Informacija apie sunkiai pravažiuojančias gatves sostinės gyventojai ėmė dalytis socialiniuose tinkluose.

„Savanoriu pr. link Ž. Panerių“, – prie įkeltos nuotraukos brūkštelėjo viena į lietaus spąstus patekusi vairuotoja.

„Liūtis baisuminė. Važiavau link Mickūnų tuo metu ir atgal, tai visa Vileika skęsta“, – antrino ir dar vienas sostinės gyventojas.

„Kai kuriose vietose labai daug vandens ant kelio. Prieš 30 min. važiavome“, – pritarė ir dar vienas internautas.

Kad patartų kitiems, kai kurie vairuotojai pasidalijo ir užlietų vietų schema.

Feisbuko grupės „Reidas Vilniuje | Trikojis Vilniuje“ nuotr.

Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, lietaus ir panašių situacijų dar gali būti.

Sekmadienio naktį daug kur palis, vyraus trumpas lietus, galima perkūnija. Vietomis susidarys rūkas. Vėjas daugiausia vakarų, 4–9 m/s. Žemiausia temperatūra 10–15, Kuršių nerijoje išsilaikys iki 17 laipsnių šilumos. Dieną kai kur numatomas trumpas nedidelis lietus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis.

Pirmadienį lietaus nenumatoma. Naktį vietomis tvyros rūkas. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 3–8, vakariniame šalies pakraštyje 9–12 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos 0–2 laipsniai šalčio, dieną šils iki 17–21 laipsnio.

Antradienį be lietaus. Naktį kai kur rūkas. Vėjas pietryčių, naktį 2–7 m/s, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 3–8, vakariniame šalies pakraštyje 9–12 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos 0–2 laipsniai šalčio, dieną šils iki 18–23 laipsnių.

Hidrologinė situacija

Rugsėjo 22 d. didžiojoje dalyje šalies upių stebimas 1–20 cm vandens lygio kritimas. Vietomis (pietiniai, vakariniai rajonai) 1–16 cm kilimas.

Vandens temperatūra upėse 13–18, ežeruose - 15–20, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje - 17–18 laipsnių šilumos.

Artimiausiu metu numatomas nedidelis vandens lygio svyravimas.

Šiuo metu Lietuvoje hidrologinė sausra tebestebima lokaliai. Hidrologinės sausros rodikliai pasiekti ties 23 vandens matavimo stotimis (VMS). 8 VMS situacija artima hidrologinei sausrai.

Mieste stipriai lijo daugelyje mikrorajonų. Taip pat blykčiojo žaibai, girdėjosi griaustinis.

Kai kurios Kauno gatvės buvo patvinusios, todėl sunkiai pravažiuojamos.

Kauno rajone gyventojai užfiksavo nemažus krušos ledėkus.

Primename, kad ketvirtadienio naktį numatomos audros, rytiniuose rajonuose iškirs kruša, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Kaip trečiadienį feisbuke pranešė LHMT, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį daug kur numatoma perkūnija, trumpos liūtys, vietomis smarkios.

„Kai kur, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, iškris kruša, kils škvalas 15–20 m/s“, – feisbuke rašė tarnyba.
Ketvirtadienio dieną taip pat daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis – smarkūs ir su perkūnija.

Vėjas pūs pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai sieks 15–17 m/s. 

Trečiadienį daug kur numatoma perkūnija, vietomis smarkiai lis, kris kruša. Per perkūniją pietryčių, pietų, pereinančio į pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai kai kur sieks 15–20 m/s, rytiniuose rajonuose vietomis iki 23 m/s.

Anot tarnybos, kadangi esama atmosferos cirkuliacija yra pakankamai sudėtinga, todėl orų modeliai (bei iš jų duomenų automatiškai sudaromos valandinės orų prognozės) gali klaidinti, kadangi būsima atmosferos situacija interpretuojama nebūtinai teisingai.

Skalbusios liūtys su perkūnija vertė medžius, laužė šakas, o Prienų rajone po žaibo trenksmo užsidegė medis.

Antradienį 10.53 val. gautas pranešimas, kad Išlaužo seniūnijoje, Šaltiniškių kaime trenkė žaibas ir pleška medis. Ugnis įsimetė dešimties metrų aukštyje. Medis – pusantro metro skersmens. Gelbėtojai nusprendė, kad medį pjauti čia pat – pavojinga, nes viduje sutrūnijęs. Budėta, kol nudegs nudžiūvusios šakos.

