Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, iš civilinės saugos priemonių atsargų rezervo siūloma skirti 200 miegmaišių, 200 sulankstomųjų lovų ir 4 tūkst. pledų, kurių bendra vertė –  66,5 tūkst. eurų.

Iš valstybės medicinos atsargų rezervo siūloma skirti įtvarų, kateterių, vaistų ir kitų reikmenų už 28,6 tūkst. eurų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui it Sveikatos apsaugos ministerija nurodyta iki kitų metų pabaigos atkurti panaudotą rezervą.

Armėnijos duomenimis, po Azerbaidžano žaibiško puolimo iš Kalnų Karabacho jau pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.

„Situacija ligoninėse išlieka įtempta ir kasdien matome, kad hospitalizuotų asmenų skaičius didėja (...) Visuose regionuose hospitalizacijų daugėja, tačiau ypatingai – Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, kuriuose augimas yra didžiausias“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė vyriausioji šalies epidemiologė.

Jos teigimu, bendrai šiuo metu užimta apie 75 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, tačiau kol kas ligoninių užimtumas COVID-19 pacientais nedaro įtakos planinėms paslaugoms.

„Diskutuojant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, orientaciniai rodikliai – kad jeigu užimta apie vienas tūkstantis (stacionaro) lovų, tai planinės paslaugos nepaveikiamos, apie 90-100 užimtų reanimacijos lovų irgi nedaro įtakos planinėms paslaugoms“, – teigė L. Ašoklienė.

„Kitu atveju jau reikia didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – pridūrė ji.

Ligoninėse – ir finansinės įtampos

Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris komitete teigė, kad gydymo įstaigos šiuo metu patiria ir finansinių įtampų, labiausiai – Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, kur COVID-19 lovų užimtumas didėja.

„Šiandien mes turime pastebėti, kad ligoninių sektorius yra ypatingai įsitempęs, Šiaulių ir Klaipėdos zonoje yra gan didelės įtampos“, – teigė medikas.

Ką mums visiems praeitos Vyriausybės ministras buvo pažadėjęs, kad finansų bus tiek, kiek reikės, bet šiuo metu finansinės įtampos įstaigose yra.

Anot jo, didžiausios problemos kyla dėl ligoninėms paliktų vykdyti apsaugos priemonių viešųjų pirkimų, taip pat dėl finansų ir dėl darbuotojų motyvavimo.

„Ką mums visiems praeitos Vyriausybės ministras buvo pažadėjęs, kad finansų bus tiek, kiek reikės, bet šiuo metu finansinės įtampos įstaigose yra, ypač dėl to, kad apsaugos priemonių pirkimai nėra centralizuoti, tai palikta mums, dalinai stabdomos planinės paslaugos ir ne visada ministerijos ar ligonių kasų sugalvotos schemos, kaip padengt ar išlygint, veikia“, – sakė V. Sudaris.

„Šiuo metu turime ir darbuotojų trūkumą. Mes negalime pasamdyti darbuotojų, kurie dirbtų papildomai už tuos pačius įkainius. Ir žmonių motyvacija taip pat yra šiek tiek kritusi COVID-19 skyriuose – nebėra noro labai įsilieti į darbą ir kovoti, nes žmonės labai įsitempę, toje vietoje labai norime pagalbos“, – pridūrė jis.

Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 108 žmonės.

Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.

„Dėl aktyvaus gydymo lovų yra pakankamai rami situacija, tačiau didžiausią nerimą mums kelia reanimacijos lovos. Šiuo metu Santaros klinikose užimta 90 proc. visų reanimacijos lovų. Mes jau svarstome įvairius sprendimus, kaip šią situaciją spręsti, sprendimus priimsime rytoj, tardamiesi su savo padalinių vadovais, darbuotojais“, – pirmadienį per spaudos konferenciją teigė J. Jakutienė.

Anot jos, šiuo metu Santaros klinikų reanimacijoje guli 18 pacientų, tik 10 proc. jų paskiepyti arba iš dalies paskiepyti. Keliems COVID-19 pacientams ligoninėje – nuo 30 iki 40 metų, reanimacijoje gulinčiųjų amžius – nuo 50-ies, vienas asmuo, neseniai miręs nuo COVID-19, buvo 46-erių.

