Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, kariai čia pusę metų dalyvavo Jungtinių Tautų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission).

Rytinėje Malio dalyje Vokietijos kontingento sudėtyje veikęs 13-asis Pajėgų apsaugos vienetas tapo paskutiniąją pamaina, nes Vokietijos kontingentas baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje. Pati operacija baigsis šių metų pabaigoje.

Krašto apsaugos savanoriu pajėgų karių pagrindu suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos būrys tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Vokietijos kontingento apsaugos vienetą tuomet taip pat sudarė kariai iš Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės.

Per šešerius metus tarptautinėje operacijoje MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas pusmetį.

Lietuvos kariuomenė pagal Seimo suteiktą mandatą vis dar veikia devyniose tarptautinėse operacijose, kuriose šiuo metu tarnauja daugiau nei 60 karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų.

Malio, palaikančio ryšius su Rusija, karinė chunta ragino išvesti karius.

JT Saugumo Taryba vienbalsiai balsavo dėl rezoliucijos, pagal kurią bus nedelsiant pradėta likviduoti 2013 metais sukurta misija MINUSMA, kuria siekiama užkirsti kelią džihadistų įsigalėjimui.

Balsavimas įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai Malio užsienio reikalų ministras Abdoulaye Diopas (Abdulajė Diopas) pribloškė Saugumo Tarybą, pavadindamas JT misiją nesėkme ir ragindamas ją nedelsiant nutraukti.

Malio santykiai su Jungtinėmis Tautomis labai pablogėjo po to, kai per 2020 metų perversmą į valdžią atėjo karinis režimas, kuris taip pat nutraukė bendradarbiavimą gynybos srityje su buvusia kolonijine valstybe Prancūzija.

Chunta susivienijo su Rusija ir pasitelkė „Wagner“ grupę – negailestingus samdinius, kurie praėjusią savaitę dalyvavo maište prieš prezidentą Vladimirą Putiną.

„Labai apgailestaujame dėl pereinamojo laikotarpio vyriausybės sprendimo atsisakyti MINUSMA misijos ir dėl žalos, kurią dėl to patirs Malio žmonės“, – Saugumo Tarybai sakė vyresnysis JAV diplomatas Jeffrey DeLaurentis (Džefris DeLaurentis).

Tačiau jis sakė, kad Jungtinės Valstijos balsavo už rezoliuciją, pritardamos pasitraukimo terminui.

Pagal nusistovėjusią JT praktiką taikos palaikymo misijai turi pritarti priimančioji šalis.

JT ataskaitoje nurodyta, kad Malio karinė chunta ir užsienio karinis personalas per kovos su džihadistais operaciją centrinėje Malio dalyje pernai nužudė mažiausiai 500 žmonių.

Vašingtonas dėl šių veiksmų kaltę priskiria Rusijos samdinių grupei.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį paviešino tyrimą dėl 2022-ųjų kovo mėnesį centriniame Muros mieste surengtos operacijos prieš džihadistus, sakydama, kad Malio ginkluotosios pajėgos bendradarbiavo su užsienio kariniu personalu ir, pažeidžiant tarptautines normas, nužudė mažiausiai 500 asmenų.

JT ataskaitoje nėra įvardijama koks užsienio karinis personalas tai buvo, tačiau Vašingtonas kaltina Rusijos privačią samdinių grupę „Wagner“, kuri palaiko glaudžius ryšius su chunta ir vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį Afrikoje bei Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą metu.

„Jungtinės Valstijos pasibaisėjusios dėl to, kad Malio ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaudamos su Kremliaus remiama tarptautine nusikalstama organizacija „Wagner“, negerbia žmonių gyvybių“, – pranešime sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Millerio (Metjus Mileris).

„Kaip jau sakėme anksčiau, „Wagner“ yra destabilizuojanti jėga, kurios kariai nuolat vykdo pažeidimus, įskaitant egzekucijas, seksualinį smurtą ir kankinimus Malyje ir kitose su nestabilumu kovojančiose šalyse“, – pridūrė jis.

