NŠA penktadienį pranešė pasirašiusi partnerystės sutartis su penkiais universitetais, vykdysiančiais pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijas. Pedagogai galės studijuoti M. Romerio universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete. Taip pat ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, su kuriuo partnerystės sutartis pasirašyta anksčiau.

„Su šešiais Lietuvos universitetais pasirašytos partnerystės sutartys atveria plačias galimybes jau dirbantiems ir būsimiems švietimo įstaigų vadovams bei kitiems pedagoginiams darbuotojams stiprinti lyderystės, švietimo administravimo, švietimo vadybos kompetencijas. Jas įgyti padės valstybės finansuojamos magistrantūros pedagoginių studijų programos, kurias vykdo aukštosios mokyklos, bendradarbiaujančios su Nacionaline švietimo agentūra“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Pagal NŠA ir universitetų partnerystės sutartis magistro studijas jau pradėjo apie 400 pedagoginių darbuotojų. Jie studijas turi užbaigti ir magistro kvalifikacinį laipsnį patvirtinančius diplomus įgyti iki 2026 metų birželio 30 dienos.

Kaip pranešė NŠA, iš viso valstybės finansuojamų magistro studijų galimybe galės pasinaudoti 900 pedagogų. Papildomus kvietimus skelbia šias studijų programas įgyvendinantys universitetai.

Priimant į studijas pirmumas teikiamas dirbantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų direktoriams, profesinio mokymo įstaigų vadovams, taip pat kitiems pedagoginiams darbuotojams: pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams.

Pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijos finansuojamos pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.

„Grįžtu į suolą! Prieš 23 metus baigiau mokyklą (pradėjau Sausio 13-osios mokyklą, baigiau Licėjų), prieš devyniolika metų baigiau VU Žurnalistikos studijas ir šiandien pradedu VU magistrantūros studijas. Laikai keičiasi, išlieka gėlės, jaudulys, troškimai ir norai. Su Mokslo ir žinių diena!“,– sveikino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete Žinių vadybą ir lyderystę studijuosiantis Ignas.

Žinomas vyras socialiniuose tinkluose prie šio įrašo pasidalino savo vaikystės nuotraukomis. 

„Turbūt po bakalauro studijų ir nemačiau, ką galėčiau studijuoti, maniau, kad nereikia skubėti. Tai tam neskubėjimui prireikė va tiek metų. O galų gale, kartais nežinai, kokioje karjeros pozicijoje tau gali prireikti ir magistro laipsnio. Tai irgi, manau, gali būti vienas iš tų aspektų“,– portalui „zmones.15min.lt“ žinomas vyras paaiškino priežastį, dėl ko taip ilgai delsė. 

I. Krupavičiaus feisbuko nuotr. 

Šeštadienį projektą planuojama pateikti svarstyti parlamentui.

„Dabar kolegijos diplomas yra profesinio bakalauro. Logiška galvoti, kad kolegijos, kurios daugiau susijusios su praktine veikla, su tam tikro amato mokymu, galėtų turėti profesinį magistrą, kuris būtų orientuotas daugiau į taikomąjį mokslą“, – BNS sakė vienas iš projekto autorių Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

„Mums reikia vystyti taikomąjį mokslą“, – pabrėžė jis.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisą E. Jovaiša parengė su kitu komiteto nariu Edmundu Pupiniu.

Numatyta, kad profesinio magistro studijų programas vykdo kolegijos vykdytų kartu su universitetais.

„Jie vieni profesinio magistro negalės rengti, turės susirasti partnerių universitetuose pagal atitinkamas programas ir teikti bendrai – universitetas ir kolegija – diplomus pagal konkrečią profesinio magistro programą“, – aiškino E. Jovaiša.

Anot jo, kol kas nėra apsispręsta, ar profesinio magistro diplomas suteiktų universitetinį, ar tik aukštojo mokslo išsilavinimą.

„Kadangi teiktų diplomus kartu ir universitetas, galimas daiktas, kad mes nutarsime, jog bus įgyjamas universitetinis išsilavinimas. Po pateikimo tai bus dar svarstoma“, – BNS sakė komiteto pirmininkas.

Dabar universitetinį išsilavinimą įgyja tik universitetų absolventai, o kolegijų – aukštojo mokslo.