J. Jakutienė pažymėjo, kad bendra situacija Vilniaus regione yra „stabili, tačiau neleidžianti atsipalaiduoti“: Vilniaus klinikinė ligoninė praėjusią savaitę įrengė papildomų 20 lovų COVID-19 pacientams, Alytaus ligoninė – dešimt, nuo pirmadienio COVID-19 pacientams paslaugas pradeda teikti Druskininkų ligoninė.

Didžioji dalis Vilniaus regiono sunkiausių pacientų gydomi Santaros klinikose.

„Nuo šio ketvirtadienio planuojame uždaryti 2-ąjį infekcinių ligų skyrių, su jame esančių 12 lovų, kurias visas dedikuosime COVID-19 pacientams gydyti. Taigi, iš viso turėsime 60 aktyvaus gydymo ir 20 reanimacinių lovų“, – tvirtino J. Jakutienė.

Nuo šio ketvirtadienio planuojame uždaryti 2-ąjį infekcinių ligų skyrių, su jame esančių 12 lovų, kurias visas dedikuosime COVID-19 pacientams gydyti.

Anot jos, infekcinėmis ligomis sergantys asmenys bus perkelti į Marcinkevičiaus ligoninę, dalis, pavyzdžiui, sergantieji erkiniu encefalitu, bus perkelti į Santaros klinikų Neurologijos skyrių.

Klinikų direktorė valdymui patikino, kad kol kas planinės operacijos nestabdomos, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu, kadangi po planinių operacijų pacientai kurį laiką turi būti perkelti į reanimacijos skyrių, o vietų čia mažėja.

Klinikų duomenimis, iš viso įstaigoje užimta beveik 80 proc. ligai gydyti skirtų stacionaro vietų – gydomi 37  sergantieji, tarp jų – šeši vaikai. Pabrėžiama, kad ketvirtosios bangos metu vyraujant delta atmainai, daugiausiai čia guldomi vyresni žmonės.

J. Jakutienės teigimu, dalis į klinikas patekusių jaunų asmenų buvo nepasiskiepiję, taip pat turėję gretutinių ligų, kurios „komplikuoja ligos eigą“. Anot jos, šiuo metu plintant užkrečiamesnei koronaviruso delta atmainai, situacija Santaros klinikose „yra panaši“, kaip ir pirmosios ar antrosios bangos metu, nes čia ir anksčiau guldyti tik sunkūs pacientai.

Pirmiausia, aš norėčiau, kad tie žmonės suprastų, jog jie nepadeda gauti medicininių paslaugų kitiems žmonėms, kurioms jos gyvybiškai būtinos.

Klinikose, pasak J. Jakutienės, fiksuojami ir „pavieniai atvejai“ susirgimų tarp medikų, tačiau, kadangi medikai yra pasiskiepiję, anot jos, jiems nustatyta lengva COVID-19 forma.   

Klinikų viena vadovių pabrėžė, kad nepasiskiepiję žmonės sukelia problemų ne tik sau, bet ir kitiems, ir nebūtinai sergantiems COVID-19. Ji taip pat akcentavo, kad, nepaisant kai kurių asmenų įsitikinimų, delta atmaina pakerta ir sportuojančius ar kitaip imunitetą stiprinančius žmones.

„Pirmiausia, aš norėčiau, kad tie žmonės suprastų, jog jie nepadeda gauti medicininių paslaugų kitiems žmonėms, kurioms jos gyvybiškai būtinos. Netgi tos planinės operacijos – jeigu žmogui reikia, tai jam jų reikia. Jei mes mažiname jų, vadinasi, dalis žmonių negauna jiems reikalingų paslaugų, tai pirmiausia dėl to reikėtų pasiskiepyti“, – ragino ji.

