Domuko mama Deimantė prisimena, kad išgirdus mylimo sūnelio diagnozę, jai ėmė žemė slysti iš po kojų: „Kiekvieną dieną turėdavau surasti jėgų keltis. Atrodydavo, kad skauda kiekvieną kūno ląstelę. Nemiga, panikos priepuoliai tapo kasdieniniai palydovai. Buvo sunku suvokti, kad ši nelaimė ištiko mūsų šeimą. Galvodavau, kad išgyvenu baisų košmarą, kuris vieną dieną baigsis. Širdis plyšta iš skausmo žinant, kiek Domukas turės iškęsti, kad nesėkmės atveju jis gali turėti labai skaudžių liekamųjų reiškinių, o apie patį blogiausią scenarijų aš tiesiog negaliu pagalvoti...“.

Šiandien Domukas jau grįžęs namo po sėkmingos operacijos Vokietijoje ir reabilitacijos Lenkijoje. Deimantė puikiai prisimena kelionės pradžią. „Gyvenu savo svajonių gyvenimą“ – besikraudamas lagaminą ištarė Domukas. Šių žodžių aš niekada nepamiršiu. Tuomet mes sėdome į automobilį ir išvykome į pačią svarbiausią ir baisiausią kelionę. Nors ir tikėjomės geriausio, tačiau negalėjome žinoti, ar namo sugrįšime trise...“, – graudinosi Deimantė.

Moteris puikiai prisimena operacijos dieną. „Domą išvežė iš palatos verkiantį. Mano širdis verkė kartu su juo“, – sakė ji.

Nors gydytojai planavo, kad operacija truks dvi valandas, tačiau užtruko gerokai ilgiau – net šešias. „Kiekviena papildoma valanda man atrodė lyg metai būtų praslinkę“, - prisiminė Deimantė.

Mama puikiai mena ir akimirką, kuomet po operacijos buvo pakviesta į reanimacijos palatą. „Gydytojai buvo gerai nusiteikę, patvirtino mums, kad viskas vyko sklandžiai. Operacija buvo be galo sudėtinga, nes auglys visiškai nesiskyrė nuo smegenų struktūros. Prasidėjo ilgos dienos reanimacijoje. Domas labai vėmė, nieko nevalgė. Jis blogai matė, nuolat svaigino, todėl negalėjo sėdėti. Pamenu, kartą gydytojas paklausė, ar Domukas žino, kuri šiandien savaitės diena. Ir aš suvokiau, kad net ir pati nežinau, nes laikas ten įgauna visiškai kitą formą, jį pradedi skaičiuoti ne dienomis ir valandomis, o injekcijomis, gydytojų vizitais, vaistų dozėmis nuo skausmo ir pykinimo.

Deimantė džiaugiasi, kad Domuką nuo pirmų dienų pamilo visas personalas, o su keletu iš jų užsimezgė nuoširdi draugystė ir stiprus ryšys. „Kaskart mane stebino jų atsidavimas, rūpestis ir pagalba. Tiesiog sunku žodžiais nupasakoti... Nors Domas supranta ir galėjo susikalbėti angliškai, slaugytojai vis tiek kalbėjo per vertėją, kad būtų tikri, jog vaikas tikrai juos supranta. Domukas kasdien buvo lepinamas ledais, šokoladu, „Nutella“, pudingais ir braškėmis. Vien dėl to, kad vaikas bent ką nors suvalgytų“, – prisiminė mama.

Po 8 dienų Domukas buvo perkeltas į paprastą palatą ir pradėjo pratintis eiti į lauką, o pykinimas vis retėjo. „Pagaliau sūnelis pajautė, kad ir vėl gyvena“, – šypsojosi Deimantė.

O pati geriausia žinia laukė po magnetinio rezonanso tyrimo – auglys visiškai pašalintas! „Kai iš gydytojų išgirdome šią žinią, ėmėme nevalingai verkti. Ir tada pasigirdo Domuko balsas: „Kodėl verkiate? Reikia džiaugtis!” – pasakojo berniuko mama.

Savaime suprantama, kad tokia sudėtinga operacija negalėjo nepalikti komplikacijų – Domukui sutriko koordinacija, todėl jam buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą, valdyti dešinę ranką, tačiau, pasak neurochirurgų, reabilitacija viską išspręs.

Išvykęs iš Vokietijos, Domukas tris savaites praleido reabilitacijoje Lenkijoje. Šiuo metu jis jau grįžęs namo, buvo labai išsiilgęs savo sesės, senelių, šuniuko, darželio ir draugų.

„Toliau tęsiame reabilitaciją Lietuvoje, Domukas labai greit stiprėja. Jis išliko lygiai toks pats, kaip ir prieš operaciją – linksmas, laimingas ir besidžiaugiantis kiekviena diena“ – šypsojosi mama ir padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šio stebuklo. – Ačiū visiems, kurie siuntėte mums linkėjimus, meldėtės kartu su mumis ir suteikėte mums finansinę paramą, kurios dėka mes savo glėbyje galime glausti mylimą sūnelį Domuką“.

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ taip pat nuoširdžiai dėkoja visiems geradariams, kurie atsiliepė į pagalbos šauksmą, Domuko šeimai padovanodami patį tikriausią stebuklą. Kiekvienas galite padėti vėžiu sergantiems vaikams išgyventi, skirdami 1,2 proc. savo GPM fondui „Mamų unija“, kuris jau penkiolika metų globoja onkologinę diagnozę išgirdusius vaikus ir jų šeimas.

