Kaip portalui pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė, ilgalaikių atostogų B. Sabatauskaitė išėjo nuo pirmadienio. Visgi šį sprendimą dar turės patvirtinti Seimo valdyba.

Apie šeimos pagausėjimą kartu su partnere, Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite pirmadienį B. Sabatauskaitė užsiminė ir feisbuke.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadove B. Sabatauskaitė paskirta 2021 metų kovą.

Seimo pirmininko teikimu Lygių galimybių kontrolierių penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos ketvirtadienį išplatinto pranešimo, „Investuok Lietuvoje“ įsidarbinti norėjusiam asmeniui atsakyta, kad Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra nepakankamas – būtina turėti įgytą užsienyje.

„Investuok Lietuvoje“ tvirtina, kad jokiai įstaigos siūlomai darbo pozicijai nėra ir nebuvo teikiamas prioritetas užsienyje įgytam išsilavinimui, o darbo pokalbio metu įvyko nesusikalbėjimas su personalo vadybininke, kuri dėl skubėjimo netinkamai suformulavo mintį.

Pasak tarnybos, skundą kontrolierei pateikęs asmuo teigė, kad darbuotojų atrankos metu buvo iškeltas privalomas reikalavimas dėl užsienyje įgytų išsilavinimo ar darbo patirties, nors viešai skelbtame darbo skelbime tokio reikalavimo nurodyta nebuvo. Darbo skelbime buvo rašoma, kad reikalingi puikūs bendravimo ir rašymo įgūdžiai lietuvių ir anglų kalbomis.

Atliekant tyrimą buvo analizuojami susirašinėjimo su įstaigos personalo vadybininke laiškai. Kaip paaiškėjo, įstaigos personalo vadybininkei sužinojus, kad asmuo aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvoje, ji pabrėžė, jog „patirtis užsienyje – must“ (vertimas iš anglų kalbos – „privaloma“).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia suteikti pirmenybę socialinės padėties pagrindu.

 

Taip pat kontrolierių įstaiga teigia, kad susirašinėjimo laiškuose išsilavinimas ar patirtis užsienyje buvo siejama ne su anglų kalbos žiniomis, tačiau su darbo užmokesčiu. Įstaigos personalo vadybininkė teigė, kad negalės pasiūlyti kandidatui norimo atlygio, nes „tai labai iškreips ir esamą situaciją komandoje ir bus nesąžininga esamų kolegų atžvilgiu“.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymas draudžia suteikti pirmenybę socialinės padėties pagrindu. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, siūlome kiekvienai įstaigai patvirtinti lygių galimybių politiką organizacijos viduje ir su ja supažindinti visus darbuotojus“, – sakė tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, darbdavys, priimdamas į darbą, privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens socialinę padėtį, lytį, tautybę ir kitus įstatyme numatytus asmens tapatybės bruožus. Socialinė padėtis įstatyme apibrėžiama kaip asmens padėtis, kurią lemia jo šeiminė padėtis, įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis, studijos mokslo ir studijų institucijose bei kiti su asmens turtine padėtimi susiję veiksniai.

Kaip trečiadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tyrimas pradėtas po to, kai pavasarį kreipėsi du pareiškėjai su negalia, neturėję galimybės pasinaudoti jiems skirtais tualetais.

Institucija pranešė nustačiusi, kad prekybos centre „Outlet Park“ ir Vilniaus autobusų stotyje buvo užrakinti neįgaliesiems skirti tualetai. Kontrolierės vertinimu, patekimo į asmenims su negalia skirtus tualetus apsunkinimo praktika yra diskriminacinė ir žeminanti žmonių garbę bei orumą.

Vienas iš pareiškėjų, turintis šlapimo ir išmatų laikymo sutrikimų, anot tarnybos, informavo sostinėje lankęsis prekybos centre „Outlet Park“. Prireikus pasinaudoti tualetu šis buvo užrakintas. Šalia buvo įtaisyta telefonspynė su vaizdo kamera ir mygtuku, skirtu pranešti, kad reikia atrakinti duris.

Kontrolierės vertinimu, patekimo į asmenims su negalia skirtus tualetus apsunkinimo praktika yra diskriminacinė ir žeminanti žmonių garbę bei orumą.

Sistema neveikė, tad pareiškėjui teko eiti prie informacijos stalo – ten buvusi darbuotoja neturėjo rakto, o pareiškėjas, kuriam dėl sveikatos būklės tualetu reikėjo pasinaudoti skubiai, turėjo laukti pusę valandos, kol jo buvo ieškoma.