„Western Union“ įsipareigojo 2018 m. į „Didžiųjų verslo duomenų analitikos“ magistro studijų programą Vilniuje įstojusiam studentui skirti metinį studijų finansavimą.

„Geriausia investicija yra investicija į žmogų, į jo kompetencijų auginimą, nes būtent žmogus kuria naujas technologijas, vysto verslą, kuria mokslą ir savo sprendimais prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo“, – sako sutartį pasirašiusi KTU MGMF dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė.

„Toks socialinės atsakomybės ir plataus mąstymo pavyzdys, koks yra „Western Union“ sprendimas teikti paramą magistrantūros studijoms, labai svarbus tiek konkrečiam studentui, tiek universitetui, tiek visuomenei, nes demonstruoja bendrystės ir savitarpio paramos galią“, – tikina dekanė.

Matematikos krypties studijų programų vadovė doc. dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė sako, kad universitetuose formuojasi asmenybės, kursiančios šalies ateitį, todėl investuoti į jauną žmogų verta.

Apie sutartį, jos reikšmę ir galimybes studentams – pokalbis su Tarptautinio paramos fondo „The Western Union Foundation Lithuania“ prezidentu Sergejumi Sidorovu ir „Western Union“ IT direktoriumi Pauliumi Ramantausku.

– Kuo ši sutartis svarbi jūsų įmonei? Kas paskatino pradėti bendradarbiavimą su universitetu?

Sergejus Sidorovas (S. S.): Pastebime Lietuvoje augantį didžiųjų duomenų analizės specialistų poreikį. Jis pasireiškia ir mūsų įmonėje. Akivaizdu, kad didelė dalis verslo pereina ir ateityje dar sparčiau pereis į skaitmeninį pasaulį. Svarbu turėti žmonių, kurie padėtų šią verslo dalį auginti. Be to, pažymėtina, kad duomenų kiekis pasaulyje nuolat auga, o jų apdorojimas, pateikimas labai svarbus bet kuriam verslui.

Paulius Ramantauskas (P. R.): „Western Union“ padalinys Lietuvoje keičiasi – viskas prasidėjo nuo paprasto operacijų centro, o dabar jis tampa vis svarbesniu, į sudėtingesnius projektus ir analizę orientuotu centru. Būtent todėl ir sudomino investicija, kuri prisidėtų prie Lietuvoje reikalingų specialistų, gebančių atlikti duomenų analizę, ugdymo.

S. S.: Apskritai ryšys tarp verslo ir ugdymo įstaigų yra labai svarbus, o ypač ryšys su universitetais. Čia įžvelgiame labai didelę bendradarbiavimo prasmę: mūsų nuomone, baigę studijas absolventai jau turi turėti patirties, žinių, kurios reikalingos šiandieniniam verslui. Todėl bendradarbiavime tarp įmonės ir universiteto yra didelė sąsaja – kad neprasilenktų tai, ką studentas išmoksta ir tai, ko būsimas darbdavys iš jo tikisi ir nori.

P. R.: Su KTU dirbame jau senokai. Dalyvaujame studentų baigiamųjų darbų vertimuose, taip pat universiteto organizuojamose „WANTed“ karjeros dienose. Džiaugiamės, kad universitetas proaktyviai ieško kontakto su verslu. Todėl ir mūsų įmonė nori perkelti bendradarbiavimą į dar aukštesnį lygį.

– Kodėl pasirinkote finansuoti būtent Vilniuje, o ne Kaune studijuojantį „Didžiųjų verslo duomenų analitikos“ studentą?

S. S.: Tai daugiau susiję su tuo, kad mūsų įmonė įsikūrusi Vilniuje. Vertinant galimybes ir galvojant apie tai, kad studentas norėtų pradėti dirbti mūsų kompanijoje, tai būtų daug patogiau ir logistiškai paprasčiau.

P. R.: Visgi esame atviri ir studentams iš kitų Lietuvos miestų: tarp mūsų darbuotojų yra ir kauniečių, ir vilniečių, ir klaipėdiečių – džiaugiamės bet kuriuo prisijungiančiu prie mūsų kolektyvo.

– Kokio studento tikitės?

