Likus 1,5 min. iki mačo pabaigos svečiai iš Šilalės turėjo net 5 taškų persvarą ir džiaugsmingai šokinėjo nuo atsarginių suolo. Atrodė, kad jiems pavyks nukalti vieną didžiausių sezono netikėtumų. Tačiau vienas dublerių lyderių Mantas Rubštavičius įmetė dvitaškį, o lemiama galėjusioje tapti savo atakoje „Lūšis“ pasirodė itin nesėkmingai. Šeštadienį kovingai rungtyniavęs buvęs KTU ir Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ puolėjas Ignas Daukšys nesusitvardė – prasižengė puolime, o po akimirkos vaizdingai griuvo ant parketo bei buvo nubaustas dar ir technine pražanga. Prie baudų metimo linijos stojęs kaunietis Justinas Ramanauskas ją realizavo, o toje pat atakoje dar įrito dvitaškį su pražanga. Taip likus 40 sekundžių šeimininkai vėl iškišo nosis į priekį 88:87. Tuo J.Ramanausko darbas nesibaigė. Likus 16 sek. Jis vėl stojo mesti baudos metimų ir abu pataikė – 90:87. „Lūšis“ savo atsaką įvykdė tobulai - likus 7 sek. Mindaugas Čepauskas  tritaškiu rezultatą išlygino.“Žalgirio-2“ ekipos vairininkui Arvydui Gronskiui teko prašyti minutės pertraukėlės. Jo išbraižytą derinį realizuoti ėmėsi tas pats J.Ramanauskas, nepataikęs dvitaškio, bet sulaukęs palankaus teisėjų verdikto. Likus 0,7 sek. Buvo užfiksuota patyrusio puolėjo Osvaldo Mačernio pražanga ir skirti du metimai. J.Ramanauskas realizavo antrąjį ir užtikrino kauniečiams 17-ąją pergalę per 24 turus. Tiek pat, kiek turi NKL lyderė „Sūduva-Mantinga“, tiesa, žaidusi maču mažiau.

Iš viso J.Ramanauskas surinko 19 taškų (5/9 dvit., 6/7 baudos metimų) ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Dar labiau nugalėtojų gretose pasižymėjo Giedrius Bergaudas. Aukštaūgis iš Klaipėdos per 27 minutes pelnė 24 taškus (9/13 dvit., 2/3 trit.), atkovojo 10 kamuolių, atliko 1 rezultatyvų perdavimą ir surinko 30 naudingumo balų. Gynėjas Mantas Rubštavičius pridėjo 10 taškų, penkių pražangų limitą išnaudojęs Paulius Murauskas 9 (4/5 dvit.), Karolis Babušis 8 (2/11 trit.), Liutauras Lelevičius 7.

Šilalės ekipai Laimonas Remeikis pelnė 21 tašką (3/6 dvit., 15/16 baudų) ir surinko net 32 naudingumo balus. Ignas Daukšys pridėjo 19 taškų (7/14 dvit.), Osvaldas Mačernis 18 (4/4 dvit., 2/2 trit., 7 atk. kam., 5 per. kam., 30 naud. Bal.). 183 cm gynėjas Justas Košys pelnė 12 taškų ir sugebėjo atkovoti 6 kamuolius.

„Lūšis“ su 2 laimėjimais lieka paskutinė – 15-ta.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis sako, kad monitoringui reikalingas šviežias sniegas, kad būtų galima matyti lūšių pėdsakus.

„Tam, kad šitą dalyką padarytume, reikalingas šviežias sniegas – kad lūšis būtų spėjusi pasivaikščioti, pamedžioti. Dabar kaip tik tokios sąlygos daugelyje vietų yra“, – BNS antradienį sakė A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, atlikus monitoringą ir jo apskaitą, pavasarį bus galima apytiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje šiuo metu gyvena lūšių. Lūšių monitoringas saugomose teritorijose atliekamas kas trejus metus.

Lūšis – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas katinių šeimos plėšrus žinduolis.