Anot tarnybos, centrą valdanti bendrovė apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos. Pasak jos atstovo, tai – nesusipratimas, techninis gedimas buvo greitai pašalintas.

Kitas pareiškėjas tualetu negalėjo pasinaudoti Vilniaus autobusų stotyje. Žmonėms su negalia skirtas tualetas buvo užrakintas, administratorė, paprašiusi pateikti negalią įrodantį dokumentą, atsisakė atrakinti duris.

Kaip nurodoma pareiškėjui raštu pateiktame atsakyme, į asmenims su negalia skirtą tualetą įleidžiami žmonės, kurių darbingumo lygis yra 15 proc. arba mažesnis. Skundą pateikusio asmens darbingumo lygis – 40 proc.

Paslaugas teikianti bendrovė neigė taikanti 15 proc. ribą. Anot jos, situacija buvo nemalonus darbuotojos ir kliento nesusikalbėjimas – į tualetą įleidžiami visi neįgaliojo pažymėjimą parodę asmenys.

Bendrovių atstovai teigė nesudarantys kliūčių žmonėms su negalia naudotis tualetais, abu atvejai, jų vertinimu, buvo netyčinės klaidos. Durų rakinimo praktika grindžiama siekiu išlaikyti tinkamą švaros lygį. Jų teigimu, kitaip į žmonėms su negalia skirtus tualetus gali patekti ir asmenys be negalios.

Lygių galimybių kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tualetų tvarkos palaikymas yra svarbus, tačiau pasirinkta praktika yra neproporcinga ir pažeidžianti žmonių su negalia lygiateisiškumą.

Kaip paskelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, mokiniams, dėl judėjimo ar intelekto negalios, raidos sutrikimų saugiai negalintiems pasiekti mokyklos, savivaldybė organizuoja pavėžėjimo į mokyklą ir atgal paslaugas. Vaikai gali būti pavėžėjami ne tik namo, bet ir į dienos centrus, kuriuose bus prižiūrimi iki kol tėvai ar globėjai baigs darbą.

Liepos 1 dieną įsigaliosiančioje atnaujintoje šių paslaugų teikimo tvarkoje numatyta, kad mokyklos vadovo sprendimu, kasmet numatomas dienos centrų bei globos įstaigų sąrašas, į kuriuos pavėžėjami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Į tą patį dienos centrą ar globos įstaigą iš vienos mokyklos turi keliauti bent penki asmenys. Jei grupė nesusidaro, paslauga neteikiama.

Periodiškai atsitraukti nuo darbų tikrai įmanoma ne visada. Be to, kyla klausimas, ar nauja tvarka iš tiesų bus optimali.

Anot tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tokį sprendimą priėmė siekdami racionaliai planuoti laiką ir lėšas. Pasak jų, minimalus į dienos centrus pavežamų mokinių skaičius nustatytas vadovaujantis galiojančia praktika ir specialiųjų ugdymo įstaigų pateikta informacija.

Skundą kontrolierei pateikusios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovų teigimu, tais atvejais, kai mokykloje mokosi mažiau nei penki mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, į dienos centrus darbo metu juos vežti turės patys tėvai.

Anot asociacijos, tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, neturi galimybės daryti įtakos šiam mokinių skaičiui, todėl numatytas minimalus skaičius riboja šeimų galimybes naudotis minėta paslauga.

B. Sabatauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia situacija ribos mamų ir tėčių galimybes visavertiškai dirbti.

„Periodiškai atsitraukti nuo darbų tikrai įmanoma ne visada. Be to, kyla klausimas, ar nauja tvarka iš tiesų bus optimali. Pavyzdžiui, mokykloje mokosi keturi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, lankantys tą patį dienos centrą. Ar tikrai ekonomiškiau juos visus atskirai išvežioti į skirtingus namus nei kartu nuvežti į vieną dienos centrą?“ – teigė ji.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę siūlydama užtikrinti visų vaikų su negalia pavėžėjimą tuomet, kai jiems ir joms šis yra būtinas. Tai galėtų būti padaryta koreguojant Specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių, besimokančių Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą.

„Automatinis nustatymas, kokio tipo implantas tinkamiausias žmogui, kelia susirūpinimą. Ar tikrai visų 64 ir 66 metų asmenų kaulai taip stipriai skiriasi? Vyresnio amžiaus pacientams skiriami klubo sąnario endoprotezai turėtų priklausyti nuo gydytojo išvados, o ne to, ar asmuo gali įpirkti jam tinkamiausią protezą“, – Lygių galimybių kontrolierės tarnybos pranešime sakė B. Sabatauskaitė.

