Žmonių nuomone, tai – žymiai geriau negu rūkymas pertraukų metu, ką neva daro dauguma vairuotojų.

17-asis autobusas miestiečius veža maršrutu Paupiai–Kalotė. Pagal grafiką, pertraukos tarp maršrutų siekia apie pusvalandį. Tad keleivius atvežus į galutinę maršruto stotelę vairuotojai turi šiek tiek laisvo laiko.

Vieni jį praleidžia užkandžiaudami arba kalbėdamiesi telefonu. O minėto autobuso vairuotojas ketvirtadienį sportavo ir sulaukė beveik tūkstančio feisbuko „patiktukų“.

„Šaunuolis vairuotojas“, – rašė vienas vyriškis.

„Vairuotojas – tikras pavyzdys kitiems, tik nesuprantu, kokia prasmė tai filmuoti?“ – klausė viena moteris.

„Kai toks darbas ir tenka susidurti su visokiais kvailiais, mankšta tikrai praverčia“, – šmaikštavo internautas.

Nepaisant didžiulio gyventojų dėmesio, įrašas netrukus buvo pašalintas.

Kaip pastebi nuotraukomis pasidalijusi Elvyra, dabartiniai orai sparčiai vėsta.

„Linksmieji lapkričio vaizdeliai: šuo, prasidėjus rudens darganoms, puikiai jaučiasi su šeimininko striuke, sveikuoliams subjurę orai – nė motais“, – feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ rašė moteris.

Linksmos nuotraukos fiksuotos Utenoje vakar, lapkričio 14 d., apie 14 val. Vyras, atvykęs mankštintis ar sportuoti vėsiu oru, akivaizdžiai kartu pasiėmė ir šunį. Kad augintinis nesušaltų, vyriškis jį aprengė savo drabužiais.

Nuotraukomis pasidalijusi moteris tvirtino, kad ji kasdien mato šį šuniuką prie ežero kartu su jaunu šeimininku. Dažniausiai vaikinas sportuoja kartu su draugu, o savo keturkojį draugą apgobia striuke.

E. Sabalytės nuotr.

Toks vaizdas greitai sulaukė linksmų komentarų ir palaikymo. Štai Janina rašė, kad tai geriausia dienos nuotrauka, o Indrė atkreipė dėmesį į kitą detalę. Pasak pastarosios, šeimininkas siekė ne sušildyti šunį, o apsaugoti striukę nuo vagystės.

„Kiečiau nieko neteko matyti!!“ – po nuotraukomis brūkštelėjo ir Rūta.

„Metų nuotrauka“, – jai antrino ir Rasa.

E. Sabalytės nuotr.

Bet kokiu atveju, pasielgta ne tik linksmai ir kūrybingai, tačiau ir tikrai teisingai. Kaip rašoma feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, šiandien diena bus rudeniška, o trečiadienį-ketvirtadienį persijungsim į labiau žiemai būdingą režimą. Tomis dienomis, bent jau dalyje Lietuvos, turėtume išvysti krentančias snaiges.

Naktis iš ketvirtadienio į penktadienį jau bus žiemiška ir pagal oro temperatūrą, o penktadienį įdienojus oras sunkiai sieks 0 šilumos.

Šaltas bus visas savaitgalis. Kitos savaitės pradžia irgi bus šalta, tačiau nuo savaitės vidurio labai pamažu turėtumėm grįžti prie artimesnių normai temperatūrų. Bet apie dienas, kai termometras rodydavo daugiau dešimties laipsniai, jau geriau nebesvajoti.

Prasta emocinė sveikata

Dar iki pandemijos atlikti tyrimai parodė, kad kas šeštas europietis susidurdavo su psichologinėmis problemomis. Nuvilnijusi COVID-19 banga ir karas Ukrainoje žmonėms sukūrė papildomų iššūkių, dėl kurių emocinė sveikata tapo dar labiau pažeidžiama. Taip pat ir Lietuvoje.

Pasak gydytojų, psichologinis atsparumas yra tiesiogiai susijęs su fiziniu atsparumu ir atvirkščiai. „Matyt, ne kartą teko girdėti pasakymą: „Sveikame kūne – sveika siela“. Tai ne šiaip skambus šūkis. Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“, – tvirtina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.

