Rusija sulaukė daugybės tarptautinių sankcijų dėl jos invazijos į kaimyninę Ukrainą.  Sankcijos padidino tikimybę, kad jachtos, priklausančios milijardieriams, iš kurių keletas yra artimi prezidentui Vladimirui Putinui, gali būti konfiskuotos.

Valstybinė įmonė „Maldives Ports Limited“ patvirtino, kad pramoginis laivas „Clio“, registruotas numeriu 9312535 Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO), pirmadienį nuleido inkarą netoli sostinės Malės.

Kaimanų salose registruotas laivas priklauso aliuminio magnatui Olegui Deripaskai, kuriam JAV įvedė sankcijas 2018 metais.

Remiantis televizijos CNBC pranešimu, į Maldyvus, kurie nėra sudarę ekstradicijos sutarties su JAV, plaukia dar du rusų oligarchams priklausantys laivai.

Maldyvų uostai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Malėje inkarą nuleido superjachta „Titan“ su IMO registracijos numeriu 1010478, priklausanti plieno magnatui Aleksandrui Abramovui.

Nei Maldyvų užsienio reikalų ministerija, nei vyriausybės atstovas Mabrookas Azeezas (Mabrukas Azizas) kol kas nekomentavo pranešimų apie rusams priklausančius laivus, ieškančius saugaus prieglobsčio Pietų Azijos turistų rojuje.

Tačiau vienas Maldyvų pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad salynas tapo populiari ir rusų, ir ukrainiečių atostogų vieta, nes šalis buvo viena pirmųjų, atvėrusių savo sienas turistams pandemijos metu.

„Rusijos invazija į Ukrainą mums suduos skaudų smūgį, nes abi šalys yra labai svarbios mūsų turizmui“, – vienas Maldyvų turizmo pareigūnas telefonu sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, per sausį Maldyvuose apsilankė 20 973 rusai. Tai buvo didžiausia vienos šalies užsienio turistų grupė. Tuo tarpu ukrainiečiai pagal skaičių užima šeštą vietą, jų  Maldyvuose sausį buvo 7210.

1,2 hektaro dydžio salą galimą įsigyti nuo 210 tūkst.  dolerių (apie 173 tūkst. eurų). 10,4 hektaro dydžio salos kaina – nuo 1,5 mln. dolerių (apie 1,2 mln. eurų). Vystydami savo projektus, nuomininkai jautrioje ekosistemoje turės paisyti aplinkosaugos reikalavimų – pavyzdžiui, daugiausiai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat išsaugoti pusę augalijos.

Pasiūlymus galima teikti iki birželio 10 dienos. Tačiau laimėtoju bus skelbiamas nebūtinai didžiausią sumą pasiūlęs interesantas. Aukcionas vyks pagal taškų sistemą. 60 taškų bus skiriama už didžiausią pasiūlymą, 20 pridedama, jei mažiausiai 70 proc. darbuotojų bus vietiniai, o 5 proc. jų – moterys. Dar 10 taškų teks už investicijas į vyriausybės turizmo fondą.

Ministerija, jos pačios duomenimis, tikisi 3 700 papildomų lovų ir su tuo susijusių 370 mln. dolerių (304 mln. eurų) investicijų per ateinančius trejus metus.

Į pirmąjį karantiną jis stengėsi žvelgti pozityviai, priimti tai, kaip ženklą daugiau laiko praleisti su šeima, o antrasis atnešė ir tamsesnių atspalvių.

„Antrojo karantino metu vis labiau pastebiu, kad daug žmonių net nesistengia jo laikytis, kas liūdina, nes tai nubraukia visas tavo paties dedamas pastangas. Žinoma, sunku ir tai, kad nežinai, kiek dar bus tų karantinų, kiek visa tai tęsis, tarsi nėra ko laukti, tačiau turi tą prasmę susikurti pats“, – teigia žinomas vyras.

Kalbant apie darbinę sferą, jis pastebi, kad kur buvo įmanoma, gan lengvai pavyko persiorientuoti į darbą nuotoliniu būdu.

„Žinoma, gyvų renginių, kurie užėmė daug laiko – tiesiog nebeliko. Susirinkimai, derinimai vyksta lėčiau ir individualiau, o online renginiai – jau tapo įprasta. Tiesa, tokie renginiai daug sudėtingesni – nematai gyvų reakcijų, nebėra atgalinio žiūrovų ryšio – belieka tik susirūpinę techninių darbuotojų ir užsakovų veidai. Na, ir nereikia pamiršti rizikos, nors ir laikomės visų saugumo reikalavimų ir filmavimuose dalyvauja tik tie, be kurių procesas neįvyktų, vis vien kiekvieną kartą lydi baimė, nes niekas nėra apsaugotas“, – apie pakitusią darbo realybę pasakoja R. Mackevičius.