Dėl galimos diskriminacijos į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi 67 metų klubo sąnarių artroze sergantis asmuo, kuriam reikalingas abiejų sąnarių keitimas.

Vyresnio amžiaus pacientams skiriami klubo sąnario endoprotezai turėtų priklausyti nuo gydytojo išvados, o ne to, ar asmuo gali įpirkti jam tinkamiausią protezą.

Pasak jo, gydytojas rekomendavo mechaniniu būdu tvirtinamus endoprotezus, tačiau paaiškėjo, kad už juos žmogus turi mokėti pats. Jam būtų skirta tik nedidelė kompensacija.

Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos apraše numatyta, kad nemokami mechaninio tvirtinimo sąnarių endoprotezai gali būti implantuojami tik asmenims, į eilę įtrauktiems iki jiems sukanka 65 metai. Vyresniems pacientams ir pacientėms visiškai kompensuojami tik cementinio tvirtinimo sąnario endoprotezai.

Sąnario endoprotezai (dirbtiniai implantai, pakeičiantys natūralius sąnarius) pagal tvirtinimo būdą skirstomi į cementinio, mechaninio ir mišraus tvirtinimo. Koks implantas tinkamiausias konkrečiam žmogui, nustato gydytojas.

Jaunesniems nei 65 metų pacientams visiškai kompensuojami ir cementinio, ir mechaninio tvirtinimo klubo sąnario implantai, vyresniems – tik cementinio.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nurodė, paciento amžius yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant, koks implantas tinkamiausias. Cementinio tvirtinimo implantai tinka ir blogesnės būklės kaulams, tokie endoprotezai vyresnio amžiaus asmenų sveikatai kelia mažesnę riziką.

VLK atstovų teigimu, tokia tvarka grindžiama pacientų interesų apsauga – nemokamo protezo tipas nepriklauso nuo atskirų gydytojų nuomonės.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad dar 2020 metais, tirdama panašų diskriminacijos atvejį, lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į keturių ligoninių ekspertus, kurie pareiškė, jog paciento amžius gali būti tik vienas iš kriterijų, pagal kurį parenkamas endoprotezas. Anot jų, itin svarbi yra sveikatos būklė ir kaulo kokybė. Ekspertų teigimu, nėra tvirtų mokslinių duomenų, nuo kokio amžiaus turėtų būti implantuojamas cementinio tvirtinimo endoprotezas.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją siūlydama keisti diskriminacinę tvarką.

„Tarnyba tikrino SAM tvarkos aprašą, kuris nustato, kas kiek laiko pagal amžių asmenims reikia pasitikrinti sveikatą. Jo atitikimą lygių galimybių įstatymui. Mes kaip ir nenustatėme prieštaravimų, tačiau vertinant visą pateiktą informaciją, tik rekomendavome SAM peržiūrėti tą sveikatos patikros periodiškumą. Ir patarėme tai sieti galbūt ne tik su amžiumi, o su tam tikrais sveikatos sutrikimais, būklėmis, su kuriomis ministerija ir sieja tą pavojaus riziką vairuojant automobilį. Matome, kad įstatymo pataisos, jog nepasitikrinę sveikatos vairuotojai neteks teisės vairuoti transporto priemonės, sukėlė audringas reakcijas. Tad pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad tas netekimas laikinas, kol pakartotinai žmogus nepasitikrins sveikatos.

Tad teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kelia didesnį pavojų, būtų neteisinga.

 

