Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.

„Vertinant tuos preliminarius duomenis manyčiau, kad patys turbūt ir lošimo įstaigų turėtojai neįvykdė turbūt visų galimų veiksmų, kurie galėtų padėti užkardyti tokias situacijas“, – LRT televizijai penktadienį sakė G. Skaistė.

„Yra pareiga (lošimų organizatorių – BNS) pranešti apie įtartiną pinigų kilmę, nežinau, ar tas buvo padaryta, matyt, tyrimas į tą atsakys. Yra ir Atsakingo lošimo organizavimo gairės, kurios rekomenduoja tam tikrus veiksmus, kurie galėtų būti padaryti, jeigu matai, kad žmogus jau nebekontroliuoja savęs. Atrodo, kad tai taip pat nebuvo padaryta“, – pridūrė ji.

Konkrečių bendrovių ministrė neįvardijo, tačiau „BaltCap“ pinigus susigrąžinti civiline tvarka bando iš S. Stepukonio, kazino grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“.

Ministrės teigimu, atlikus įvertinimą, bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.

„Šiuo metu atliekame tam tikrą sisteminį vertinimą. Manau, kad gavę daugiau informacijos iš atsakingų institucijų, kokios poveikio priemonės buvo taikytos, kokie tikrinimai, ką darė lošimo įstaigos, matyt, bus galima pasiūlyti ir tam tikrų tobulinimo aspektų, kaip sistemą padaryti efektyvesnę, kad tokios situacijos nepasikartotų“, – kalbėjo G. Skaistė.

Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl svetimo labai didelės vertės turto pasisavinimo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl įtariamo ne mažiau kaip 27 mln. eurų „Baltcap“ fondo turto. Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.

„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius šią savaitę sakė, kad pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvos finansų įstaigose, o lėšų kilmė buvo pagrįsta.

Jis teigė, kad dėl su Š. Stepukoniu susijusio atvejo įmonė buvo sulaukusi užklausų iš vieno Lietuvoje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir informaciją perdavė. Nei T. Palevičius, nei institucijos neatskleidžia, kada šios užklausos buvo siųstos.

Tūkstančius pralošęs vilnietis kreipėsi į Kauno teismą, nes lažybų bendrovė nereagavo į jo perspėjimus apie apribojimą lošti.

Apsiribojusių galimybę lošti registras Lietuvoje pradėjo veikti 2017 m. gegužę. Jau vyksta derybos su latviais ir estais, kad Baltijos šalyse būtų vieningas registras. Priklausomybę turinčiam žmogui, tarkime, Latvijos teritorijoje esantys lošimo namai pasiekiami visai nesunkiai, o Lietuvoje esantys ribojimai negalioja.

Grįžkime prie ne taip dažnai pasitaikančio civilinio ieškinio. Vilnietis paties prašymu buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Kauno apylinkės teismo pranešime nurodoma, kad ieškinyje pateiktais duomenimis, sprendimas įsirašyti į minėtą registrą buvo priimtas dėl asmens turimos priklausomybės lošimams, kuri sukeldavo daug problemų.

Tačiau, nepaisant numatyto draudimo, asmeniui ir toliau buvo leidžiama lošti, o jam savanoriškai kreipusis į lažybų bendrovę ir apie tai perspėjus, į jo kreipimąsi nebuvo sureaguota. Asmeniui ir toliau buvo sudaromos sąlygos netrukdomai lošti ir buvo priiminėjami visi jo piniginiai statymai.

Lošimo paslaugas Lietuvoje dabar teikia vienuolika įmonių. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, į Kauno teismą kreipęsis vilnietis praloštus 43 tūkst. eurų siekia susigrąžinti iš bendrovės „Top Sport“.

Daugiau nei 22 metus veikiančiai įmonei klausimai buvo pateikti raštu viešai prieinamais kontaktais, nes net ir rekvizitai.lt nurodyto telefono autoatsakiklyje įrašyta rekomendacija visais rūpimais klausimai kreiptis elektroniniu paštu. Tačiau „Top Sport“ komentaro apie šią konkrečią situaciją „Kauno diena“ taip ir nesulaukė.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) šių metų birželį lošimų organizatoriui „Top Sport“ skyrė 25 tūkst. eurų baudą už tai, kad į saloną nepatikrinę įleido nepilnamečius ir neskelbia privalomojo įspėjamojo užrašo.

