„Joms dar neprasidėjus, jau matome, kad Tokijo olimpinės žaidynės bus ypatingos. Jų laukėme ne ketverius, kaip įprasta, o net penkerius metus. Šis laikas nebuvo lengvas. Sportininkai, treneriai, federacijos susidūrė su situacija, kurios anksčiau nė nesapnavo: atšauktos stovyklos, varžybos, uždarytos treniruočių bazės, galvosūkis, kaip pasirengimo ciklą pratęsti dar metams ir žinoma, didžiulė nežinomybė.

Vis dėlto, tiek sportininkų, tiek organizatorių pasiruošimas žaidynėms vyksta sklandžiai, imamasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti tiek dalyvių, tiek Japonijos gyventojų saugumą. Šios žaidynės visam pasauliui jau tapo žmonijos vienybės ir vilties simboliu.

Likus 100 dienų organizatoriai koncentruojasi į detalių šlifavimą, žaidynių gidų tikslinimą ir procesų testavimą“, – sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Palaikyti Tokijo žaidynėse kovosiančių Lietuvos olimpiečių sporto sirgalius ji pakvietė į Nidą. Čia olimpinių žaidynių metu – liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis – vyks „Olimpinis festivalis“. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir tuo metu galiosiančius saugumo reikalavimus Neringos gyventojai ir svečiai bus kviečiami ne tik palaikyti Lietuvos olimpiečius, bet ir patys išbandyti olimpines sporto šakas. Planuojama, kad festivalio lankytojai dideliame ekrane galės stebėti olimpinių žaidynių varžybas, dalyvauti tiesioginiuose teletiltuose su Tokijuje būsiančia Lietuvos delegacija, klausytis žinomų atlikėjų pasirodymų, susitikti su sportininkais bei patys išbandyti jėgas sporto turnyruose.

„Nors užsieniečiai į olimpinių žaidynių varžybas įleidžiami nebus, neabejoju, kad sirgalių palaikymas iš Nidos pasieks ir įkvėps mūsų olimpiečius Tokijuje. Kasdien sekame su epidemiologine situacija susijusias naujienas ir darysime viską, kad festivalio dalyviai galėtų saugiai džiaugtis sporto renginiais ir vieningai palaikyti sportininkus“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Šiuo metu Lietuvos olimpinę rinktinę sudaro 28 sportininkai, atstovaujantys aštuonioms sporto šakoms. Intensyviai vykstant atrankos turnyrams, tikimasi, kad šis skaičius dar augs. Lietuvos sportininkams olimpinė atranka baigsis liepos 4 dieną, kuomet paaiškės ar į žaidynes pateks vyrų krepšinio rinktinė.

Prie konferencijos dalyvių virtualiai prisijungė ir treniruočių stovyklose plušantys, kelialapius į Tokiją jau užsitikrinę sportininkai. „Fizinė forma rodo, kad sudėliotas geras planas. Tikimės, kad sezonas bus be traumų ir galėsiu pakovoti dėl medalio. Važiuojant į olimpines žaidynes mano tikslas – kovoti dėl medalio. Ar pavyks, ar ne – matysime“, – sakė šiuo metu Turkijoje esantis disko metikas Andrius Gudžius.

Į virtualią spaudos konferenciją prisijungė ir žaidynėms besiruošiantys spirtininkai.

Tokijo Olimpinės žaidynės išsiskirs tuo, kad į jas įtrauktos ir naujos sporto šakos: karatė, riedlentės, laipiojimas ir banglentės. Tai pat bendrų krepšinio entuziastų, vadybininkų ir TV3 pastangų dėka, lietuviai itin laukia ir dar vienos naujienos žaidynių programoje – krepšinio 3×3 turnyro. Planuojama, kad žaidynėse varžysis apie 11 tūkst. atletų iš 206 nacionalinių olimpinių komitetų, bus išdalinti 324 medalių komplektai, iš viso 962 olimpiniai medaliai.

Remiantis tyrimo duomenimis, kas penktas respondentas (20 proc.) mano, kad šalyje nepakankamai įrengta sporto bazių ar per mažai išvystyta profesionali sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti, kad greičiau nepakankamai mano – beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių.