Antrojo karantino metu vis labiau pastebiu, kad daug žmonių net nesistengia jo laikytis, kas liūdina, nes tai nubraukia visas tavo paties dedamas pastangas. Žinoma, sunku ir tai, kad nežinai, kiek dar bus tų karantinų, kiek visa tai tęsis, tarsi nėra ko laukti, tačiau turi tą prasmę susikurti pats.

Ryžosi vykti į kelionę

Rolandas neslepia, kad antrasis karantinas tikrai atnešė daug neigiamų emocijų, kai, rodos, visko norisi, bet kur pasisuki – nieko nebegali, tik vienos kliūtys.

„Be savo darbų dar turi padėti ir vaikams. O jiems nebelikę motyvacijos net piešti, nes išsiilgę savo draugų. Ir apskritai išgyveni ne tik savo, bet ir vaikų emocijas, tad viskas tampa dvigubai sunkiau. Aišku, buvimas su šeima yra kažkas nuostabaus, bet visuomet reikia ir balanso – nors valandos kitos laiko sau. Su žmona galvojome, ką daryti ir kaip šį laikotarpį paversti lengvesniu, ir bent kažkiek pabėgti nuo rutinos. Pasidomėjome, kur vykti saugu ir iš visų krypčių labiausiai paviliojo Maldyvai. Viešbučiai, apie kuriuos anksčiau net nebūtumėme svajoję, dabar buvo nukainoti dvigubai, tad nusprendėme, jog reikia išnaudoti tokią galimybę“, – dalijasi laidų ir renginių vedėjas.

Motyvacija dirbti 16 valandų per parą

Kaip pasakoja R. Mackevičius, pasiruošimas tokiai kelionei buvo kupinas streso.

„Šiai kelionei ruošėmės kaip į egzaminą. Daug skaitėme, peržiūrėjome įvairių vaizdo įrašų, apsiginklavome drąsa, atskira kuprine su daugybe vienkartinių kaukių ir, žinoma, antibakterinio skysčio talpomis. Nors kelionė buvo tikrai ilga, tačiau vaikai įveikė gan nesudėtingai, gan ilgą laiką pramiegojo arba užsiėmė savo veiklomis. Tačiau, kai nusileidome Malėje, išvysti vaizdai nuplovė visą nuovargį. Galėjome panirti į tą žydrą vandenį ir pamiršti kaukes  bei visas namuose likusias problemas“, – džiaugėsi vyras.

„Mes norėjome kokybiško poilsio, namuko paplūdimyje ir galimybės kuo daugiau maudytis. Tai tikrai rojus žemėje ir nuvykus į tokias vietas supranti, kodėl kiekvieną dieną dirbi po 16 valandų“, – reziumuoja R. Mackevičius.

Laidą „Nepatogūs klausimai“ galite išvysti kiekvieną sekmadienį 20 val. portale Delfi.lt

G. Vaškytė, ištekėjusi už Dubajuje ir Kanadoje verslus vystančio svetimšalio, yra aštuntą mėnesį nėščia. Pora atostogavo prabangiame Maldyvų kurorte.

Vasario 13 dieną, apie 19 val., vietos pareigūnams pranešta, kad jauna moteris išėjo pasimaudyti ir dingo. Jos sutuoktinis tikino tuo metu nuėjęs pailsėti.

Penkias dienas trukusios intensyvios paieškos buvo bevaisės, o 33-ejų G. Vaškytės vyras net paskelbė prašantis padėti ją surasti, o už naudingą informaciją pažadėjo 100 tūkst. JAV dolerių atlygį.

Mes paskelbėme tarptautinę paiešką ir palaikysime ryšį su minėtų šalių policijos institucijomis.

Vietos pareigūnai spėlioja, ar jauna moteris nebus nuskendusi.

Tuo metu Kretingoje gyvenantys jos artimieji norėtų tiesiogiai būti informuojami apie paieškos bylos eigą. Todėl vasario 17 dieną jie kreipėsi į vietos policijos komisariatą.

Pareigūnai atliko paieškos bylos formalumus ir išsiuntė užklausas į tris šalis, kuriose moteris gyveno ir poilsiavo.

