Aukšti 66 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai savaitgalį Maltoje tarėsi dėl pasiūlymų, kuriuos V. Zelenskis vadina savo taikos formule. Tarp jų be pagrindinio reikalavimo išvesti rusų dalinius iš Ukrainos taip pat yra visų karo belaisvių paleidimas, karo nusikaltėlių tribunolo įsteigimas ir saugumo garantijos šaliai.

Tokie susitikimai prieš Maltą jau vyko Kopenhagoje ir Džidoje Saudo Arabijoje. Ukraina juose siekia ir svarbių besiformuojančios rinkos ekonomikos bei besivystančių šalių supratimo. Todėl, Ukrainos prezidentūros duomenimis, forume buvo kalbama ir apie branduolinį saugumą bei saugų aprūpinimą maisto produktais ir energija.

Rusija, kuri V. Zelenskio pasiūlymus vadina nutolusiais nuo realybės, į susitikimą nebuvo pakviesta.

Ukraina jau daugiau kaip 20 mėnesių priešinasi Rusijos agresijai.

Maltoje šeštadienį prasidėjo trečiasis Ukrainos remiamų taikos derybų raundas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 60 šalių atstovai.

Maskva pasmerkė susitikimą kaip antirusišką renginį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į susirinkusiuosius kreipėsi pirmąją iš dviejų dienų uždarų nacionalinio saugumo ir politikos patarėjų derybų, kurios, kaip jis tikisi, paskatins palaikyti jo 10 punktų planą karui užbaigti.

Vėliau socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime jis teigė, kad derybose dalyvauja 66 šalys, o tai, pasak jo, įrodo, kad planas pamažu tampa visuotinis.

Po panašių šią vasarą įvykusių susitikimų Džidoje ir Kopenhagoje ukrainiečiai tikisi, kad galiausiai pavyks surengti valstybių vadovų susitikimą.

„Susitikimas patvirtino didelį susidomėjimą pagrindiniais Ukrainos taikos formulės elementais ir didėjantį jų palaikymą“, – šeštadienį sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.

Anot jo, Izraelio ir „Hamas“ karo fone jis taip pat parodė, kad „teisingos taikos atkūrimas svarbus ne tik Ukrainai, bet ir pasauliniu mastu – tai raginimas gerbti tarptautinę teisę“.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atmetė Maltos derybas kaip akivaizdžiai antirusišką renginį. Ketvirtadienį ji pareiškė, kad jos neturi nieko bendra su taikaus sprendimo paieškomis.

Susitikimas patvirtino didelį susidomėjimą pagrindiniais Ukrainos taikos formulės elementais ir didėjantį jų palaikymą.

„Akivaizdu, kad tokie susibūrimai neturi jokios perspektyvos, jie tiesiog duoda priešingą rezultatą“, – teigė M. Zacharova.

Kinija delegatų neatsiuntė

Į Maltą atvyko ir JAV, ES bei Jungtinės Karalystės, ištikimų Kyjivo rėmėjų po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos, atstovai.

Remiantis sąrašu, su kuriuo prieš prasidedant deryboms susipažino naujienų agentūra AFP, Turkijai, pasisiūliusiai tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, taip pat atstovaujama.

Taip pat dalyvauja Pietų Afrikos Respublika (PAR), Brazilija ir Indija – visos jos priklauso įtakingam BRICS blokui, kuriam priklauso ir Rusija.

PAR ir Indija nepasmerkė Rusijos invazijos, o Brazilija atsisakė prisijungti prie Vakarų valstybių, siunčiančių ginklus Ukrainai ar taikančių sankcijas Maskvai.

Kinija, kuri tvirtina esanti neutrali ir atsisako kritikuoti invaziją, delegatų neatsiuntė, nors, pasak ES pareigūno, rugpjūtį Džidoje tą padarė.

Organizatoriai tikisi, kad Maltos susitikime bus priimtas bendras pareiškimas, nes abu ankstesni susitikimai baigėsi be galutinės deklaracijos.

„Sustabdykite privilegijas Rusijai, pradedant auksinio paso schema ir dviguba pilietybe. Neleiskite jiems piktnaudžiauti jūsų sala, – sakė V. Zelenskis 10 minučių kalboje šalies parlamentui. – Prašau, tikrinkite, stebėkite, kurie rusai bando pasislėpti naudodamiesi jūsų jurisdikcija ir jūsų žeme“.