Sergamumas COVID-19 pastaruoju metu Lietuvoje auga. Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 489 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių. Bendras dviejų savaičių naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 385,6 atvejo, savaitės teigiamų testų dalis – 6,4 procento.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pranešimo, nuo kitos savaitės bus naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Tai – jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Atlaisvintos lovos toliau bus naudojamos kitų pacientų gydymui. Tikimasi, kad tai pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Kauno regiono ligoninėse pacientams, nesergantiems COVID-19 liga.

COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis pabrėžia, kad, epidemiologinei situacijai gerėjant, visuomenė privalo išlikti budri, nes virusas dar niekur nedingo.

Tolesnis karantino atlaisvinimas ir toliau priklausys nuo žmonių.

„Nors pacientų, sergančių COVID-19 liga, dėl kurios prireikia gydymo ligoninėje, mažėja, šalyje vis dar yra infekcijos židinių, ligoninėse taip pat tebegydomi sunkia ligos forma sergantys pacientai. Tolesnis karantino atlaisvinimas ir toliau priklausys nuo žmonių. Priemonės – tos pačios: apsauginės veido kaukės, būtina rankų higiena, kontaktų ribojimas ir kuo didesnės testavimo apimtys, siekiant išaiškinti besimptomius viruso nešiotojus bei anksti izoliuoti besiformuojančius naujus infekcijos židinius“, – teigia grupės vadovas.

Nuo ateinančio pirmadienio naikinama 30 lovų su deguonies tiekimu LSMU Kauno ligoninėje ir dešimt reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe Kauno klinikose. Taip pat nuo vasario 26 d., penktadienio, nebeliks 25 lovų su deguonies tiekimu ir du reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų su DPV galimybe Prienų ligoninėje.

Pasak Kauno klinikų atstovės Eglės Karalienės, regione nuo kitos savaitės lieka 335 COVID-19 ligoniams skirtos lovos su deguonies tiekimu bei 48 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su DPV galimybe. Po penktojo lovų mažinimo etapo iš viso Kauno regiono ligoninėse bus sumažinta 207 COVID-19 ligoniams skirtos lovos. Tolesnis lovų skaičiaus mažinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo į ligonines atvykstančių bei iš jų išvykstančių pacientų srauto.

Sėdėdami per Didžiąsias metų šventes savo „kamarėlėse“, aukodami bendravimo poreikius, drebėdami nuo nesiliaujančio bauginimo. Na toks jau tų „kovidinių“ gaisrininkų darbas.

Bet kai pavargstame nuo drebėjimo, kartais darome pertraukas. Ir tų pertraukėlių metu žiūrime statistiką bei užduodame vienas kitam klausimus. Tačiau rasti atsakymus į tuos klausimus neretai būna sunkiau, nei išsikosėti iš plaučių koronavirusą.

Štai vienas feisbuko draugas pateikia tokią pastarųjų dienų statistiką apie situaciją ligoninėse:

Iš 16 585 lovų užimta tik 8115 (48 proc.)

Iš 684 reanimacijos lovų užimta tik 392 (57 proc.)

Iš 639 lovų su DPV užimta tik 250 (39 proc.)

Iš 6377 lovų su deguonimi užimta tik 2200 (34 proc.)

Kitas draugas čia pat jam paaiškina: lovų tai netrūksta. Bet trūksta gydytojų, slaugytojų ir kito medicinos personalo.

Tada pirmasis draugas vėl paklausia: „tai negi lovų  ir personalo skaičiai niekaip nėra susiję?“.

Deja, taip. Tie skaičiai niekaip nėra susiję. Asmeniškai mane visada stebino  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos nesuvokiamas godulys tuščioms lovoms be tuštiems ligoninių plotams.

Europos Komisija ne kartą yra išsakiusi priekaištus Lietuvai dėl per didelio kiekio lovų skaičiaus ir per didelių ligoninių plotų. Dar 2018 metais „valstiečių“ vyriausybė buvo numačiusi Lietuvos ligoninių tinklo optimizavimą, siekdama sumažinti tas „tuščias erdves“ ligoninėse. Tačiau prieš tokią reformą mūru stojo konservatoriai. Argumentai buvo tiesiog verčiantys iš koto. Pavyzdžiui: „ketinama uždaryti iki 30 ligoninių regionuose. Šios įstaigos regionuose yra ne tik sveikatos apsaugos sistemos dalis, bet ir bendruomenių centrai, svarbios darbo vietos ir krašto ekonomikos skatintojos“. Tada supratau, kad tos nenaudojamos lovos reikalingos tam, kad tiesiog…..būtų linksmiau gyventi. Mat darbo vietų, panašu, taip labai ir neprikūrė. Jei būtų prikūrusios, tai, turbūt, būtų kam šiuo metu slaugyti COVID-19 ligonius?