Žaismingoje ceremonijoje,  kuriai vadovavo renginių vedėja Indrė Stonkuvienė, vaikai atliko užduotis ir kiekvienam iš jų buvo priskirtos labai atsakingos pareigos: buvo išrinktas Marijos atstovas spaudai, asmeninis vairuotojas, patarėja žaidimų klausimais, asmeninių išlaidų kontrolierius, pramogų koordinatorius ir netgi paslapčių saugotoja.

Susirinkusius vaikus šventėje linksmino animatorius Zuikutis, o tėveliai klausėsi melodingų Stanislavo Stavickio-Stano dainų.

Penkiametė Marija susirinkusiems pristatė rinkiminės kampanijos planą Lietuvai 2059-iems metams, kuomet ji pasveikusi tikisi tapti Lietuvos Prezidente.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

„Tarp vaikų, sergančių vėžiu, yra ne vienas būsimas Lietuvos lyderis, kuris po 40 metų galėtų tapti ir Lietuvos Prezidentu. Jei išgyvens. Esu viena iš jų, prieš daugiau kaip metus susigrūmusi su ūmine limfoblastine leukemija ir kasdien dedanti pastangas nugalėti vėžį.

Tikiu, kad pasveikę vaikai, būsimi šalies lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Esu pirmoji kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus 2059 metais, siekianti atstovauti tiek šalies gyventojams, tiek vaikams, kiekvieną dieną kovojantiems su sunkiomis onkologinėmis ligomis. Noriu, kad kiekvienas užaugęs vaikas turėtų galimybę prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo.

Nes kiekviena pralaimėta kova su vėžiu yra praradimas tiek šaliai, tiek ir mums visiems.

Šiandien mes visi kandidatuojame į gyvenimą, kad vėliau galėtume kurti Lietuvai, įgyvendinti savo tikslus ir atnešti daug žadančių permainų. Kiekvienas mūsų nori prisidėti prie pokyčių valstybėje, augti ir įgyvendinti savo svajones. Bet, pirmiausia, mums reikia išgyventi“, – sakė Marija.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Mariją ir kitus būsimus Lietuvos lyderius galite paremti, padėdami jiems išgyventi ir skirdami 1,2 proc. savo GPM fondui „Mamų unija“.

Marijos rinkiminės kampanijos planas Lietuvai 2059 m.

Lietuva su laimingais vaikais

Visi pirmuosius žingsnius žengiame vaikystėje, susipažįstame su pasauliu ir pradedame formuoti savo asmenybę, kurti prisiminimus, išgyvenimus bei galvoti, kokiais žmonėmis norime būti, ko pasiekti. Kiekvienas vaikas nusipelnė laimingos vaikystės, galimybių patirti džiaugsmus ir pradėti žengti pirmuosius žingsnius suaugusio pasaulio link.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Todėl šiandien labai svarbu:

• Kiekvienam vaikui kurti mylinčius ir rūpestingus namus, kuriuose galėtume nuolat juoktis, svajoti, augti ir siekti savo norimų tikslų, jausti palaikymą bei pagalbą;

• Leisti visiems mėgautis pilnais vaikystės džiaugsmais – lankyti darželius, lavintis, mokytis bei patirti naujus įspūdingus dalykus. Mes visi esame lygūs ir norime džiaugtis gyvenimu, nepaisant ar sergam, ar turim įgimtas ligas, sutrikimus, ar gyvename mieste, ar miesteliuose, kaime;

• Kurti saugią aplinką – namuose, kuriuose mylintys tėvai suteikia visą rūpestį ir palaikymą, kuriuose nėra smurto, patyčių ar žalingų įpročių. Taip pat saugią aplinką išėjus iš namų, kurioje galime ramiai dūkti lauke, išeiti į gatvę ar pagelbėti mamai, saugiai nueinant iki artimiausios parduotuvės;

• Skirti dar didesnį dėmesį bei valstybės paramą vaikų sergamumo rodikliams mažinti. Sutelkti palaikymą vaikams bei šeimoms, kovojančioms su sunkiausiomis ligomis. Pasiekti, kad ir Lietuvoje būtų prieinami novatoriškiausi gydymo būdai, kurie jau dabar pasaulyje išgelbsti ne vieną gyvybę.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Lietuva su laimingais seneliais

Laikas su seneliais yra vienas laimingiausių metų mūsų vaikystėje. Jie mums pasakoja apie pasaulį, kurio esame nepažinę, kaip jis keitėsi, dalinasi smagiomis istorijomis ir perduoda patirtį, kuri mums bus reikalinga augant. Seneliai daug metų dirbo Lietuvoje, kūrė šalį, kuri yra laisva, kurioje galime pildyti savo svajones. Todėl labai svarbu dabar mums perduoti džiaugsmą, meilę ir dėkingumą už tai, kad galime augti saugioje, pilnų galimybių Lietuvoje. Todėl labai svarbu, kad seneliai:

• Gautų orias pensijas, kurios leistų jiems ne tik pragyventi, tačiau kartais pasimėgauti gyvenimu kartu su mūsų tėvais, mumis;

• Turėtų daugiau galimybių savo laisvalaikiui, sveikam gyvenimo būdui bei veikloms savo bendruomenėse ar norimuose užsiėmimuose;

• Turėtų prieinamą gydymą ir gautų reikalingus vaistus. Poliklinika būtų arti namų, o pas gydytoją – mažesnės eilės;

• Visada gautų šilumą ir priežiūrą, nesijaustų vieniši, jei kartais rečiau juos aplankome ar jų šeima šiuo metu yra toli nuo jų.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Lietuva su laimingomis šeimomis

Tėvai yra svarbiausi žmonės mūsų gyvenime, padedantys pažinti pasaulį, užaugti gerais žmonėmis ir formuojantys mūsų asmenybę, raginantys siekti savo norų bei svajonių. Laikas su jais yra pats smagiausias dalykas. Todėl norime, kad kiekvienas vaikas galėtų praleisti daugiau kokybiško laiko su šeima, o tėvai galėtų:

• Gauti padorius atlyginimus ir galėtų mėgautis atostogomis, negalvodami apie darbus – visą laiką skiriant poilsiui, sau ir mums. Turėtų galimybę išvažiuoti pakeliauti ne tik Lietuvoje, bet visiems parodyti pasaulio grožį bei įvairiapusiškumą;

• Svajoti apie šeimos pagausėjimą ir žinotų, kad galės mumis pasirūpinti;

• Gauti visą reikiamą pagalbą ir pasirūpinti ne tik mumis, bet ir savo emocine, fizine sveikata.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Lietuva su gražia gamta

Gamta yra mūsų namai ir kiekvieno – nuo mažo iki didelio – pareiga jais rūpintis. Tai žaliuojanti Lietuva, kurioje galima mėgautis visais keturiais metų laikais: žiemą su rogutėmis lakstyti nuo kalnų, o vasarą lepintis saule ir maudynėmis vandens telkiniuose. Taip pat galėtume daugiau laiko praleisti gryname ore, žaisti bei saugiai leisti laiką. Tam labai svarbu:

• Saugoti medžius, krūmus bei pievas ir leisti jiems kiekvieną pavasarį pražysti, o mums lakstyti po laukus, susipažįstant su naujais augalais, grybais, uogomis ir gyvūnais;

• Įrengti dar daugiau žaidimų aikštelių, kur galėtume žaisti su kamuoliu ar čiuožinėti nuo čiuožyklų, o tėvai gretimais galėtų ramiai leisti laiką parkuose ar medžių apsupty šnekučiuotis ramiai ant suoliukų;

• Saugoti kaimiškas vietoves bei unikalius Lietuvos kampelius, kad galėtume džiaugtis ne tik didmiesčių galimybėmis, tačiau praleisti laiką soduose, pamatyti didingus išlikusius dvarus, pasivaikščioti tarp pelkių ar užlipti į apžvalgos bokštus, iš kurių susipažintume su visu Lietuvos grožiu;

• Puoselėti Lietuvos vandens telkinius bei prie jų esančius paplūdimius, kuriuose galėtume leisti vasariškas dienas, taip pat ne tik mums maudytis švariame vandenyje, tačiau ir suteikti švarius namus ten gyvenančioms žuvims.

„Mamų unijos“ archyvo nuotr.

Laisva Lietuva ir saugus pasaulis

Labai mylime Lietuvą ir norime čia kurti, pildyti savo svajones bei pasiekti savo visų norimų tikslų. Tačiau, visų svarbiausia, reikia saugoti savo šalies laisvę ir stengtis, kad kiekvienas čia jaustųsi saugus. Turime padėti tiems, kurie dabar yra praradę namus, kad ir jie Lietuvoje jaustųsi laimingi bei galintys gyventi pilną galimybių gyvenimą. Tam labai svarbu:

• Palaikyti kitas šalis, kurios kenčia nuo karo, smurto ir praradimų. Mes galime augti savo namuose, saugiai žaisti lauke, lankyti darželius, mokyklas ir užsiimti mėgstama veikla. Todėl dabar labai svarbu ir atvykusiems iš kitų šalių, kurie prarado savo namus, leisti džiaugtis tais pačiais dalykais, kuriais džiaugiamės mes;

• Kiekvieną dieną mylėti savo valstybę, puoselėti savo namus ir stengtis dėl laisvės, būti pasirengusiems kovoti už tai, kas mums brangu ir rūpi;

• Siekti, kad pasaulyje būtų taika, o visi žmonės galėtų būti laimingi savo namuose, užsiimti mėgstama veikla, kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti apsuptas meilės, šilumos ir saugus.

Diana pripažino – ji niekada gyvenime nebuvo pagalvojusi apie tai, kad nelaimė aplankys ir jos šeimą. „Aš visada mėgdavau skaityti vaikų, susirgusių vėžiu, istorijas. Ir kaskart pagalvodavau: „Dieve mano, už ką tie vaikai turi šitaip kentėti?“. Skaitydavau ir verkdavau. Ir štai vieną dieną pati stojau į akistatą su šia baisia diagnoze. Per vieną akimirką sugriuvo visos mano svajonės“, – graudinasi mama.

Diana prisipažįsta, kad nei ji, nei jos vyras nepastebėjo, jog dukrytė turi tokių rimtų problemų. „Rusnė pradėjo lankyti darželį. Kartą man atėjus pasiimti dukros, auklėtoja nedrąsiai prasitarė, kad mato Rusnės akytėje kažkokią dėmelę ir paragino užsiregistruoti pas akių gydytoją. Ten mūsų laukė protu nesuvokiamas verdiktas – Rusnė viena akimi visiškai nemato, o tinklainė, greičiausiai, yra atšokusi nuo pat gimimo“, – prisiminė mama.

Šeimos archyvo nuotr. 

Diana negali suprasti, kodėl dukros akytės nebuvo atidžiai patikrintos iškart po gimdymo, kas yra elementari ir būtina procedūra. „Maža to, Rusnė yra sirgusi konjunktyvitu (akies junginės uždegimu), kodėl tada gydytoja nieko nepastebėjo? Prieš darželį mums taip pat reikėjo pereiti medicininę apžiūrą, kodėl Rusnė nebuvo nusiųsta pas akių gydytoją?“, – šiandien dešimtis klausimų kelia mergaitės mama.