Malio chuntą pasmerkė šią JT ataskaitą ir pavadino ją išgalvota ir šališka.

Pagal ataskaitoje nurodytą žuvusiųjų skaičių šis įvykis yra pats didžiausias Sahelio šalyje nuo 2012 metų, kai prasidėjo džihadistų sukilimas.

Joje teigiama, kad tarp nužudytųjų buvo apie 20 moterų ir septyni vaikai, o 58 moterys ir mergaitės tapo prievartavimo ir kitokio seksualinio smurto aukomis.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) kabinetas pareiškė, kad Berlynas per ateinančius 12 mėnesių išves savo karius iš šios Vakarų Afrikos šalies.

„Nesvarbu, ar to norime, ar ne, tai, kas vyksta Sahelyje, turi įtakos ir mums“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

„Pertvarkome savo veiklą regione ir per ateinančius 12 mėnesių leisime savo dalyvavimą [JT misijoje Malyje] MINUSMA baigti struktūriškai“, – teigė ji.

MINUSMA buvo sukurta 2013 metais, kad padėtų stabilizuoti padėtį šalyje, kovojančioje su džihadistų sukilimu.

Praėjusiais metais Vokietija paskelbė, kad iki 2024 metų gegužės mėnesio planuoja iš misijos išvesti savo karius, kurių šiuo metu yra 1 100.

Valdančioji koalicija jau įtvirtino šį sprendimą.

Tai buvo padaryta po to, kai Vokietijos kariuomenė, vadinama Bundesveru, ne kartą susidūrė su operatyvinėmis problemomis su valdančiąja chunta.

Sahelio valstybė kovoja su saugumo krize nuo 2012 metų, kai šiaurėje prasidėjo džihadistų ir separatistų sukilimai.

Nuo 2020-ųjų rugpjūčio šalį valdo karinė chunta, kuri nutraukė ilgalaikį aljansą su Prancūzija ir kitais Vakarų partneriais kovoje su džihadizmu.

Be to, augo įtampa tarp JT misijos ir Malio kariuomenės vadovų po to, kai, kaip įtariama, iš Rusijos atvyko samdinių grupės „Wagner“ agentų, kurie turėjo sustiprinti vyriausybės pajėgas.

Malis gavo Rusijos karinių prekių siuntų 2022 metų kovą ir rugpjūtį bei dar kartą šių metų sausį.

„Akivaizdu, kad Malio vyriausybė kurį laiką nenorėjo leisti MINUSMA visapusiškai vykdyti savo pareigas“, – sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusį mėnesį lankydamasis regione pažadėjo, kad Berlynas liks įsipareigojęs užtikrinti saugumą Sahelyje ir po planuojamo savo karių išvedimo iš Malio.

Kovo mėnesį Vokietijos ministrų kabinetas pritarė, kad iki 60 Vokietijos karių dalyvautų naujoje ES vadovaujamoje karinėje misijoje EUMPM, įsikūrusioje Nigeryje.

Ilgai trunkantis Malio sukilimas nusinešė tūkstančius gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.

Ekspertai ginčija chuntos teiginius, kad per praėjusius metus ji sutriuškino džihadistus. Tačiau pastaruoju metu ji patyrė keletą kruvinų išpuolių.

Du vietos išrinkti pareigūnai ir vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad išpuolis įvykdytas rusų karių stovykloje netoli Sevarės Mopčio regione.

2022 metais Malio chunta pradėjo bendradarbiauti su, kaip ji vadina, Rusijos kariniais instruktoriais. Oponentai sako, kad tai yra privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai.

„Taikiniais tapo rusų stovykla ir jų lėktuvai – stovykla yra netoli oro uosto, – teigė vienas vietos pareigūnas. – Džihadistai apsupo dalį oro uosto.“

Ataka truko nuo 5 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki maždaug 8 val., sakė pareigūnai ir kariškiai.