Jam antrina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Virmantas Rinkevičius ir sako, kad emocinės, psichologinės ir fizinės sveikatos ryšys yra tiesioginis. Pervargimas, stresas, baimė, nepasitikėjimas savimi gali sukelti aibę fizinės sveikatos pablogėjimo simptomų: nemigą, galvos skausmą, kaklo raumenų įtampą, virškinimo sutrikimų ir kt.

„Žmogus yra proto ir kūno visuma, veikianti kaip gerai subalansuota sistema, vienu metu apimanti tiek fizinius, tiek dvasinius aspektus. Mūsų mintys, nuotaika, elgesys, jausmai ir kūno pojūčiai yra neatsiejamos organizmo dalys. Jos, sąveikaudamos su aplinka, veikia mūsų fizinį kūną“, – aiškino gydytojas.

Deja, emocinių ir psichologinių iššūkių šiuolaikinio žmogaus gyvenime nestinga. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, daugybė žmonių kenčia nuo darbuotojo perdegimo sindromo, nerimo, depresijos, nesugeba sustoti, pailsėti ar tiesiog nieko neveikti. Pastebima, kad dalis žmonių tiesiog nemoka atsipalaiduoti nuo juos supančių problemų.

Nemažai žmonių kamuoja lėtinis nuovargis, neuroziniai sutrikimai, susiję su stresu, somatoforminiai sutrikimai (hipochondrija), įtampos sukelti galvos skausmai ir pokovidiniai liekamieji reiškiniai.

Kaip pagerinti sveikatą?

Pasak A.Balčiaus, Lietuvoje su emocinės sveikatos problemomis susiduriančių žmonių gelbėjimas neretai vis dar yra jų pačių reikalas, o daliai visuomenės psichikos sveikatos tema apskritai yra tabu. Todėl sveikatos specialistai dažniau susiduria su tais, kuriems reikia rimtos pagalbos nei su tais, kurie renkasi ligos prevencijos kelią.

Gydytojo nuomone, Vakarų šalyse žmonės daugiau dėmesio skiria savo psichologinei sveikatai ir tai daro nuolat.

„Lietuvoje mūsų nuo mažumės nemoko atpažinti savo emocijų arba moko netinkamai. Svarbiausia suprasti, kad gerų ar blogų emocijų nėra. Jos daugiau ar mažiau yra įprastos, tik reikia išmokti jas atpažinti ir su jomis susidraugauti. Be to, Vakarų šalyse nėra stigmos kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą, o mes, lietuviai, dar vis bijome psichikos sveikatos specialistų, manydami, kad kreiptis į juos yra nenormalu ir gėdinga“, – pastebėjo A.Balčius.

Priklauso nuo žmogaus

Tokiai nuomonei pritaria ir V.Rinkevičius, kurio manymu, lietuviams dar reikia pasistengti suprasti, kad tik pats žmogus gali sustoti, skirti laiko sau, savo pomėgiams ir poilsiui.

Sveikatos specialisto teigimu, žmonių požiūris į rūpinimąsi savo emocine ir fizine sveikata Lietuvoje keistųsi sparčiau, jei adaptuotume kitose šalyse sėkmingai taikomus modelius. Pavyzdžiui, Vokietijos, kur valstybė žmonėms kompensuoja ne tik reabilitacijos, bet ir medicininės prevencijos paslaugas, padengiant jas valstybinio draudimo lėšomis.

Anot pašnekovų, kol tokių sprendimų mūsų valstybė nėra priėmusi, žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti sveikatai gerinti ir ligų prevencijai. Tai padaryti galima ne tik lankantis gydymo ar sveikatinimo įstaigose, bet ir į gyvenimą įtraukiant nesudėtingų, tačiau didelį poveikį darančių įpročių.

Gydytojai įvardijo septynis įpročius, padedančius pagerinti emocinę ir fizinę sveikatą.

1. Pakankamai miegoti. Tyrimai rodo ir sveikatos specialistai visame pasaulyje teigia, kad daugumai suaugusiųjų per parą reikia 7 valandų ar daugiau kokybiško miego. Be to, svarbus ne tik bendras miego valandų skaičius, bet ir miego grafikas. Kitaip tariant, geriausiai pailsima tuomet, kai einama miegoti ir keliamasi kasdien tuo pačiu laiku.