O konservatorius A. Matulas tuomet buvo dar atviresnis: „rajonų gydymo įstaigos, norėdamos gauti finansavimą, priverstos didinti guldomų ligonių skaičių“. Toks atvirumas tada tiesiog šokiravo, mat pats Seimo narys pripažino, kad ligoniai guldomi į tas tuščias lovas ne tam, kad juos gydytum, o tam, kad gautum finansavimą.

Ligoninėse stovi apie 50 proc. tuščių ir nenaudojamų lovų, tačiau ligoniai nepriimami, nes …. trūksta lovų.

Bet štai atsitiko netikėta bėda: atėjęs koronavirusas paprašė tas lovas naudoti ne pinigų įsisavinimui, ne bendruomenių pasilinksminimui, ne ekonomikos kėlimui, bet…. paprasčiausiam ligonių gydymui. Tai yra naudoti pagal paskirtį. Deja, sveikatos apsaugos sistemos valdininkai pasakė: „nu, soriukas, tose lovose pacientų gydyti negalime. Nu nepritaikytos jos gydymui.“

Taigi, šiuo metu kovidinis vaizdelis toks: ligoninėse stovi apie 50 proc. tuščių ir nenaudojamų lovų, tačiau ligoniai nepriimami, nes …. trūksta lovų.

Dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą yra minėjusi, kad reikia didinti biudžeto perskirstymą (vadinasi, ir mokesčius) vardan geresnių viešųjų paslaugų. Gal man kas nors tuo pačiu galėtų paaiškinti, kas yra tos „geresnės viešosios paslaugos“? Ir ar tie tušti ligoninių plotai su visomis tuščiomis lovomis kažkaip susiję su geromis viešomis paslaugomis ar ne? Juolab kalbos apie būtinumą didinti mokesčius kasdien skamba vis garsiau.

Ar kas nors galėtų įsivaizduoti tokią situaciją: verslininkas įsirengia prabangią parduotuvę, tačiau parduotuvė nedirba, nes joje nėra kasininkių. Sakytumėte – verslininkas išprotėjo.

Deja, tokiais „pačiuožusiais“ metodais viešąjį sektorių valdančių valdininkų niekas išprotėjusiais nevadina. Atvirkščiai – jiems suteikiame vis naujas galias ir, žiūrėk, vėl nuolankiai mokėsime tuos mokesčius, kokių tik užsimanys tie „viešojo sektoriaus darbo gerintojai“. Ir bet kokie siūlymai Sveikatos apsaugos ministerijos resursus permesti nuo tuščių plotų šildymo link medicinos personalo stiprinimo, spėju, bus pavadinti neadekvačiais, neišmanėliškais ir kenkiančiais bendruomenių interesams bei regionų ekonomikai.

Taigi, „degam“ toliau. Ir skiriame papildomus milijonus policijos pajėgoms tam, kad jos mus saugotų nuo Kalėdinių šližikų valgymo giminės rate, bet šiukštu nieko neskiriame tam, kad sustiprintume medicinos personalą, kuris be vargo galėtų slaugyti ligonius tose seniai ligonių nemačiusiose lovose. 

Tokia jau ta „koroninė“ vadyba.

„Šiuo metu intensyviai darbuojamės formuojant komandas, dirbsiančios su COVID-19 pacientais, kurių turėsime priimti daugiau nei iki šiol. Deja, tai kainuos dviejų skyrių darbo stabdymą Laisvės alėjos padalinyje“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas.