Kaune, Ateities pl., ir Kauno rajone, Vandžiogalos sen., Vigių k., antradienį atitinkamai 14 ir 14.45 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užkritusių šakų. Šakos buvo nupjautos ir patrauktos.

Kaune, Mosėdžio g., apie 18 val. gautas pranešimas, kad ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs medis. Medis patrauktas.

Trečiadienio rytą Šilavoto seniūnijoje, Jiestrakio kaime, Prienų rajone, 6.33 val. gautas pranešimas, kad ant kelio važiuojamosios dalies nuvirtę medžių. Atvykus ugniagesiams, medžiai jau buvo patraukti, pagalbos nereikėjo.

3.45 Šakių rajone Draugystės 1-oji g. kilo gaisras, kurio aplinkybės tiriamos. Atvykus ugniagesiams, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Sudegė lauko tualetas.

Vilkaviškio rajone S. Nėries g.  3.16 val. ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė dėl ant kelio nuvirtusių medžių ir apšvietimo stulpo. Medis supjaustytas ir patrauktas, stulpas taip pat patrauktas. Įvykio vietoje laukti elektrikų liko policijos pareigūnai.

Naudinga informacija

Kauniečiai dėl avarinių situacijų mieste gali skambinti nemokamu tel. 8 800 20 000 ir pagal problemos pobūdį pasirinkti reikalingą numerį.

Norėdami susisiekti su savivaldybės įmonių avarinėmis tarnybomis, iš pradžių turite spausti 4 ir tuomet pasirinkti pageidaujamą avarinę tarnybą:

1 – Kauno miesto avarinė tarnyba (dažniausiai sulaukiama klausimų, kai reikia nukreipti arba peradresuoti į kitas įmones).

2 – „Kauno vandenys“.

3 – „Kauno švara“.

4 – Kauno butų ūkis.

Laukia dar galingesnė audra

Naktį  meteorologai užfiksavę beveik 10 tūkst. žaibų išlydžių, trečiadienį vakare įspėja Lietuvą apie trečiąją ir, gali būti jog stipriausia išeinančios vasaros audros bangą. Skaičiavimai rodo,  kad pavojingiausios orų sąlygos turėtų būti Rytų Lietuvoje.

Lietuvos meteorologai praneša, jog antradienį palijo beveik visoje šalyje Vietomis smarkiai. Aukščiausia oro temperatūra Pietų Lietuvoje siekė 23–28 °C. Karščiausia buvo Druskininkuose, čia temperatūra kilo iki 29 °C.

Naktį iš pietų per Lietuvą praslinko debesys su intensyviomis perkūnijomis. Užfiksuoti vėjo gūsiai siekė iki 15–17 m/s. Per naktį meteorologai užfiksavo beveik 10 tūkst. žaibų išlydžių. Daugiausia perkūnijų buvo Suvalkijoje, apie Jurbarką, į vakarus nuo Kauno ir Vidurio Lietuvoje.

Trečiadienį Lietuvoje sinoptikai žada audringus orus. Dieną numatomi trumpi lietūs, daug kur perkūnija, vietomis lis smarkiai, kai kur kris kruša. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–20 m/s, rytiniuose rajonuose kai kur iki 23 m/s.  Aukščiausia temperatūra Rytų Lietuvoje 26–31°C, Vakarų Lietuvoje 20–25 °C.

Ketvirtadienio naktį daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur smarkūs, vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra 14–19 °C. Dieną daug kur numatomas trumpas lietus, vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, 5–10 m/s. Temperatūra 19–24 °C.

Penktadienį daug kur palis, dieną vyraus trumpi lietūs. Kai kur perkūnija. Vėjas pietvakarių, naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s, naktį pajūryje, dieną kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 11–16 °C, dieną 16–21 °C.

Po antradienio liūties portalui kauno.diena.lt kavinės lankytojai atsiuntė vaizdo įrašą, kad kritulių gausos neatlaikė kai kurie Kauno senamiesčio pastatai.

Vanduo plūstelėjo į Vilniaus gatvėje esančią „Vero Cafe“ kavinę. Ji – ką tik po remonto.

Žvejybinių batų čia dar nereikia, bet vanduo užliejo visos kavinės grindis.