Tiesa, mums užkliuvo tokios priimtos priemonės griežtumas, todėl paprašėme Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinti, ar tikrai proporcingos tokios griežtos priemonės, prieš tai neišbandžius švelnesnių. Pavyzdžiui, taikyti priminimą apie sveikatos patikras, kai artėja termino pabaiga. Iki šiol toks dalykas nebuvo taikytas. Ir negalima teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys būtų pavojingesni vairuotojai arba dažniau sukeltų eismo įvykių. Vertinant 2022 metų eismo įvykius pagal amžiaus grupes, tai daugiausiai jų padarė asmenys nuo 18 iki 55 metų amžiaus – 72 proc. Ir jei dar labiau skaidytume, tai jauniausio amžiaus vairuotojai daugiausiai iš visų. Žiūrint vyriausią amžiaus grupę, nuo 80 metų, tai šio amžiaus vairuotojai sukėlė tik 1,4 proc. eismo įvykių. Tad teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kelia didesnį pavojų, būtų neteisinga“, – teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar tai diskriminuotų? Mane asmeniškai tai paliestų, tad šioje situacijoje reikėtų vadovautis sveiku protu. Fiziologija vis dėlto egzistuoja, mes keičiamės. Vienokia fizinė būklė jauno ar vidutinio amžiaus žmogaus ir visai kitokia vyresnio amžiaus. Galbūt reikėtų vertinti, kaip tas amžius turi įtakos mūsų savybėms, kurios susijusios su vairavimu. Pavyzdžiui, – regėjimas, klausa ir kiti dalykai.

Kai kas sako, kad patirtis gelbėja vyresnio amžiaus vairuotojus, bet užriškite man akis ir pažiūrėsime, kaip aš pavairuočiau nieko nematydamas. Vis dėlto gal kas pusmetį ar metus nederėtų sutankinti tos sveikatos patikros vairuotojams, kaip turbūt planuojama. Sakykime, vertėtų kažkiek sutankinti tą periodiškumą, nepadaryti per dažnai. Tuomet neįžvelgčiau čia didelės problemos. Svarbiausia – neperžengti sveiko proto ribų. Vienas kartas per metus pasitikrinti sveikatą 80-mečiams ir vyresniems vairuotojams, manau, – per dažnai. 3–5 metai, mano nuomone, būtų priimtinas terminas“, – teigė saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Jos vadovaujama tarnyba tai padaryti rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms.

„Be galo būtų svarbu inicijuoti platesnio masto tyrimą, kuris galėtų plačiau identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria į Lietuvą iš Ukrainos atvykę asmenys“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė kontrolierė.

Anot jos, reikėtų panagrinėti ukrainiečių situaciją Lietuvoje įvairiais aspektais – kaip jie jaučiasi darbo rinkoje, paslaugų, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse.

„Tą daryti reikėtų tiek lyties, amžiaus, negalios, socialinės padėties klausimais, atsižvelgiant į kalbos ir kitus aspektus. Taip pat naujose Lietuvos gyventojų grupėse pamatuoti tam tikras nuostatas lygių galimybių klausimais apskritai“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Kol kas apie karo pabėgėlių situaciją žinoma fragmentiškai. Kontrolierės teigimu, sulaukiama signalų, kad ukrainiečiams kyla sunkumų išsinuomoti būstą, įsidarbinti.

„Tarp tų iššūkių, kuriuos pastebime gaudami žmonių kreipimusis, vienas yra būsto prieinamumas. Ukrainiečiai, kaip ir kitos gyventojų grupės, dažnai susiduria su būsto nuomos prieinamumu dėl to, kad turi vaikų, kai kada ir nenorima nuomoti buto ukrainiečiams“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį įstatymą Ukrainos piliečių skundai dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu nebūtų nagrinėjami.

„Jie galėtų kreiptis dėl kitų įvairių pagrindų, bet jeigu nukenčia dėl pilietybės, įstatymas apriboja – (jis apima – BNS) tik Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės piliečių ir jų šeimų narių pilietybę“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios, į Lietuvą iš Ukrainos apvyko per 76 tūkst. žmonių.

Pasak tarnybos, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad moters kūno dalys reklaminiame vaizdo įraše naudotos kaip pardavimus skatinantys objektai, taip pat konstatuota, jog toks reklaminis sprendimas formavo moteris sudaiktinantį visuomenės požiūrį.

„Seksualizuota ir stambiu planu rodoma moters krūtinė bei kojos niekaip nesusijusios su vaizduojamais produktais – toks moters kūno vaizdavimas gali būti pavadintas sudaiktinimo ir menkinimo klasika. Šią ir kitas įmones norėčiau paraginti į reklaminio turinio kūrimą žiūrėti atsakingiau“, – pranešime cituojama kontrolierė.

Seksualizuota ir stambiu planu rodoma moters krūtinė bei kojos niekaip nesusijusios su vaizduojamais produktais.

Tarnyba pažymi, jog elektronikos prekes reklamuojančiame klipe rodyti stambaus plano moters krūtų ir liemenėlės, blauzdų kadrai, lentynomis lipančios apnuogintos moters kojos.