Malta yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios turi „auksinio paso“ sistemą – iš esmės priemonę turtingiems užsienio investuotojams nusipirkti pilietybę.

Šiuo metu ši sistema negalioja Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, o Malta atėmė pilietybę iš vieno ruso, nurodyto ES sankcijose, įvestose reaguojant į karą Ukrainoje.

V. Zelenskis taip pat pasisakė už visišką ES embargą rusiškai naftai, pripažindamas, kad tai gali būti opus klausimas Maltai, nes „su Maltos vėliava plaukiojantys laivai naudojami rusiškai naftai gabenti“.

Malta valdo vieną didžiausių pasaulyje laivybos registrų ir yra sakiusi, kad siekia „kompromiso“ ES lygmens derybose dėl galimo embargo.

Pastarosiomis dienomis Ispanijos uostuose prisišvartavo du su Maltos vėliava plaukiojantys laivai, gabenantys rusišką kurą, antradienį pranešė Maltos žiniasklaida.

85 metų pontifikas bus jaus trečias popiežius nuo 1990-ųjų, apsilankęs šioje saloje, prie kurios krantų, kaip tikima, 60 mūsų eros metais sudužo Šv. Paulių gabenęs laivas.

Katalikybė yra numatyta šalies konstitucijoje. 85 proc. iš daugiau nei pusės milijono šios šalies gyventojų save laiko tikinčiaisiais. Malta yra vienintelė ES valstybė, kur abortai yra visiškai uždrausti.

Tačiau Maltą popiežius taip pat pasirinko dėl jos vaidmens valdant masinį Europą bandančių pasiekti migrantų antplūdį. Per daugelį metų į šią Viduržemio jūros salą atvyko tūkstančiai žmonių.

Savo penkiose kalbose, viena kurių turėtų nuskambėti migrantų centre, popiežius turėtų pakartoti savo raginimus geriau priimti atvykėlius, ypač po to, kai Rusijos pradėta invazija Ukrainoje sukėlė naują migracijos krizę Europos rytinėje dalyje.

„Malta yra simboliška keliais požiūriais“, – sakė buvęs prancūzų diplomatas, Viduržemio jūros regiono ekspertas Bernard'as Valero (Bernaras Valero). Jis atkreipė dėmesį į tarp Europos ir Afrikos esančios salos, kurią pavadino „migracijos tragedijos scena“,  strategiškai svarbią poziciją.

„Be to, pačios salos – su tomis laivo sudužimo, Šv. Pauliaus ir migracijos istorijomis – turi labai stiprią religinę simbolinę reikšmę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Net ir paprastais laikais Maltoje gausu religijos simbolių – istorinių dažnai įspūdingai apšviestų bažnyčių ir kryžių gatvėse.

Ruošiantis popiežiaus vizitui buvo sutvarkytos labiausiai lankomos vietos, paklotas naujas grindinys, nors iki kovo 26 dieną įvykusių visuotinių rinkimų Pranciškaus vizitas buvo nustumtas į antrą planą.

Vos tik Leiboristų vyriausybė paskelbė apie savo naują pergalę rinkimuose, politinius plakatus pakeitė besišypsančio popiežiaus Pranciškaus atvaizdai.

Ieškantys prieglobsčio

Viena svarbiausių popiežiaus kelionės į Maltą akimirkų bus sekmadienį numatytas jo susitikimas su migrantais, gyvenančiais buvusio popiežiaus Jono XXIII garbei įrengtame vadinamajame taikos centre.

Taikos laboratoriją „Hal Far“ prieš penkis dešimtmečius įkūrė vienuolis pranciškonas Dionysius Mintoffas (Dionizijus Mintofas), iki šiol vadovaujantis šiam centrui. 91 metų vienuoliui padeda savanoriai.

Pranciškonas išdidžiai demonstruoja gimtadienio sveikinimą, jo gautą iš Pranciškaus praėjusiais metais.

„Po popiežius Jono jis (Pranciškus) yra numeris vienas“, – sakė jis.