„Kavinę Vilniaus g. 23 užlieja jau ne pirmą kartą, problema kartojasi po kiekvienos stipresnės liūties, tai turbūt bus jau koks penktas kartas, kada turime tokią situaciją. Problemos prasidėjo po vidinio kiemo rekonstrukcijos. Šiandien kavinės darbas buvo sustabdytas 1 val., bet taip greitai susitvarkome tik dėl to, kad tai jau ne pirmas kartas ir žinome, kaip greičiau likviduoti padarinius. Nuostoliai patirti tiek ankstesnių užliejimų metu, tiek ir šio. Labai liūdna matyti sugadintas naujas kavinės grindis, jos nukentėjo labiausiai: išsipūtė grindjuostės, dalinai atlipusi PVC danga. Blogiausia, kad tokia situacija vis pasikartoja ir su kiekvienu užliejimu patiriame vis daugiau nuostolių“, – portalui kauno.diena.lt teigė „Vero Cafe“ tinklo atstovai.

Apsemtos ir Senamiesčio gatvelės. Kai kurios po liūties – nepraeinamos, tenka bristi.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba buvo pranešusi, kad dar naktį šalį pasiekė lietaus debesys.

Ryte lijo vakariniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose. Pastarojoje dalyje – ir perkūnija. Griausmo nestinga ir Kaune.

Prognozuojama, kad lietaus nestigs visą savaitę, nors laikysis šilti orai. Trečiadienį oro temperatūra pakils iki 28 laipsnių, kitas dienas bus komfortiškiau.

Mokslininkai sako, kad turėtume pratintis prie vis eksramalėjančių orų sąlygų. Tokių audrų, kokios siautė Lietuvoje, bus daugiau ir stipresnių. Apie tai plačiau papasakojo Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

– Ar jau žinomi praėjusios audros padaryti nuostoliai?

– Dar ne visi mūsų klientai registravo savo žalas. Bet jau dabar prognozuojame, kad jos viršys milijoną eurų. Draudikai skaičiuoja iki tūkstančio jau dabar skirtingose bendrovėse registruotų atvejų. Tikėtina, kad tas skaičius didės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dėl ko labiausiai kreipiamasi į draudikus? Dėl nuniokoto nekilnojamo turto, dėl automobilių, derliaus?

– Daugiausiai dėl automobilių ir nekilnojamo turto.

– Daug kas jau turi saulės energijos baterijas ant stogų. Ar jos draudžiamos? Ar audra jas suniokojo?

– Jau matėme, kad kai kuriuose rajonuose buvo kruša. Tai gali būti, kad saulės baterijos bus pažeistos. Gavome pranešimų dėl žaibų išlaidų, dėl sudegusios buitinės technikos.

– Ar visi nuostoliai kompensuojami?

– Viskas, kas yra susiję su stichija, yra įtraukta į bazinį draudimo produktą. Norime atkreipti dėmesį, kad gyventojai turėtų atsakingai elgtis ir nevažiuoti per balas, apsemtas gatves. Principas yra toks – draudikas atlygina staigią ir netikėtą žalą. Tai reiškia, kada jos negalima išvengti. Bet jei žmogus matė, kad gatvės apsemtos ir bandė rizikuoti, ir ją įveikti, tai gali būti pripažinta nedraudiminiu įvykiu.

Principas yra toks – draudikas atlygina staigią ir netikėtą žalą.

– Kaip įrodyti, kad nespecialiai važiavau per balą, kad nebuvo, kur pasitraukti?

– Draudikai nėra detektyvai. Mes atlyginame tokias žalas. Bet mes kreipiamės ir tikim mūsų klientų protingumu, kad nereikia rizikuoti.

– Jei kruša siautė sode, bet žmogus į jį atvažiuos tik po savaitės ar net mėnesio ir pamatys žalą. Ar vis dar galima tikėtis kompensacijos?

– Be abejonės. Reikia fiksuoti tą įvykį. Įvykis turi būti įvykęs draudimo sutarties galiojimo metu. Ne taip svarbu, jei žmogus pamato vėliau.

– Potvynio padariniai gali išryškėti automobilyje nebūtinai kitą dieną, tai gali paaiškėti po mėnesio. Ką daryti tada?

– Jei matote, kad automobilis pažeistas dėl vandens, mūsų rekomendacijos – kreiptis į automobilius tvarkančias įmones, kad jos įvertintų jų būklę. Stichija yra naujas reiškinys.

Lietuvoje pasitaiko vis dažniau iki tol nematytų dalykų. Turtą reikia saugoti, nebent esame labai turtingi ir galime iš savo kišenės susimokėti.