„Artimieji neturi visiškai jokios oficialios informacijos. Negauna jos nei iš Maldyvų, nei iš Kanados ar Jungtinių Arabų Emyratų, kur pastaruoju metu gyveno. Mes paskelbėme tarptautinę paiešką ir palaikysime ryšį su minėtų šalių policijos institucijomis. Bet kokia gautą informaciją pranešime pareiškėjams – dingusiosios artimiesiems. Taip jiems atsiranda galimybė sužinoti visas naujienas apie paiešką. Galbūt mes galėsime pateikti tyrėjams dingusios moters tėvų turimas žinias ir pamąstymus taip situacija bus bent kiek aiškesnė ir jiems, ir mums“, – atviravo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Dėl G. Vaškytės dingimo tiriama ne viena versija. Maldyvų spauda jas plačiai aprašinėja, labiausiai linkdami tikėti, kad vaiko besilaukiančią moterį galėjo nunešti vandenyno srovės.

„Mes visada tikimės geriausio, viliamės kad mūsų kraštietė atsiras gyva ir sveika. Byla tikrai nekasdienė. Artimiesiems bus ramiau, jei jie gaus informaciją ne iš spaudos, o iš oficialių šaltinių. Kokie yra tų šalių paieškos terminai, mes nė nežinome“, – kalbėjo A. Pužauskas.

Nuo liepos vidurio pradės veikti kurortai ir viešbučiai vietinių gyventojų neapgyvendintose salose, tuo tarpu į gyvenamas salas poilsiautojai bus įleidžiami tik nuo rugpjūčio. Turistams bus leidžiama apsistoti tik viename viešbutyje.

Atvykusiems į Maldyvus turistams bus išduodama 30 dienų galiosianti nemokama viza, o prieš tai, dar lėktuve, jiems teks užpildyti „sveikatos deklaraciją“. Neigiamą COVID-19 testo rezultatą patvirtinančios pažymos pateikti nereikės, tačiau turint šiai ligai būdingų simptomų gali tekti karantinuotis 14 dienų.

Maldyvų valdžia ragina nevykti į šią turistų pabėgtą šalį tų, kurie per 14 dienų iki kelionės bendravo su COVID-19 simptomų turinčiais žmonėmis.

„Turizmas, Maldyvams generuojantis didžiausią užsienio valiutos įplaukų dalį, dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų atsidūrė aklavietėje. Tačiau dabar planuojamas jo atgaivinimas, numatant naujas saugumo priemones turistams ir personalui“, – skelbia vietos žiniasklaida.

Mažiau nei 400 tūkst. vietos gyventojų turinčiuose Maldyvuose nuo koronaviruso epidemijos pradžios nustatyta 2,26 tūkst. COVID-19 atvejų, užfiksuotos aštuonios su šia liga siejamos mirtys.

Medui kopinėti pora pasirinko vieną populiariausių salų Indijos vandenyne Maldyvus. „Kelionė yra gan ilga ir varginanti, tačiau pamačius tuos vaizdus, jausmas – neapsakomas: vandens žydrumas ir skaidrumas, gamta, palmės su kokoso riešutais, balto smėlio purumas priverčia pasijausti lyg kitame pasaulyje“, – prisiminimais dalinosi J. Barkus.

Aktorius J. Barkus pasakoja, kaip trumpam pabėgus nuo kasdienybės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai ryte pravėrus langą matai ne darganotą Lietuvos orą, o net už dangų žydresnį vandenį ir kaitinančią vasaros saulę. „Kelias dienas akys dar negalėjo priimti to vaizdo, atrodė lyg tai nebūtų tikra. Nuotraukose viso to grožio neįmanoma perteikti. Didžiulį įspūdį paliko ir gyvūnija: dienomis virš galvų skraidė didieji šikšnosparniai (skraidančios lapės), stebėjome, kaip maitinami didžiuliai rykliai, kurie vakarais atplaukdavo prie pat vandens namelių, teko net pačiam prie kranto pasimaudyti su rykliukais. Aišku, jie gan maži ( 0,5–1m ilgio) ir nepavojingi žmonėms, bet mano mylimajai buvo baisu vien stebėti, kad aš tarp jų. Buvom susiplanavę vakarinę žvejybą vandenyne, bet vos po 20 minučių plaukimo kateriu dangus staiga pasidarė juodas, pakilo vėjas, tai staigiai susirinkus meškeres teko sprukti nuo audros ir grįžti į krantą be laimikio“, – šypsosi Justinas.