XX amžiaus pradžioje lūšys Lietuvoje buvo beveik išnykusios. Vėliau, kai pagerėjo apsauga, mitybos sąlygos, šių plėšrūnų ėmė po truputį gausėti.

Lūšys mėgsta gyventi pavieniui. Kartais jos apsistoja vienoje teritorijoje, o kartais nužingsniuoja labai ilgas distancijas. Lūšys minta pelėmis, stirnomis, paukščiais, dažniausiai puola silpnesnius žvėrelius.

Lūšis bijo žmonių, tad ją pastebėti nėra taip lengva.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai pernai lapkritį ilgametį medžiotoją pripažino kaltu ir skyrė jam 4,5 tūkst. eurų baudą, priteisė sumokėti žalą gamtai – dar beveik 4,8 tūkst. eurų, konfiskavo šautuvą bei uždraudė dvejus metus medžioti. Kauno apygardos teismas šiemet balandį atmetė nuteistojo apeliacinį skundą.

Pasak prokuratūros, iki šiol šiuo klausimu kasacinio teismo praktikos nebuvo.

„Visų instancijų teismai pripažino, kad net ir vienos lūšies nušovimu (sunaikinimu) padaroma didelė žala šių saugomų laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Nors nuteistasis aiškino, kad dėl neatsargumo nušovė lūšį, tačiau teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, pripažino, kad gyvūnas buvo nušautas tyčia“, – pranešime teigė valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Vytautas Nacikūnas.

Bylos duomenimis, ilgametis medžiotojas L. K. 2017-ųjų lapkričio pradžioje medžioklės metu nušovė lūšį. Šie gyvūnai Lietuvoje yra saugomi. Nuteistasis neigė nušovęs gyvūną tyčia, tačiau apie įvykį jis nepranešė jokioms institucijoms. Lūšies kailis per kratą rastas pas kitą medžiotoją.

Po incidento, ketvirtadienį įvykusio Kontektikuto valstijos Spreigo miesto golfo klube „Mohegan Sun“, aplinkosaugos pareigūnai lūšį nušovė.

Valstijos Energetikos ir aplinkos apsaugos departamento pranešime sakoma, kad atlikti tyrimai parodė, jog lūšis sirgo pasiutlige.

Apie pasiutligės atvejį buvo pranešta žirgo savininkui ir golfo žaidėjui.

Septintą dešimtį einančiam golfo žaidėjui dėl įdrėskimų buvo suteikta pagalba ligoninėje.

Konektikute lūšys yra dažnai sutinkami gyvūnai, tačiau paprasti jie nepuola žmonių. Paskutinį kartą apie žmogų užpuolusią lūšį valstijoje buvo pranešta 2014 metų rugpjūčio mėnesį.

"Atspėkite, kokio aukščio tvorą šuoliu iš vietos įveikė ši nakties viešnia ir penkiems teisingai atsakiusiems padovanosime 2019 metų sieninius VSAT kalendorius", – rašoma jų feisbuko paskyroje.

Galima paklaida – 10 centimetrų. "Jei tikslių atsakymų bus daugiau, pirmadienį trauksime burtus!", – rašo VSAT.

Internautai spėlioja skirtingai: yra žmonių, manančių, kad tvoros aukštis gali siekti 2,2 m, bei tokių, kuriems atrodo, kad jos aukštis – 3,4 m.

„Nerūpestingai besigėrint miško tyla, kartais verta pakelti akis. Tuomet supranti, kad esi akylai stebimas...Trijų gražuolių“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“. Tarnybos pareigūnai nepamiršo paminėti, kad jie lūšims yra neabejingi.

„Vilniaus Lazdynų miške galima tokių gegučių pamatyti“, – po Daivos Cirtautės nuotrauka pridūrė internautas Rimvydas.

San Francisko gyvūnų globos tarnybų atstovė spaudai Lisa Norwood sakė, kad toks atvejis padės geriau šviesti žmones, kad jie žinotų, ką gali parsinešti į savo namus. „Žinote, šie lūšiukai neatrodo kaip įprastos naminės katės jaunikliai“, – sakė moteris.