2. Valgyti įvairų maistą. Valgant įvairius maisto produktus iš 5 pagrindinių maisto grupių (vaisiai, daržovės, grūdiniai patiekalai, baltyminis maistas ir pieno produktai), organizmas aprūpinamas įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir mažinama ligų rizika. Įvairių maisto produktų vartojimas taip pat padeda mitybą išlaikyti skirtingų skonių ir tekstūrų.

3. Nepersivalgyti. Žmogus turėtų suvartoti tiek kalorijų, kiek jų išeikvoja fizinis aktyvumas arba išsiskiria iš organizmo. Sveikatos specialistai yra nustatę, kad vidutiniškai kalorijų dienos norma vyrui yra 2,5 tūkst., o moteriai – 2 tūkst. kalorijų. Viršijus šią ribą, ima didėti kūno svoris, nutunkama. To išvengti galima mažinant porcijas, maistą patiekiant mažesniuose induose, valgant be pašalinių dirgiklių, tokių kaip įjungtas televizorius.

4. Reguliariai mankštintis. Tarp sveikatos specialistų priimta manyti, kad žmogus per dieną turėtų bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos. Norint mažinti kūno svorį arba pasiekti tam tikrus kūno rengybos tikslus, sportuoti teks daugiau. Tiesa, kasdienis fizinis aktyvumas gali padidėti ir be sporto klubo. Didelių pokyčių gali atnešti nedideli dienos ritmo ir įpročių pokyčiai. Pavyzdžiui, jei yra galimybė, į darbą eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, o ne automobiliu; važiuojant viešuoju transportu, išlipti stotele ar dviem anksčiau ir likusį atstumą nueiti pėsčiomis; vengti liftų ir rinktis laiptus.

5. Nerūkyti. Eurostato duomenimis, Lietuvoje vis dar rūko apie 20 proc. gyventojų. Jie, juokais sakant, gali būti vadinami paskutiniais šio sveikatai akivaizdžiai žalingo įpročio mohikanais. Rūkymas ne tik sukelia vėžį, didina širdies ligų, insulto, plaučių ligų, diabeto, lėtinio bronchito, tuberkuliozės, tam tikrų akių ligų ir imuninės sistemos problemų riziką, bet ir gali nulemti vaikų sveikatą. Naujausi tyrimai rodo, kad rūkymas gali pakenkti žmonių sveikatai ir po dviejų kartų, t.y. jūsų anūkams.

6. Alkoholį vartoti saikingai arba visai jo atsisakyti. Tyrimai rodo, kad reguliarus, gausus alkoholio vartojimas sujaukia smegenyse veikiančius cheminius procesus, būtinus gerai psichikos sveikatai. Tad, nors išgėręs žmogus gali jausti atsipalaidavimą, ilgainiui alkoholis daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai ir gali sukelti depresijos ir nerimo jausmą, taip pat didina stresą. Mažinti alkoholio vartojimą gali padėti įvairūs iššūkiai, kviečiantis blaiviam išbūti 30, 60 ar 90 dienų. Be to, labai praverčia ir draugų ar šeimos narių palaikymas, neretai tampantis paskatinimu.

7. Mažinti stresą. Tyrimai rodo, kad nekontroliuojamas ilgalaikis stresas gali tapti daugelio sveikatos problemų priežastimi. Laiku nesusirūpinus, dėl streso žmogų gali imti kamuoti aukštas kraujospūdis, širdies ligos, nutukimas ir diabetas. Naudinga mokytis atsipalaiduoti, išbandyti kvėpavimo ar meditacijos pratimus, jogą, plaukimą arba tiesiog laiką leisti gamtoje, užsiimti kita patinkančia veiklą, kuri padeda susikoncentruoti, užsimiršti ir mėgautis akimirka.

Dėl lietaus pirmasis žygis iš antradienio buvo perkeltas į penktadienį, kuris dalyvius pasitiko saulėtu ir gražiu oru. Senjorai prieš pirmąjį žygį rinkosi šalia Bekešo kalno. Prieš pradėdami žygį, aktyvūs ir sportiški senjorai sušoko palaikymo šokį lietuvių atlikėjams „The Roop“, šeštadienio vakarą Roterdame kovosiantiems „Eurovizijos“ finale.