Girdėjosi keturi garsūs sprogimai, o po jų – automatinių ginklų ugnis, naujienų agentūrai AFP pasakojo keli ten buvę žmonės. Netoli oro uosto taip pat buvo matyti dūmai.

Vėliau Malio kariuomenė atgavo rajono kontrolę.

Vietos pareigūnas sakė, kad Senegalo kariai iš Jungtinių Tautų misijos Malyje MINUSMA sugebėjo sulėtinti džihadistų puolimą.

MINUSMA stovykla užima keturis hektarus šalia oro uosto ir Malio kariuomenės stovyklos, kur yra rusų.

MINUSMA pareigūnas, su kuriuo susisiekė AFP, atsisakė komentuoti situaciją.

Mopčio regiono gubernatorius Abassas Dembele (Abasas Dembelė) apsilankė įvykio vietoje, o jo biuras nurodė, kad tai buvo išpuolis prieš oro pajėgų bazę panaudojant automobilį su bomba. Pranešime nurodoma, kad automobilis sprogo nepasiekęs savo tikslo.

Gubernatorius gyrė vietos gyventojus, aktyviai aukojančius kraujo sužeistiesiems.

Vienas kariškis, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad tai buvo teroro ataka.

„Tai buvo sudėtingas išpuolis, kuriam reikėjo užminuoto automobilio ir partizaninių metodų“, – sakė kitas karinis šaltinis.

Atskirai kariuomenė ir šaltiniai pranešė, kad šeštadienį apie 13 val. viename sostinės Bamako gyvenamųjų rajonų sudužo šalies karinis sraigtasparnis, grįžęs iš Mauritanijos pasienio, kur dalyvavo operacijoje prieš džihadistus.

Malio kariuomenė nepateikė detalių apie tą operaciją, bet šiaurinio Naros miesto pareigūnai sakė, kad čia šeštadienio rytą buvo užpulta kariuomenės tiekimo misija.

Nuo 2012 metų, kai šalies šiaurėje prasidėjo džihadistų ir separatistų sukilimai, Malis kovoja su saugumo krize.

Nuo 2020 metų rugpjūčio šalį valdo karinė chunta. Ji nutraukė ilgametį aljansą su Prancūzija ir kitais Vakarų partneriais kovoje su džihadizmu ir užmezgė glaudesnius karinius bei politinius ryšius su Rusija.

KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių pagrindu suformuotas būrys pusmečiui išvyksta į JT vadovaujamą situacijos stabilizavimo operaciją MINUSMA Malio Gao provincijoje Afrikoje.

Jie pakeis pusmečio tarnybą baigiančius KASP Didžiosios Kovos (Vilnius) apygardos karius.

„Išliekame aktyvūs užtikrindami tarptautinį saugumą. Siunčiame karius į operacijas trijuose žemynuose, dalyvaujame visose NATO sausumos operacijose, šešiose iš devynių ES karinių misijų“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ministras Arvydas Anušauskas.

„Dalyvaudami tarptautinėse operacijose vykdome Lietuvos kaip patikimos sąjungininkės tarptautinius įsipareigojimus, o su sąjungininkais sąveikaujantys Lietuvos kariuomenės kariai taip ruošiasi ir mūsų šalies gynybai“, – pridūrė jis.

Tryliktosios pamainos kariai operacijoje veiks Vokietijos kuopos sudėtyje ir bus atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.

Ruošdamiesi misijai kariai treniravosi vykdyti bazės apsaugą, atpažinti kylančias grėsmes, suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir veikti kartu su Vokietijos pajėgų kariais.

JT taikos palaikymo misija MINUSMA Malyje pradėjo veikti 2013 metų liepą, siekiant padėti stabilizuoti padėtį džihadistų sukilėlių nuniokotoje valstybėje.

KASP joje dalyvauja nuo 2017 metų spalio. Tai yra viena iš dvylikos tarptautinių operacijų, į kurias Lietuvos kariuomenė siunčia savo karius šiuo metu.