„Prastą sporto infrastruktūros padėtį šalyje nuolat pabrėžia profesionalūs Lietuvos sportininkai, matantys užsienio šalyse įgyvendinamus pokyčius, vis garsiau girdimas ir aktyviai laisvalaikį leidžiančių mėgėjų balsas. Tyrimas parodė, kad pastarieji taip pat jaučia sporto bazių bei profesionalios sporto infrastruktūros trūkumą, tai neleidžia jiems tobulėti ir siekti geresnių rezultatų. Dėmesį į problemą ypač turėtų atkreipti šalies savivaldybės, nuo kurių daugiausiai priklauso, ar vietiniams gyventojams bus sudarytos sąlygos kokybiškai užsiimti mėgstama aktyvia fizine veikla“, – pranešime cituojama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tai, kad Lietuvoje yra įrengta per mažai sporto bazių ir neišvystyta profesionali sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti, dažniausiai nurodė vyrai (69 proc.), jaunesni 18–29 metų (74 proc.) asmenys ir didmiesčių (68 proc.) gyventojai. Į prastas sportininkų galimybes pasirengti dėmesį rečiau atkreipė moterys (65 proc.), 30–49 m. (69 proc.) ir 50–74 m. (62 proc.) amžiaus asmenys, miestų (65 proc.) ir kaimų (67 proc.) gyventojai, rodo tyrimo duomenys.

„Nepakankamas sportininkams pasirengti skirtos infrastruktūros išvystymas matomas visoje Lietuvoje – tiek didmiesčiuose, tiek kaimuose. Į susidariusią situaciją dėmesį atkreipia visų amžiaus grupių atstovai, tai tik įrodo problemos mastą, parodo, kad mažesnes galimybes užsiimti sportine veikla ir tobulėti turi ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai“, – mano LTOK vadovė.

Tik 23 proc. tyrimo dalyvių mano, kad Lietuvoje pakankamai išvystyta sporto infrastruktūra sportininkams pasirengti (4 proc. – visiškai pakankamai ir 19 proc. – greičiau pakankamai). Tai dažniau pabrėžė vyriausi 50–74 m. (25 proc.) ir didmiesčių gyventojai (25 proc.).10 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ šių metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.

Respondentų nuomone, be sportininkų (62 proc.), antri, kuriuos gyventojai laiko geriausiai savo kraštą garsinančiais – mokslininkai (15 proc.), treti – menininkai (8 proc.).

„Sportininkus galime laikyti savotiškais ambasadoriais, puoselėjančiais ir stiprinančiais valstybės identitetą. Šį faktą, dar kartą patvirtino ir visuomenės apklausos rezultatai, net ir šiuo, sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvą mažiausiai garsina politikai bei verslininkai - juos nurodė vos 2 proc. respondentų.

„Neeiliniai sportininkų bendruomenės bei mokslo ir meno atstovų pasiekimai suteikia unikalią galimybę, turimą įvaizdžio kapitalą panaudoti kaip šalies pridėtinę vertę, pristatančią ir garsinančią Lietuvos vardą pasauliniu mastu“,  – pabrėžia Adomas Pladis, rinkodaros ir aktyvacijų agentūros „Indiana LT” vadovas.

Tai, kad Lietuvos vardą geriausiai pasaulyje garsina sportininkai dažniau minėjo vyrai (62 proc.), 30–49 metų respondentai (65 proc.), kaimo (65 proc.) ir mažesnių Lietuvos miestų (65 proc.) gyventojai.

Tuo tarpu menininkus, kaip geriausiai šalį garsinančius atstovus, dažniau nurodė moterys (8 proc.), 50–74 metų respondentai (10 proc.), miesto (9 proc.) bei didmiesčių (8 proc.) gyventojai. Mokslininkus, kiek daugiau už kitus dažniau rinkosi jaunimas iki 30 metų (58 proc.) ir didmiesčių gyventojai (17 proc.)

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.

Per ketverius Britų tarybos Lietuvoje kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) organizuojamo projekto sezonus jaunųjų lyderių ugdymo per sportą programa suvienijo 320 moksleivių ir pusantro šimto pedagogų.

„People to people“ programos finansuojamo projekto „Svajonių komandos“ tikslas – per sportines veiklas ugdyti mokinių lyderystės įgūdžius, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžius. Trejus metus veiklose aktyviai dalyvavo Klaipėdos regiono moksleiviai, o ketvirtajame sezone prisijungė ir Šalčininkų bei Visagino mokyklos.

Diana Nausėdienė

„Fizinis raštingumas, tarpasmeninio bendravimo valdymas, kilni lyderystė yra įrankiai pandemijos iššūkiams įveikti. Prisijungdami prie šio projekto per sportą pajutote pokyčio galią ir tapote olimpinių vertybių nešėjais.