Diana prisipažįsta išgyvenanti, kad pati nepastebėjo tokios rimtos problemos. „Kartu su vyru peržiūrėjome visas Rusnės nuotraukas nuo pat gimimo ir dabar jau, kai žinome, abu matome tą baltą dėmelę dukros akyje. Jei tik mes ar gydytojai būtų pamatę laiku... Ir medikų šeimoje turime, ir savigyda neužsiimame, dėl kiekvieno rimtesnio signalo iškart kreipiamės į gydytojus, na kaip šitaip niekas nieko nepastebėjo...“, – graužėsi mama.

Šeimos archyvo nuotr. 

Nusiuntus Rusnę pas oftalmologą, paaiškėjo, jog dalį dešiniosios akies sudaro auglys, o kitą dalį – skystis. „Tai buvo akimirka, kai gydytoja man patvirtino – Rusnė serga retinoblastoma. Man buvo toks didelis šokas! Aš buvau girdėjusi, kad žmonės serga kraujo, plaučių, smegenų vėžiu, o mano dukrai priskirtą diagnozę išgirdau pirmą kartą gyvenime“, – pasakojo Diana.

Natūralu, kad mamai iškart kilo klausimas – ką daryti toliau? „Gydytoja man pasakė griežtai: pašalinate akį – dingsta problema“, – su siaubu prisiminė Diana.

Tiesa, vėliau ji užsiminė, kad yra ir kitas variantas – pasiryžti ilgam gydymui Šveicarijoje. Rusnės nuotraukos ir dokumentų išrašai skubiai buvo nusiųsti profesoriui tiesiai į Šveicarijos kliniką, kurioje ne vienerius metus sėkmingai gydomi ir fondo „Mamų unija“ globojami vaikai. Atsakymas, kad Rusnė gali ruoštis gydymui ir kelionei į Šveicariją, atėjo kaip mat. Kiek gydymas užtruks – nežinia, bet tikėtina, kad ne mažiau kaip 3-4 metus. Ir nors gydymas yra kompensuojamas ligonių kasų, tačiau kelionės ir apgyvendinimo išlaidos per metus šeimai kainuoja ne mažiau kaip 40 000 Eur.

Šeimos archyvo nuotr. 

„Tokia suma mums yra tik svajonė. Aš pati nedirbu jau penkis metus – auginu dukras, rūpinuosi namais. Jau planavau grįžti į darbą – sužinojome apie Rusnės ligą. Mano vyras dirba be galo daug, jis yra aliuminio konstrukcijų dažytojas. Griebiasi bet kokių papildomų darbų, nes pinigų labai trūksta. Gegužę baigsis vaiko priežiūros atostogos, vyras liks vieninteliu mūsų šeimos maitintoju“, – sakė moteris.

Diana neslėpė – pasitarusi su vyru po kategoriško gydytojos siūlymo šalinti vaiko akį, tam jau buvo pasiryžusi.

„Juk mes paprasti žmonės, privalome pasitikėti gydytojais... Pagalvojome, gal tikrai, negadinkime dukrytei vaikystės, juk kelionės į užsienį bus varginančios, gydymosi procesas ilgas ir nelengvas. Pašalinus akį, vaikas gyvens pilnavertį gyvenimą su protezu“, – savo pasvarstymais dalijosi moteris.

Didžiausias šokas laukė Dianos, kai ji gydytojai pranešė apie savo sprendimą, o ši, pasirodo, jau buvo pakeitusi nuomonę. „Ji man ir sako: „Kodėl jūs tokie kategoriški? Kodėl taip skubate tą akį šalinti? Bet kada spėsime tą padaryti“. Pasijutau taip, tarsi gydytoja žaistų su mano jausmais. Iš nevilties galvojau tuoj pradėsiu rėkti“, – užsiėmusi už galvos pasakojo Rusnės mama.

Laimei, susisiekusi su fondu „Mamų unija“, pabendravusi su sėkmingai Šveicarijoje ligą besigydančių vaikų tėvais, šeima nuomonę pakeitė ir jau užsiregistravo pirmajam vizitui Šveicarijoje balandžio pabaigoje. Tiesa, tam, kad išvyktų ir sėkmingai pradėtų gydymąsi, neapsieis be žmonių pagalbos – reikia surinkti mažiausiai 120 000 Eur, kad Rusnė lankytųsi klinikoje bent trejus metus ir galėtų išsaugoti akį.

Šeimos archyvo nuotr. 

Dianai niekas net nepaaiškino, kas nutiktų, jei dukros akis nebūtų nei šalinama, nei gydoma. „Tačiau aš pati susipažinau su vienos mergaitės mamyte, kurios patirtis labai liūdna – laiku nediagnozavus ligos ir netaikius gydymo, mergaitės akis tiesiog iškrito“, – pasakojo moteris.

Prakalbus apie dukras, Diana galėtų pasakoti nesustodama: „Jos išdykusios, kaip ir visi vaikai, ir pasierzina, ir pasikumščiuoja. Tačiau kaip jos viena kitą myli! Jei Mėta kažką perka sau, būtinai turi parnešti ir sesei. Aš nuolat mokau jas viskuo dalintis, rūpintis viena kita ir gerbti. Jos labai mėgsta puoštis, persirenginėja po dešimt kartų per dieną, apsikarsto žiedais, apyrankėmis ir karoliais. Kartu šokame, spalviname, lipdome plastiliną, žaidžiame lauke. Mergaitės lanko darželį, tačiau abi yra labai imlios ligoms. Vienintelė mūsų visos šeimos rimtesnė pramoga – vasarą nuvažiuojame prie jūros“.

Su didele viltimi Diana laukia gerų žmonių paramos, kad po mėnesio Rusnė galėtų išvykti į pirmąją savo kelionę – akies vėžio kliniką Šveicarijoje.

