-
Veria širdį: skurstanti senolė dubenį atneštos sriubos suvalgo per du kartus ir svajoja apie paltą 114
Genutei 93-eji. Jau penkti metai ji neišeina iš namų. Klausosi radijo, žvalgosi per langus ir laukia... Nors iš artimųjų jau niekas neaplankys: vyrą palaidojo prieš 15 metų, sūnų – prieš dvejus. Sesuo išėjo pernai. Pati Genutė labai kukli – buvusi tremtinė išmoko visus nepriteklius iškęsti tyliai, tik pusę lūpų užsimena apie savo jaunystę, gyvuliniais vagonais išvežtą į Sibirą. Ji nesiskundžia, džiaugiasi šia diena: „Dabar aš ponia jaučiuosi. Kokių tik skanumynų neišragauju.“ Taip ji kalba apie paprastą kasdienę maltiečių atneštą sriubą. Genutei tai didžiulė vertybė, daugiau nei valgis. Tai rūpestis ja, telpantis dubenėlyje.
Sotesnį kąsnį „suvalgė“ infliacija
Panašios kaip močiutės Genutės istorijos – maltiečių kasdienybė. Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Esant tokiai situacijai, maltiečių organizuojama senelių paramos akcija nepraranda savo aktualumo – nors pensijos didėjo, jas sparčiai „suvalgė“ infliacija, ir vienišiems senoliams vėl teko balansuoti ant išgyvenimo ribos dėl rekordinių maisto bei energijos kainų. 2022 m. metinė infliacija buvo išskirtinai didelė ir metų pabaigoje siekė daugiau nei 20 proc., nuo 2023 m. pradžios ji jau mažėja, bet kainų augimo padariniai, ypač skurstantiems senoliams, jaučiami iki šiol. Vidutinės pensijos jau neužtenka užsitikrinti norimą gyvenimo lygį – dirbusių visą gyvenimą senelių kasdienybė šiandien apgailėtina ir dažnai seni vieniši žmonės daugiau neturi į ką atsiremti, tik į mūsų rūpestį ir pagalbą.
E. Knispelio nuotr.
Senolė Birutė: moku taupyti, bet be maltiečių neprasimaitinčiau
Siūlome kartu su nedideliame Lietuvos miestelyje gyvenančia Birute paskaičiuoti, kam ir kiek gali skirti pensininkas. „Jau esu rimta ekonomistė – gaunu 390 eurų pensiją bei 35 eurų vienišo asmens išmoką ir bandau mėnesį išgyventi. Dėkoju Dievuliui, kad ir sunkiai, bet dar pati vaikštau. Vaistams, vitaminams ir kojų tepaliukams turiu skirti apie 60 eurų – jei vieną mėnesį nusiperku kažką brangesnį, tai kitą tupiu tyliai, nesidairau į jokias krautuves. Maistui atsidedu 250 eurų – moku taupyti, bet be maltiečių pagalbos neužtektų. Atneštą sriubą per kelis kartus skalsiai valgau – taupau, tai bulvę šalia pasikepu, tai duonos. Iš vieno dubenėlio ir pietus, ir vakarienę turiu. Tačiau žmogui ne tik duonos reikia – malkų pirkau, ūkininkas už 350 eurų pardavė išsimokėtinai. Pusei metų skolą atidėjo, ilgesniam laikui pabijojo – man 83 metai, galvojo, mirsiu, negrąžinsiu“, – linksmai apie graudžius dalykus pasakojo Birutė ir tyliai pasvajojo: paltuko norėtų.
Medžiaginio, ne šimtasiūlio, eitų į bažnyčią kaip ponia. Nors ir moka Birutė taupyti, nes visą gyvenimą dirbo buhaltere, bet žino – paltukas liks svajonė. Jei pavyks atsidėti, būtinai reikia viryklę keisti, senoji avarinė, gali į orą išlėkti. Bet dabar naujos visos elektrinės, o elektra brangi, neišsimokės, nes paslaugos ir kiti būtini pirkiniai per mėnesį kainuoja 100 eurų. Štai ir visa Birutės buhalterija.
Vieniši seneliai, atsiskaitę už paslaugas, vaistus bei šildymą, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kitą – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Jei nėra artimųjų pagalbos, vieniems išgyventi yra didelis iššūkis.
Maltiečių parama seneliams vien maistu neapsiriboja
Šiuo metu maltiečiai globoja 2320 senolių 44 šalies miestuose ir miesteliuose. Silpniausiems ir vargingiausiems kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Kitiems vežami maisto produktų lauknešėliai, jei reikia pagalbos pasigaminti, skuba maltiečiai savanoriai.
Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda jiems apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.
Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatvė. Maltiečių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos ar nupjauta žolė, tai pagarbos jiems ir padėkos išraiška, rūpestis, kurio seneliams taip stinga.
Surinktos lėšos leistų plėsti pagalbos apimtis ir geografiją
Pernai akcijos metu surinktos lėšos leido išplėsti maltiečių paslaugų geografiją – sriubą jau gauna Ukmergės ir Mažeikių senoliai. Finansinis Lietuvos žmonių palaikymas leido maltiečiams pagerinti senjorų dienos centrų veiklą – jų skaičius nepakito: veikia šeši maltiečių senjorus aktyvioms veikloms suburiantys taškai, bet išsiplėtė galimybės. Anksčiau visų norinčių negalėjęs sutalpinti Vilniaus centras išsikėlė į naujas patalpas ir kviečia naujus narius, Viduklės senjorės, dienos centre suremontavus papildomą kambarį, jame įkūrė miestelio muziejų. Senyvo amžiaus žmonių dalyvavimas veikloje padeda išlikti socialiai aktyviems, išlaikyti gyvenimo tikslo, orumo, reikalingumo jausmą ir nesijausti izoliuotiems.
E. Knispelio nuotr.
Jaustis reikalingi ir neatsumti nori ir patys silpniausi maltiečių globojami senoliai. Jiems maltiečiai yra įkūrę senelių namus Viekšnaliuose, Telšių rajone, o geri atsiliepimai apie šiuos namus jau keliauja per visą Lietuvą.
Šiemet spalio mėn. maltiečių senelių namuose lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Apžiūrėjusi patalpas ir pabendravusi su gyventojais pirmoji ponia pasidžiaugė maltiečių iniciatyva kurti tokią aplinką senoliams, kur tvyro tikrų namų jaukumas, šiluma ir saugumas: „Kiekvienas senolis nusipelno senti oriai, apsuptas bendruomenės, giminaičių, šeimos rūpesčio. Gerovės valstybė Prezidentui ir man reiškia bendrapiliečių visuomenę, kuri remiasi artimojo meile. Ne visiems lemta sulaukti senatvės be ligos, artimųjų netekties ar vienišumo jausmo, bet kiekvienam svarbu žinoti, kad yra galimybė surasti antrus namus, antrą šeimą ir tave globojančią bendruomenę. Bendruomenę, kuriai esi svarbus. Bendruomenę, kuri myli ir gerbia žmogų tavyje, kuri padeda atsikratyti nevilties, kuri įkvepia pakilti iš ligos patalo, vėl džiaugtis gyvenimu: dainuoti, pralinksminti šalia esantį ar būti kitam sielos draugu.
Maltiečių įkurtuose Šv. Jono Krikštytojo senelių globos namuose Viekšnaliuose aš pamačiau būtent tokių žmonių pasaulį. Mikrovisatą, kurioje meilė ir nuoširdi globa prikelia žmogų iš neįgaliojo kėdės tiesiogine šių žodžių prasme.”
Pirmoji ponia padėkojo maltiečiams už pavyzdį ir palinkėjo, kad panašių namų būtų daugiau. Gavę tokį įvertinimą, maltiečiai turi planų, kaip įgyvendinti palinkėjimą – jau yra numatytos patalpos ir greitu laiku bus pradėti antrų maltiečių namų seneliams įrengimo darbai.
Akcija primena, kad parama reikalinga visus metus
„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti dėl pagalbos senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes, maltiečiai, juos lanko reguliariai visus metus ir kviečia visus geros valios žmones tapti vargstančių senolių rėmėjais. „Tegul sriubos dubenėlis senoliui, atkeliavęs iš maltiečių rankų, tampa visų geros valios žmonių pagarbos senatvei simboliu, kuriame telpa rūpestis, atjauta ir padėka. Juk dažnas vienišas senolis daugiau neturi į ką atsiremti, tad kviečiu visus susitelkti. Dėkoju visiems, kurie prisidedate“, – sakė maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir skelbia senelių paramos akcijos pradžią.
Su pagarba senatvei maltiečiai kviečia aukoti SMS ir skambučiais 1410 – 10 eurų, 1485 – 5 eurai. Didesnę sumą ir reguliarią paramą galima skirti interneto puslapyje: https://maltieciusriuba.lt/.