S. S.: Svarbu, kad žmogus būtų suinteresuotas, jam pačiam būtų svarbu ir įdomu daryti įtaką verslui, keisti, jei galima plačiau galvoti, pasaulį. Manau, kad tai yra vienas svarbiausių argumentų, ko mes iš tikrųjų ieškome, t. y. žmogaus, kuris atviras pokyčiams ir nori pats tuos pokyčius kurti.

P. R.: Ir, žinoma, labai svarbus dar vienas aspektas – tai pasirengimas dirbti. Tokioje srityje per vieną dieną neišmokstama visko – tam reikia ruoštis ir turėti žinių pagrindą. Norint dirbti tokį darbą, žinios ir technologinė bazė yra tikrai labai svarbu.

S. S.: Dėl to ir konkurso metu, kai bus renkamas studentas, kuriam skirsime finansavimą, planuojame dalyvauti nuo pat pradžių iki galo: norime investuoti į žmogų, su kuriuo sutaptų mūsų siekiai, požiūriai ir vertybės.

– Kokiais kriterijais vadovausitės atrankos metu?

S. S.: Tikriausiai nėra konkretaus ir vienpusiško atsakymo. Viskas susideda iš daug elementų: žmogaus požiūris, techniniai duomenys, studento ryžtas investuoti į save. Kaip ir kiekvienoje atrankoje, taip ir čia nėra vienos taisyklės.

P. R.: Aš manau, labai svarbu yra tai, kad žmogus norėtų keisti ir žiūrėti į pasaulį kitaip, nes būtent ši sritis yra labai proaktyviai keičianti pasaulį. Kaip jau minėta, duomenų kiekis kasdieniniame gyvenime vis auga, todėl savaime auga ir poreikis žmonių, turinčių reikalingus įgūdžius tuos duomenis apdoroti, pateikti išvadas bei rekomendacijas įmonės vadovams. Mes suvokiame, kad tai ilgas kelias ir tikimės rasti žmogų, su kuriuo norėtume tą kelią nueiti kartu.

– Ar galimas tolesnis bendradarbiavimas po sutarties (pvz., įdarbinimas, stažuotė, praktika) tarp įmonės ir atrinkto studento?

S. S.: Be abejonės. Jau ilgiau nei penkerius metus turime stažuočių programą, po kurios maždaug 80 proc. studentų pasilieka dirbti įmonėje. Jeigu matytumėm atvirų pozicijų, tinkančių tam žmogui, apsidžiaugtumėme, jei jis ar ji nuspręstų po studijų ir toliau dirbti su mumis. Nuolat jaučiame talentų poreikį, tad mūsų durys jiems atviros.

Mokymų įmonės vadovas ir mokymų treneris Mindaugas Grajauskas, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir elektrinę dviračio pavarą „Rubbee“ sukūręs bei savo verslą vystantis Gediminas Nemanis sutaria, jog skirtingų krypčių išsilavinimas atveria naujas, kartais ir netikėtas galimybes.

Pasak M. Grajausko, vadovaujant savo verslui jam pasitarnauja tiek inžinerijos bakalauro, tiek filosofijos magistrantūros studijų metu įgytos žinios bei kompetencijos.

„Dažnai sulaukdavau klausimo, ką aš, statybų inžinierius, veiksiu su filosofijos magistro laipsniu?“, – prisimena Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas.

Dar bakalauro studijų metais pradėjęs dirbti projektavimo įmonėje, šioje srityje vaikinas nesijautė galįs tinkamai save realizuoti, o įsitraukęs į Studentų atstovybės veiklą atrado pomėgį vesti mokymus – ši veikla jo nepaleidžia iki šiol.

Nors statybų sektoriuje vaikinas sukosi neilgai, šiandien mokymų įmonės vadovas sako, kad statybos inžinerijos studijos Statybos ir architektūros fakultete leido ugdyti struktūrinį mąstymą, turėjo įtakos ir sprendimų tikslumui bei jų pasirinkimui.

Manau, kad dviejų krypčių išsilavinimas suteikia žmogui universalumo.

