Didžioji pasaulio teršėja

Greitoji mada demokratiška – ji sudaro galimybę nebrangiai puoštis naujais drabužiais, tačiau retai kada susimąstome apie nematomąją jos pusę.

Greitosios mados produkciją siūlantys gamintojai dažnai naudoja pigią darbo jėgą. Dauguma fabrikų yra įsikūrę trečiojo pasaulio šalyse, žmonės juose dirba už mažą algą ir itin prastomis sąlygomis.

Pavyzdžiui, Bangladeše darbuotojai per mėnesį uždirba 29 eurus, jie priversti dirbti nuo 14 iki 16 valandų per dieną ir dažnai pavojingomis darbo sąlygomis. Negana to, dažnai įdarbinami ir vaikai.

Milžiniškais kiekiais trečiojo pasaulio šalyse gaminami produktai daro didžiulę žalą planetai. Anot "Vice News" pranešimo, drabužių pramonė išskiria daugiau šiltnamio efektą sukuriančių dujų per metus nei visi tarptautiniai skrydžiai ir laivyba kartu sudėjus.

"Greenpeace" atliktas tyrimas atskleidė, kad daugumoje drabužių rasta pavojingų cheminių medžiagų, kurios teršia aplinką, atsidūrusios sąvartyne nuodija dirvožemį.

Negana to, daugybė greitosios mados drabužių yra pagaminti iš nenatūralių sintetinių medžiagų, kurios gamtoje yra itin sunkiai arba nesuyra apskritai. Dėl šių ir kitų priežasčių greitoji mada yra trečia pagal dydį pasaulio teršėja.

Išmokime pasakyti "ne"

Dėl greitosios mados pasiūlos ir nevaldomo noro pirkti braška mūsų spintos, auga išmetamų drabužių kalnai... Geriausias sprendimas būtų mažinti vartotojiškumą, bet kaip?

Verta išmokti keletą taisyklių. Svarbiausia jų: kokybė svarbiau už kiekybę.

Pasistenkime mažinti perkamų drabužių skaičių. Kuo rečiau pirksime naujų ir pigių drabužių, tuo mažiau propaguosime greitąją madą.

Rinkimės dėvėtų drabužių parduotuves, kuriose visada galima atrasti tikrų lobių.

Investuokime į tvarią, ekologišką madą. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gausu dizainerių, kurie siūlo šiek tiek brangesnius, tačiau kokybiškus drabužius, kurių gamybos procesas neteršia gamtos ir neišnaudoja darbuotojų.

Pirkime vietinės gamybos drabužius. Jų gamyba neįtraukia žmonių iš trečių šalių, nėra eksportavimo / importavimo išlaidų.

Sunku pakeisti mąstymą

Vis dėlto imti ir pakeisti savo gyvenimą nėra lengva. Reikia valios atsispirti reklamoms ir prieinamoms kainoms. Nauji, ekologiški ir tik tvarią madą propaguojantys drabužiai, palyginti su greitosios mados kompanijų siūlomais, kainuoja brangiau.

Su iššūkiais susiduria ne tik pirkėjai, bet ir dizaineriai, kurie propaguoja ne greitą, bet tvarią ir ekologišką madą. Drabužius iš perdirbto džinso kurianti dizainerė Simona Uvarovaitė teigia, kad ne kiekvienas klientas supranta tvarios mados svarbą.

"Vienas iš pagrindinių iššūkių yra gamybos procesas, – aiškina prekės ženklo "Yours Again" įkūrėja. – Gaminio estetika man yra labai svarbi, todėl gamybos procesą reikia atidžiai kontroliuoti.  Taip pat ne kiekvienas siuvėjas nori apsiimti dirbti tokį kruopštų, ne masinės gamybos darbą. Kitas iššūkis – rasti klientą Lietuvoje. Kol kas dauguma užsakymų yra iš užsienio, kadangi ne kiekvienas lietuvis gali sau leisti išleisti daugiau tvarios mados produktams. Be to, dar yra nemažai manančių, kad dėvėtas džinsas yra kažkuo prastesnis už naujus produktus, todėl klientą reikia informuoti ir įtikinti."