„The Roop“ dainos „Discoteque“ muzika greitai išjudino visus senjorus, kurie energingai ir tiksliai atkartojo „Eurovizijos“ finalininkų judesius.

„Euroviziją“ stebime ir nepraleidome nei vieno pusfinalio. Mums labai patiko „The Roop“ pasirodymas. Finale tikimės pergalės“, – kalbėjo žygio dalyviai.

Žygio organizatoriai džiaugėsi žmonių entuziazmu.

„Su šiuo žygiu „Susitikim, mieli senjorai“ projektas pradėjo savo penktąjį sezoną. Jis prasidėjo labai aktyviai – nuo mankštos. Kadangi daug laiko turėjome praleisti namuose, labai svarbu buvo išjudinti tiek dalyvius, tiek mus pačius. Iš tiesų planavome dar didesnį sezono atidarymo renginį, bet karantino suvaržymai dar neleido išpildyti visų norų“, – sakė „Susitikim, mieli senjorai“ vadovė Jelena Narūnienė.

Padėkos nusipelnė Lietuvos kino aktorė ir šokėja, ilgametė projekto lektorė Dalia Michelevičiūtė, kuri ir buvo iniciatorė idėjos sušokti palaikymo šokį grupei „The Roop“. „Šiandien geltonuoja ne tik oras nuo saulės, bet ir mūsų dalyviai“, – pridūrė J. Narūnienė.

Pasipildę geros nuotaikos doze, senjorai pradėjo pirmąjį 10 km žygį pro Bernardinų sodą, naująjį Paupio kvartalą, vėliau žygiavo link Belmonto, o trasą užbaigė ties Pūčkorių atodanga. Senjorus lydėjo patyrusi instruktorė ir ėjimo su lazdomis trenerė Irena Gudiškienė.

„Mėgstu vaikščioti, o šitas žygis mane labai sudomino, nes visada labai norėjau apeiti Vilnių. Gyvenu netoli Rybiškių tako, tai jį esu daug kartų apėjusi, bet įdomu kur veda kiti keliai aplink Vilnių. Kaip galima nepasinaudoti proga pažinti Vilnių ir dar su tokia kompanija?“ – šypsojosi viena žygio dalyvių.

Prie žygio prisijungė ir ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) darbuotojas Algimantas Gudiškis.

„Judėjimas yra sveikata, todėl vaikštau bent penkis kartus per savaitę. Manau, kad visa 100 km trasa mums yra įveikiama. Per dieną esu be sustojimo nuėjęs 38 km, tai 10 km ėjimas bus kaip geras apšilimas, – sakė A. Gudiškis. – Šis takas aplink Vilnių puikiai tinka senjorams. Čia nėra sportinės varžybos, žmonės gali neskubėti, grožėtis pavasarine gamta. Visiems yra tikrai malonu kartu praeiti vaizdingu taku“.

Galima buvo pastebėti, kad didesnė dalis pirmojo žygio dalyvių buvo moterys. A. Gudiškis tam rado paaiškinimą: „Vyrai turi tvarkyti buitį, dirbti garažuose, mėgsta namuose pabūti. Visgi reikėtų paraginti juos irgi kuo daugiau vaikščioti, nes tai – sveikata. Žmonės turi tą suprasti.“

Organizatoriai pabrėžė, kad labai svarbu yra skatinti vyresnio amžiaus žmonių judėjimą, ypač karantininiu laikotarpiu. Žygio metu yra užtikrinamas žmonių saugumas, laikomasi atstumų, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Į žygius yra privaloma registracija.

Visi, kas dar nežinojo arba negalėjo sudalyvauti pirmajame žygyje, galės prie projekto prisijungti nuo antros tako aplink Vilnių atkarpos. Antrasis žygis prasidės antradienį 10 val. nuo Pūčkorių atodangos.

Projektas „Susitikim, mieli senjorai“ yra skirtas vyresnio amžiaus žmonių užimtumui skatinti. Jis organizuojamas jau penktus metus iš eilės. Po dešimties žygių aplink Vilnių, liepos mėnesį bus grįžtama prie projektui įprastų kūrybinių užsiėmimų.