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

SEB bankas: LT61 7044 0600 0696 0787

SWIFT kodas: CBVILT2X

Paskirtis: Rusnės gydymui

Anot restoranų tinklo vadovės Astos Kukarėnės, restorano vertybinis pamatas visada buvo pagrindinė jo varomoji jėga, todėl nuo pat verslo įkūrimo pradžios „Talutti“ stengėsi palaikyti savo, kaip socialiai atsakingo verslo, įvaizdį: „Nuo pirmų restoranų darbo dienų kūrėme tvirtus santykius su įvairiomis labdaringomis organizacijomis bei fondais, stengėmės išsiskirti iš kitų, organizuodami šventines akcijas vaikams bei kitaip dalyvaudami labdaringoje veikloje. Esame šeimos restoranas, galbūt net ne restoranas, o bendruomenė, daugelis mūsų komandos narių turi šeimas ir vaikų, todėl dažnai tokio pobūdžio darbai paliečia mūsų komandos narius labai asmeniškai“.

Partnerio nuotr.

Tiesa, šį kartą bendradarbiaujant su paramos fondu „Mamų unija“, globojančiu vėžiu sergančius vaikus, restoranų tinklui pavyko sukurti ne tik gerą darbą, bet ir tikrų tikriausią stebuklą, leidusį vaikams pasijusti tikrais „Talutti“ kolektyvo nariais!

Partnerio nuotr.

Vaikams restorano kolektyvas iš anksto paruošė specialias anketas, kur, įvardindami savo mėgstamiausius ingredientus, mažieji galėjo ne tik patys sukurti savo picos receptus, bet ir pavaizduoti juos savo piešiniuose bei sugalvoti originaliausius pavadinimus! Tuo tarpu patyrę restorano tinklo „Talutti“ picų kepėjai, atidžiai išanalizavę mažųjų fantazuotojų nurodymus ir tiksliai laikydamiesi griežtų instrukcijų, kepė picas ir vežė ragauti komisijai, kurią sudarė patys mažieji maisto technologai!

Partnerio nuotr.

Pasmaguriavus gardžių picų, mažųjų laukė sunkiausia užduotis – balsavimo lapuose pažymėti labiausiai patikusią picą. Tą, kurios laukė garbinga vieta naujajame „Talutti“ meniu!

Partnerio nuotr.

Po ilgų svarstymų ir debatų nugalėtoja buvo išrinkta narsiojo Oktavijaus sukurta „Kovotojų pica“ su gardžiuoju sūrio krašteliu, kurią jau šiandien galima skanauti „Talutti“ restoranuose, o mažiausiai 2 eurai nuo šios picos keliauja tiesiai į „Mamų unijos“ fondą, kur bus panaudoti vaikų reabilitacijai ir sveikatos stiprinimui!

Partnerio nuotr.

„Talutti“ su „Mamų unija“ bendradarbiauja jau daugiau nei 5 metus ir per šį laiką tapo tikri bendražygiai darant gerus darbus ir dovanojant gerumą, o dovanoti gerumą galime visi, kartais tiesiog valgydami gardžią picą!

Partnerio nuotr.

„Talutti“ primena, jog iki šių metų gegužės 2 dienos kiekvienas galime skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) fondui „Mamų unija“. Būkite tikri, šie pinigai bus panaudoti kilniam tikslui – organizuoti kokybišką ir nemokamą įvairiapusę pagalbą vėžiu sergantiems vaikams bei jų šeimoms.

Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi, kad galėtų užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente.

Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu.

Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į VRK ir pateikė prašymą dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Susitikimo metu kalbėta apie rinkimų procedūras, reikalavimus kandidatams ir balsavimo rinkimuose svarbą kiekvieno piliečio gyvenime.

vrk.lt nuotr. 

„Nuoširdžiai tikime, kad Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente užaugs kartu su ja ir 2059-aisiais, po 35-erių metų, vėl susitiksime Mariją čia, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, kaip kandidatę“, - išklausiusi Marijos svajonę ir priėmusi prašymą palinkėjo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Būsimosios kandidatės Marijos vizitas VRK surengtas bendradarbiaujant kartu su paramos ir labdaros fondu „Mamų unija“. Ši nuo 2008 m. veikianti organizacija formuoja tolerantišką visuomenės požiūrį į sergančius vėžiu vaikus ir juos auginančias šeimas, puoselėja pagalbos silpnesniam tradicijas Lietuvoje, organizuoja viešas socialines akcijas. Prie vienos iš jų prisidėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija.

„Padarysiu viską, kad būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneštų daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurtų naujos kartos valstybę, gintų ir tarnautų jai savo širdimi, protu ir atsidavimu“, – sakė Marija, svajojanti tapti Lietuvos Respublikos Prezidente 2059-aisiais metais.

Būsima Lietuvos Prezidentė prieš daugiau kaip metus susigrūmė su ūmine limfoblastine leukemija ir kasdien deda pastangas siekdama išgyventi, kad 2059 m. galėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose.  Anot Marijos tėvelių, dukros apsisprendimą dalyvauti būsimuose Prezidento rinkimuose įkvėpė prieš 15 metų įsteigto paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ misija – globoti vėžio pakirstus vaikus ir jų šeimas.

„Mamų unijos“ nuotr. 

„Marija, kaip ir kiekvienas vaikas, turi savų svajonių, tad jei jos gali padėti atkreipti visuomenės dėmesį į jos likimo brolių ir sesių problemas, privalome padaryti viską, kad taip ir nutiktų“, – sakė Greta Tumasonienė, Marijos mama.

Anot fondo „Mamų unija“ vadovės Justinos Žukauskienės, idėja tokiu originaliu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į sergančiųjų onkologinėmis ligomis vaikų problematiką ir būtiną pagalbą jiems, buvo padiktuota pačių vaikų, diskutuojant apie jų svajones.