Trumpaisiais numeriais galima aukoti iki šių metų pabaigos, o reguliariai – visus metus: https://maltieciai.lt/.
-
Maltiečių globojamas Petras: kai esi ne vienas, viską gyvenime gali padaryti 1
„Meilė yra amžina, vienkartiniams dalykams nepriklauso“
88-erių Petras iš Prienų yra našlys. 51 metus laimingai gyveno su savo Regina, petys petin, kol vieną dieną liko be pačio artimiausio žmogaus. Buvęs geologas dabar pensininkas, apie dangun iškeliavusią žmoną kalbėjo su švelniu grauduliu: „Kol žmogus jaunas, sveikas, darbingas, esi visur tinkamas, turi draugų, pažinčių, bet kada ateina nelaukta senatvė, tuomet viskas pasikeičia, nebelieka draugų, o galiausiai nebetenki artimiausios gyvenimo draugės ir pasilieki vienas tarp keturių sienų. Tada prasideda negalia, nemiga, skausmai ir nebežinai žmogus, ką toliau beveikti. Atrodo, esi niekam nereikalingas, nieko vertas, nieko nenusimanantis. Beribė neviltis.“
Petro žmona ilgai sirgo – net dvylika metų ją slaugė, kiekvieną dieną rūpinosi, kartu valgyti gamindavo. Bet buvo kartu. „Niekad niekur su žmona vienas nuo kito neklaidžiojome. Visą laiką bendrai, nieko neskaičiuodavome – ar vienas daugiau, ar mažiau padarydavo. Todėl ir nebuvo ginčų. Mano supratimu, meilė yra Dievo kūrinys, o toliau, jeigu žmogus gyvena pagal Dievo įsakymus, tuomet viskas savaime vyksta, ir meilė savaime vyksta. Kiekviena akimirka yra šventas dalykas. Kaip be šilumos ir saulės neauga žolė, niekas neauga, taip ir meilė be Dievo palaimos. Kaip yra nuo senovės pasakyta, be Dievo palaimos net ir naktį anksti atsikėlęs pavėluosi. Meilė yra amžina, vienkartiniams dalykams nepriklauso.“
Rimgailės apsilankymas kaip ištroškusiam gurkšnis vandens
Tokį liūdną ir vienišą, tik ką netekusį savo gyvenimo meilės, Petrą prieš trejus metus sutiko maltiečiai. Rimgailės, jaunosios maltietės, tada dar moksleivės, apsilankymai tapo senoliui viltimi. „Nušvinta liūdesio pilnas kambarys gaivia jaunystės šviesa, kai ji ateina, po tokių vizitų net geriau miegu, nebekankina tas vienatvės sunkumas ir ilgesys. Nes kai lieki vienišas tarp keturių sienų, tuomet susimąstai. Ir atrodo, kad visai nebūta to gyvenimo...“
E. Knispelio ir iš maltiečių archyvo nuotr.
Labiausiai Petras nerimavo prieš pirmąsias vienišas Kūčias. „Visada su Irena 12 patiekalų šventiniam stalui ruošdavome. Dabar bus kitaip, – ir nedrąsiai kreipėsi: – Gal ir Kūčioms suteiksite malonę pabūti...“ Žinoma, Petras neliko vienas per šventes, tad atsidėkodamas senolis parašė maltiečiams padėką. „Aš, pensininkas Petras, nuoširdžiai dėkoju maltiečių bendruomenei už man, senukui, suteiktas ne tik materialias, bet ir dvasines malones. Jaučiu, kad be jūsų pagalbos, po žmonos mirties, vargu ar būčiau atsilaikęs prieš šio pasaulio audras. Jums suteikus moralinę, dvasinę pagalbą, aš jaučiuosi, kad net atėjus šventėms, nelikau apleistas. Labai nuoširdžiai dėkoju jūsų savanorei, nuolatos mane lankančiai Rimgailei, kuri atneša karštos šviežios sriubos, bet svarbiausiai dvasinio peno, kurio nenusipirksi nei parduotuvėje, nei vaistinėje. Nuo mūsų, senų ir vienišų, jums visiems linkiu stiprios sveikatos, Dievo palaimos ir tariu tūkstančius ačiū.“
„Kol esi jaunas ir sveikas, nepatyręs netekčių, daug ko neįvertini“
Per pirmuosius susitikimus net prakalbinti jį sunku būdavo, nors matydavau, kad labai laukdavo.
Ir šiandien senolį lankanti maltietė Rimgailė prisiminė, koks nejaukus pradžioje buvo Petro gedulas ir liūdesys. „Būdavo pradedu džiaugtis pavasarinėmis alyvomis, o Petras atsidūsta – mėgstamiausios Reginos gėlės. Per pirmuosius susitikimus net prakalbinti jį sunku būdavo, nors matydavau, kad labai laukdavo. Džiaugdavosi maistu, nes po netekties visai nenorėjo nieko gaminti. Sakydavo, kad nori keliauti pas žmoną.“
Dabar jau santykiai visai kitokie. Susitinka jiedu du kartus per savaitę ne šiaip pabendrauti, o šaškių turnyrams. Pradžioje Rimgailei nekaip sekėsi – nemokėjo. Net specialią programėlę parsisiuntė, kad geriau ėjimus žinotų, juk varžovui taip bus įdomiau žaisti. Bet Petras atlaidžiai žiūrėjo į merginos klaidas ir pabrėžė, kad visada laimi draugystė. Toks šiltas senelio ir anūkės ryšys.
Dviese viską gyvenime įmanoma padaryti
Senolio ir Rimgailės draugystė tęsiasi jau trejus metus. Šiandien mergina jau žino visą Petro ir Reginos meilės istoriją. Kaip jiedu susipažino po karo, abu našlaičiai buvo, netekę visų artimųjų. Regina įvaikinta, o Petras gyveno vienas, nes tėtį per karą nušovė, o mamą už tai, kad slėpė giminaitį partizaną, ištrėmė į Sibirą. Taip jiedu vieniši ir suėjo. Visam gyvenimui. Petras prisiminė, kaip Regina jo vis prašydavo kuo daugiau su ja būti kartu. „Mums vis trūko laiko. Vis norėjosi būti dviese, juk dviese viską gyvenime įmanoma padaryti.“
Kartą Rimgailei atvykus pas Petrą buvo pranešta – šiandien susitikimas bus rimtas: klausysimės Reginos įrašytų dainų. Pasirodo, po žmonos mirties aparatukas su įrašais buvo dingęs ir atsirado tik po 3 metų. Tai ženklas, kaip sako senolis, kad Rimgailei atėjo laikas išgirsti Reginos partizaninių dainų apie tėvynę, ilgesį, meilę. Petras jų klausosi kiekvieną rytą ir vakarą.
Ypatinga meilė yra tada, kai vienas kitą supranti be jokių savanaudiškumų.
Yra likę Reginos pieštų paveikslų ir kryželiu siuvinėtų rankdarbių. Bet Petras dar jų nekabina. Ištraukęs parodė Rimgailei. Jausmai užplūdo: „Ypatinga meilė yra tada, kai vienas kitą supranti be jokių savanaudiškumų. Nereikia jokių ginčų ir karų, muštynių. Pagrindas meilės – vienas kitą papildyti. Meilėje turi būti magnetas, kad trauktų prie to žmogaus. Atrodo, kad prisilieti prie mylimosios ir ištirpsti kaip vaškas...“ – mintimis dalijosi Petras. Bet jau labiau filosofiškai nei liūdnai.
Kad senatvė netaptų vienatvės sinonimu
Tokių istorijų apie nugalėtą vienatvę, maltiečių ir globojamų žmonių draugystę – tūkstančiai. Jos su laiminga pabaiga. Tačiau būna ir kitaip. Kad senatvė netaptų vienatvės sinonimu, maltiečiai skelbia viešinimo kampaniją „Kai lieka tik vienatvė“ ir kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į vyresnių žmonių vienatvės problemą. Kampanija kviečia kiekvieną prisidėti prie pagalbos vienišiems seneliams skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) maltiečiams.
Maltiečiai šiuo metu 42 Lietuvos miestuose globoja 2800 senyvo amžiaus žmonių. Skirdami 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio maltiečiams, jūs prisidedate prie paramos jiems. Daugiau informacijos https://maltieciai.lt/12-proc-parama/
-
Maltiečiai primena – nėra niekieno senelių 5
Kainų šuolis
Šiuo metu būtiniausi maisto produktai brangsta kasdien, kyla šildymo ir elektros kainos. Būsto išlaikymas per metus pabrango pusantro karto – 50,4 proc. Šių metų rugpjūčio Statistikos departamento duomenimis, kai kurių maisto produktų kainos augo rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc. Pasak ES statistikos agentūros „Eurostatas“, duonos kaina pagal brangimą Lietuvoje – antroje vietoje Europoje.
Vieniši seneliai, atsiskaitę už komunalines paslaugas, vaistus ir gydymo priemones, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kita – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Vienišiems, vargstantiems seneliams belieka tikėtis kitų geros valios.
Gerumu dalytis kviečia jau ne pirmus metus „Maltiečių sriubos“ idėją palaikanti pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. „Gyvename sudėtingų istorinių lūžių ir neeilinių išbandymų laikotarpiu, kai ypač svarbūs tampa tvarūs kiekvieno mūsų asmeniniai pasirinkimai. Popiežius Pranciškus yra pabrėžęs: „Ne gyvenimas turi misiją, bet jis pats yra misija.“ Ypač tai akivaizdu tampa dabar, kai, daug ko stokodami patys, vis dėlto ryžtamės dovanoti savo laiką, užjausti artimąjį, palaikyti tolimąjį. Visi – kuo tik galime. Savitarpio pagalba yra tas veiksmas, kuris palaimina ir imantį, ir duodantį. Junkimės į maltiečių šventinę misiją. Kasdien, kiekvienu tvariu žingsniu telkimės į tvirtą bendruomenę, ginančią humanizmo pagrindus“, – visus susivienyti ir ištiesti pagalbos ranką seneliams kviečia pirmoji šalies ponia.
Pagalba ne tik maistu
Šiuo metu maltiečiai globoja 2,8 tūkst. senolių 42 šalies miestuose ir miesteliuose. Patiems silpniausiems, kurie sunkiai apsitarnauja patys, kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Maisto produktų lauknešėliai vežami stipresniems, galintiems pasigaminti, – čia į pagalbą ateina maltiečių savanoriai.
Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), atlieka buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.
Gyvename sudėtingų istorinių lūžių ir neeilinių išbandymų laikotarpiu, kai ypač svarbūs tampa tvarūs kiekvieno mūsų asmeniniai pasirinkimai.
Sulaukia daug prašymų
Maltiečių senelių namai Viekšnaliuose, Telšių rajone, skaičiuoja jau antrus metus. Pernai akcijai prasidėjus buvo registruojami pirmieji gyventojai, o šiemet jau visi kambariai užpildyti ir dar yra eilė laukiančių čia patekti. Geri atsiliepimai apie maltiečius sklinda ne tik Žemaitijoje – organizacija sulaukė pagalbos prašančių skambučių iš įvairių Lietuvos vietovių. Čia jau gyvenantys senoliai negali atsidžiaugti namuose tvyrančia šeimos atmosfera, nes, kaip jie sako, gyvena ne palatose, o kambariuose, ir visi juos vadina vardais, ne ligoniais.
Maltiečiai senelius ne tik lanko namuose, bet ir kviečia į senjorų dienos centrus. Jų poreikis amžėjant visuomenei auga. Auga ir maltiečių senjorų dienos centrų skaičius – jų šiuo metu septyni. Du nauji atidaryti 2022 m. – Kriaunose ir Kaišiadoryse. Jie atsirado vietinės bendruomenės prašymu – pagyvenusius žmones į tokius centrus atveda vienišumas. Įdomu, kad Kriaunose į centrą dienos užsiėmimų renkasi daugiausia ne miestelio, o aplinkinių kaimų gyventojai – juos maltiečiai atveža savo transportu. Atrodo, kaime – darželis, sodelis ir yra ką veikti, bet žmonės nori bendrauti, burtis, sako, kad kartais net tuščias šaldytuvas ne toks baisus, kaip slogi kasdienybė tarp keturių sienų. Kita vertus, pavėžėjimų, užsiėmimų, paskaitų senoliai be maltiečių pagalbos tiesiog neįpirktų.
Akcija primena
„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti ir padėti senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes. Maltiečiai juos lanko reguliariai visus metus. Jie kviečia visus geros valios žmones tapti nuolatiniais vargstančių senolių rėmėjais ir dalytis kasdiene duona visus metus.
„Dėkoju visiems, kurie jau prisidedate, – esate puikus gerumo pavyzdys. Juk nėra niekieno senelių – kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis“, – sako maltiečių l. e. p. generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir kviečia remti senolius ne tik akcijos metu.
Su pagarba senatvei maltiečiai kviečia aukoti SMS ir skambučiais 1413 – 10 eurų, 1485 – 5 eurai. Didesnę sumą ir reguliarią paramą galima skirti interneto puslapyje www.maltieciusriuba.lt.
Akcija vyksta iki 2023 m. sausio 7 d., o reguliariai aukoti galima visus metus.