Pervargus kyla rizika susirgti

„Kai į vaistinę užsuka jaunas pacientas, vilkintis sportiniais rūbais, jau galime įtarti, kad šis asmuo dirba nuotoliniu būdu namuose. Bendraujant su pacientais, neretai jie prisipažįsta, kad būdami namuose dirba daugiau, ilgiau, kadangi nėra daug pramogų, susitikti su kitais žmonėmis negalima, neretai jie laisvalaikį leidžia taip pat dirbdami, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė. – Ilgiau ir intensyviau nei įprastai dirbantys pavargsta, įsitempia, iki miego nespėja atsipalaiduoti, todėl blogai išsimiega. Prastas miegas, nuovargis, stresas silpnina organizmą, imuninę sistemą, kyla rizika susirgti.“

Pastaruoju metu „Camelia“ vaistininkai pastebėjo, jog pacientai dažniau teiraujasi preparatų nervų sistemai raminti, miego kokybei gerinti. V. Bečelytė sako, kad naudinga išbandyti natūralios kilmės preparatus, geram miegui efektyvi priemonė – melatoninas, tačiau vaistininkė priduria, kad bet kokiais preparatais piktnaudžiauti nereikėtų. „Pirmiausia patarčiau nustatyti priežastis, dėl kurių jaučiatės įsitempę, neramūs, kodėl blogai miegate. Jei nepavyksta priežasčių atsikratyti, po darbo reikia stengtis atsipalaiduoti, pailsėti, nuraminti mintis prieš miegą, stengtis eiti miegoti 22-23 val., prieš miegą bent kelias valandas nenaudoti išmaniųjų įrenginių ar bent jau jų ekranuose sumažinti mėlynos spalvos“, – pataria V. Bečelytė.

Būtina atsipalaiduoti

Norint išlaikyti gerą psichologinę sveikatą dirbant iš namų, „Camelia“ vaistininkė pataria laikytis pastovaus režimo: tuo pačiu metu eiti miegoti ir atsikelti, tuo pačiu metu pietauti, vakarieniauti, stengtis darbus baigti iki 17-18 valandos, daryti pertraukėles, kaip buvo įprasta iki karantino.

Net jei karantino metu smarkiai sumažėjo pramogų pasirinkimas, V. Bečelytė pataria po darbo rasti apsipalaidavimo priemonių, kurios būtų naudingos fizinei ir psichologinei sveikatai: pasivaikščioti, pasimankštinti, paskaityti knygą, net jei ir virtualiai – bendrauti su artimaisiais, draugais. „Labai svarbi veikla, kuri teiktų jums geras emocijas ir padėtų atitraukti mintis nuo darbo“, – pataria vaistininkė.

Kaip pasirūpinti taisyklinga darbo vieta namuose?

„Diva namai“ kineziterapeutė J. Kliukaitė bendraudama su klientais pastebi, kad jų gyvenamosios vietos nėra pritaikytos ilgesniam darbui prie kompiuterio. „Dažniausios darbo namuose klaidos yra netinkama kėdė, neteisingas stalo aukštis, o blogiausia, kai yra dirbama prie kavos staliuko arba gulint ant sofos ar lovos, – sako J. Kliukaitė. – Ilgalaikės netaisyklingos padėtys formuoja blogus įpročius, kurie iššaukia įvairius skausmus dėl susidariusio raumenų disbalanso. Dirbant namuose svarbiausia akcentuoti patogų sėdėjimą prie stalo.“

Pagrindiniai dalykai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį dirbant namuose prie kompiuterio:

    1. Kėdė turi būti su atlošu, kad nugara prie jo prisispaustų, ties juosmeniu galima dėti suvyniotą rankšluostį, tai būtų papildoma atrama nugaros apačiai.

    2. Sėdint kojos turėtų būti sulenktos 90 laipsnių kampu per kelio sąnarius ir po stalu kojoms turėtų būti palikta daug erdvės, kad jos galėtų laisvai judėti.

