Beveik 1000 kilometrų atstumą iš Kijevo įveikęs ukrainiečių vilkikas, turėjęs apvažiuoti šiuo metu Rusijos pajėgų atakuojamą centrinį Žytomyro regioną, taip pat atvežė du karakalus ir Afrikos laukinį šunį, naujienų agentūrai AFP sakė Malgorzata Chodyla (Malgožata Chodyla).

Antradienį kelionę pradėjęs vilkikas visą naktį prastovėjo, nes susidūrė su atvažiuojančiais rusų tankais, pridūrė ji.

Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į lenkų sunkvežimį.

Dokumentų neturinčius gyvūnus tapo įmanoma pervežti neseniai pasikeitus procedūras, numatytas Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES),  o taip pat padedant Lenkijos vyriausiajam veterinarijos pareigūnui, pridūrė M. Chodyla.

Gyvūnų evakuaciją organizavusi Poznanės zoologijos sodo direktorė Ewa Zgrabczynska (Eva Zgrabčynska) sakė, kad šiuo metu palaiko ryšį su keliomis Vakarų organizacijomis, norinčiomis priimti šiuos gyvūnus.

Ji taip pat pradėjo lėšų gyvūnams rinkimo kampaniją.

Nepaistant karo, žvėris atlydėjusi Natalija Popova sugrįžo į Ukrainą, kad pasirūpintų 70 prieglaudoje likusių gyvūnų, sakė M. Chodyla.

Prieš dvejus metus E. Zgrabczynska organizavo devynių tigrų gelbėjimą. Jie buvo vežami į Rusiją, tačiau įstrigo italų vilkike Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

„Liūtai sulaukė veterinarų pagalbos dėl jų nesunkios klinikinės būklės, panašios į labai lengvą gripą. Jie gavo  priešuždegiminių vaistų ir yra stebimi; gyvūnai [į gydymą] reaguoja gerai“, – zoologijos sodą pareiškimą citavo vietos žiniasklaida.

Koronaviruso infekcija buvo patvirtinta trims 16 metų liūtėms ir vienam ketverių metų patinui. Jiems buvo atlikti testai, vienam iš prižiūrėtojų pastebėjus, kad pasireiškė COVID-19 būdingi simptomai. Jokie kiti gyvūnai su liūtais neturėjo jokių kontaktų, o zoologijos sodas priima lankytojus. Be liūtų, užsikrėtė dar du sodo darbuotojai.

Valdžia tiria, kaip užsikrėtė šie plėšrūnai. Barselonos veterinarijos tarnyba susisiekė su kolegomis Niujorko zoologijos sode, kur balandį koronavirusas buvo patvirtintas keturiems tigrams ir trims liūtams.

Gelbėtojai į Šoulheiveno zoologijos sodą į šiaurę nuo Sidnėjaus buvo iškviesti penktadienį ryte, pranešė policija ir greitosios pagalbos tarnyba.

35 metų prižiūrėtoja, kuri patyrė sunkių galvos ir kaklo sužeidimų, buvo nuskraidinta į Sidnėjaus ligoninę.

Zoologijos sodas visuomenei yra uždarytas dėl koronaviruso pandemijos.

Greitosios pagalbos medikė Faye Stockman (Fei Stokman) užpuolimą pavadino „absoliučiai šiurpiu“ ir pridūrė, kad buvo baisu pirmai eiti į aptvarą padėti prižiūrėtojai.

„Tai vienas blogiausių darbų, kokius tik esu dirbusi“, – sakoma F. Stockman pareiškime.

Policijos vyresnysis inspektorius Gregas Moore'as (Gregas Muras) sakė, kad du liūtų patinai netrukus po užpuolimo buvo sutramdyti ir pavojaus nebekėlė.

Pasak jo, dar per anksti pasakyti, ar liūtai bus užmigdyti.

2014  metais tame pačiame zoologijos sode kitam prižiūrėtojui buvo sužeista ranka, kai per parodomąjį maitinimą krokodilas nutempė jį į vandenį.

Paprastai šiais keliais juda tūkstančiai parko lankytojų iš viso pasaulio – dabar jie dėl koronaviruso paskelbtų ribojimų yra praktiškai tušti.