D. Mintoffas šiuo metu ruošiasi pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui. Rusijos karą Ukrainoje popiežius ne kartą yra pasmerkęs ir ragino nutraukti žmonių „žudynes“ ir sustabdyti „kraujo upių“ liejimąsi.

Savaitinės visuotinės audiencijos metu trečiadienį popiežius Pranciškus sakė, kad laukia, kada galės aplankyti Maltos „nušviestą žemę“ ir gyrė ją už tai, kad sala svetingai priėmė „tiek daug prieglobsčio ieškančių brolių ir seserų“.

Nors nevyriausybinės organizacijos kaltina Maltą, kad ji atsisako padėti nelaimės ištiktiems migrantų laivams jos vandenyse, tačiau Valeta tvirtina, kad jau yra priėmusi neproporcingai didelę dalį migrantų.

Sveikatos problemos

Vos atvykęs į Maltą šeštadienio rytą popiežius Pranciškus susitiks su ministru Robertu Abela ir kreipsis į šalies pareigūnus bei diplomatus.

Iš sostinės Valetos uosto katamaranu jis išvyks į Goco salą, kur vadovaus maldai Švč. Mergelės Marijos bazilikoje.

Sekmadienį popiežius lankysis salos globėjo Šv. Pauliaus grotoje ir laikys mišias šimtatūkstantinei miniai tikinčiųjų vienoje Florianos aikštėje.

Šis dar 2020 metais numatytas, tačiau dėl pandemijos atidėtas vizitas yra kruopščiai suplanuotas, siekiant patenkinti popiežiaus sveikatos būklę.

„Jam yra sutrikusi sveikata, įskaitant kelio ir regėjimo problemas, todėl turime skaičiuoti kiekvieną žingsnį“, – dienraščiui „Times of Malta“ sakė Carlo Schembri (Karlas Skembris), suplanavęs vietas, kur popiežius kalbės.

Praėjusią vasarą popiežiui buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija, o vasarį dėl kelio skausmo jis atšaukė kelionę į Florenciją.

Maltos parlamento sekretoriatas, atsakingas už pilietybės klausimus, pareiškime nurodė, kad „iki atskiro pranešimo standomas prašymų iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių nagrinėjimą“.

Malta yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, siūlančių programas, pagal kurias dideliu turtu disponuojantys ir Maltoje dideles pinigų sumas investavę užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi šalyje ir, galbūt, pilietybę.

Šeštadienį Europos Komisijos išplatintame bendrame Vakarų lyderių pareiškime teigiama, kad jie stengsis apriboti „auksinius pasus“, pagal kuriuos „su Rusijos vyriausybe susiję turtingi rusai tampa mūsų šalių piliečiais ir įgyja prieigą prie mūsų finansinių sistemų“.

Organizacija apkaltino Maltą nereagavus į pagalbos šauksmą.

Gelbėjimo laivas „Sea-Eye 4“ nuo ketvirtadienio paėmė migrantus per keturias gelbėjimo misijas „Maltos paieškos ir gelbėjimo zonoje“, sakoma nevyriausybinės organizacijos pranešime. "Tarp jų yra 29 moterys, keturios jų yra nėščios, ir aštuoni vaikai. Šiuo metu įgula ieško kito nelaimės ištikto laivo", – sakoma pranešime.

„Malta dar kartą neįvykdė savo įsipareigojimo koordinuoti ir spręsti jūrines krizes“, – pridūrė ji.

„Sea-Eye“ teigimu, civilinės jūrų gelbėjimo organizacijos šiuo metu yra vienintelės Europos pajėgos, aktyviai ieškančios žmonių ir norinčios juos saugiai pristatyti. „Kadangi oro sąlygos artimiausiu metu turėtų gerokai pablogėti, jūroje vis dar esančių žmonių galimybės išgyventi gerokai sumažėja“, – teigia labdaros organizacija.

Laive buvo vienas vaikas sulaužyta ranka, kitas – sulaužytu pirštu, dvi nėščios moterys kentė pilvo skausmus. Organizacija pridūrė, kad keli žmonės turėjo būti gydomi dėl cheminių nudegimų ir hipotermijos.