Inžinerija – sistemiškumui ugdyti, filosofija – nepažintoms sritims atrasti

„Inžinerinės studijos padeda įgyti daugiau organizuotumo ir matyti pasaulį per sistemos prizmę. Man lengva kurti verslo modelius, galvoti struktūriškai apie savo įmonių augimą. Kartais net suprasti, kad verslas neturi perspektyvų ir tiesiog imtis kažko kito“, – sako M. Grajauskas.

Tuo tarpu magistrantūros studijose jis sako atradęs tas gyvenimo sritis, kurios iki tol buvo nepažintos, o baigiamojo darbo tematika tapo vedamų mokymų pagrindu. Dar studijuodamas M. Grajauskas nusprendė įsteigti ir pirmąją savo mokymų įmonę.

„Šiandien, praėjus daugiau nei šešiems metams nuo magistrantūros studijų pabaigos, padedu sau ir verslo įmonių vadovams bei darbuotojams atrasti asmeninio produktyvumo sprendimus, ieškoti ir atrasti geros savijautos kasdienybėje idėjas, kad kiekvienas galėtų paprasčiausiai labiau mėgautis savo laiku ir gyvenimu“, – pasakoja M. Grajauskas.

Mindaugas Grajauskas

Nors filosofija daugelio požiūriu yra nepraktiškas mokslas, pats G. Grajauskas mano kitaip. „Aš šiame moksle įžvelgiau daug praktiškumo, todėl drąsiai rinkausi Medijų filosofijos (dabartinė Skaitmeninės kultūros programa) magistrantūros studijas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Man labiausiai rūpėjo, kad studijos būtų įdomios. Dabar žvelgdamas atgal suprantu, kiek daug jose buvo praktiškumo“, – sako M. Grajauskas.

Skirtingų krypčių išsilavinimas atveria naujas galimybes

Kauno vicemeras ir KTU alumnas Povilas Mačiulis taip pat yra puikus pavyzdys, kad nereikia bijoti radikalių pokyčių renkantis specialybę ir studijas – prieš pradėdamas krimsti ekonomikos mokslus KTU Ekonomikos ir verslo fakultete, jis studijavo dizainą.

„Manau, kad dviejų krypčių išsilavinimas suteikia žmogui universalumo. O gebėjimas sujungti kelias disciplinas į, pavyzdžiui, produkto kūrimą – atveria naujas galimybes“, – įsitikinęs jis.

Kauno vicemeras yra atsakingas už daug svarbių miestui sričių: aplinkosaugą, energetiką, investicijas, darnią miesto plėtrą, ūkį ir infrastruktūrą, regioninį bendradarbiavimą, transportą, tad prireikia žinių iš įvairiausių sričių.

K. Mačiulis sako, jog išbandyti save skirtingose srityse vedė smalsumas ir domėjimasis įvairiomis temomis, todėl pradėjęs nuo dizaino studijų, dabar akiratį plečia ekonomikos ir energetikos srityje.

Povilas Mačiulis

„Viešajame sektoriuje nemažai sprendimų priimama spontaniškai ir remiantis emocijomis, – mano P. Mačiulis, – Taip neturėtų būti. Man asmeniškai studijos KTU padėjo suprasti, kaip galima analizuoti, modeliuoti ir išgryninti geriausius ilgalaikius sprendimus. Be to, ekonominė logika yra bet kurios organizacijos pagrindas, todėl pažintis su ekonomika padeda ne tik koordinuoti konkrečias temas savivaldybėje, tačiau ir vystant privatų verslą“.

Mokymasis – ne tik formalios studijos. Tai yra domėjimasis tuo, kas žmogui yra įdomu, net jei tai atrodo ir nepraktiška.

Sėkmės formulėje – tarpdiscipliniškumas ir nebijojimas klysti

„Visą gyvenimą konstravau – nuo elektrinių paspirtukų iki reaktyvinių variklių, bet tai buvo tik pomėgis, nieko daugiau. Vieną 2011 m. dieną, kai studijavau mechatroniką KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, kilo mintis pasigaminti elektrinį dviratį“, – verslo idėjos gimimą prisimena KTU alumnas Gediminas Nemanis. Jis savo sukurtą elektrinę dviračio pavarą „Rubbee“ pavertė vienu sėkmingiausių startuolių Lietuvoje ir yra UAB „Rubbee“ direktorius, sėkmingai vystantis verslą.