„Šiuose epizoduose vartotojų dėmesys koncentruotas ne į reklamuojamas prekes, o į atskiras moters kūno dalis. Pagal nacionalinę ir tarptautinę teisinę praktiką, moters kūno sudaiktinimas pažeidžia žmogaus vientisumo principą, žemina asmens orumą ir yra laikytinas diskriminacija“, – pastebima pranešime.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, įmonės „Supportive Electronic Service“, valdančios „Elektronikos tašką“, atstovai teigė, kad reklaminę kampaniją sukūrė ir jos sklaida socialiniame tinkle „Instagram“ rūpinosi bendrovė „Bmedia“.

Parduotuvės valdytojų teigimu, vaizdo klipe, kaip ir kituose reklaminės kampanijos įrašuose, moterys, kaip ir vyrai, vaizduojami ne kaip daiktai, bet kaip klientai bei klientės. Pasak įmonės „Supportive Electronic Service“ atstovo, nurodyti kadrai klipe išskirti atsitiktinai – juos iš visos nufilmuotos medžiagos atrinko programėlė „Videoleap“.

Tačiau pastebima, jog bendrovė, sulaukusi kontrolierės rekomendacijos reklamą iš „Elektronikos taško“ „Instagram“ paskyros pašalino.

B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad už galutinį reklamos viešinimą ir jos poveikį yra atsakinga kūrybos paslaugas užsakiusi įmonė, nes pardavėjai privalo užtikrinti, kad suteikiant informaciją apie prekes ar jas reklamuojant nebūtų reiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties bei nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą.

Kaip skelbiama pranešime, į tarnybą kreipėsi moteris, siekusi kandidatuoti į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės pareigas.

Pareiškėja teigė, kad vykstant Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiui,savivaldybės meras viešai pateikė nuomonę apie galimą kandidatę: „31-eri metai, turi keturis vaikelius, per tą laiką baigė mokslus, jokios patirties neturi. Kaip aš ją galiu skirti?“.

Pareiškėja tarnybai nurodė, kad V. Plikaitis savo komentaru pažemino ne tik ją, bet ir visas moteris, mamas, kurios ne tik augina vaikus, bet ir derina šeimą su studijomis bei darbu.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė tvirtina, kad tokiam komentarui šioje situacijoje nėra realios priežasties, o pasisakymas žemino pareiškėjos orumą, sukūrė įžeidžiančią aplinką.

31-eri metai, turi keturis vaikelius, per tą laiką baigė mokslus, jokios patirties neturi. Kaip aš ją galiu skirti?

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad meras neteikė pareiškėjos kandidatūros į savivaldybės administracijos direktorės pareigas dėl nepakankamos vadovaujamojo darbo patirties ir kitų objektyvių aplinkybių, todėl diskriminacija priėmimo į darbo procese nebuvo nustatyta“, – pranešime sakė B. Sabatauskaitė.

Anot jos, savo pasisakyme posėdžio metu meras pabrėžė pareiškėjos amžių ir šeiminę padėtį (vaikų turėjimą), tarsi siedamas jos vadovaujamosios darbo patirties ar kitų dalykinių savybių neturėjimą su šiais dviem elementais.

„Tokie veiksmai laikomi priekabiavimu, o tai yra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas“, – sakė kontrolierė.

A. Strumilos / BNS nuotr.

V. Plikaitis tarnybai aiškino, kad minėtą komentarą pasakė tik bendrame kontekste, siekdamas atkreipti dėmesį į pareiškėjos atsidavimą šeimai, lavinimuisi skirtą laiką. Pasak jo, tai nėra faktai, indikuojantys apie reikalingą patirtį ir kompetencijas.

Meras BNS teigė, jog tai tiesiog nesusipratimas.

Tą ir pasakiau, ką žinojau, nieko blogo, nei vaikams, nei dėl amžiaus. Kaip galėjau priekabiaut, pasakiau kaip pasakiau.

„Aš galvoju, kad tai nesusipratimas. Mes viešai diskutavome, vyko Seimo plenarinis posėdis, pasakiau, kas man atrodo, bet kas dėl amžiaus, nežinau... Buvo susidariusi problema dėl kandidato į administracijos vadovo postą ir ji pretendavo. Tą ir pasakiau, ką žinojau, nieko blogo, nei vaikams, nei dėl amžiaus. Kaip galėjau priekabiaut, pasakiau kaip pasakiau“, – teigė V. Plikaitis.