Tai atveria galimybių diskusijai, kiek atsakingai lošimo organizatoriai laikosi susitarimų.

Griaunantis potraukis

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme dėl praloštų piniginių lėšų grąžinimo yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos. LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba nurodė, kad duomenų, kiek lošėjų  civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, tarnyba neturi. Tačiau tarnybos žiniomis, tokių atvejų tikrai buvo du, ar yra ir daugiau, nežinoma.

Svetainėje nebenoriu-losti.lt skelbiama, kad kazino, internete ir lošimo automatų salonuose lošia daugiau nei kas dešimtas, o loterijose laimę bando beveik pusė Lietuvos gyventojų.

„Per savo dvylika patirties metų nemačiau nė vieno sėkmingai uždarbiaujančio iš lošimų. Lošimuose nereikia jūsų žinių, įgūdžių, gebėjimų. Lošimo procesas paremtas tik atsitiktinumu ir sėkme“, – alfa.lt teigė psichologas Olegas Mackevičius.

Kalbėdami apie priklausomybę azartiniams lošimams mokslininkai aiškina, kad potraukis rizikuoti ir varžytis yra įgimtas. O azartiniai lošimai – tai ir socialinio bendravimo forma, leidžianti pabėgti nuo rutinos ir patirti jaudulį, kylantį dėl nežinomybės ir rizikos.

Apie priklausomybę nuo azartinių žaidimų (ludomaniją) Lietuvoje pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Anot mokslininkų, liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms. Lošėjas lošėjui nelygus: vieni tai daro, kad maloniai praleistų laiką, kiti – nes nebesugeba sustoti net tada, kai lošimas sugriauna jų gyvenimą.

Anot mokslininkų, priklausomybės dažniausiai išsivysto dėl dviejų pagrindinių priežasčių: biologinės ir socialinės. Žmonės, kurių smegenys gamina per mažai malonumo hormono dopamino, visą gyvenimą kovoja su polinkiu į kokią nors priklausomybę. Azartiniai lošimai stimuliuoja tą patį smegenų centrą kaip ir kokainas. Kita priežastis – atstūmimo, vienatvės jausmas, stiprūs išgyvenimai ir asmeninės savybės, verčiančios atsiriboti nuo visuomenės. Žmogus turi neišspręstų problemų, neranda kalbos pats su savimi ir mėgina gydytis lošimu.

Ieškinys: lažybų bendrovę kaltina nereagavus į apribojimą lošti. Vytauto Petriko nuotr.

Sumanumas ar aplaidumas?

Pagal nustatytą tvarką lošimų organizatoriai turi patikrinti, ar lošti siekiantis asmuo nėra įtrauktas į apribojusių save lošti registrą.

Dažnu atveju apriboję savo galimybes lošti asmenys kreipiasi į LPT dėl lošimus organizuojančių bendrovių neteisėtų veiksmų, kuomet lošėjai yra įleidžiami į lošimo organizavimo vietas, kai juos įleisti yra draudžiama. Pralošę nemenkas pinigines sumas, prašo tarnybos įpareigoti lošimo organizatorius jas grąžinti.

„LPT neturi jokio teisinio pagrindo spręsti dėl lošėjų praloštų pinigų grąžinimo ir įpareigoti lošimus organizuojančias bendroves tas pinigų sumas lošėjams grąžinti. LPT kompetencija apsiriboja tik kaltų (fizinių) asmenų nustatymu ir nubaudimu administracine tvarka, o dėl žalos atlyginimo iš lošimo organizatoriaus lošėjams siūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“, – aiškino Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Dilba.

Pasak vedėjo, asmuo, siekdamas patenkinti savo nekontroliuojamą lošimo poreikį, neretai būna gana sumanus ir išradingas. Neatmetama galimybė, kad ir lošimų namų aptarnaujantis personalas ne visada atlieka savo pareigą atsakingai patikrinti, ar asmuo nėra įtrauktas į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

„Jūsų minima civilinė byla signalizuoja viena – asmuo, kuris buvo apribojęs savo galimybę lošti, ieško teisinių būdų kaip apginti savo interesus. Žinoma, tai atveria galimybių diskusijai, kiek atsakingai lošimo organizatoriai laikosi susitarimų, nes, jei asmuo būtų tinkamai patikrintas, kaip to reikalauja teisės aktai, tikėtina, kad jam nebūtų sudarytos galimybės lošti. Jei, visgi, tai yra ieškovo būdas sukčiauti, manytina, kad teismas tai išsiaiškins“, – dar tik atsidursiančią ant teisėjų stalo situaciją vertino A. Dilba.