30 papildomų lovų Josvainių g. 2 numatyta Geriatrijos skyriaus patalpose. Ten geriatrijos paslaugos sustabdytos jau anksčiau dėl to, kad augant COVID-19 pacientų skaičiui ėmė trūkti personalo Infekcinių ligų skyriuje. Dar 15 lovų skiriama Psichosomatiniame skyriuje Hipodromo g. padalinyje.

Miesto centre esančiame padalinyje liks tik stacionarios ortopedijos traumatologijos paslaugos ir teikiama skubi traumatologijos punkto pagalba. Neurologijos ir Vidaus ligų skyrių kolektyvas dirbs Josvainių g. 2 padalinyje su COVID-19 ligoniais.

Josvainių g. 2 rudenį laikinai sustabdyta ir kitų terapinių padalinių veikla, kai užsipildžius Infekcinių ligų korpusui reikėjo paskirti papildomą pusšimtį lovų COVID-19 pacientams. Pasikeitė ir Chirurgijos bei Urologijos skyrių specifika - ten dirbantys chirurgai ir urologai dabar teikia pagalbą operuotiniems COVID-19 ligoniams.

LSMU Kauno ligoninės nuotr.

Šiuo metu Josvainių g. 2 ir Baltijos g. 120 įprastą darbą tęsia jau tik Akušerijos ginekologijos skyrius bei suaugusių ir vaikų konsultacinės poliklinikos.

LSMU Kauno ligoninėje šiuo metu gydomi 209 COVID-19 ligoniai, dar porą dešimčių kituose padaliniuose. Daugiau kaip pusei reikia deguonies terapijos, 12 guli Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje, iš jų 8 reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Deja, tai kainuos dviejų skyrių darbo stabdymą Laisvės alėjos padalinyje.

Šiuo metu COVID-19 serga 223 ligoninės darbuotojai. Nors iš viso įvairiuose padaliniuose Kauno mieste ir rajone dirba apie 3 tūkst. medicininių ir nemedicininių darbuotojų – be gydytojų, slaugos bei pagalbinio personalo, ligoninės veiklą užtikrina ir maisto paruošimo, transporto, ūkio dalies ir kt. specialistai. Be to, ne visi jie darbuojasi visu etatu, taip pat įstaigoje būtina užtikrinti nenutrūkstama darbą visą parą visomis savaitės dienomis. Taip pat ligoninė per savo istoriją neturėjo tiek daug sunkių ligonių, kurių gydymas ir priežiūra reikalauja ypač intensyvaus darbo. Todėl kiekvieno darbuotojo susirgimas yra galvosūkis sudarant darbo ir būtino poilsio grafikus.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, uostamiesčio savivaldybė iki šiol nebuvo suformavusi dalininko kapitalo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kaip ir daugumoje kitų viešųjų įstaigų. Į tai dėmesys buvo atkreiptas atlikto audito metu.

Dalinį kapitalą savivaldybė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nori suformuoti, skirdama 550 tūkst. eurų iš miesto biudžeto.

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas tvirtino, kad įstaiga galės naudoti lėšas savo nuožiūra – investuoti ten, kur labiausiai reikia, ar įsigyti įrenginių, kurių trūksta.

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė tvirtino, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra pateikusi sąrašą investicinių projektų, kuriems reikalingas toks finansavimas.

Planuojama, kad už savivaldybės skirtas lėšas gydymo įstaiga įsigis 275 funkcines lovas, kurių viena kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Jos bus naudojamos įvairiuose įstaigos skyriuose ir leis užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

J.Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad už gautas lėšas įmanoma įrengti ir ambulatoriją.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius džiaugėsi, kad, svarstant miesto biudžetą, savivaldybės administracija atsižvelgė į komiteto siūlymą investuoti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, gerinti jos infrastruktūrą.

I.Butenienė tvirtino, kad siūloma skirti lėšų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės privažiuojamajam keliui bei kiemui sutvarkyti. Šią priemonę prašoma įtraukti į 2017–2019 m. miesto strateginį veiklos planą.

"Situacija nedaro garbės. Keliai ir kiemas priklauso savivaldybei. Tad prašysime skirti finansavimą šiems darbams", – pabrėžė vedėja.