Vaikinui labai padėjo Universitete įgytos elektronikos bei mechaninio projektavimo žinios, tačiau jomis jaunasis inžinierius neapsiribojo – po metų pertraukos jis grįžo į universitetą, tik šį kartą studijavo marketingą Ekonomikos ir verslo fakultete ir įgijo magistro laipsnį.

„Motyvacijos ir užsispyrimo man niekada netrūko, būtent dėl to po metų pertraukos pratęsiau studijas. Visiems sakau: „Išmokus konstruoti, būtina išmokti ir parduoti“, – neabejoja G. Nemanis. Šiandien jis rūpinasi verslo plėtra, o techniniai produkto aspektai patikėti jo komandai.

Jis pabrėžia, kad Lietuvoje yra labai daug finansavimo ir techninių galimybių išbandyti savo idėją, kuri ateityje gali išaugti į verslą. „KTU „Startup Space“ „AdVenture“, „Demola“, „Verslauk“ – tai tik kelios tokios galimybės“, – vardija G. Nemanis.

Jo teigimu, svarbiausia yra nebijoti klysti, priimti blogus sprendimus, nes rizikingi sprendimai versle gali reikšti ir sėkmę.

Nuolatinis mokymasis – svarbi gyvenimo dalis

Tuo tarpu M. Grajauskas akcentuoja, jog gyvenimas pats savaime yra kompleksinis, todėl svarbu nuolat mokytis, tobulėti, ieškoti geriausiai atsiskleisti padedančių veiklų.

„Suprantu, kad šis pasakymas yra labai banalus. Bet jam norisi įkvėpti gyvybės. Mano požiūriu, mokymasis – ne tik formalios studijos. Tai yra domėjimasis tuo, kas žmogui yra įdomu, net jei tai atrodo ir nepraktiška. Dažnai daug praktiškumo slypi iš pirmo žvilgsnio labai nepraktiškuose dalykuose“, – pastebi mokymų treneris.

Jo teigimu, praturtindami savo įgūdžių, gebėjimų bagažą vienoje srityje, šie neišvengiamai persikelia ir į kitas. „Mano kovos menų patirtis treniruotėse padeda ir versle formuojant savo įpročius. Skirtingos veiklos nereiškia, kad turime būti „visų galų meistrais“, visuomet bus sritys, temos, kurios žavės, kurios siesis tarpusavyje“, – neabejoja KTU alumnas.

Pagal ministerijos parengtą projektą, mokslus numatoma apmokėti 14,8 tūkst. į bakalauro ir vientisąsias studijas šiemet priimamų studentų (2017 metais – 14,5 tūkst. studentų).

Tuo metu į valstybės finansuojamas magistrantūros ir profesines studijas bei vietas su studijų stipendijomis numatoma priimti 3808 asmenis (pernai – 3989).

„Atkreipiame dėmesį, kad kasmet lieka valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų, į kurias nepriimama studentų“, – aiškina ministerija.

Vyriausybei ministerija taip pat teikia tvirtinti, kad į valstybės finansuojamą doktorantūrą šiemet būtų priimti 477 studentai. Jų skaičius, palyginti su 2017 metais, nemažinamas.

Lietuva šiemet numato skirti paramą 40 magistro studentų iš Rytų Ukrainos, kur tęsiasi vyriausybės pajėgų susirėmimai su Rusijos remiamais separatistais, ketvirtadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Į magistro studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusiems užsieniečiams iš trečiųjų šalių teikiama dviejų rūšių parama: išmoka studijų kainai kompensuoti ir 380 eurų stipendija.

Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija numato skirti paramą 67 magistrantams užsieniečiams: dvylikai planuojama mokėti stipendiją, 55 studentams – stipendiją ir išmoką studijų kainai.

„Iš jų atskiras vietų skaičius numatytas 40-čiai studentų iš Ukrainos. Prioritetas bus teikiamas studentams iš Donecko ir Luhansko regionų aukštųjų mokyklų“, - teigiama ŠMM pranešime spaudai.

Į stipendiją ir išmoką studijų kainai padengti be ukrainiečių gali pretenduoti Baltarusijos, Gruzijos ir Moldovos piliečiai, taip pat lietuvių kilmės užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Vien stipendija gali būti mokama Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Uzbekistano ir Kinijos piliečiams.