Skirtingi argumentai

LPT duomenimis, per Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro gyvavimo laikotarpį tarnybai iš viso buvo pateikta daugiau nei 46 tūkst. prašymų iš Lietuvos ir užsienio piliečių. Šiai dienai apsiribojusių asmenų skaičius registre siekia daugiau nei 14,6 tūkst.

„Kadangi prašymai dėl įtraukimo į registrą yra teikiami savanoriškai, tad ir apsiribojusių asmenų motyvai gali būti įvairūs. Vieni į registrą prašo būti įtraukti trumpam laikui, todėl, pasibaigus prašymų galiojimui, jie gali tęsti lošimus arba pasirinkti kitas pramogas. Kitus asmenis dėl įvairiausių priežasčių atveda jų artimieji, nes nemato kito būdo kontroliuoti“, – dažniausiai pasitaikančias aplinkybes pateikti prašymą apriboti galimybes lošti minėjo A. Dilba.

14,6 tūkst. – tiek asmenų šiuo metu yra įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Vis dėlto dalis įtrauktų į registrą nuoširdžiai tiki, kad, pagyvenę be lošimų, sugebės susitvarkyti su potraukiu, tačiau būna atvejų, kai jie tokius prašymus teikia pakartotinai. Anot Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, pastebima, kad nė vienas asmuo, kuris pateikė prašymą įtraukti jį į registrą, nesidžiaugia savo lošimų patirtimis. Skaičiuojama, kad mažiausiai 1 iš 200 galimai yra priklausomas nuo lošimų.

„Remiantis tyrimais, kuriuos atliko Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, asmenų, galimai priklausomų nuo lošimų, skaičius gali būti nuo 0,5 iki 2,5 proc. visos populiacijos. Šie skaičiai atitinka skaičius, apie kuriuos rašoma ir Europoje atliekamuose tyrimuose“, – pastebėjo A. Dilba.

Tūkstantinės baudos

LPT, išnagrinėjusi lošėjų skundus, pagal kompetenciją turi teisę priimti sprendimus tiek lošimus organizuojančių bendrovių atžvilgiu, tiek ir atsakingų darbuotojų atžvilgiu, priklausomai nuo to, koks Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas buvo nustatytas.

LPT atlikus bendrovių patikrinimus, 2023 m. už Azartinių lošimų įstatymu numatytus draudimus ir apribojimus, lošimų organizavimo ir kitus pažeidimus dešimčia atvejų bendrovėms buvo paskirtos baudos.

Už asmenų, įtrauktų į registrą, įleidimą į lošimo organizavimo vietas ir leidimą lošti atsakomybė pagal lošimus organizuojančių bendrovių vidaus tvarkos teisės aktus tenka konkretiems bendrovių darbuotojams, kurie LPT nutarimais traukiami administracinėn atsakomybėn.

LPT lošimo organizatorių darbuotojams už lošėjų, apribojusių savo galimybę lošti, įleidimą į lošimo organizavimo vietas 2023 m. yra priėmusi šešis nutarimus, kuriais lošimo organizatorių darbuotojams skirtos baudos.

Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimų reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 eurų.

Tokių duomenų neturi ir Lošimų priežiūros tarnyba – jos duomenimis, apribojusių savo galimybę lošti registre dabar yra 40 792 prašymai, o balandžio pradžioje galiojančių prašymų buvo 13 804. 

Tačiau šie skaičiai nereiškia, kad tiek registre ir yra žmonių, nes prašymą galima teikti ir kas pusmetį, ir kartą per vienerius, penkerius ar dešimt metų.

„Mes negalime tokių skaičių turėti dėl asmens duomenų apsaugos“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete šią savaitę teigė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.

Mes negalime tokių skaičių turėti dėl asmens duomenų apsaugos.

„Negalime sekti, ar buvo jau teikę prašymą, ar nebuvo“, – pridūrė tarnybos konsultantė Tatjana Veromej.