Pietų Afrikoje yra ne vienas nacionalinis parkas ir laukinių gyvūnų rezervatas.

Kriugero nacionalinis parkas yra vienas svarbiausių turistų traukos objektų.

Jis žinomas tokių gyvūnų, kaip drambliai, liūtai, raganosiai, leopardai ir buivolai, gausa.

Gimtadienio tortas, vaikiškos dainos ir skirtingo amžiaus svečiai minėjo 81-ąjį Karo muziejaus liūtų gimtadienį.  Į Vytauto Didžiojo karo muziejų liūtai atkeliavo 1938 m. pabaigoje. Nuo šios datos ir skaičiuojamas šių išskirtinio Kauno simbolių amžius.

„Aš neturiu nuotraukos ant liūto“, – antakius suraukė į liūtų gimtadienį atėjusi 4-erių Akvilė. „O aš turiu“, – neklausiama išpyškino 2 metais jaunesnė sesė Rugilė. Tačiau abi sutiko, kad liūtai labai mieli ir prie jų priėjus visada norisi paglostyti.

Mergaičių močiutė šyptelėjo, kad iš tiesų abi sesės turi ne po vieną nuotrauką ir prie liūtų, ir ant liūtų. „Kaip gyvenant Kaune neturėti nuotraukos su šiais liūtais. Aš turiu savo nuotraukų, savo vaikų, o dabar su anūkėmis atėjome paminėti“, –pagarbiai pasisakė močiutė.

„Auginamės jaunąją kartą. Susirinko pagrinde darželinio amžiaus vaikai, o tai mums labai džiugina. Žavūs tie mūsų liūtai“, – Karo muziejaus darbuotoja Vilija Sapjanskienė ranka mostelėjo ir į dvi jaunas aktores šiandien užimančias vaikus liūtų gimtadienio proga.

Pasak V.Sapjanskienės, vienos apklausos metų muziejus klausė žmonių kas jiems simbolizuoja Karo muziejų. Buvo išvardinti trys akcentai – liūtai, riteriai ir „Lituanica“. Moteris įsitikinusi, kad kažkaip nevalingai žmonės tarsi prisiriša prie liūtų.

Prieš keletą metų komandos „Kaunas 2022” iniciatyva pakvietusi kauniečius atsiųsti senų laikų nuotraukas prie liūtų arba dabar prie jų fotografuotis tęsiama. „Tęsiame ir tęsime dar daug metų. Žmonės atsibunda ir susigriebia, kad turi tų nuotraukų ir susirūpina, kad pavėlavo. Nepavėlavo. Laukiame“, – kauniečius ragino  V.Sapjanskienė.

Moteris pasakojo visai neseniai į muziejų užsukus 60-mečiui. Vyras pasisakė užaugęs V.Putvinskio gatvėje. Turi nuotraukų, kai jį mama atsivedė prie liūtų, paskui  su savo dukromis ateidavo fotografuotis, o dabar jau jis anūkes atsiveda fotografuotis.

„Iškrapštys tų nuotraukų kauniečiai ir dar fotografuosis prie jų. Atkurtos nepriklausomybės pradžioje buvo mada nuotakas fotografuoti ant liūtų. Dabar mačiau manekenes fotografuojamas, prieš keletą metų alaus darykla čia filmavo reklamą“, – neblėstantį liūtų populiarumą minėjo Karo muziejaus atstovė.

2009 m. Karo muziejus buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, 2013 m. restauruotas. Restauruoti buvo ir liūtai  ir net išgabenti restauravimui. Restauratoriai liūtus konservavo, pašalino koroziją, užtaisė žiojėjusias ertmes, padengė apsaugine dažų danga, kurios spalva artima autentiškai metalo (ketaus) spalvai.

1936 m. atidarius naująjį Karo muziejaus pastatą ir ekspoziciją, 1938 m. grafo Jono Tiškevičiaus sūnus Jonas Jurgis Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui, dabar Astravo dvare stovi cementinės jų kopijos.