Teksaso gyventoja anksčiau teigė, kad rado kačiukus šalia šiukšlinės, bet galiausiai pakeitė savo įvykių versiją, teigdama, kad visgi plėšrūno jauniklius ji gavo iš savo brolio. Moteris tikina maniusi, kad tai – Bengalijos kačių jaunikliai.

"Facebook" nuotr.

J. Dinscore teigė supratusi, kad kažkas ne taip, kai jos augintiniai ėmė agresyviai elgtis, pradėjo kandžioti ją ir jos artimuosius. Moteris tvirtina pamelavusi, nes nenorėjo įvelti savo brolio į bėdą. Kol kas neaišku, iš kur jis gavo du plėšrūnus. Tarnybos šiuo metu aiškinasi aplinkybes.

„Bendroji „karštoji linija“ sulaukė vienos gyventojos skambučio; ji sakė, kad bevaikštinėdama po parką Zelenograde netoli tako pamatė stambią laukinę katę, pririštą prie medžio“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė sostinės gamtos išteklių valdymo departamento atstovai spaudai.

Į įvykio vietą atvykę specialistai aptiko lūšį. Laukinis gyvūnas buvo pristatytas į gyvūnų reabilitacijos centrą netoli Jachromos miesto.

„Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai Maskvos gatvėse randama laukinių gyvūnų. Tai dar kartą pabrėžia būtinybę priimti miesto įstatymą dėl laukinių gyvūnų apsaugos. Tikimės, kad Maskvos miesto taryba jį išnagrinės artimiausiu metu“, – sakė Maskvos gamtos išteklių valdymo departamento vadovas Antonas Kulbačevskis.

"Pažvelgus į MKT emblemą nesunku suprasti, kodėl jaučiame silpnybę lūšims. Jūsų dėmesiui – puikios Telšių miškų urėdijos fotografijos, kurios papuošė ir šių metų MKT kalendorių", – rašoma įraše.

Pareigūnai turinčius panašių nuotraukų paragino jas atsiųsti jiems ir jos bus mielai paskelbtos.

Antradienio naktį Varėnos rajone, kelio Valkininkai–Vilnius 59 km, po automobilio ratais pateko į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žvėris – paprastosios lūšies (lot. Lynx lynx) patelė. Apie šalikelėje gulinčią partrenktą lūšį bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė pro šalį važiavęs vairuotojas. Spėjama, kad gyvūnas migravo iš vieno miško masyvo į kitą, tačiau nesėkmingai. Jį partrenkęs vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino.

Aplinkosaugininkai primena, kad laukiniai žvėrys yra medžioklės plotų naudotojų nuosavybė, todėl apie numuštus žvėris keliuose Bendrasis pagalbos centras informuoja medžioklės plotų naudotojus, kurie šiuos „nelaimėlius“ utilizuoja pagal nustatytą tvarką. Tačiau kaip elgtis, jeigu eismo įvykyje žūsta Raudonosios knygos atstovas? Aplinkos ministro patvirtintame Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše numatyta: rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius paimti draudžiama, išskyrus atvejus, kai egzempliorius bus naudojamas mokslo, mokymo įstaigose ar saugomų teritorijų direkcijose mokslo ar mokymo tikslais, ir jo paėmimo faktas nurodomas regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio išduotoje pažymoje. Pareigūnai dėkoja neabejingam piliečiui, kuris pranešė apie kelyje gulintį retą žvėrį.

Preliminariais duomenimis lūšių Lietuvoje yra vos kiek daugiau nei 100, todėl kiekvienas individas lūšių populiacijai yra itin svarbus. Manoma, kad tai viena iš lūšių, kurios prieš ketverius metus paleistos į laisvę Kazlų Rūdos girioje, vykdant ES projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas“.

Žuvęs gyvūnas perduotas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, kurio laboratorijoje bus nuskenuota po oda esanti mikroschema ir nustatyta žvėries tapatybė. Kol veikė prie apykaklės pritvirtintas siųstuvas, apie žvėrį buvo gaunami visi duomenys. Tikimasi, kad ši lūšis taps dar vienu zoologijos muziejaus eksponatu.