-
Nustatyti režisieriaus M. Kvedaravičiaus nužudymu Ukrainoje įtariami asmenys
Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais dėl šio nusikaltimo pripažinti trys nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos 1-ojo armijos korpuso 1-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados kariai.
Apie nustatytus įtariamuosius ketvirtadienį Kyjive vykstančio jungtinės tyrimo grupės koordinacinio pasitarimo metu pranešė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Pasak pranešimo, siekiant pradėti šių asmenų baudžiamąjį persekiojimą už akių šių metų vasarį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras kreipėsi į teismą, kuris visus tris pripažino įtariamaisiais.
Jie įtariami dėl dalyvavimo Rusijos vykdomos karinės agresijos veiksmuose prieš Ukrainą ir dėl Lietuvos piliečio M. Kvedaravičiaus neteisėto sulaikymo, laisvės atėmimo, įkalinimo bei nužudymo 2022 metų pavasarį.
Šiuo metu Ukrainos generalinei prokuratūrai pateiktas teisinės pagalbos prašymas nustatyti šių įtariamųjų buvimo vietą, įteikti jiems teismo nutartis dėl pripažinimo įtariamaisiais, atlikti jų apklausą ir kitus reikiamus proceso veiksmus.
Būdamas 45-ių M. Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje. Režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“, o prieš žūtį fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.
Lietuvos prokuratūra pranešime nurodo buvusi vieną pirmųjų, pradėjusių ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, agresijos, draudžiamų karo atakų ir kitų karo nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje.
Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą atlieka bendra tyrimo grupė, kurią sudaro prokurorai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos komisariatų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Iki dabar Lietuvos pareigūnai susisiekė su maždaug 5000 iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių asmenų, 439 asmenys apklausti minėtame ikiteisminiame tyrime, 125 iš jų pripažinti nukentėjusiaisiais.
Vykdydami ikiteisminį tyrimą, Lietuvos prokurorai ir kiti pareigūnai, ekspertai kelis kartus vyko į Ukrainą, kur kartu su Ukrainos prokurorais bei kitais pareigūnais tiesiogiai dalyvavo ten įvykdytų nusikaltimų vietų apžiūrose, padėjo rinkti įrodymus bei dalyvavo kituose procesiniuose veiksmuose.
-
Kovo 11-ąją – M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera 5
Rusijos vis dar vykdomo karo prieš Ukrainą žiaurumus užfiksavęs kino kūrėjas dar kartą parodė, kad tikrosios laisvės negali atimti niekas, o ryškiausiai karo tamsoje švyti žmogiškumas. Dokumentinį pasakojimą, tapusį dar vienu karo nusikaltimo įrodymu, žiūrovai taip pat galės pamatyti kovo 16–26 dienomis vyksiančio festivalio metu.
Premjeroje dalyvavusi režisieriaus mama Banguolė Kvedaravičienė sakė, kad pirmiausia savo šeimos ir Manto vaikų vardu nori padėkoti visiems, dariusiems labai daug, kad Manto auka nebūtų beprasmė: Hannai Bilobrovai, Lietuvos kino centrui, prodiuseriams, filmo kūrybinei grupei ir kitiems. „Tai ir Kanų kino festivalis, Europos kino apdovanojimai Reikjavike, laida „Legendos“, paroda apie Mantą ir kiti dalykai. Dėkoju visiems Manto draugams, kurie jį pažinojo ir mylėjo tokį, koks jis buvo, ir juo tikėjo. Tegul ilsisi ramybėje nerami Manto siela. Ačiū visiems,“ – dėkojo ji.
„Noriu padėkoti festivalio organizatoriams, kad šiandien visi mes esame čia. Noriu padėkoti Manto tėvams – jie tebeturi puikų sūnų, kuriuo didžiuojasi pasaulis, o aš didžiuojuosi, kad jį pažinojau,“ – premjeroje kalbėjo filmo ko-režisierė Hanna Bilobrova.
Į filmo premjerą Vilniuje vos vienai dienai iš Ukrainos atvyko ir žurnalistė, filmo vykdančioji prodiuserė iš Ukrainos Irina Prudkova. Ji pasakojo, kad norėdama dalyvauti premjeroje, iš Donbaso, kur šiuo metu gyvena su vyru, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariu, turėjo keliauti visą savaitę – autobusais ir traukiniais per Kyjivą ir Varšuvą.
Nors jie ir nužudė Mantą, bet jiems jau nepavyks sunaikinti dokumentinių įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą sunaikinant miestą.
„Šiuo metu Mariupolyje rusai bando sunaikinti visus savo nusikaltimų pėdsakus. Jie griauna Rusijos aviabombų sudaužytus namus.... Betonu užpila rūsius, kuriuose iki dabar guli tūkstančiai žuvusių mariupoliečių lavonų... Filmas „Mariupolis 2“ yra tiesioginis Rusijos karo nusikaltimų prieš žmoniją įrodymas. Deja, Manto gyvybės kaina... Tačiau nors jie ir nužudė Mantą, bet jiems jau nepavyks sunaikinti dokumentinių įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą sunaikinant miestą. Šis filmas turi tapti įrodymu prieš Putiną Hagoje ar kitame tribunole. Ir jeigu dabar paklaustumėme Manto, ar jo mirtis verta šito?... Aš esu tikra 100 procentų, kad jis atsakytų „Taip“, – neabejojo I. Prudkova, šiuo metu filmuojanti vaikus kare.
„Apie Manto žūtį dokumentuojant Rusijos karinę invaziją į Ukrainą sužinojome prieš pat uždarydami praėjusių metų „Kino pavasarį“, – prisiminė generalinis festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Tuomet, stigdami žodžių ir slegiami liūdesio, žiūrėjome jo dokumentinę esė „Mariupolis“ ir girdėjome nedrąsias užuominas apie būsimą „Mariupolį 2“. Šiandien daugybės žmonių dėka „Mariupolis 2“ ne tik pasiekė kino ekranus, bet ir, sulaukęs kino industrijos, žiniasklaidos bei žiūrovų dėmesio, tapo atminimo pačiam Mantui ir visiems kare žuvusiems žmonėms simboliu.“
Filmo premjeroje dalyvavo profesorius Vytautas Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kino režisierius Audrius Stonys, kino režisierė Giedrė Žickytė, kiti kultūros ir visuomenės atstovai.
Kanų festivalio specialųjį dokumentinio kino prizą pelnęs ir geriausiu dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose pripažintas „Mariupolis 2“ yra antrasis M. Kvedaravičiaus filmas apie karo išgyvenimus šiame mieste.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas,“ – rašoma apie filmą jo pristatyme.
28–asis Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 16–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visus filmo „Mariupolis 2“ seansus rasite čia.
Vilniaus miesto kino festivalį „Kino pavasaris“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA. Lietuvių kino kūrėjus festivalyje remia audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.