Jei ne masyvios narvo grotos, iš „Kauno dienos“ fotografo, veikiausiai, būtų belikęs tik fotoaparatas – išvydęs pernelyg arti prisiartinusį įsibrovėlį su keistu daiktu rankose, vienas iš dviejų gauruotųjų brolių stryktelėjo artyn.

„Jie nepratę, kad pašaliniai žmonės kirstų šią ribą“, – liūtų elgesį komentavo Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.

Su darbuotojais liūtai esą elgiasi kitaip. Ne tik atpažįsta juos, bet ir žino, kuriuo metu pro duris įeis prižiūrėtojas, nešinas maistu.

„Liūtai šeriami kartą per dieną, 10 val. ryto. Sekmadieniais jiems – iškrovos diena. Kodėl? Natūraliai, gamtoje, jie maistą taip pat susimedžioja ne kiekvieną dieną“, – pasakojo A.Grebliauskienė.

2015-aisiais iš Olandijos Beekse Bergeno Safari parko į Kauną atkeliavę penkerių metų broliai dvyniai Dango ir Guru per dieną suėda po 7 kg jautienos. Anksčiau jie esą gaudavo šiek tiek daugiau, tačiau dėl tingumo ir pasikeitusių formų porcijas teko sumažinti. Šešiolikmetei Molei pasisekė labiau – prie jautienos filė ji papildomai gauna dar po dvi vištas. Minint Pasaulinę liūtų dieną, dviems zoologijos sodo karaliams ir vienai karalienei buvo patiekti šventiniai pietūs – medžiaginiuose maišuose paslėpti mėsos gabalėliai.

„Vidų prikimšome šienu, įbėrėme raudonėlių ir cinamono. Dabar jų užduotis įveikti medžiagą ir raiščius“, – gurmaniško davinio turinį vardijo zoologijos sodo darbuotoja.

Būna taip susipeša, kad riaumojimas iš toli girdisi.

Tuo metu jai už nugaros virė tikros aistros. Kol Molė ramiausiai tampė maišo kraštus, broliai dėl pastarųjų susipešė. Po krūmu paslėpęs savąjį, narvo lyderis Dango stvėrė brolio maisto davinį ir nasrais grybštelėjo jo nugarą.

„Būna taip susipeša, kad riaumojimas iš toli girdisi. Tenka ir skirti juos“, – tam, anot A.Grebliauskienės, darbuotojai pasitelkia vandens srovę.

Šįsyk įsikišti nereikėjo – po dar kelių apsistumdymų broliai maistą pasidalijo ir išsitiesė poilsiui pavėsyje. Atvėsus orams plėšrūnai daugiau laiko praleidžia specialiai jiems įrengtose šildomose patalpose, tačiau net ir krentant snaigėms iš dangaus, nosį iškiša į lauką.

„Negalime grotų paslėpti po jokiomis uždangomis, nes jie nori viską matyti. Klausome, juk jie čia karaliai“, – zoologijos sodo senbuvę Molę ir brolius peštukus su Pasauline liūtų diena darsyk sveikino Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja ir būrys narvą apspitusių smalsuolių.

Plėšrūnai buvo pastebėti klajojantys aplink Palaborvos miestelio fosfatų kasyklą „Foskor“, esančią netoli garsiojo aptverto rezervato vakarinio pakraščio.

Įtariama, kad didžiosios katės pabėgo iš draustinio, paskelbė šiaurinės Limpopo provincijos vyriausybė, pavedusi rezervato prižiūrėtojams stebėti būrį, kol pareigūnai sprendžia, kur perkelti gyvūnus.

„Kasyklos „Foskor“ darbuotojai ir visuomenės nariai šiuo pranešimu perspėjami visuomet būti budrūs“, – sakoma internete išplatintame provincijos Aplinkos ir turizmo departamento pareiškime.

Jame priduriama, kad per vyriausybės ir rezervato pareigūnų susitikimą buvo nutarta sugauti liūtus ir paleisti juos Krugerio nacionaliniame parke.

Vis tik parko atstovas Ike'as Phaahla pareiškė, kad tokie planai yra nerealistiški, nes nauji gyvūnai „ilgainiui pabėgs, kadangi kiti dominuojantys liūtai juos išvys“.