„Net neabejoju, kad tarp jų yra būsimi šalies lyderiai, kuriems šiandien reikia visuomenės pagalbos. Kiekvieno parama jiems – nauja viltis ne tik išgyventi, bet ir išsipildyti jų svajonėms, kuriant ateities Lietuvą“, – sakė ji.

Anot kandidatės atstovų, Marija netrukus kreipsis į visus Lietuvos žmones, turėdama netradicinį pranešimą.

„Mamų unija“ nuotr. 

„Kreipimasis numatytas jau rytoj pagrindiniuose šalies televizijos kanaluose. Marija turės vienintelį prašymą, kuris būtinas Lietuvos ateičiai. Mergaitės ligos istorija ir jos kandidatavimas į prezidentus, tai dar vienas priminimas, kad turime padėti vėžiu sergantiems vaikams. Nepamirškime, kad onkologinės ligos diagnozę kasdien išgirsta apie 100 vaikų“, – sakė kampaniją kūrusios kūrybinės reklamos agentūros „Spark Agency“ vadovas Tomas Ruginis.

Šiandien pateikusi pareikštinius dokumentus VRK registracijai į 2059 metų LR Prezidento rinkimų kandidatus, Marija šiuo metu pradeda formuoti rinkimų komandą. Kandidatės į Prezidentus „Planas Lietuvai 2059-2064“ bus pristatytas jau balandžio viduryje. Tikėtina, jis turėtų tapti pagrindu ir šiemetiniuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų darbų idėjoms.

– Ar galime sakyti, kad lietuviai jau išsiugdė savo dosnumo, gerumo, empatijos geną?

– Manau, kad tikrai taip. Tokiu lygiu, kaip dabar lietuviai aukoja ir kaip esame susivieniję padėti vieni kitiems, tai yra labai aukštas lygis.

– Mokesčių inspekcija skelbia, kad kiekvienais metais esame vis dosnesni. Pernai suaukota beveik 29 milijonai eurų, anksčiau ši suma būdavo kiek didesnė nei 20 milijonų eurų.

– Matome, kad aukojama. Labai tikiu, kad žmonės vienijasi ir galime padaryti labai didelius darbus. Turime apgyvendinimui skirtų vienuolika apartamentų, taip pat šeimų gydymui. Turime reabilitacijos centrą vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, bet galime priimti ir kitus sunkiai sergančius vaikus. Turime ir šeimos ūkį, kuriame auginame savo daržus, šiltnamius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip vyksta gyvenimas už jūsų sienų? Ar čia žmonės patys turi gaminti, o gal čia dirba gausi virėjų komanda?

– Viskas vyksta saviorganizaciniu principu. Onkologinės šeimos apsistoja nemokamai, pačios ir tvarkosi. Skatiname kaip ir darbo terapiją, kad nesėdėtų, o veiktų per darbą. Šeimos pačios gamina, penktadieniais būna bendri šeimos namų pietūs.

– Ar patys vaikai nori gaminti? Ar tai atlieka tėveliai?

– Įvairiai, priklauso nuo vaiko amžiaus, pomėgių. Būna, kad ir vaikai visad įsitraukia, pavyzdžiui, turime didžiąją „Mamų unijos“ šeimos stovyklą vasarą. Tai kas čia negamina – ir tėvai, ir savanoriai, ir vaikai įsitraukia. Būna daug šeimyniško šurmulio ir džiaugsmo.

– Kam naudojate lėšas, kurias surenkate?

– Turime tris šeimas, kurios gydosi Šveicarijos klinikose akių vėžį, kompensuojame jų gydymo,  kelionės išlaidas. Metams visa kompensacija būna apie 60 tūkst. eurų šeimai.

Taip pat yra vaikų, kuriems dengiame nekompensuojamus vaistus, būtiniausias slaugos priemones. Finansinė parama tiekiama nepasiturinčioms šeimoms, kur vaikams reikalinga reabilitacija, gydytojai, maistas, drabužiai. Turime ir labai vargingai gyvenančių šeimų, kad šeima ligos kelią pereitų kuo stabiliau ir kuo lengviau.

– Kodėl vis aktyviau aukojame? Baimė skatina mus? Ukraina kovoja ir tikrai susitelkėme dėl jos laisvės, gal taip pat baiminamės, kad mums gali nutikti kažkada nelaimė. Štai gaisras Viršuliškių mikrorajone parodė, ten taip pat aktyviai aukojome. Gal taip pat bijome, kad mūsų brolį, sesę, mamą, tėtį gali užklupti klastinga liga?

– Žmonės, tikriausiai, tai daro dėl savęs, kas atsitiktų, jeigu aš būčiau toje situacijoje. Auga ir žmonių empatija, vienybė. Nors atrodo kartais, kad esame susiskaldę, bet tam tikruose momentuose, kai ištinka problemos, labai susivienijame. Ateityje matau vienybę. Tikriausiai, kai vienoje vietoje skaldomės, kitoje – jungiamės.

Pirmasis iškilmingas labdaros renginys vasario 29 d. vyks Kėdainiuose. Jo metu visas dėmesys bus skiriamas būtent šiame mieste ir apylinkėse gyvenančioms šeimoms ir pagalbai joms. Renginyje bus pasakojamos realios fondo „Mamų unija“ bendruomenės šeimų istorijos, pasitelkiant įvairias meno formas. Tokiu unikaliu būdu bus stengiamasi atkreipti dėmesį į sergančių vaikų šeimas ir vakaro metu vyksiančiame aukcione bus renkamos lėšos jų paramai.