Kiek žmonių yra registre, klausė komiteto narė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė.

Komiteto vadovas Justas Džiugelis tvirtino, jog Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, patologinį potraukį lošti turi „tik 100 asmenų“. Jis pabrėžė, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių pagal priklausomybę nuo lošimų rodiklius. 

„2022 metais 2,6 proc. populiacijos (Lietuvoje – BNS) vienaip ar kitaip buvo priklausomi nuo lošimų. Europoje svyruoja nuo 0,12-3,4 proc. Tai akivaizdu, kad esame viršijantys tą vidurkį“, – teigė J. Džiugelis.

Apsiribojusių galimybę lošti registras pradėjo veikti 2017 metų gegužę, jis veikia tik Lietuvos teritorijoje. Tačiau V. Daukšys sako, kad vyksta derybos su latviais ir estais, jog Baltijos šalyse būtų vieningas registras.

Seimas balandžio pabaigoje nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis grupė Seimo narių siūlė leisti nebenorintiems lošti asmenims kreiptis į priežiūros instituciją arba loterijų organizatorius ir pateikti prašymą neleisti dalyvauti internetinėse loterijose.  

Lošimo paslaugas dabar Lietuvoje teikia 11 įmonių. 

2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.

„Higienos instituto duomenimis, 2020 metais priklausomybė nuo azarto buvo diagnozuota 25 pacientams, kai 2017-aisiais tokių buvo 53“, – trečiadienį pristatydamas tyrimą sakė profesorius Gediminas Navaitis.

„Objektyvūs rezultatai sumažina demagogijos lygį, kad Lietuvoje yra daug problemų dėl neatsakingo lošimo“, – pridūrė jis.

Pasak G. Navaičio, tik 0,6 proc. apklaustųjų galėtų būti priskirtini prie turinčių priklausomybę lošėjų – tai daugiausia 30–39 amžiaus nesusituokę aukštesnes pajamas gaunantys vyrai.

Anot tyrėjų, absoliuti dauguma respondentų lošimuose dalyvavo atsakingai: jiems nebūdingas grįžimas atsilošti prarastų pinigų, jie neplanavo lošti, nesiskolino pinigų, lošdami nebandė sumokėti skolų.

Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, per penkerius metus lošimų tendencijos išliko tokios pat: vyrai lošimams skiria daugiau laiko ir pinigų nei moterys, loterijos bilietus dažniau pirko žemesnio išsilavinimo respondentai, tuo metu turintieji universitetinį išsilavinimą rinkosi kitas lošimų rūšis.

Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, daugėja lošiančiųjų internete.

„Apibendrinant lošimų paslaugų paplitimo duomenimis, pastebėta, kad nuo 2017 iki 2022 metų mažėjo lošiančiųjų skaičius, bet augo jų lošimams išleidžiamos sumos. Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, tuo metu antžeminiuose lošimuose dalyvauja nedaug lošėjų taip pat daugėja lošiančiųjų internete“, – sakė G. Navaitis.

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyviausi lošėjai internete yra studentai ir moksleiviai, kurių skaičius nuo 2017 metų išaugo du kartus. Internete beveik keturis kartus dažniau lošė vyrai nei moterys. 

Pasak mokslininkų, trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tuo pačiu du trečdaliai respondentų pritarė nuomonei, kad yra per daug galimybių lošti ir lošimai neturėtų būti skatinami.

2022 metų balandžio duomenimis, Lietuvoje yra 10,4 tūkst. gyventojų, savanoriškai apsiriboję galimybę lošti.   

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos lošimų rinkos bendrosios pajamos išaugo 31,6 proc. iki 136,2 mln. eurų, o bendras šio verslo bendrovių grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 2 kartus didesnis nei 2020 metais (20 mln. eurų).

Tokį pasiūlymą teikia konservatorius Sergejus Jovaiša, tuo metu Seime svarstomose įstatymų pataisose, iki kurių priėmimo liko paskutinis balsavimas, numatoma nustatyti vienodą 300 tūkst. eurų licencijos kainą tiek stalo lošimas ir lošimams A kategorijos automatais, tiek lošimams B kategorijos automatais.

Lietuvos lošimų verslo asociacija tikina, kad A kategorijos automatams taikomi kur kas griežtesni reikalavimai, nors nuo B kategorijos automatų praktiškai nesiskiria.