Nors abu jaunieji puikiai suvokė, kad atostogos netruks amžinybę, tačiau su šypsenomis pasakoja apie savo planus ten pasilikti ilgiau. „Maldyvuose atostogavom savaitę, iš pradžių buvom pradėję juokauti, kad reikia čia likti, įsidarbintume animatoriais, bet kad ir kaip ten gražu ir gera būtų,  jau išvykstant buvo apėmęs vaikų ir namų ilgesys. Visur gerai, bet namuose geriausia. O rojaus kampelis liko prisiminimuose ir nuotraukose“, – pasakoja aktorius.

Daugumai atostogų pabaiga kelia liūdesį, tačiau Justinas neslepia, kad grįžti atgal į Lietuvą ir filmavimus jam gera ir malonu. „Rutinos pastaruoju metu mano aplinkoje nėra, gyvenu gan dinamiškai. Filmavimai seriale taip pat visada yra įdomūs, linksmi, ypač kai tenka filmuoti veiksmo scenas. Dėl to į kiekvieną filmavimą einu lyg į šventę. Džiugu grįžti ir daryti tai, kas tau patinka“, – atvirauja serialo „Rimti reikalai“ aktorius J. Barkus.

Serialas „Rimti reikalai“ pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val., per LNK.

Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją sostinėje Malėje A. Yameenas, kurio visas vardas – Abdulla Yameenas Abdul Gayoomas (Abdula Jaminas Abdul Gajumas), pareiškė: „Žinau, kad dabar turiu atsistatydinti.“

Anksčiau pirmadienį Rinkimų komisija paskelbė negalutinius rezultatus, rodančius, kad ilgametis įstatymų leidėjas Ibrahimas Mohamedas Solihas laimėjo surinkęs 58,3 proc. balsų.

Ibrahimas Mohamedas Solihas/Scanpix nuotr.

Maldyvų demokratų partijos (MDP) kandidato pergalė buvo netikėta. Opozicija baiminosi, kad A. Yameenas, pasiskolinęs iš Kinijos šimtus milijonus JAV dolerių infrastruktūros projektams, suklastos rinkimų rezultatus savo naudai, bet šie nuogąstavimai nepasitvirtino.

"Pripažinau rezultatus dar vakar", – kreipdamasis į Maldyvų gyventojus pareiškė A. Yameenas.

"Pripažinau pralaimėjimą... Sudarysiu sąlygas sklandžiam perdavimui", – pridūrė jis.

Per ankstesnius, 2013-iaisiais vykusius rinkimus A. Yameenas nedidele balsų persvara pralaimėjo pirmąjį balsavimo turą. Vis dėlto Aukščiausiais Teismas panaikino tuos rezultatus, o A. Yameenui buvo suteikta pakankamai laiko, kad sudarytų aljansus ir laimėtų antrąjį rinkimų ratą. Pastarasis dukart buvo atidėtas.

"Maldyviečiai apsisprendė. Pripažinau rezultatus dar vakar. Anksčiau šiandien susitikau su Ibrahimu Mohamedu Solihu, kurį Maldyvų rinkėjai išrinko jų naujau prezidentu. Pasveikinau jį", – pirmadienį sakė A. Yameenas.

Jis pareiškė, kad eis savo pareigas iki lapkričio 17-osios – iki jo penkerių metų kadencijos pabaigos.

Tai suteiks saugumo pajėgoms plačias teises suimti ir įkalinti įtariamuosius.

Prezidento patarėja Razima Shukoor pareiškimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo perskaitė per televiziją. Prezidentas prieš tai kelis kartus atsisakė vykdyti Aukščiausiojo teismo sprendimą paleisti visus svarbius politinius kalinius.

Prieš skelbiant nepaprastąją padėtį, apie tai per dvi dienas reikia informuoti parlamentą, tačiau parlamento veikla neribotam laikui sustabdyta.

Aukščiausiasis teismas praėjusį ketvirtadienį nurodė grąžint mandatus dvylikai iš A. Yameeno partijos pasitraukusių ir todėl iš parlamento pašalintų deputatų. Tai reiškia, kad dabar opozicija parlamente turi daugumą ir valstybės vadovui gresia apkalta.

Teismas, be to, panaikino nuosprendį buvusiam prezidentui Mohammedui Nasheedui. Šis 2015-aisiais ginčytiname procese dėl kaltinimų terorizmu buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Jungtinės Tautos (JT) ir daug Vakarų valstybių tada kritikavo procesą ir nuosprendį.