Tarptautinėse operacijose, kurios vyksta Mozambike, Irake, Kosove, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kitose šalyse, šiuo metu dalyvauja 90 šalies karių.

S. Lavrovą, kuris pirmadienį lankėsi Irake, Malyje pasveikino jo kolega Abdoulaye Diopas (Abdulajė Diopas). Abu vyrai jokių pareiškimų žurnalistams nepadarė.

Šis vizitas, truksiantis mažiau nei 24 valandas, bus trečioji jo kelionė į Afriką nuo liepos mėnesio ir yra dalis siekio išplėsti Rusijos buvimą žemyne, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą praėjusiais metais ji patyrė didelę tarptautinę izoliaciją.

Nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio per du perversmus kontrolę Malyje perėmusi karinė chunta, kuriai vadovauja pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita), išstūmusi buvusios kolonijinės valdytojos Prancūzijos pajėgas, pasinaudojo Rusijos parama kovai su džihadistais.

Pasak Malio užsienio reikalų ministerijos, keli Malio pareigūnai yra lankęsi Maskvoje, tačiau S. Lavrovo vizitas yra „pirmasis tokio pobūdžio vizitas“, kuriuo siekiama įtvirtinti „naują dinamiką“ abiejų šalių bendradarbiavime saugumo ir ekonomikos srityse.

S. Lavrovas antradienį rengia derybas su A. Goita ir užsienio reikalų ministru A. Diopu, o po jų numatoma surengti spaudos konferenciją.

Malis iš Maskvos jau gavo lėktuvų ir atakos sraigtasparnių, taip pat kelis šimtus Rusijos karių, kuriuos Malio vadovai vadina instruktoriais, padedančiais stiprinti šalies gynybą ir suverenitetą.

Vakarų pareigūnai ir kai kurios teisių gynimo grupės teigia, kad iš tikrųjų tai yra sukarintos „Wagner“ grupuotės kovotojai, kurie kaltinami dėl žiaurios taktikos ir teisių pažeidimų kitose Afrikos šalyse.

Malio lyderiai teigia, kad jiems pavyko pasiekti laimėjimų kovoje su islamistais, kurie pastarąjį dešimtmetį kėsinosi į vyriausybę, o krizė pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.

Tačiau užsienio stebėtojai, įskaitant Jungtines Tautas, suabejojo šiais teiginiais, atkreipdami dėmesį į nuolatinius išpuolius šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Jungtinių Tautų teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) pirmadienį pasmerkė aukščiausio rango žmogaus teisių atstovo Malyje išsiuntimą, sakydamas, kad darbas šioje neramioje Vakarų Afrikos šalyje yra „kaip niekada svarbus“.

Diplomatinis perversmas

S. Lavrovo vizitas taip pat vyksta tvyrant neaiškumui, ar A. Goita laikysis susitarimo dėl civilinio valdymo sugrąžinimo 2024 metų kovo mėnesį, ypač jei saugumo krizė tęsis.

Praėjusį mėnesį „Azavado judėjimų koalicija“ (CMA), daugiausia tuaregų aljansas, kuris daug metų kovojo su valstybe, kol 2015 metais pasirašė taikos susitarimą, pareiškė, kad pasitraukia iš pastangų parengti naują konstituciją, kaltindamas chuntą vilkinimu.

Naujuosius Malio sąjungininkus iš Rusijos teisių gynimo grupės ir liudininkai, įskaitant JT žmogaus teisių pasiuntinį, taip pat kaltina piktnaudžiavimu prieš civilius gyventojus, dėl to jam buvo nurodyta išvykti iš šalies.