Anot mero, posėdžio metu buvo aptarinėjami kandidatai į administracijos vadovą Kalvarijos savivaldybei gresiant tiesioginio valdymo įvedimui.

„Mes aptarėm kandidatus, mano buvo nuomonė, kad administracijos direktorius, kokį pasiūlau, netinka, tai kalbėjome, kad galbūt ir nereikia, įveskime tiesioginį valdymą. Ji buvo viena iš kandidačių, tarybos narė“, – sakė meras. 

Savivaldybė pripažinta priekabiavusi tik dėl amžiaus.

Mero išsakytas komentaras apie šeiminę padėtį nelaikomas pažeidimu.

B. Sabatauskaitė pažymi, kad skundas gautas gegužės mėnesį, kai dar nebuvo įsigalioję Lygių galimybių įstatymo pakeitimai, draudžiantys diskriminaciją ir priekabiavimą dėl socialinės (šeiminės) padėties. Toks diskriminavimo pagrindas įsigaliojo tik šių metų rugpjūčio 1 dieną.

„Kaip žinia, įstatymai negalioja atgaline tvarka, todėl naujai įtvirtinto diskriminacijos pagrindo negalime taikyti šiai situacijai. Tačiau jei skundą būtume gavę dėl komentarų, išsakytų po rugpjūčio 1 dienos, pasisakymas apie vaikų turėjimą galėtų būti vertinamas kaip galimas priekabiavimas dėl šeiminės padėties“, – paaiškino B. Sabatauskaitė.

Ji priduria, kad darbdaviai neturėtų reikalauti informacijos iš asmenų apie jų privatų gyvenimą ar šeimos planus.

Pasak jos, projektas nėra tobulas, bet jam oficialiai patekus į parlamento darbotvarkę, galėtų prasidėti kokybiška diskusija dėl šio teisės akto gerinimo.

„Skirtingus įsitikinimus turintys Seimo nariai vis kartoja, kad reikalinga diskusija. Žinoma, viešoje erdvėje diskusijų jau tikrai būta daug, o kokybiška diskusija Seime gali vykti tik nusprendus pradėti svarstyti įstatymo projektą“, – antradienį išplatintame pranešime teigė lygių galimybių kontrolierė.

„Tiesiog būtina sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims apibrėžti savo santykius. Žinoma, pateiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir neatitinka orios partnerystės standartų“, – pridūrė ji.

Kaip nurodo B. Sabatauskaitė, kokybiškas partnerystės įstatymas svarbus tiek skirtingos lyties poroms, tiek siekiant užtikrinti LGBTI+ asmenų lygiateisiškumą. Vis dėlto, tokio įstatymo priėmimas būtų nepilnas pirmas žingsnis tos pačios lyties asmenų lygiateisiškumui užtikrinti.

„Aš tikiu, kad visiškos lygybės galime pasiekti tik tada, kai bus užtikrinama santuokos lygybė“, – sakė ji.

Pateiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir neatitinka orios partnerystės standartų.

Anot B. Sabatauskaitės, užregistruoti Civilinės sąjungos įstatymo projekto pliusai – pačių santykių registravimo galimybė ar faktinės partnerystės pripažinimas, sureguliuotos dviejų asmenų lojalumo, tarpusavio pagarbos pareigos, paveldėjimo teisė, teisė atstovauti sveikatos priežiūros įstaigose, bent dalinai sureguliuoti bendro turto naudojimo, padalijimo klausimai.

Tuo pačiu metu projekte kontrolierė įžvelgia daug trūkumų: „Nebelieka jokio sąryšio su šeiminiais teisiniais santykiais. Paraleliai siūloma braukti visą Civilinio kodekso Šeimos knygos skyrių, kuriame buvo minimas ir tikslas sukurti šeiminius santykius.“

Ji kritikuoja ir tai, kad projektas nesuteikia galimybės pasirinkti partnerio pavardės, nereguliuoja vaikų interesų apsaugos ir iš esmės nustato skirtingą turto režimą nei sutuoktiniams.

„Apskritai nėra aišku, kodėl tokia civilinė sąjunga negalėtų būti registruojama civilinės metrikacijos skyriuose, kaip kad gimimas, mirtis, santuoka“, – sakė kontrolierė.

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai pirmadienį baigė rengti projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.

Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Dalis opozicinių partijų atstovų atmeta valdančiųjų siūlomą projektą dėl nesusituokusių žmonių santykių įteisinimo ir teigia, kad jis tik kosmetiškai skiriasi nuo anksčiau siūlyto.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.