Anot I. Phaahlos, bet koks už rezervato ribų esantis gyvūnas „yra provincijos valdžios atsakomybė“.

Jis perspėjo, kad kol ši problema neišspręsta, „išlieka pavojus rajone dirbantiems visuomenės nariams“.

„Esama laukinių gyvūnų ir žmogaus konflikto tikimybės, todėl žmonės turėtų būti atsargūs, – sakė jis visuomeninei televizijai SABC. – Turime rasti draustinį, kur jie galėtų būti atgabenti ir įsikurti savo teritorijoje“.

Šiuo metu neaišku, kiek ilgai liūtai yra laisvėje.

Anksčiau šią savaitę leopardas mirtinai sudraskė dvimetį berniuką aptvertame personalui skirtame ruože Krugerio nacionaliniame parke.

Eigulių komanda susekė du berniuką galimai užpuolusius leopardus ir juos nušovė, kad neliktų pavojaus, jog tokia nelaimė pasikartos.

Parko teritorija apima beveik 2 mln. hektarų, ten sutinkama per 500 paukščių rūšių ir 147 žinduolių rūšys.

Daugybę dešimtmečių Kaune gyvuoja iš kartos į kartą šeimų perduodama tradicija fotografuoti savo atžalas, pasodintas ant muziejaus „vartus“ serginčių liūtų. Tad muziejaus liūtai įamžinti galybėje nuotraukų, kurios dabar komponuojamos į „jubiliatams“ skirtą albumą.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojus kvietė švęsti liūtų 80-metį. Ši šventė buvo ir proga apžiūrėti atnaujintas muziejaus sales bei vis labiau modernėjančias jo ekspozicijas. Mat, anot muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkės Lauros Rimkutės-Šimaitės, muziejus šiandien gali pasigirti ne tik garbingo amžiaus liūtais, įspūdinga architektūra bei turtingomis kolekcijomis, bet ir edukacinių programų bei ekskursijų įvairove ir nemažu lankomumu.

Buivolai nuskendo Čobės upėje netoli sienos su Namibija.

Pradinis abiejų šalių pareigūnų tyrimas „rodytų, kad itin didelė buivolų banda ganėsi Namibijoje ir paniškai bėgdama (sukrito) į Čobės upę“, trečiadienį vakare paskelbtame pareiškime nurodė Botsvanos aplinkos, gamtinių išteklių apsaugos ir turizmo ministerija.

„Pradiniai požymiai rodo, kad juos persekiojo liūtų šeimyna“, – nurodė ministerija.

Apskaičiuota, jog buivolams bėgant, susigrūdus prie upės ir krentant nuo stačių jos krantų nuskendo daugiau kaip 400 gyvūnų.

Tokie incidentai nėra reti, pridūrė ministerija.

Namibijos žiniasklaida pranešė, kad minimas incidentas įvyko antradienį vakare.

Keturių mėnesių patelę ir penkių mėnesių patiną galima pamatyti Limos centre esančiame Huačipos zoologijos sode.

„Jų būklė gera. Jie atvyko į Limą pagal mainų programą moksliniais ir išsaugojimo tikslais“, – naujienų agentūrai AFP sakė zoologijos sodo atstovė Pilar Martinez (Pilar Martines).

Baltųjų liūtų jaunikliai jau sveria po maždaug 50 kg ir kasdien suėda po penkis kilogramus jautienos ir vištienos, pasakojo jų prižiūrėtojas Amadeo Hermosa (Amadėjas Hermosa).

Limos zoologijos sodas šiuos liūtukus gavo mainais į kelis Humbolto pingvinus, nurodė P. Martinez, tačiau ji neatskleidė, kiek tiksliai šių paukščių iškeliavo į Meksiką.

Veterinarė Celia Diaz (Selija Dias) paaiškino, kad baltieji liūtai nėra albinosai; unikalią jų kailio spalvą lemia geno variantas, kurį taip pat turi baltieji tigrai.

„Ši rūšis yra labai reta ir jai gresia išnykimas“, – teigė ji.