M. Nasheedas vadovavo Maldyvams nuo 2008 iki 2013 metų. 2016-ųjų pradžioje jam leista išvykti gydytis į Didžiąją Britaniją, kur jam suteiktas prieglobstis. Nuo tada jis gyvena Londone. Dabar priimtas Aukščiausiojo teismo sprendimas leidžia buvusiam prezidentui grįžti į savo gimtinę ir dalyvauti šiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose kaip opozicijos kandidatui.

M. Nasheedas ir dar penki opozicijos politikai, kuriuos paleisti nurodė teismas, kaltina A. Yameeną korupcija ir neteisėtu praturtėjimu.

Politinė padėtis turistų rojumi vadinamuose Maldyvuose pastaraisiais metais nebuvo stabili. Svarbiausi opozicijos politikai arba sėdėjo kalėjimuose, arba buvo priversti palikti šalį.

„Bent pagal „Novaturo“ egzotinių kelionių pardavimus galima spręsti, kad vis daugiau keliautojų tai, ką mato per „National Geographic“ televiziją, nori pamatyti gyvai ir renkasi keliones į egzotiškus kraštus, kur galima pasivaikščioti po beždžionėmis aplipusias senovines šventyklas, pasivažinėti visureigiais tarp liūtų ir dramblių, susipažinti su tolimų tautų papročiais, apie kuriuos vaikystėje skaitė knygose“, - sako kelionių organizatoriaus „Novaturas“ vadovas Linas Aldonis.

Nors ir brangesnės nei įprastos poilsinės ar pažintinės kelionės, bet daug daugiau pojūčių suteikiančios egzotinės kelionės po Vietnamą, Šri Lanką, Maldyvus, Tailandą, Indiją bei kitas šalis sulaukia vis daugiau keliautojų dėmesio.

„Prieš porą metų pagrindinė egzotiškų kelionių kryptis buvo Tailandas, kitais metais atsirado Šri Lanka. Akivaizdu, kad žmonėms nebeužtenka pailsėti jaukiame paplūdimyje ir pasivaikščioti po senamiestį. Norisi pajoti drambliu ar kupranugariu, pasivažinėti visureigiais po laukine gyvūnija knibždančius nacionalinius parkus, patirti įspūdžių, kurie lydės visą gyvenimą“, - tvirtina L. Aldonis.

Kaip nutildyti keliautoją?

Viena populiariausių egzotinių kelionių - Šri Lanka. „Gidai juokauja: jei nori, kad žmogus, pasakojantis įspūdžius iš Šri Lankos, bent trumpam nutiltų, paklausk, kas patiko labiausiai. Nes tokią vietą ten įvardyti tikrai sunku, kiekviena diena skirtinga su vis kitokiais potyriais“, - pasakoja L. Aldonis.

Bent keliolikai sekundžių visi šioje šalyje sustingsta sustoję ant „Pasaulio galo“ - įspūdingo beveik 900 metrų aukščio skardžio Hortono nacionaliniame parke. Bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis aplankyti šią Indijos vandenyno salą.

Penkiasdešimt dramblių apgyvendinusi dramblių prieglauda, didžiulė urvų išvagota Dambulos uola, prieš porą tūkstantmečių paversta 150 Budų statulų ir puošniomis freskomis papuošta budistų šventykla, kelionės jaučiu kinkytais vežimais ir katamaranais, nacionalinių patiekalų degustacijos, jodinėjimas drambliais - čia kiekvieną dieną keliautojams pateikiamas nauja staigmena ir dažnai net nebežinai, kas gražiau: ar senovės civilizacijos paminklai, ar laukinė gamta.

Lėktuvai leidžiasi į vandenyną

Ne mažiau populiarūs netoliese esantys Maldyvai, į kuriuos vien atvykimas ganėtinai egzotiškas: lėktuvas leidžiasi ant specialiai oro uostui vandenyne supiltos žemės juostos, tad pradžioje atrodo, kad leidiesi į vandenyną ir tik lėktuvui beveik pasiekus vandenį išnyra nusileidimo takas. O iš oro uosto į viešbutį keliausite, vargu ar dar kur taip yra, – laiveliu ar lėktuvu.

Apskritai Maldyvuose laiveliai yra pagrindinė transporto priemonė, nes tai – salų (iš viso beveik 1200!) respublika, kurios 99,5 proc. teritorijos sudaro vanduo. Natūralu, kad viena populiariausių pramogų čia - nardymas. Net nesiryžtantys nerti giliau su nardymo įranga, čia galės pasigrožėti povandeniniu pasauliu, kuris Maldyvuose prasideda pačiame vandens paviršiuje.