„Licencijos mokestis turi būti vienodas, kadangi šie lošimai nesiskiria, o A kategorijos automatams yra kur kas griežtesni prieinamumo reikalavimai bei didesni mokesčiai“, – BNS sakė Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka.

Tuo metu S. Jovaiša tvirtina, kad A ir B kategorijos lošimų automatai skiriasi savo rizikos laipsniu ir azarto lygiu. Anot parlamentaro, A kategorijos automatai yra „žymiai agresyvesni, neriboto statymo ir neribotų išlošimų“.

„Vadinasi, jie sukelia daugiau neigiamų pasekmių dėl įtraukimo (...). B kategorijos automatai ne tokie azartiški, ten 10-20 eurų pakanka, o čia masinama didesniais statymais ir su 10 eurų neprasidėsi, yra ir didesnės pralošimo galimybės, nes vilioja daugiau laimėti“, – BNS aiškino S. Jovaiša.

„Skirtingos pajamos, skirtingi lygiai, turi būti ir skirtingai apmokestinama“, – pridūrė jis.

Pasak M. Zakarkos, nors B kategorijos automatuose apribota vieno statymo ir galimo laimėjimo suma, tačiau pačių statymų skaičius nėra ribojamas.

„Lošimai A kategorijos automatais gali būti organizuojami išskirtinai tik kazino, į kuriuos gali būti įleidžiami asmenys tik nuo 21 metų. Tai galioja tiek antžeminiams, tiek nuotoliniams lošimams internete. Tuo tarpu B kategorijos automatais gali lošti asmenys nuo 18 metų visuose automatų salonuose, kurių ir yra daugiausiai Lietuvoje iš visų lošimų vietų bei nuotoliniuose lošimuose“, – teigė M. Zakarka.

Jis taip pat nurodė, kad dabar šių įrenginių apmokestinimas skiriasi dvigubai: už vieną A kategorijos automatą mokamas 260 eurų, už lošimo stalą – 2,3 tūkst. eurų fiksuotas mokestis per mėnesį, kai tuo tarpu už B kategorijos automatą mokamas tik 130 eurų mokestis.

Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisas dėl vienkartinio mokesčio už licenciją organizuoti lošimus inicijavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Siūloma, kad licencija už nuotolinius lošimus kainuotų 0,5 mln. eurų, už kazino, stalo lošimus ir A bei B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų sumokėti 1 mln. eurų. 

Dėl pataisų yra likęs paskutinis balsavimas.  

Lietuvoje veikia 201 automatų salonas, 133 lažybų punktai, penki totalizatoriaus punktai ir 16 lošimo namų (kazino).

Tačiau Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę nesutiko prašyti Vyriausybės išvados dėl tokio apribojimo poveikio lošimų verslui. 

Komitete dirbantys parlamentarai šią savaitę pritarė Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, kuriomis 11 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo drausti bet kuria forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar įtikinėti dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.

Skatinimai skirti naujiems lošėjams, pažadai dažnai neatitinka tikrovės

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys pripažįsta, kad lošimų organizatorių „marketinginė pusė“ yra labai aktyvi.

„Ji naudojama bendrovių, kurios organizuoja lošimus, viduje, jų svetainėse arba tiesiogiai bendraujant elektroniniais laiškais ir sms su lošėjais“, – komitete teigė tarnybos vadovas. 

V. Daukšio teigimu, vis daugiau skatinimų skirta naujiems lošėjams.

„Lažinkis, stebėk tiesiogines transliacijas ir gauk 75 sukimus. Kviesti draugus į (neįvardijama įmonė – BNS) žiauriai apsimoka. (...) Tu gausi po 10 eurų už kiekvieną registraciją“, – citavo jis tokius pranešimus.

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas įsitikinęs, kad tokie skatinimai labai paveikia jaunus ar turinčius problemų su lošimais žmones.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad skatinimai dažnai neatitinka faktinės situacijos.

„Pavyzdžiui, siūlo – gausi 20 eurų atėjęs. O iš tiesų reikia dar kažkiek prasukti, savo pinigų įdėti, tada duoda ir jų negali išsiimti, o gali tik už juos lošti“, – pasakojo V. Daukšys. 