Jeigu jums svarbu įsiklausyti ir gerbti kito nuomonę, efektyviai dirbti derinant nuomonių įvairovę daugiakultūrėse komandose, jei jaučiate pagarbą mokytojui ir dėkingumą mentoriui – jūs esate atsakingi ateities lyderiai, kuriais mes didžiuojamės“, – renginyje sakė pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Sporto galia vienyti ir įkvėpti

Dalyvius sveikindamas Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley pasidžiaugė, kad projekte „Svajonių komandos“ dalyvaujančių lietuviakalbių ir rusakalbių mokyklų moksleiviai kartu mokosi atvirumo ir bendradarbiavimo.

„Matydamas, kas buvo nuveikta per ketverius metus galiu pasakyti, kad „Svajonių komandos“ ugdo pagarbą ir socialinį ryšį tarp skirtingų bendruomenių. Ši iniciatyva jaunus žmones skatina pažinti, ugdyti lyderystės savybes, keičia požiūrį į konkurenciją ir ugdo pagarbą kiekvienai kultūrai ar kalbai“, – sakė B. Olley.

Renginyje dalyvavo ir Britų tarybos Globalaus tinklo vadovas Charlie Walkeris. Jo tikslas – susipažinti su tinklo narių kartu su partneriais vykdomais projektais. Britų taryba Lietuvoje iš visų vykdomų projektų Ch. Walkerį pasirinko supažindinti su „Svajonių komandų“ dalyviais.

„Nelsonas Mandela yra pasakęs, kad sportas turi galią keisti pasaulį, vienyti ir įkvėpti. Projekto „Svajonių komandos“ organizatoriai, pasitelkdami tarptautinę sporto kalbą, su jaunimu kalba apie pagarbą, lyderystę, įvairovę. Tikiuosi, visi galėsime susitikti kitais metais, kai Britų taryba minės 30 metų darbo Lietuvoje sukaktį“, – kalbėjo Ch. Walkeris.

Jis taip pat Lietuvos sportininkams palinkėjo sėkmės artėjančiose Tokijo olimpinėse žaidynėse.

„Mums didelė privilegija dirbti su tokiais partneriais, kaip Britų taryba bei jausti pirmosios ponios palaikymą. Projektas „Svajonių komandos“ kuria pokytį visuomenėje. Šie jauni žmonės – Lietuvos ateitis, auganti kartu su olimpinėmis vertybėmis“, – sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Žvaigždes kalbino moksleiviai

Į sezono uždarymo renginio veiklas aktyviai įsitraukė ir patys projekto dalyviai. Pirmiausia pasiūlę svečiams pasimankštinti, netrukus jie į interviu pakvietė dainininką ir laidų vedėją Vidą Bareikį. Moksleivės iš Šalčininkų Zlata ir Uršula populiaraus atlikėjo klausė, kaip jaunam žmogui rasti mylimą veiklą ir kokią įtaką šiame pasirinkime turi turėti tėvai.

„Manau, tėvai turėtų labiau įsiklausyti į vaiką. O kaip rasti savo? Reikia bandyti, nes nepabandęs nesužinosi. Aš pats pradėjau nuo muzikos, tada patraukė vaidyba, režisūra, o galiausiai grįžau prie muzikos. Bet be tų ieškojimų, nebūčiau ten, kur esu dabar. Todėl nebijokite bandyti“, – sakė atlikėjas.

Renginio metu moksleiviai taip pat turėjo galimybę ne tik dalyvauti, bet ir vesti diskusiją su olimpiete bėgike Egle Balčiūnaite bei kandidatu į Tokijo paralimpines žaidynes paratriatlonininku Ernestu Česoniu.

Sportininkai jauniesiems lyderiams pasakojo apie karjerą, pomėgius, savybes, kurias jiems padėjo ugdyti sportas.

„Sportas mane išmokė disciplinos ir stipriai prisidėjo prie visapusiško ugdymo. Tik visai neseniai supratau, kad kaip sportininkė galiu siųsti žinutę. Vadovaujuosi posakiu: jei gali padėti – padėk, jei gali dalintis – dalinkis. Man smagu jei galiu įkvėpti ne tik sportuoti, bet ir siekti savo tikslų, išsigryninti vertybes, prioritetus. Pati daug išmokau bendraudama su žmonėmis iš kitų kultūrų. Labai vertinu draugystes, kurias man pasisekė užmegzdi Japonijoje, Australijoje, Pietų Amerikoje, Šveicarijoje“, – kalbėjo Lietuvos rekordininkė E. Balčiūnaitė.

