyvūnų globos namams Klaipėdoje.