Lošimų priežiūros tarnyba, anot jo, neturi duomenų, kiek žmonių lošia nelegaliai. Tačiau jis prabrėžė, kad Lietuva su Italija daugiausia blokuoja lošimų bendrovių: „Daugiausiai blokuojame domenų. Šiai dienai 703“.

Lošėjai siūlo riboti loterijų skatinimą

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas nesutinka, kad Lošimų priežiūros tarnyba deda pakankamai pastangų pažaboti ar atgrasinti į Lietuvą plūstančią  nelegalių lošimų pasiūlą.

„Tų pastangų mažai. Ar jie neturi techninių galimybių, ar reikia daugiau papildomų įrankių?“ – komiteto posėdyje svarstė jis. 

O. Smirnovas, be kita ko, piktinosi, kad draudimais norima pažaboti lošimų organizatorius nuošaly paliekant loterijas.

„Jeigu pensininkė perka kiekvieną savaitę po 20 bilietų, ar tai ne priklausomybė? Yra tam tikra“ replikavo konservatorius Andrius Kupčinskas.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos, vienijančios užsienio kapitalo lošikus, atstovas Mantas Zakarka įsitikinęs, kad nauji draudimai paskatins šešėlį.

„Apribojant legaliai veikiančius padidės nelegaliomis paslaugomis besinaudojančių žmonių“, – komitete tikino jis.  

M. Zakarka pateikė pavyzdį, kai neprieinama iš Lietuvos svetainė pokerstars.net turi apie 30 tūkst. lošėjų iš Lietuvos: „Tai reiškia, kad iš tų lošėjų nė vienas centas į valstybės biudžetą nenukeliauja“.

Pasak jo, Lietuvoje veikia tik septynios nuotolinių lošimų bendrovės.  

„Jeigu užtektų tų septynių bendrovių paklausos, nereiktų tiek nelegalių (virš 700 – BNS) blokuoti“, – priekaištavo jis.

M. Zakarkos teigimu, kitose šalyse panašus akcijų, nuolaidų bei skatinimų ribojimas vyksta kitomis formomis: neleidžiama jų teikti naujiems lošėjams, ribojamos nuolaidos. 

Jeigu Seimas tokią pataisą priimtų, lošimų organizatoriai negalėtų rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanų arba nuolaidų, inicijuoti kitų skatinamųjų akcijų. 

Teko stebėti vieno lošėjo elgesį automobilių stovėjimo aikštelėje. Neradęs nemokamos arba kazino lankytojams skirtos vietos, ponas įžūliai numetė savo visureigį, užblokuodamas bent dvi mašinas, ir iškart nulėkė į kazino.

Kodėl esu tuo įsitikinusi, jog ponas skubėjo būtent ten?

Mačiau savomis akimis. Apsukęs vieno požeminio garažo teritoriją, vyriškis mašiną paliko aikštelėje, užstatydamas kitas mašinas.

Po to šis vairuotojas nuskubėjo prie bankomato. Išsigryninęs pinigų pluoštą vyras jau vėrė kazino duris.

Jei jau kankina nenumaldomas troškulys lošti, ponas turėtų pirmiausia elgtis ne kaip chamas, o susimokėti tuos 30 centų už automobilio stovėjimą tam skirtoje vietoje.

Tačiau ne. Šis ponas pasirinko kitą būdą. Kiti vairuotojai turės nervintis, aiškintis, kas užstatė mašiną, skambinti ir ieškoti šito chamo.

O ponas tuo metu suks ruletę. Šlykščiau negali būti. Centų už stovėjimą gaila šiam lošėjui, o kazino pakloti šimtines – nė kiek.

Vaida Stasytienė

„Tikime, kad užkirsti kelią priklausomybei yra efektyviau, nei kovoti su pasekmėmis, todėl didelį dėmesį priemonių plane skiriame švietimui ir sąmoningumo ugdymui. Tačiau nepamirštame ir tų žmonių, kuriems vien prevencinių priemonių jau nebepakanka. Šią problemą spręsime kompleksiškai“, – Finansų ministerijos pranešime cituojama finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Verslą ir nevyriausybines organizacijas Finansų ministerija pakvietė prisijungti, įgyvendinant plane įvardintas priemones, bei siūlyti savų iniciatyvų, galinčių mažinti probleminio lošimo sukeltas problemas.

Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planas yra vienas iš Lietuvos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbų, kurie apima lošimų ir loterijų žaidėjų apsaugos stiprinimą.

Azartiniai lošimai, lažybos ir nauji kompiuteriniai žaidimai, turintys azartinių lošimų požymių, tampa masiniu laisvalaikio leidimo būdu. Psichikos sveikatos specialistų teigimu, azartiniai lošimai yra specifinė pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant gali susiformuoti priklausomybė.

Seserys Mary Margaret Kreuper (Meri Margaret Kreuper) ir Lana Chang (Lana Čang), kurios, kaip pranešama, ne vienerius metus buvo geriausios draugės, savinosi pinigus iš Šv. Jokūbo katalikiškos mokyklos Toranse, esančiame į pietus nuo Los Andželo. Šias lėšas sudarė mokestis už mokslą, atlyginimai ir piniginės aukos.

„Žinome, kad jos vykdavo į keliones. Žinome, kad jos eidavo į kazino. Tiesa yra tai, kad jos naudojosi ta sąskaita kaip savo asmenine sąskaita“, – neseniai vykusiame susitikime su moksleivių tėvais ir alumnais sakė mokyklos advokatas. 

Los Andželo arkivyskupija nurodė, kad pinigų buvo pasigesta per įprastą auditą. Manoma, kad vienuolės naudojosi lėšų savinimosi schema mažiausiai dešimtmetį.

M. M. Kreuper 29 metus dirbo šios mokyklos direktore, o anksčiau šiais metais išėjo į pensiją. L. Chang čia du dešimtmečius dirbo mokytoja ir šiais metais taip pat išėjo į pensiją.

„Mūsų bendruomenė susirūpinusi ir nuliūdusi dėl šios situacijos ir apgailestauja dėl bet kokios galimos žalos mūsų ilgamečiams ryšiams su mokyklos šeimomis“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime pažymėjo Šv. Jokūbo seserų kongregacija.

„Šv. Jokūbo seserys trokšta ir yra pasirengusios padengti visus nuostolius Šv. Jokūbo mokyklai“, – priduriama jame.

„Labai gailisi“

Moksleivių tėvus apie vienuolių piktadarystes lapkričio 28 dieną laišku informavo mokyklos pastorius monsinjoras Michaelas Meyersas (Maiklas Mejersas).

Laiške, kurio kopiją gavo AFP, rašoma, kad M. M. Kreuper ir L. Chang iš mokyklos pasisavino „didelę“ pinigų sumą asmeninėms reikmėms, o tai paaiškėjo per auditą, atliktą po to, kai direktorė išėjo į pensiją. 

„Sesuo Mary Margaret ir sesuo Lana pasakė man ir paprašė perduoti jums, kad labai gailisi dėl savo veiksmų ir prašo jūsų atleidimo bei maldų, – rašė M. Meyersas. – Jos ir jų ordinas meldžiasi, kad neprarastumėte pasitikėjimo ar tikėjimo mokyklos pedagogais ir administratoriais.“

Jis pridūrė, kad kitas mokyklos personalas lėšų grobstyme nedalyvavo, o apie išaiškėjusius faktus praneša policijai. 

Pasak M. Meyerso, mokykla nenori, kad vienuolės, ne vieną dešimtmetį ugdžiusios moksleivių moralę, būtų traukiamos baudžiamojon atsakomybėn.

Vis dėlto Los Andželo arkivyskupijos viešųjų ryšių vadovas Adriano Alarconas (Adrianas Alarkonas) AFP pirmadienį sakė, kad arkivyskupija nenori, kad šis reikalas būtų paliktas savieigai ir planuoja „tapti šalimi ieškove“.

Teigiama, kad vienuolėms pavyko nuslėpti savo nusikaltimą, nes dalį mokesčiui už mokslą skirtų čekių, išrašytų mokyklai, jos deponuodavo ne šios mokymo įstaigos sąskaitoje.     

M. Meyersas savo laiške tėvams rašė, kad seserys bendradarbiauja su tyrėjais, siekiančiais nustatyti tikslią pasisavintų pinigų sumą. 