„Būna, atiduodi visą save varžybose, bet nesiseka. Tuomet svarbu pakelti galvą ir žengti toliau, nepasiduoti, kad ir kas benutiktų. Tik neseniai pastebėjau, kad daug žmonių į mane lygiuojasi. Jaučiu atsakomybę. Varžovais mes esame tik varžybų metu, o prieš ir po – dalijamės patirtimi, juokiamės, mokomės vieni iš kitų. Gyvenimas yra judėjimas. Kai judi – išsilaisvini“, – patirtimi dalinosi E. Česonis.

Nagrinėjo socialines temas

Projekto dalyvis

Ketvirtajame projekto „Svajonių komandos“ sezone iš viso dalyvavo 26 mokyklos iš trijų Lietuvos miestų. Iniciatyvos veiklas išbandė 78 pedagogai ir 150 jaunųjų lyderių, į kurių organizuotus edukacinius užsiėmimus įsitraukė 650 moksleivių.

Sezono pradžioje moksleiviai buvo suskirstyti į komandas, kurias sudarė jaunuoliai ir pedagogai iš skirtingų mokyklų. Komandos patirties ir žinių sėmėsi per praktinius užsiėmimus. Vėliau rinkosi socialines sporto temas, tokias kaip lyčių lygybė, stereotipų laužymas, negalios barjerai. Remdamiesi įgyta patirtimi bei įgūdžiais vėliau jaunieji lyderiai patys kūrė ir vedė aktyvios fizinės veiklos užsiėmimus savo mokyklų jaunesnių klasių mokiniams.

Projekto senbuviai klaipėdiečiai nuotoliniu būdu įgyvendino 30 veiklų, skirtų jaunesnių klasių moksleiviams. Projekte dalyvavę moksleiviai ugdė tarpkultūriškumą, sužinojo apie sveiką gyvenseną, siekė įveikti stereotipus, dalijosi patirtimi, mokėsi perteikti idėjas. Jaunieji lyderiai transformavo savo veiklas ir rado būdą, kaip svarbias temas perteikti nuotoliniu būdu bei užtikrinti, kad per užsiėmimus mokiniai atliktų ir fiziškai aktyvias užduotis.

Šį sezoną prie iniciatyvos prisijungę Šalčininkų ir Visagino pedagogai dalyvavo mokymuose, kuriuose buvo kalbama apie neformalųjį ugdymą, ugdymą per sportą, mentorystę. Šių miestų moksleiviai dalyvavo seminaruose apie lyderystę, emocinį intelektą, XXI amžiaus kompetencijas, susipažįsta su kitomis olimpinio švietimo veiklomis, o prie mokymų prisijungę klaipėdiečiai dalijasi savo patirtimi.

Dalyvauti jame kviečiami visų Lietuvos dziudo klubų sportininkai, atitinkantys kvalifikacinius meistriškumo reikalavimus.

Prieš Lietuvos čempionato startą Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo dziudo bendruomenės atstovai bei svarbiausių šalies sporto institucijų vadovai. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidentas Vigmantas Sinkevičius ir jam oponuojantis buvęs olimpietis Marius Paškevičius. Pažymėtina, jog pastarasis anksčiau ne kartą buvo kviestas susėsti prie bendro stalo pokalbiui LTOK, kuriam tarpininkautų aukščiausi šalies sporto vadovai, tačiau, net pažadėjęs, į susitikimą neatvykdavo.

Šįsyk susirinkime dalyvavo visų suinteresuotų pusių atstovai. Dziudo federacijos prezidentas V. Sinkevičius ir M. Paškevičius sporto vadovams išdėstė savo požiūrį į nesutarimus, kilusius šios sporto šakos bendruomenėje. LDF prezidentas dar sykį akcentavo, jog viešoje erdvėje skambantys teiginiai, jog opozicijos klubų atstovams neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, neatitinka tikrovės, tiesa, visi sportininkai turi atitikti privalomus kriterijus, nepriklausomai nuo to, kuriam klubui atstovauja – dalyvauti šalies čempionatuose ir kelialapius laimėti sąžiningai konkuruodami su savo kolegomis ant tatamio. Taip pat buvo aptartos politikų anksčiau išsakytos idėjos jungiant Lietuvos dziudo federaciją su M. Paškevičiaus neseniai įsteigta įstaiga.