Kasmet dešimtys tūkstančių migrantų mėgina kirsti Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos, daugiausia iš Libijos ir Tuniso. Pavojingos kelionės dažnai baigiasi mirtimi, žiemos orai jas dar labiau apsunkina.

Maltos policijos sąjunga (MPU) sako, kad 1 779 nariai iš 2 tūkst. jos karių praėjusį mėnesį pasiskundė dėl naujos direktyvos, įpareigojančios visus pareigūnus skustis, kitaip jiems bus taikomos drausminės nuobaudos.

Penktadienį išplatintame pranešime profesinė sąjunga pakartojo, kad įsakymas, draudžiantis bet kokias „barzdas, barzdeles ir jų variacijas“, nėra nustatomas įstatymu, jame tik nurodoma, kad uniformuoti pareigūnai turi būti švariai nusiskutę. MPU teigė, kad policijos komisarui neatsakius į skundą ji pradeda oficialų ginčo procesą ir ragina pareigūnus nuo kitos savaitės pareikšti savo nuomonę.

MPU pareiškė, kad „nurodo“ savo nariams, jog nuo pirmadienio pareigūnai – uniformuoti ar paprastais drabužiais – „gali nešioti barzdą tol, kol ji yra gerai prižiūrėta“. Taip pat direktyvoje, būtinai atkreipsiančioje  aukščiausio pajėgų sluoksnio dėmesį, sąjunga nariams nurodė, jog „gali būti naudojamas bet kokios spalvos nagų lakas“, o „plaukai gali būti dažomi (išskyrus ryškiomis spalvomis)“ ir pareigūnai „gali nedėvėti policininko kepuraitės“.

Tai po penktadienį Maltoje įvykusio susitikimo pareiškė už migraciją atsakingi abiejų šalių ministrai Notis Mitarachis ir Byronas Camilleris.

Abu ministrai reikalauja, kad naujuoju ES migracijos įstatymu, dėl kurio šiuo metu deramasi, būtų užtikrintas vienodas į ES atvykstančių migrantų paskirstymas, sakė N. Mitarachis.

„Naujasis Europos migracijos ir prieglobsčio paktas, dėl kurio deramasi, nėra išankstinė sąlyga priemonėms išorės santykių, sienų kontrolės ir grąžinimo srityse“, – pridūrė N. Mitarachis.

Ministras aiškiai neužsiminė apie vadinamuosius išstūmimus, kurie vyksta tarp Turkijos pakrantės ir Graikijos salų, Graikijos valdžios institucijoms tylint.

Pranešama, kad Graikijos vyriausybė pastaraisiais mėnesiais sustiprino savo pakrančių apsaugą prie sienos su Turkija. Laivai su migrantais ne kartą buvo priversti grįžti atgal į Turkiją.

Pagal tarptautinę teisę išstūmimas, išsiuntimas iš šalies prieš tai neišnagrinėjus prieglobsčio prašymo, laikomas neteisėtu.

„Slovakija [jau] yra programoje, o tuomet – Kipras, Graikija ir Malta“, – radijui „Cope“ sakė jis.

Pranciškus nuo pat 2013 metų, kai tapo popiežiumi, demonstruoja norą lankyti mažas Europos šalis.

Kipro vyriausybė priėmė sprendimą Lietuvai skirti 20 tūkst. eurų humanitarinę paramą, siekiant spręsti neteisėtos migracijos per išorinę Europos Sąjungos sieną keliamus iššūkius.

Antradienį Lietuvą pasiekė humanitarinės pagalbos siunta iš Maltos – miegmaišiai ir pagalvės.

„Kiekviena paramos siunta – tai solidarumo su Lietuva ženklas. Gaunami migrantams reikalingi būtiniausi daiktai padeda užtikrinti šiems asmenims minimalias apgyvendinimo sąlygas. Dėkoju partneriams, kurie siunčia pagalbą, kiekviena siunta mums svarbi“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Lietuva jau yra sulaukusi ekspertinės pagalbos, technikos, modulinių namelių, koncertinos iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos.

Be to, iš Austrijos, Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos atvykę pareigūnai kartu su Lietuvos pasieniečiais dirba šalies pasienyje su Baltarusija ir padeda valdant neteisėtos migracijos keliamus iššūkius.

Pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 17 šalių.

Lietuvoje dirba „Frontex“, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.