Atrenkant pretendentus bus vertinami bakalauro studijų rezultatai, studijų kalbos mokėjimas ir mokslo pasiekimai, taip pat motyvacija mokytis Lietuvoje, pateiktos rekomendacijos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad pirmąjį studijų semestrą nutraukę studijas valstybės finansuojamose vietose besimokantys magistrantai privalėtų valstybei grąžinti pusmečio studijų kainą.

Taip Vyriausybė siekia didinti stojančiųjų į magistrantūros studijas motyvaciją ir atsakomybę renkantis studijas.

Nutarimo projektą pateikusi Švietimo ir mokslo ministerija skaičiavo, kad 2014 metais magistrantų, pirmame studijų semestre atsisakiusių studijų, yra apie 15 proc. visų įstojusiųjų į antrosios pakopos studijas.

Nauja tvarka nebus taikoma asmenims, kurie į aukštąsias tvarkas įstojo iki jos įsigaliojimo.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentai ir toliau nemokės semestro kainos, nutraukę mokslus pirmajame mokslų pusmetyje.

Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau, nei kolegijų absolventai, ir gauna didesnius, nei Lietuvos vidurkis, atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas.

Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo. Iš visų registrų konkretūs duomenys gauti tik apie 2013 metų absolventus. Jie parodė, kad greičiausiai įsidarbino tie kolegijų absolventai, kurie įgiję kompiuterijos arba transporto paslaugų specialybes. Tuo metu kolegijas baigę teisininkai įsidarbina kur kas rečiau ir jų atlyginimas yra mažesnis už vidutinę algą Lietuvoje.

Iš aukštųjų universitetų absolventų taip pat labiausiai sekasi kompiuterijos ir inžinerijos specialistams. Tuo metu žurnalistikos, architektūros, matematikos, pedagogikos specialistai galimybių įsidarbinti turi daug, tačiau jų atlyginimai nėra didesni už šalies vidurkį.

„Magistro absolventai yra vertinami geriau, negu bakalauro, o bakalaurai yra vertinami geriau, negu kolegijų absolventai, bet reiktų pastebėti, kad kolegijų absolventai yra linkę greičiau įsidarbinti“, – sako ekonometras Povilas Grigas.

Pramoninkai pastebi, kad į aukštąsias mokyklas dažnai priimami žmonės, nesugebantys studijuoti, o tuo metu aukštos kvalifikacijos darbininkų labai trūksta. Šią problemą esą galima išspręsti keliais paprastais sprendimais.

„Pirmas dalykas – tai stojamojo balo įvedimas, kad tie žmonės, kurie neturi gebėjimo studijuoti aukštojoje mokykloje ar kolegijoje, ten ir neitų. Antras dalykas – reikia apriboti žmonių skaičių studijų kryptyje. Jeigu, sakykime, į aplinkos inžineriją universitetas surenka tris žmones, klausimas, ar universitetui reikalinga tokia specialybė, ar jis galės paruošti kokybišką absolventą“, – kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas.

Švietimo ir mokslo ministerija jau kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems šiemet. Būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme.

Lietuvoje mažėja stojančiųjų į magistrantūrą skaičius. Kaip rašo portalas delfi.lt, šią tendenciją pastebėję švietimo politikos formuotojai imasi pokyčių: siūlys dviejų rūšių magistrantūrą.

„Matome kitą tendenciją: mes suplanuojame nemažai valstybės finansuojamų vietų antros pakopos studentams, tačiau dalis jų tiesiog neateina studijuoti. Jie įgyja bakalauro kvalifikaciją, susiranda darbą ir nebesiekia antrosios pakopos“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Šįmet valstybė pasiūlė 4625 valstybės finansuojamas studijų vietas magistrantūroje. Dar nežinoma, kiek konkrečiai vietų liko tuščios.

R.Vaitkaus nuomone, Lietuvoje magistro laipsnis turi būti dvejopas. Vienas – siekiantiems mokslo – tokios studijos būtų tyrėjo karjeros pradžia. Antras laipsnis būtų įgyjamas ne toje pat srityje, kur asmuo studijavo bakalaurą.

Dviejų rūšių magistrantūros studijos numatytos rengiamose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose.