Genutei 93-eji. Jau penkti metai ji neišeina iš namų. Klausosi radijo, žvalgosi per langus ir laukia... Nors iš artimųjų jau niekas neaplankys: vyrą palaidojo prieš 15 metų, sūnų – prieš dvejus. Sesuo išėjo pernai. Pati Genutė labai kukli – buvusi tremtinė išmoko visus nepriteklius iškęsti tyliai, tik pusę lūpų užsimena apie savo jaunystę, gyvuliniais vagonais išvežtą į Sibirą. Ji nesiskundžia, džiaugiasi šia diena: „Dabar aš ponia jaučiuosi. Kokių tik skanumynų neišragauju.“ Taip ji kalba apie paprastą kasdienę maltiečių atneštą sriubą. Genutei tai didžiulė vertybė, daugiau nei valgis. Tai rūpestis ja, telpantis dubenėlyje.

Sotesnį kąsnį „suvalgė“ infliacija

Panašios kaip močiutės Genutės istorijos – maltiečių kasdienybė. Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Esant tokiai situacijai, maltiečių organizuojama senelių paramos akcija nepraranda savo aktualumo – nors pensijos didėjo, jas sparčiai „suvalgė“ infliacija, ir vienišiems senoliams vėl teko balansuoti ant išgyvenimo ribos dėl rekordinių maisto bei energijos kainų. 2022 m. metinė infliacija buvo išskirtinai didelė ir metų pabaigoje siekė daugiau nei 20 proc., nuo 2023 m. pradžios ji jau mažėja, bet kainų augimo padariniai, ypač skurstantiems senoliams, jaučiami iki šiol. Vidutinės pensijos jau neužtenka užsitikrinti norimą gyvenimo lygį – dirbusių visą gyvenimą senelių kasdienybė šiandien apgailėtina ir dažnai seni vieniši žmonės daugiau neturi į ką atsiremti, tik į mūsų rūpestį ir pagalbą.

E. Knispelio nuotr.

Senolė Birutė: moku taupyti, bet be maltiečių neprasimaitinčiau

Siūlome kartu su nedideliame Lietuvos miestelyje gyvenančia Birute paskaičiuoti, kam ir kiek gali skirti pensininkas. „Jau esu rimta ekonomistė – gaunu 390 eurų pensiją bei 35 eurų vienišo asmens išmoką ir bandau mėnesį išgyventi. Dėkoju Dievuliui, kad ir sunkiai, bet dar pati vaikštau. Vaistams, vitaminams ir kojų tepaliukams turiu skirti apie 60 eurų – jei vieną mėnesį nusiperku kažką brangesnį, tai kitą tupiu tyliai, nesidairau į jokias krautuves. Maistui atsidedu 250 eurų – moku taupyti, bet be maltiečių pagalbos neužtektų. Atneštą sriubą per kelis kartus skalsiai valgau – taupau, tai bulvę šalia pasikepu, tai duonos. Iš vieno dubenėlio ir pietus, ir vakarienę turiu. Tačiau žmogui ne tik duonos reikia – malkų pirkau, ūkininkas už 350 eurų pardavė išsimokėtinai. Pusei metų skolą atidėjo, ilgesniam laikui pabijojo – man 83 metai, galvojo, mirsiu, negrąžinsiu“, – linksmai apie graudžius dalykus pasakojo Birutė ir tyliai pasvajojo: paltuko norėtų.

Medžiaginio, ne šimtasiūlio, eitų į bažnyčią kaip ponia. Nors ir moka Birutė taupyti, nes visą gyvenimą dirbo buhaltere, bet žino – paltukas liks svajonė. Jei pavyks atsidėti, būtinai reikia viryklę keisti, senoji avarinė, gali į orą išlėkti. Bet dabar naujos visos elektrinės, o elektra brangi, neišsimokės, nes paslaugos ir kiti būtini pirkiniai per mėnesį kainuoja 100 eurų. Štai ir visa Birutės buhalterija.

Vieniši seneliai, atsiskaitę už paslaugas, vaistus bei šildymą, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kitą – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Jei nėra artimųjų pagalbos, vieniems išgyventi yra didelis iššūkis.

Maltiečių parama seneliams vien maistu neapsiriboja

Šiuo metu maltiečiai globoja 2320 senolių 44 šalies miestuose ir miesteliuose. Silpniausiems ir vargingiausiems kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Kitiems vežami maisto produktų lauknešėliai, jei reikia pagalbos pasigaminti, skuba maltiečiai savanoriai.

Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda jiems apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.

Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatvė. Maltiečių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos ar nupjauta žolė, tai pagarbos jiems ir padėkos išraiška, rūpestis, kurio seneliams taip stinga.

Surinktos lėšos leistų plėsti pagalbos apimtis ir geografiją

Pernai akcijos metu surinktos lėšos leido išplėsti maltiečių paslaugų geografiją – sriubą jau gauna Ukmergės ir Mažeikių senoliai. Finansinis Lietuvos žmonių palaikymas leido maltiečiams pagerinti senjorų dienos centrų veiklą – jų skaičius nepakito: veikia šeši maltiečių senjorus aktyvioms veikloms suburiantys taškai, bet išsiplėtė galimybės. Anksčiau visų norinčių negalėjęs sutalpinti Vilniaus centras išsikėlė į naujas patalpas ir kviečia naujus narius, Viduklės senjorės, dienos centre suremontavus papildomą kambarį, jame įkūrė miestelio muziejų. Senyvo amžiaus žmonių dalyvavimas veikloje padeda išlikti socialiai aktyviems, išlaikyti gyvenimo tikslo, orumo, reikalingumo jausmą ir nesijausti izoliuotiems.

E. Knispelio nuotr.

Jaustis reikalingi ir neatsumti nori ir patys silpniausi maltiečių globojami senoliai. Jiems maltiečiai yra įkūrę senelių namus Viekšnaliuose, Telšių rajone, o geri atsiliepimai apie šiuos namus jau keliauja per visą Lietuvą.

Šiemet spalio mėn. maltiečių senelių namuose lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Apžiūrėjusi patalpas ir pabendravusi su gyventojais pirmoji ponia pasidžiaugė maltiečių iniciatyva kurti tokią aplinką senoliams, kur tvyro tikrų namų jaukumas, šiluma ir saugumas: „Kiekvienas senolis nusipelno senti oriai, apsuptas bendruomenės, giminaičių, šeimos rūpesčio. Gerovės valstybė Prezidentui ir man reiškia bendrapiliečių visuomenę, kuri remiasi artimojo meile. Ne visiems lemta sulaukti senatvės be ligos, artimųjų netekties ar vienišumo jausmo, bet kiekvienam svarbu žinoti, kad yra galimybė surasti antrus namus, antrą šeimą ir tave globojančią bendruomenę. Bendruomenę, kuriai esi svarbus. Bendruomenę, kuri myli ir gerbia žmogų tavyje, kuri padeda atsikratyti nevilties, kuri įkvepia pakilti iš ligos patalo, vėl džiaugtis gyvenimu: dainuoti, pralinksminti šalia esantį ar būti kitam sielos draugu.

Maltiečių įkurtuose Šv. Jono Krikštytojo senelių globos namuose Viekšnaliuose aš pamačiau būtent tokių žmonių pasaulį. Mikrovisatą, kurioje meilė ir nuoširdi globa prikelia žmogų iš neįgaliojo kėdės tiesiogine šių žodžių prasme.”

Pirmoji ponia padėkojo maltiečiams už pavyzdį ir palinkėjo, kad panašių namų būtų daugiau. Gavę tokį įvertinimą, maltiečiai turi planų, kaip įgyvendinti palinkėjimą – jau yra numatytos patalpos ir greitu laiku bus pradėti antrų maltiečių namų seneliams įrengimo darbai.

Akcija primena, kad parama reikalinga visus metus

„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti dėl pagalbos senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes, maltiečiai, juos lanko reguliariai visus metus ir kviečia visus geros valios žmones tapti vargstančių senolių rėmėjais. „Tegul sriubos dubenėlis senoliui, atkeliavęs iš maltiečių rankų, tampa visų geros valios žmonių pagarbos senatvei simboliu, kuriame telpa rūpestis, atjauta ir padėka. Juk dažnas vienišas senolis daugiau neturi į ką atsiremti, tad kviečiu visus susitelkti. Dėkoju visiems, kurie prisidedate“, – sakė maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir skelbia senelių paramos akcijos pradžią.

Kainos auga greičiau nei kyla pensijos

Šiuo metu būtiniausi maisto produktai brangsta kasdien, o šildymo ir elektros kainos tapo tiesiog nebeįperkamos iš mažų pensijų. Būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas kuras – per metus pabrango pusantro karto – 50,4 proc. Šių metų rugpjūčio mėn. Statistikos departamento duomenimis, kai kurių maisto produktų kainos augo rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris bei kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc. O duonos kaina pagal brangimą Lietuvoje – antroje vietoje Europoje, pasak Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostatas“.

Vieniši seneliai, atsiskaitę už komunalines paslaugas, vaistus bei gydymo priemones, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kitą – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Vienišiems, vargstantiems seneliams belieka tikėtis kitų geros valios.

Maltiečių parama seneliams vien maistu neapsiriboja

Šiuo metu maltiečiai globoja 2800 senolių 42 šalies miestuose ir miesteliuose. Patiems silpniausiems, kurie sunkiai apsitarnauja patys, kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Maisto produktų lauknešėliai yra vežami stipresniems, galintiems pasigaminti – čia į pagalbą ateina maltiečių savanoriai.

Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.

Akcija primena, kad parama reikalinga visus metus

Nėra niekieno senelių – kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis.

„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti dėl pagalbos senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes, mes, maltiečiai, juos lankome reguliariai visus metus. Tad kviečiu visus geros valios žmones tapti reguliariais vargstančių senolių rėmėjais ir dalintis duona kasdienine visus metus. Dėkoju visiems, kurie jau prisidedate – esate puikus gerumo pavyzdys. Juk nėra niekieno senelių – kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis“, – sako maltiečių l. e. p. generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir kviečia remti senolius ne tik akcijos metu.

Prie pagalbos senoliams prisidėti gali kiekvienas

Didžiosios Britanijos teatro ir operos režisierė bei prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad švenčių metu ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje padėti vargstantiems senjorams yra ypatingai svarbu.

„Švenčių metu sunkiausia yra vienatvė... O dar baisesnė vienatvė nepritekliuje, kai visą gyvenimą dirbęs pagyvenęs žmogus turi tokio mažumo pensiją, kad absoliučiai nieko negali sau leisti ir yra paliktas vienas ir niekam nereikalingas... Ypatingai skausminga  mūsų tėvų kartos žmonėms, nes jie užauginti taip, kad niekada patys nepaprašys ir dažnai turi didelę problemą "imti"... Mes dažnai prisikrauname su kaupu parduotuvės karučius ir krepšius maisto, kurio net nesuvalgome, ir nėra didesnio šalto realybės dušo, nei eilėje prie kasos stovinti senutė, skaičiuojanti centus ir paskutinę minutę atidedanti į šalį net ne skanesnę bandelę, o maišelį kruopų ar daržovę, nes negali sau leisti... Ir kiek kartų aš bandžiau sumokėti už tą senutės atidėtą pirkinį, ir ne vieną kartą tas pirkinys nebuvo paimtas... ir ne dėl to, kad jo nereikėtų... Pagyvenusiam žmogui Lietuvoje labai sunku, ypatingai sergančiam ar vienišam - mes dar neišmokome vertinti ir gerbti seno žmogaus, sugalvoti kaip jam padėti jo nepažeminus, sustoti ir skirti minutę jo išklausyti. Kartais ta minutė jam yra brangesnė už skaniausią pasaulio pyragėlį...“ – kalbėjo Dalia Ibelhauptaitė.

Dalia Ilbelhauptaitė / Organizatorių nuotr.

„Švenčių laukimas ir šurmulys atneša pozityvą ir šviesą, net ir uždaros karantininės Kalėdos, dėl kurių visi taip jaudinamės, išliks atmintyje kaip pirmosios tokios. Jaudinamės, kad negalėsim pamatyti visų artimųjų, aplankyti draugų, "pasižmonėti" koncerte ar muziejuje. Bet daugelis mūsų net ir suvaržytoje situacijoje planuojame pasilepinti maistais nukrautu stalu ir galimybe pasimatyti Zoom, Facetime ar dar kitomis priemonėmis. Bet Lietuvoje yra labai didelis būrys pagyvenusių žmonių, kurie ne tik, kad negalės sau leisti to "geresnio" švenčių kąsnelio, bet žiūrės į vieną tašką spengiančioje tyloje vieni... Uždarumas ir skurdas... COVID-19 viruso pandemija skaudžiai kerta senyvo amžiaus žmonėms:  įkalino juos namuose, grūmodama užsikrėtimo baime, pasėjo nerimą ir nežinomybę, atėmė iš senų žmonių saugumo jausmą.“ – tęsė Dalia.

Statistikos departamento duomenimis 2019 m. vidutinė pensija buvo 344 eurai, o skurdo rizikos riba siekė 379 eurus. Taigi vidutinė senatvės pensija yra mažesnė už skurdo ribą... Nepavėluokime padėti - kviečiu visus prisijungti prie gerumo akcijos ir pasidalinti tuo, ką turime. Maltiečiai keliauja su maisto termosais ir krepšeliais į atokiausius vienkiemius, kur vieniši senoliai laukia ne tik dubenėlio sriubos, bet ir pagalbos buityje, padrąsinimo ir šilto žodžio. Labai svarbu saugiai ir laiku juos lankyti, taip užtikrinant jų išgyvenimą. O mes galime padėti tai padaryti, net nepakildami nuo kompiuterio!“, - aukoti ragino režisierė D. Ibelhauptaitė.

„Karantinas geriems darbams nepaskelbtas“ – taip prisidėti prie akcijos „Maltiečių sriuba“ kvietė vienas žinomiausių šalies plastikos chirurgų, Klaipėdos chirurgijos centro „Northway“ vadovas Renaldas Vaičiūnas.

„Savanorystė ir gydytojo pašaukimas iš esmės yra apie tą patį – pagalbą, tarnystę žmogui, tad savanorystės idėjos man itin artimos. Ne paslaptis, jog pirmojo karantino metu, kai planinės operacijos nevyko, ėjau savanoriauti slaugytojos padėjėju į slaugos namus. Sakoma, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, suprantu šį požiūrį, kita vertus, jei savo pavyzdžiu galiu užkrėsti kitus, noriu platinti tokį virusą.“, – šypsodamasis sakė plastikos chirurgas R. Vaičiūnas.

Koncerto metu skambės ne tik muzika, bus parodyta 10 siužetų su senolių istorijomis. Pamatysite, kaip įvairiuose Lietuvos kampeliuose vienišas dienas leidžia maltiečių globojami žmonės. Petras iš Prienų su baime laukia Kūčių – pirmos vienišos šventės prieš pusmetį palaidojus žmoną. „Kol žmogus sveikas, darbingas, esi visur tinkamas, turi draugų, bet kada ateina senatvė, tuomet viskas pasikeičia, nebelieka draugų, o galiausiai nebetenki artimiausios gyvenimo draugės ir pasilieki vienas. Tada prasideda negalia, nemiga, skausmai, atrodo, esi niekam nereikalingas, nieko vertas. Beribė neviltis, kurią praskaidrina aplankantys maltiečiai,“ – pasakoja senolis

Bus ir linksmesnių istorijų. Štai Antanas iš Simno – jau suremontuotame namelyje. Prieš porą metų jis dar braukė ašarą liūdnas aprūkusioje trobelėje, o šiandien maltiečių ir aukojusių žmonių dėka jo gyvenimas šviesesnis. Pats Antanas juokauja, kad po remonto ir pats nušvito.

Koncerto metu savo dainomis atverti gerumui širdis ir aukoti kvies žymiausi Lietuvos atlikėjai – jie už orią, sočią ir laimingą senatvę. Gražiausius savo kūrinius atliks Monika Liu, Inga Jankauskaitė, Jurijus Veklenko, Leon Somov su Dileta ir Juste, Inga Valinskienė, Ona Kolobovaitė, Liudas Mikalauskas, Deivis ir Renata, Edmundas Kučinskas, Vytautas Grubliauskas ir Elzė Grubliauskaitė, Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Dainotas Varnas ir Iglė Bernotaitytė, taip pat kiti atlikėjai ir šokėjai. Šventinius stebuklus kurs Mantas Wizard. Daug gražios muzikos, šokių ir šventinės nuotaikos.

Ir visa tai, kad maltiečiai su šalies žmonių pagalba galėtų globoti vienišus skurstančius senelius. Šiandieninis švenčių laukimo laikotarpis kitoks nei kasmet. Nėra tradicinio šurmulio, pirkinių karštinės ir renginių gausos. Tad raskime laiko gerumui – jam karantinas nepaskelbtas. Susirinkę prie ekranų prisiminkime tuos, kurie galbūt vieniši, ligoti, kuriems trūksta mūsų dėmesio ir pagarbos. Jie kuklūs, tie mūsų senoliai, nereikalauja, bet nelikime abejingi jų nebyliam prašymui.

Daugiau nei 15 metų gyvuojančios Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ vadovai džiaugėsi prisidėdami prie labdaros akcijos bei dalijosi mintimis apie idėją įrašyti dainą „Chilli Con Carne“.

„Pirmą kartą dainą „Chilli Con Carne“ išgirdau 2006 m. gastrolių metu Austrijoje, kai su vokaline grupe „Cappella‘A“ dalyvavome konkurse. Tuomet net keli vokaliniai kolektyvai savo repertuare turėjo šią dainą, kurią parašė švedų a cappella grupės „The Real Group“ dainininkas Anders Edenroth. Smagi muzika, smagus tekstas, įtraukiantis ritmas ir pulsacija – toks buvo sėkmingos dainos receptas, kuris sužavėjo daugelį klausytojų, daugiabalsės vokalinės muzikos mylėtojus, visame pasaulyje. Žinojau, kad kai ateis tinkamas metas, būtinai išmokysiu dainuoti ir jaunimą Lietuvoje. Taigi, adaptuota Chilli Con Carne skamba „Junior City Jazz“ dainininkų lūpomis“, – pasakojo viena iš studijos vadovių Aušra Butkevičienė.

„Sriuba-troškinys „Chili Con Carne“ paprastai ruošiamas šiaurės Meksikoje ir Teksaso pietuose. Šį patiekalą gamino neturtingi darbininkų klasės žmonės. Vėliau „Chili Con Carne“ tapo populiari visame pasaulyje. Skanus ir maistingas patiekalas su aitriųjų pipirų improvizacija! Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ auklėtiniai kviečia visus patirti skonių, muzikos nuotykius kartu! Juk gera daryti gera! Džiaugiamės prisidėdami prie visuotinės akcijos, tikėdami, kad mūsų daina pakels nuotaiką, ir kitų gerų žmonių gaminama sriuba sušildys ir pamaitins tuos, kurie šiandien gyvena sunkiai“, – sakė kita studijos vadovė Livija Trakumienė.

„Pervesdamas auką, parašiau, kad aukoja „Junior City Jazz“. Labai geras jausmas apėmė. Neabejoju, kad, užaugę, mūsų auklėtiniai darys tą patį. O kol kas jie gali padainuoti apie karštą, aštrią sriubą. Irgi – geras jausmas“, – kalbėjo trečiasis studijos vadovas Audronis Trakumas.

Jau aštuonerius metus veikiantis veiklių uostamiesčio moterų Rotary klubas „Karalienė Luizė“ prieš šias Kalėdas nusprendė susitelkti bei pagelbėti tiems, kuriems šiuo įtemptu laikotarpiu dėmesio reikia labiausiai – vienišiems senoliams.

„Karantino sąlygomis vargu ar galėsime aplankyti vieni kitus, susitikti, pavaišinti, apkabinti. Tačiau ką tikrai galime – tai paaukoti, prisiminti užmirštą, kuriam ypatingai reikalinga mūsų pagalba. Vienišam senam žmogui reikia šilto maisto, gero žodžio ir, kas pandemijos akivaizdoje svarbiausia, saugumo jausmo – žinojimo, kad sutartu laiku juo bus pasirūpinta. Ilgametės akcijos „Maltiečių sriuba“ tikslas surinkti lėšų skurdžiai gyvenančių vienišų senyvo amžiaus žmonių globai ir maitinimui. Klaipėda tapo šiųmetės akcijos visos Lietuvos ambasada, todėl tai dar labiau skatina susitelkus mums visiems kartu pasirūpinti savo senjorais.

Organizatorių nuotr.

Šis Advento laikotarpis kitoks – nebus tradicinio šurmulio, šventinių renginių. Mažiau pirksime ir vartosime. Todėl raskime laiko tikrajai Advento rimčiai, prisiminkime tuos, kuriems reikia mūsų dėmesio ir pagalbos. Tikime, kad dubenėlis šiltos sriubos sušildo ne tik skrandį, bet ir širdis. Todėl visus klaipėdiečius taip pat kviečiame nelikti abejingais ir aukoti tikrai kilniam tikslui. Galimybių būti atjaučiančiu iš mūsų neatėmė virusas, todėl rūpinkimės ir dalinkimės“, – sakė klubo prezidentė Regina Derkintytė-Kaupienė.