„Noriu jus užtikrinti, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog dėl šio lėšų pasisavinimo nė vienas moksleivis ar mokymo programa Šv. Jokūbo mokykloje nenukentėjo švietimo išteklių, galimybių ar inovacijų prasme, – teigė jis. – Trumpai tariant, šie įvykiai nepaveikė ir nepaveiks jūsų vaikų švietimo.“

Tokią ministerijos poziciją Seime įregistruotiems Loterijų ir lošimų įstatymo pakeitimams trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Atidėti didesnių mokesčių įsigaliojimą Finansų ministerija siūlo atsižvelgdama į pernai lapkritį priimtus pakeitimus, numatančius, jog visi lošimo automatai turi būti sujungti į kontrolės sistemą ir būtų sugriežtinta grynųjų pinigų prie lošimo stalų kontrolė. Anot ministerijos, šie pakeitimai iš lošimų organizatorių pareikalaus papildomų išlaidų.

„Padidėjus valstybės biudžeto pajamoms, daugiau lėšų galėtų būti skiriama kovai su neigiamomis lošimo pasekmėmis visuomenei – socialinei reklamai, nusikaltimų prevencijai, priklausomybių gydymui“, – rašoma Finansų ministerijos dokumente.

Šiuo metu loterijų organizatoriai Lietuvoje mokestį moka nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, dabar jo tarifas yra 5 proc. Be to, jie paramai turi skirti papildomai 8 proc. nuo apyvartos. Lošimo automatų salonai už vieną neriboto išlošimo (A kategorijos) įrenginį per mėnesį turi mokėti po 232 eurus, už riboto išlošimo (B kategorijos) – po 87 eurus. Mokestis už vieną lošimo stalą siekia 1738 eurus per mėnesį už vieną.

Mokestis lažybų ir totalizatorių organizatoriams skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems išmokėtų laimėjimų skirtumo. Šiuo metu ši dalis siekia 15 proc., o nuotolinių lošimų organizatoriams – 10 procentų.

Seime svarstomais pakeitimais loterijų mokestį siūloma didinti iki 10 proc., lažybų organizatoriams – iki 20 proc., nuotoliniams lošimams – iki 15 proc. Taip pat siūloma lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuotas mokestis, nustatyti papildomą 10 proc. mokestį nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo.

Loterijų asociacija: mokesčiai neturėtų būti didinami

Loterijų asociacijos vadovas Saulius Nicys BNS sako, kad dar vasarį Finansų ministerija tikino, jog mokestis nebus didinamas, tačiau dabar jos pozicija pakito.

„Ministerijos pozicija nėra nuosekli, kadangi pirminiame variante, kuris buvo derintas su asociacija, buvo siūlymas nepritarti loterijų mokesčio didinimui. Tai vyko vasarį ir iki dabar jokių reikšmingų pokyčių rinkoje neįvyko, dėl ko ministerijos nuomonė galėjo pasikeisti“, – BNS sakė S. Nicys.

„Mes prašome nedidinti mokestinės naštos loterijų organizatoriams ir grąžinti projektą tobulinti ministerijai, įtraukiant visus rinkos dalyvius ir socialinius partnerius“, – pridūrė jis.

Jis nesutiko su ministerijos bei įstatymo pakeitimo iniciatorių pozicija, jog lietuviai yra priklausomi nuo loterijų.

„Skirtingai nuo azartinių lošimų, žmonės Lietuvoje nesiregistruoja, kad jų neleistų žaisti loterijose. Be to, per mėnesį vienas gyventojas loterijose išleidžia beveik apie 4 eurus, tai nėra didelė žala šeimos finansams“, – sakė Loterijų asociacijos vadovas.

Siūlė didinti mokestį, ieškant lėšų medikams

Siūlymą didinti loterijų mokesčio tarifą iki 10 proc. pernai lapkritį užregistravo „valstiečiai“ Agnė Širinskienė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ministras tuomet teigė, kad mokestį didinti siūloma siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms.

Pernai lapkritį premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad pakeitimai neturėtų įsigalioti nuo 2018 metų pradžios.

Praėjusiais metais į biudžetą surinkta 16,451 mln. eurų loterijų ir lošimų mokesčio. Iš šios sumos beveik 12 mln. eurų sumokėjo azartinių lošimų organizatoriai, 4,455 mln. eurų – didžiųjų loterijų organizatoriai. Loterijas organizuojančios bendrovės labdarai ar paramai pernai skyrė 7,333 mln. eurų.