    3. Stalo aukštis turėtų būti toks, kad padėjus rankas ant stalo, alkūnės galėtų susilenkti 90 laipsnių kampu.

    4. Kompiuterio ekranas turėtų būti akių lygyje, ne žemiau, jei stalas ar kėdė nėra reguliuojami, po kompiuteriu reikėtų pasidėti knygas ar padėklą ir tinkamai prisitaikyti kompiuterio aukštį.

  5. Atstumas nuo akių ir kompiuterio ekrano turėtų būti bent 50 cm. Nepamirškite susireguliuoti kompiuterio ir kambario apšvietimo.

    6. Jei tenka dirbti ne tik kompiuteriu, bet ir su dokumentais, užrašais, tuomet visi reikiami darbo įrankiai turėtų būti laisvai pasiekiami, geriausia šiuos darbo įrankius išsidėlioti aplink kompiuterį iš abiejų pusių, kad būtų vengiamas kūno pasukimas tik į vieną pusę.

„Svarbiausias dalykas yra tai, kad bent kas 1 valandą turite nepamiršti atlikti trumpų pertraukų. Galite sėdėti pačioje ergonomiškiausioje kėdėje prie pačio geriausio stalo, tačiau tai nepadės taip, kaip daromos pertraukos ir padėčių keitimas – atsistojimas, pasirąžymas, trumpas pasivaikščiojimas, – tvirtina kineziterapeutė. – Kad būtų lengviau sėdėti ir darbas būtų produktyvesnis, kviečiu atlikti trumpą raumenų atpalaidavimo mankštą, kuri puikiai tiks tiems, kurie dėl sėdėjimo jaučia raumenų įtampą.“

Pratimai atsipalaidavimui po darbo dienos:

„Fizinis aktyvumas yra lemiamas sveikatos ir geros savijautos veiksnys. Tai gali padėti prailginti gyvenimą (...)“, - sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, yra raktas išvengti širdies ligų, II tipo diabeto ir onkologinių susirgimų.

Reguliarus judėjimas taip pat mažina depresijos simptomus bei baimes. Fizinis aktyvumas  gerina atmintį ir prisideda prie bendros dvasinės sveikatos gerinimo.

Kol kas nėra vienareikšmiškos statistikos dėl pandemijos padarinių fiziniam aktyvumui, pareiškė PSO. Tačiau koronaviruso ribojimai daugelį žmonių privertė dažniau likti namie. Neliko įprastos judėjimo rutinos.

Tai kelia labai didelį nerimą, įspėjo PSO. Kaštus sveikatos priežiūrai dėl nepakankamo judėjimo organizacija įvertino 45 mlrd. eurų. Didesnis fizinis aktyvumas per metus esą gali užkirsti kelią iki 5 mln. mirčių.

Šiemet Sugiharos savaitės renginiai vyks spalio 12–18 d. COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo renginių planą, tačiau taip pat įkvėpė ieškoti naujų formų. Sugiharos savaitės vaizdo įraše nufilmuota mankšta buvo sukurta minint Chiunės Sugiharos Gyvybės vizų 80 metines.

„Kelis mėnesius trukęs projektas pagaliau įgyja formą – video mankšta, prie kurios filmavimo prisijungė įvairiausios bendruomenės Lietuvoje ir Japonijoje. Šia mankšta norime parodyti, kad nepaisant staiga išaugusių atstumų ir atskirties, mes visi galime dirbti ir kurti kartu“, – sako Sugiharos savaitės organizatoriai ir kviečia kartu mankštintis.

Sugiharos savaitė – renginių ciklas, organizuojamas Kauno-Japonijos draugystės asociacijos. Jis skirtas įamžinti japonų diplomato Chiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.

Sugiharos savaitė naujai suvienija lietuvių, japonų ir žydų tautas Sugiharos istorijoje ir visų įvykių epicentre – Kaune. Jame trijų tautų menininkai susitinka bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuoja apie laikmetį autentiškose to meto Kauno erdvėse.

Pristatant Sugiharos istoriją, kauniečiai yra supažindinami su Japonijos kultūra, kurioje Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, taip pat pristatomi regimieji Japonijos pėdsakai Kaune ir vyksta diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.

Lietuvos Seimas šiuos metus yra paskelbęs Ch.Sugiharos metais.