Vėjai išvertė medžius ant kelių, kai kur net apsunkino eismą, kai kur nuplėšė stogus, sutrikdė elektros tiekimą. Labiausiai žmones nustebino ledokšniai. Jie Panevėžio rajone apgadino mašinas, sudaužė stiklus, prakiurdė stogus. Ukmergės rajone gyvenantys pasakojo, kad prieš įspūdingą krušą girdėjo keistus, lyg lėktuvo, lyg traukinio ar perkūnijos garsus, o tada pasipylė ledo gabalai. Akimirksniu sugadino stogus, langus, derlių soduose. Ir neverta stebėtis, ledokšniai buvo kone kiaušinio dydžio. Žmonėms neramu, ar kas žalą atlygins.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl intensyvaus lietaus kurį laiką Vilniaus ir Kauno oro uostuose negalėjo nusileisti lėktuvai. Vilniuje ore ratus turėjo sukti iš Stambulo atskridęs lėktuvas.

Smarkus lietus su perkūnija maždaug per pusvalandį paskandino daugumą miesto gatvių. Po vandeniu atsidūrė ir prie upės Dangės gatvė. Ne vienas klaipėdietis braidė iki kelių, kad nueitų iki mašinos. Kiek nukentėjo, kol kas neaišku. Tačiau neabejojama, kad bus prašančių atlyginti žalą. Vanduo skandino ir kai kurių namų rūsius. Dangėje kliuvo net laivams. Jachtos savininkas sako, kad vandens laive buvo iki kelių. Buvo sunku atskirti, kur upė, kur gatvė, kur pėsčiųjų takai. Vandentiekininkai aiškina, kodėl taip nutiko.

„Kolektoriai, kurie savitaka turi ištekėti lietaus vanduo, buvo po vandeniu. Šulinio gylis tikrai negilus. Normalu, kad savitaka, iškritus tokiam kiekiui kritulių, vanduo neturi kur pasidėti“, – sakė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Klaipėdoje iškrito stichinis vandens kiekis – per valandą 53 mm. Tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.

„Valdžiai reikėtų susirūpinti dėl miesto. Labai gaila, sugadinamas materialinis turtas žmonėms“, – įspūdžiais dalijosi gyventoja.

Itin sudėtinga situacija buvo po M. Herkaus viaduku. Mašinoms buvo neįmanoma jo įveikti. Paaiškėjo, kodėl taip nutiko.

„Viena iš priežasčių, kodėl šiaurinė miesto dalis nukentėjo, tai į siurblinę pataikė žaibas, įvyko išlydis nutrūko elektros energijos tiekimas“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Dėl žaibo iš rikiuotės išėjo net vienuolika lietaus ir buitinių nuotekų siurblinių.

„Turime trumpalaikį planą, parengsime ir ilgalaikę strategiją. Klaipėda yra arti jūros lygio, lietaus vanduo visada būna aukščiau“, – teigė B. Jonikas.

Miestas žada intensyvinti ir gatvių valymą. Vandeniui nuslūgus, matyti, kad nemažai vandens nuotekų grotelių smarkiai užneštos lapais ir žemėmis. Bet didesnė bėda, kad yra inventorizuota maždaug pusė visų nuotekų tinklų.

„Kol nežinome visų tinklų situacijos, negalime daryti nei hidraulinio modeliavimo, nei ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti tą stichiją“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Gelbėtojus kvietėsi ir palangiškiai. Pirmadienio bei antradienio naktimis pajūrį turėtų pasiekti dar viena kritulių porcija. Prognozuojama, kad lietus ir vėjas nesitrauks, šilumos mažės.

„Suprantu, kad prieš gamtą esame bejėgiai ir tokių reiškinių tik daugės, tačiau turime imtis priemonių, kad esant tokioms situacijoms būtų patirti kuo mažesni nuostoliai ir kiekvienas iš Jūsų nepatirtų nepatogumų“, – sekmadienį feisbuke paskelbė meras.

A. Vaitkus pranešė pirmadienį sukvietęs atsakingus asmenis, tarp jų ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovus, situacijai išsiaiškinti bei ieškoti skubių sprendimų.

Sekmadienio rytą šalies vakariniuose rajonuose kilus labai smarkiai liūčiai, ypač daug prilijo Klaipėdoje, kur, preliminariais duomenimis, buvo pasiektas stichinio lietaus kiekis.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ sekmadienį informavo, kad dėl intensyvaus lietaus gatvėse vanduo nespėjo sutekėti per lietaus nuotekoms skirtas groteles, pranešimai gauti dėl susikaupusio vandens Liepų, H. Manto, P. Lideikio, Debreceno gatvėse.

Bendrovė pranešė, kad sudėtingesnė situacija buvo susidariusi H. Manto gatvėje po viaduku, vairuotojų buvo prašoma aplenkti šį ruožą.