Pokalbyje dalyvavusi LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, jog, nepriklausomai nuo skirtingų nuomonių ir pageidavimų, visų šalies sporto federacijų atstovai privalo laikytis oficialių federacijų įstatų ir veikti jų rėmuose. Pagal šias taisykles vietos šalies rinktinėse bei kelialapiai į oficialias tarptautines varžybas pelnomi oficialiuose nacionaliniuose čempionatuose. Olimpinė čempionė primygtinai paprašė M. Paškevičiaus paskatinti visus savo atstovaujamos organizacijos atletus bei trenerius dalyvauti jau 49 metus skaičiuojančiame Lietuvos dziudo čempionate. Tik tokiu būdu gali būti išaiškinti visi pajėgiausi šalies dziudo sportininkai, kurie galės atstovauti Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Taip pat LTOK prezidentė neslėpė nuostabos dėl bandymų dirbtinai sujungti dvi organizacijas, nes tai gali būti daroma tik pačių organizacijų išreikšta valia, kuri apibrėžiama įstatais bei įstatymais.

Beje, praėjusią savaitę tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek LTOK gavo oficialų Europos dziudo sąjungos (EJU) laišką, kurio kopija buvo atsiųsta ir LDF. Laiške pabrėžiama, jog abi svarbiausios dziudo institucijos žemyne ir pasaulyje - tiek EJU, tiek Tarptautinė dziudo federacija (IJF) - mūsų šalyje pripažįsta vienintelę savo atstovę – oficialią Lietuvos dziudo federaciją (LDF). Taip pat dar sykį patvirtinama, jog tik oficiali federacija gali rengti nacionalinius čempionatus, deleguoti šalies rinktinę į olimpines žaidynes ir suteikti meistriškumo ženklus.

„Tarptautinė dziudo federacija (IJF) ir Europos dziudo sąjunga (EJU) prieš daugiau nei metus buvo delegavusi savo oficialius atstovus – Vykdomojo komiteto narius Gerardą Benone ir Aleksandrą Jatskevičių į Lietuvą, kuriems buvo pavesta ištirti nesutarimus. Delegatai neužfiksavo jokių nelegalių ar įtartinų veiksmų ar aplinkybių. Dar daugiau, visi LDF veiksmai atitinka IJF ir EJU statutą. Todėl raginame LTOK ir Ministeriją užtikrinti oficialios Lietuvos dziudo federacijos juridines teises“, - sakoma kreipimesi.

Tokių veiksmų imtąsi po to, kai motyvuojant sudėtinga epidemiologine situacija buvo atšauktas birželį Paryžiuje turėjęs vykti pasaulinis atrankos turnyras ir paaiškėjo, kad likę olimpiniai kelialapiai į vasarą vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes bus dalinami Europos atrankos turnyre ir pagal naują reitingų sistemą.

Toks sprendimas skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei. Europos atrankos turnyre kovos vienintelė Lietuvos atstovė Gabrielė Stonkutė. Kitiems Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per reitingus. Tokiu atveju, galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse netenka ir vienas geriausių Lietuvos boksininkų, Europos čempionas Eimantas Stanionis.

„Ši žinia buvo netikėta visai Lietuvos sporto bendruomenei. Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalis į olimpines žaidynes deleguodavo bent po du boksininkus. Suprantame, kad esama epidemiologinė situacija yra sudėtinga, o sportininkų sveikata ir saugumas privalo būti prioritetu. Tačiau naujoji sistema yra labai neparanki mažų valstybių sportininkams“, – sakė olimpinė čempionė, TOK narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK ir LBF kreipimesi atkreipiamas dėmesys į sistemos pakeitimų padarinius ne tik Lietuvai, bet ir kitoms mažesnėms Europos valstybėms. Pabrėžiama, kad esama situacija atima galimybę Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvauti jauniems sportininkams, neturėjusiems galimybės dalyvauti įskaitiniuose čempionatuose.

Taip pat, atkreipiamas dėmesys į kvotų skirstymą „World Series of Boxing“ (WSB) lygos dalyviams. WSB lygoje dalyvauja tik didelės ir finansiškai stiprios valstybės, todėl tokių valstybių sportininkams yra sudaromos išimtinai didesnės galimybės gauti daugiau kvotų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.