Karinis režimas ne kartą blokavo JT taikos palaikymo pajėgų MINUSMA bandymus ištirti pranešimus apie ginkluotųjų pajėgų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Didėjant įtampai su tarptautine bendruomene, Maskva tikisi pasinaudoti galimybe išplėsti savo įtaką neramiame regione, o analitikai pažymi, kad kelios Afrikos šalys atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Sausį lankydamasis Angoloje, Pietų Afrikoje ir Esvatinyje S. Lavrovas peikė Vakarus, kaltindamas JAV ir jų sąjungininkes „kolonijiniais metodais“, teigdamas, kad Maskva siekia, jog santykiai žemyne būtų grindžiami „solidarumu ir parama“.

„Labai apgailestauju dėl Malio pareigūnų sprendimo paskelbti mano atstovą Guillaume'ą Ngefą (Gijomą Ngefą) „personae non gratae“ ir nurodyti jam per 48 valandas išvykti iš šalies. Mane labai neramina bauginimai ir priekabiavimas, su kuriais jis pastaraisiais mėnesiais susidūrė socialinėje žiniasklaidoje“, – sakoma V. Turko pareiškime.

Kariai, dėl kurių sulaikymo tarp kaimyninių šalių kilo aštrus diplomatinis ginčas, buvo sulaikyti 2022-ųjų liepos 10-ąją po atvykimo į Malio sostinę Bamaką.

Malis juos pavadino samdiniais, ketinusiais nuversti kariškių vadovaujamą šalies vyriausybę, tačiau Dramblio Kaulo Krantas ir Jungtinės Tautos aiškino, kad kariai į Malį buvo nusiųsti kaip JT taikos palaikymo misijos Vokietijos kontingento pastiprinimas.

Gruodžio 30-ąją šie 46 kariai buvo nuteisti 20 metų kalėti. Tuo tarpu trys moterys, kurios buvo tarp iš pradžių suimtų 49 karių ir kurios buvo išlaisvintos rugsėjį, buvo už akių nuteistos mirties bausme.

Visi jie buvo nuteisti už „išpuolį ir sąmokslą prieš vyriausybę“ ir už siekį pakenkti valstybės saugumui, gruodžio pabaigoje pareiškė valstybės prokuroras Ladji Sara (Ladžis Sara).

Penktadienį Malio chuntos lyderis pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita) visiems 49 kariams suteikė malonę.

Šeštadienį į Dramblio Kaulo Kranto ekonominės sostinės Abidžano oro uostą atvyko likusieji 46 asmenys.

Lėktuvui nusileidus 23 val. 40 min. vietos (1 val. 40 min. sekmadienį Lietuvos) laiku, uniformuoti kariai vienas po kito išlipo iš lėktuvo, kiekvienas nešinas maža Dramblio Kaulo Kranto vėliavėle.

Juos pasveikino prezidentas Alassane'as Ouattara (Alasanas Vatara), o po to kariškiai įžengė į oro uoste esantį prezidento paviljoną, kur jų laukė šeimos.

„Kartu atėjome, kartu ir išeisime – Vokietijai išvedus karių kontingentą iš Malio, Lietuva tęsti tokio paties lygmens įsitraukimo MINUSMA operacijoje negalėtų“, – nurodė KAM.

Kaip nurodo LRT, Lietuva yra dislokavusi 42 karius JT vadovaujamoje stabilizavimo ir taikos palaikymo misijoje. Kariai tarnauja su Vokietijos kolegomis, jų užduotis – saugoti karinę bazę. Dar penkis karius šalis yra priskyrusi JT misijos vadavietei.

„Labiausiai tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos kontingento būtų atitraukta kartu su Vokietijos kariais. Artimiausiu metu ir toliau tęsime intensyvų dvišalį dialogą su Vokietija, bet kokius sprendimus priimsime tik suderinę su partneriais“, – teigė ministerija.

Dabartinis Lietuvos misijos mandatas baigia galioti 2023-ųjų gruodžio 31 dieną.

Antradienį Berlynas pranešė, kad nutrauks dalyvavimą misijoje 2024-ųjų gegužę, o karius palaipsniui pradės išvesti ateinančiais metais.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Vakarų Afrikos valstybėje Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.