Visuomenei atviros, apžvalginės paskaitos metu lektorius supažindins su esminiais pokyčiais vykstančiais šiuolaikinėje madoje, pasidalindamas įžvalgomis apie tai kaip šiandien yra kuriamas, parduodamas ir vartojamas mados produktas; pateiks prognozes, kokių pokyčių šiuose procesuose tikėtis ateityje; aptars iššūkius su kuriais susiduria šiuolaikinės mados vartotojai.

Paskaitoje A. Remeika, atskleisdamas mados veidą, supažindins kaip kintančios verslo taisyklės, naujosios technologijos ir žmonijos pažanga keičia nusistovėjusią šiuolaikinės mados veikimo tvarką. Lektorius atskleis, kas daro įtaką mados tendencijų formavimuisi, kokią vieta šiame procese užima mados vartotojas ir kaip jis, priimdamas sąmoningus sprendimus, gali daryti įtaką lėtosios mados augimui. A. Remeika supažindins su naujienomis, kurias siūlo tvariosios mados kūrėjai ir pasidalins prognozėmis kaip atrodys ateities mados produktas, kuris turėtų tapti atsvara greitajai madai. Paskaitos pabaigoje lektorius surengs atvirą diskusiją, kurios metu atsakys į visus auditorijai iškilusius klausimus.

„Suprasti madą skatinu kiekvieną šiuolaikinį žmogų, kadangi visi esame jos vartotojai. Mano tikslas – plačiajai auditorijai, ne tik mados sričių profesionalams, akademikams, suprantama kalba pasakoti apie madą kaip apie kultūrinį reiškinį. Svarbu yra tai, jog mados suvokimas įgalina priimti racionalesnius vartojimo sprendimus, leidžiančius formuoti ilgalaikį, sąmoningai parinktą garderobą, kuriame nėra vietos spontaniškiems pirkiniams, beverčiams daiktams“, – nuomone dalijasi A. Remeika.

Tikslinė auditorija, kuriai skirta A. Remeikos paskaita, mados verslo insaideriai, turintys savo verslą ar svajojantys apie jį, tačiau ateiti pasiklausyti lektoriaus yra skatinami visi, ypač tie, kuriems sąvoka „šiuolaikinė mada“ yra mažai pažįstama. „Mane inspiruoja idėja telkti ir edukuoti mados bendruomenę, kuri Lietuvoje dar tik pradeda kurtis, todėl kviečiu tapti aktyviais šio virsmo dalyviais, ne tik stebėtojais“, – ragina lektorius.

A. Remeika mados versle yra įgijęs patirties strategijų kūrimo, pardavimų, komunikacijos, žurnalų verslo srityse. Plėsdamas savo kompetencijas, lektorius apsigynė komunikacijos magistro laipsnį. Šiuo metu jis aktyviai vysto paties inicijuotą projektą „Suprasti madą“, palaikantį jaunus mados pramonės talentus, besivystančius prekės ženklus, mados srityje žinias gilinančius studentus. Šio projekto dalis yra ir organizuojamas to paties pavadinimo pažintinių renginių ciklas. Lektorius populiariame gyvenimo būdo žurnale „Laimė“ rengia autorinę rubriką. Su bendraminte Ieva Zubavičiūte (mados startuolių konsultavimo agentūra „Fashion Bloc“, Londonas) mados analitikas pradėjo seminarų ciklą „Mados verslo institutas“, kurių metu mados verslo dalyviai mokosi iš užsienio ir Lietuvos mados pasaulio autoritetų. A. Remeika yra ir Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros dėstytojas.

Paskaita vyks gegužės 8d. 14 val. Kauno kolegijos Menų akademijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas). Paskaita yra nemokama, tačiau vietų skaičius – ribotas, todėl būtina išankstinė registracija el.paštu – aine.jacyte@go.kauko.lt.