Kėdainiuose renginį nušvies žymūs vietos menininkai, krepšinio klubo „Žalgiris“ atstovai, dainininkas Česlovas Gabalis kartu su klavišininku Felix Zakrevsky, atlikėjas Jokūbas Mažeika. Šventinio vakaro vedėjais taps plačiajai visuomenei puikiai pažįstama Indrė Stonkuvienė ir kėdainietis Nedas Stankevičius.

„Mamų unijos“ nuotr. 

Tik beširdžiai žmonės neskuba į pagalbą vaikams

„Atsakyti į klausimą, kodėl aš jungiuosi prie fondo „Mamų unija“ inicijuojamų projektų, man labai paprasta – tik beširdžiai žmonės neskuba į pagalbą vaikams. Vaikai yra mūsų ateitis“, – sakė specialiai šventiniam vakarui parinktus kūrinius atliksiantis Č. Gabalis.

Vakaro metu svečiai bus pakviesti prisiminti fondo „Mamų unija“ įsikūrimo ir gyvavimo istoriją, kuri buvo nenuspėjama ir spalvinga, kaip ir pats gyvenimas. Specialiai sukurtų vaizdo klipų serija, gyvi muzikiniai pasirodymai ir unikalios istorijos iš pirmų lūpų, tikėtina, apjungs visus renginio dalyvius, paskatins bendrystę ir empatiją.

„Mamų unijos“ nuotr. 

Aukciono metu renginio dalyviai galės įsigyti bet kurį iš patinkančių prizų, tarp kurių: dalininko Rolando Žigonio paveikslas „Tekantys raštai“, krepšinio klubo „Žalgiris“ kamuolys, marškinėliai su žaidėjų parašais bei meninę ir istorinę vertę turinti knyga „70 metų „Žalgirio“ krepšinio klubui, menininkės Jurgitos Grigarienės paauksuota keramikinė skulptūra „Balerina“, autorinis dailininko Arūno Rutkaus darbas, juvelyrikos dirbiniai ir kt. Visos aukciono metu surinktos lėšos bus skirtos Fondo globojamoms Kėdainių regiono šeimoms. Visi renginio bilietai dalyvaus loterijoje, kurios pagrindinis prizas – išskirtinis poilsis „Vilnius Grand Resort“ 2 asmenims.

Garsi Kėdainių krašto menininkė J. Grigarienė, aukcionui padovanojusi patį mylimiausią savo kūrinį „Balerina“, sako iš prigimties esanti neabejinga kiek žmonių laimei, tiek ir skausmui. „Pagalba fondui „Mamų unija“ man visiškai natūrali. Esu žmogus, kuriam gera dalintis, nuoširdžiai džiaugiuosi darydama gerus darbus. Mano kūrinys – apie gyvenimo trapumą. Ir apie svajones. Susidūrus su tokia liga, tikėjimas yra labai svarbus“, - sako menininkė.

Vasario 15 d., minint Tarptautinę vėžiu sergančių vaikų dieną, vyks Šv. Mišios Šv. Juozapo bažnyčioje Kėdainiuose. Ten pat iki kovo 1 d. vyksta fondo „Mamų unija“ įkūrėjos, fotomenininkės Eglės Mėlinauskienės fotografijų paroda „Diagnozė“. Ši fotoistorija buvo sukurta 2003-2005 m. siekiant atkreipti dėmesį į onkologinius susirgimus bei mažinti su vėžio diagnoze susijusias stigmas.

„Kai gimė Domukas, išsipildė didžiausia mūsų šeimos svajonė – kadangi turime dukrą, visi kartu svajojome ir apie berniuką. Jis buvo neapsakomai stipriai laukiamas! Valandų valandas stebėdavau, kaip jis miega, tiesiog negalėjau juo atsigrožėti ir atsidžiaugti. Atrodė, kad kiekviena diena vis gražesnė už prieš tai buvusią. Tarsi nujausdama artėjančią nelaimę, džiaugiausi kiekviena savo gyvenimo minute. Domukas augo ir mokėsi greitai, tvirtai žengė pirmuosius žingsnius, ištarė pirmuosius žodžius. Niekada su juo neturėjome jokių rūpesčių, net ir virusinėmis ligomis sirgo itin retai“, – prisiminė mama Deimantė.

Šeimos archyvo nuotr.

Domuko mama pasakoja, kad iki nelaimės gyveno išties laimingą gyvenimą, kasdien dėkodama Dievui už du nuostabius vaikus ir kartu su vyru dėdama visas pastangas, kad tik jiems sukurtų kuo šviesesnę ateitį. „Nuolat keliaudavome, daug laiko leisdavome gamtoje, vaikus mokinome pažinti pasaulį, labai mėgome gaminti, todėl kartu sukdavomės virtuvėje ir eksperimentuodavome gamindami naujus patiekalus. O po nustatytos diagnozės mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis...“ - su ašaromis akyse prisiminė Deimantė.

Domukui buvo beveik treji, kai vakarais jis pradėjo įkvėpti ir užlaikyti orą. Netrukus tai pasitaikydavo vis dažniau. Tėveliai kreipėsi pagalbos, Domukui buvo atlikti įvairūs tyrimai be jokių rezultatų ir tik galiausiai magnetinis rezonansas galvoje parodė neaiškios kilmės židinuką.