Rašte taip pat išreiškiamas nuogastavimas, kad nemažai geriausių profesionalių boksininkų tikslingai rengėsi tik pasaulinės atrankos turnyrui, todėl šių varžybų atšaukimas atima iš jų galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

LTOK ir LBF prašo TOK specialiosios bokso komisijos peržiūrėti ir pakoreguoti Tokijo olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistemą, kad ši būtų pritaikyta visoms valstybėms ir visiems sportininkams.

Renginys vyko „Lumi“ platformoje. Belgų įmonė šią paslaugą teikia daugeliui tarptautinių sporto federacijų. Šiame kanale praėjusiais metais vyko ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Generalinės asamblėjos sesija. 

„Praėję metai nebuvo lengvi. Džiaugiuosi, kad nepaisant sudėtingų sąlygų mums pavyko susirinkti į sesiją numatytu laiku. Praėjusiais metais pandemija sujaukė daug mūsų planų. Tikimės, kad šiemet veiklos ir projektai vyks taip, kaip numatyta, tačiau nesame apsaugoti nuo priverstinių pokyčių“, – sakė olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

D.Gudzinevičiūtė. E.Žaldario nuotr.

Virtualioje sesijoje dalyvavo 57 LTOK nariai iš 67.

Pristatydama 2020 metų LTOK veiklą, D. Gudzinevičiūtė išskyrė stipriai išaugusį LTOK skiriamų olimpinių stipendijų skaičių. Praėjusiais metais jas gavo 107 olimpinių rinktinių kandidatai – 18 daugiau nei 2019-aisiais. Dėl epidemiologinės situacijos perkėlus Tokijo olimpines žaidynes praėjusiais metais vyko vienas olimpinis renginys – jaunimo olimpinės žaidynės Lozanoje, iš kurių bronzos medalį parsivežė ledo ritulininkas Arturas Seniuta.

Nors pernai daugelį renginių teko perkelti į internetinę erdvę, jų populiarumas nemažėjo. Virtualus Olimpinės dienos bėgimas suvienijo lietuvius 31 valstybėje visuose žemynuose, o tradicinis „Sporto kino festivalis“ įkvėpė ir tamsius rudens vakarus praskaidrino daugiau nei 8 tūkst. namų ūkių. Praėjusiais metais tradicinius „LTeam apdovanojimus“ pakeitė dokumentinė kino juosta „2020. Skrydis atšauktas“, apžvelgusi ypatingus olimpiečiams metus.

LTOK Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažindino su komisijos atliktu darbu bei rezultatais. Komisija patikrino pagrindinius LTOK finansinius rodiklius ir jokių pažeidimų nenustatė. Revizijos komisijos pirmininkui pritarė ir auditą olimpiniame komitete atliekančios bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ atstovas Artūras Štura, kuris pažymėjo, jog finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą. Daugiau komentarų ar pastabų auditorius neturėjo.

LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė 2020 metų LTOK biudžeto įvykdymo apyskaitą ir LTOK 2021 metų biudžeto projektą. LTOK pajamos praėjusiais metais siekė 11 mln. 26 tūkst. eurų. Nepaisant to, kad iš UAB „Olifėja“ praėjusiais metais gauta tik 95 proc. planuotų pajamų, bendra pajamų suma 156,1 tūkst. eurų viršijo planuotą. Tai pasiekta laimėjus tarptautinių projektų finansavimą.

Organizacijos išlaidos pernai siekė 10 mln. 60 tūkst eurų., 2,5 mln. eurų mažiau, nei planuota. Pagrindinė to priežastis – pandemija ir atšaukti arba sumažinti renginiai bei projektai.

Planuojama, kad 2021-aisiais LTOK biudžetas sieks 12 mln. 519 tūkst. eurų, iš kurių 9 mln. 640 tūkst. eurų bus skirta olimpinio sporto finansavimui. Taip pat turėtų augti Olimpinio švietimo ir Olimpinio solidarumo projektų skaičius. LTOK prezidentė pristatė TOK parengtą „Olimpinę darbotvarkę 2020+5“, kurioje – atnaujintos TOK rekomendacijos.

Asamblėjos nariai elektroniniu balsavimu patvirtino LTOK prezidentės ataskaitą, LTOK revizijos komisijos ataskaitą, LTOK vykdomojo komiteto 2020 m. finansinės veiklos ataskaitą, LTOK 2020 m. biudžeto įvykdymo apyskaitą, LTOK 2021 m. veiklos planą bei biudžetą.