„Tačiau net ir tuomet niekas mums jokio konkretaus atsakymo nesuteikė. Buvome palikti stebėjimui. Po pusmečio, pakartojus magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad židinukas plečiasi. Tiesa, vėl buvome nuraminti, kad tokie procesai galimi ir nebūtinai jie reiškia ligą. Kiekvieno tyrimo metu paaiškėdavo – auglys ir toliau didėja. Šiemet mes išgirdome verdiktą – būtina operacija. Auglys Domuko galvoje yra nelengvai pasiekiamoje vietoje, todėl bandydami sumažinti visas įmanomas rizikas, pradėjome ieškoti pagalbos užsienio šalyse. Sprendimą Domą operuoti Vokietijoje priėmėme dėl to, kad joje esanti klinika turi intraoperacinį magnetinio rezonanso tyrimą, o tai leistų pamatyti, ar visas auglys yra pašalintas. Mūsų atveju auglio pašalinimas reikštų visišką sūnelio išgijimą. Jeigu to padaryti nepavyktų, greičiausiai, vaikui tektų išgyventi chemoterapinį gydymą, kas, mūsų atvejų duoda mažai vilčių...“ – sakė Domuko mama.

Šeimos archyvo nuotr.

Deimantė prisiminė, kad išgirdus mylimo sūnelio diagnozę, jai ėmė žemė slysti iš po kojų: „Kiekvieną dieną turėdavau surasti jėgų keltis. Atrodydavo, kad skauda kiekvieną kūno ląstelę. Nemiga, panikos priepuoliai tapo kasdieniniai palydovai. Buvo sunku suvokti, kad ši nelaimė ištiko mūsų šeimą. Galvodavau, kad išgyvenu baisų košmarą, kuris vieną dieną baigsis. Širdis plyšta iš skausmo žinant, kiek Domukas turės iškęsti, kad nesėkmės atveju jis gali turėti labai skaudžių liekamųjų reiškinių, o apie patį blogiausią scenarijų aš tiesiog negaliu pagalvoti... Tačiau šiai akimirkai yra svarbiausia laiku surinkti reikiamą sumą pinigų ir iki duoto termino nuvykti operacijai į kliniką Vokietijoje“.

Deimantė prisipažino – ji buvo pasiryžusi padaryti viską, kas įmanoma, išparduoti visą šeimos turtą, kol galiausiai suprato – tų pinigų vis tiek neužtektų... „Man labai sunku prašyti pagalbos. Klinika jau dabar yra išrašiusi sąskaitą 48 tūkst. eurų sumai, kurios užtektų tik geriausio scenarijaus atveju. Kadangi smegenų operacijų komplikacijos nėra retos, didžiulė tikimybė infekcijoms ir pakartotinei operacijai ar šunto statymui, reikalinga suma gali perkopti ir 80 tūkst. eurų. Viena diena intensyvios pagalbos skyriuje kainuoja 1000 eurų, o būna, kad prireikia 20 parų ir daugiau... Mes tiesiog bejėgiai ir neturime jokio kito varianto, kaip tik ištiesti ranką ir maldauti geros valios žmonių suteikti mums galimybę išgelbėti sūnaus gyvybę“, – graudinosi Domuko mama.

Deimantė prisipažino po nelaimės pradėjusi dar labiau branginti kiekvieną akimirką, praleistą su vaikais. Ji tikino atsiribojusi nuo aplinkinio pasaulio, nenorinti su niekuo bendrauti, o tiesiog kuo dažniau laiką leisti kartu su šeima. Jos gyvenimas dabar kupinas įtampos, baimės ir nežinomybės, tačiau tėveliai stengiasi tyliai paverkti niekam nematant, o vaikams neparodyti tikrųjų išgyvenimų ir baimių. Deimantė tikisi, kad Domukui apie jį užklupusią ligą papasakos tik tada, kai ji bus sėkmingai įveikta.

Šeimos archyvo nuotr.

„Aš suprantu, kad visi apie savo atžalas kalba su didele meile, bet apie Domuką galiu pasakyti, kad jis yra pats nuostabiausias vaikas. Jis kaip mat pavergia visus aplinkinius. Jis turi be galo didelę širdį! Su visais dalinasi viskuo, ką turi. Net ir saldainį gali padalinti į keturias dalis, kad tik visiems užtektų! Domukas labai jautrus vaikas, o tuo pačiu labai linksmas ir didelis pokštininkas. Kitąmet jis ruošiasi keliauti į mokyklą, puikiai skaičiuoja, svajoja dalyvauti plaukimo varžybose ir būtinai laimėti medalį. Užaugęs jis svajoja būti statybininku arba krepšininku, lanko krepšinio būrelį. Domukas puikiai pažįsta visus krepšininkus, o labiausiai mėgsta Joną Valančiūną ir Igną Brazdeikį. Kad jūs žinotumėte, kaip Domas myli gyvenimą ir visus aplinkinius! Mes pasiruošę padaryti bet ką, kad mūsų sūnus pasveiktų ir toliau galėtų gyventi savo gražų, nerūpestingą gyvenimą, toliau galėtų skleisti aplinkiniams savo šilumą. Esu gyvenimui dėkinga už Domuką, kuris man yra pats didžiausias stebuklas. Esu dėkinga už kiekvieną dieną, praleistą su juo, už kiekvieną jo šypseną. Ačiū gydytojams už padrąsinimą ir už tą rusenančią viltį išgelbėti mūsų sūnų“, – sakė mama.

Su didele viltimi Domuko mama laukia pagalbos. Operacijos data bus paskirta tik po to, kai bus apmokėta sąskaita, o tam skirtas labai trumpas – vos mėnesio – terminas. Laikas nėra šios nuostabios šeimos sąjungininkas, nes operacija yra galima tik pusės metų laikotarpyje. Padėkime mažyliui iškeliauti į kliniką Vokietijoje ir įveikti jį užklupusią ligą.

Šeimos archyvo nuotr.

Aukojant į sąskaitą:

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

SEB bankas: LT61 7044 0600 0696 0787

SWIFT kodas: CBVILT2X

Paskirtis: Domuko gydymui

Aukojant per paypal sistemą:

egle@mamuunija.lt