„Nubėgus trečdalį maratono ne į tą pusę, grįžti į varžybas nebėra išeičių. Maždaug taip apibūdinčiau savo užbaigtą kelią prezidento rinkimuose ir veikimą su Lietuvos regionų partija. (...) Partijos nepritarimas dar rugpjūtį parengtai prezidento rinkimų programai buvo apsimestinis“, – teigė jis.

Pasak Kazlų Rūdos mero, partijos vadovybei jo rinkiminė programa buvo žinoma iš anksto, tačiau, pridūrė jis, bendro sutarimo rasti nepavyko.

„Galbūt kai kam kilo baimė, pavydas dėl įtakų, vaidmenų. O gal buvo kažkas dar aukščiau, kas žaidė šia partija tam, kad žlugdytų mano dalyvavimą Prezidento rinkimuose. Atsakymo nežinau ir nebeketinu jo ieškoti“, – rašė meras.

ELTA primena, kad apie siekį tapti šalies vadovu M. Varaška paskelbė rugsėjo pabaigoje. Tuo metu Lietuvos regionų partija nurodė remsianti Kazlų Rūdos mero kandidatūrą ir kito kandidato nekelsianti.

Nubėgus trečdalį maratono ne į tą pusę, grįžti į varžybas nebėra išeičių.

Lietuvos regionų partija buvo įsteigta 2018 metų kovą, kai kilus kivirčams Lietuvos socialdemokratų partijos gretose dalis narių atsiskyrė nuo politinės jėgos. Tiesa, iki 2021 metų partija vadinosi Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios keturios politinės partijos.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat yra žinomi keturi save išsikėlę kandidatai: advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.

Apie savo kandidatavimą yra pranešęs ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Antaną Kandrotas-Celofanas, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

„Kai nepasiimi laiku atostogų, tai jos pasiima tave pačios. Klubo operacija pavyko, ant ramentų ir biuletenyje būsiu pusantro mėnesio. Kauno klinikos tiesiog nuostabios. Apkabinu visus“, – feisbuke antradienį rašė meras.

Portalui kauno.diena.lt M. Varaška sakė, kad jis dėkoja medikams ir personalui už pagalbą ir priežiūrą.

„Jau ir valgyti davė. Fantastika. Niekur iš čia neisiu“, – gera nuotaika tryško vyras.

Anot jo, operacija dėl COVID-19 ir pernai vykusių rinkimų pradelsta jau trejus metus.

„Šlaunikaulio išaugos, genetika – nuo to neįmanoma apsisaugoti, tačiau pasitelkus šiuolaikinę mediciną dabar jau galima išsaugoti tuos pačius sąnarius. Galima nuraminti sporto skeptikus, kad tai – tikrai ne nuo sporto“ – teigė meras.

M. Varaška iš palatos pasidalijo ir nuotraukomis bei sulaukė daugybės linkėjimų greičiau sveikti.

Kol M. Varaška sveiks, jį pavaduos vicemerė Edita Lukoševičienė.

„Mes kalbame kaip Regionų partijos atstovai ir Lietuvos politikos atstovai apie tai, kad mūsų uždavinys pirmiausia yra išsaugoti tautinę valstybę, tai yra Lietuvą, kurioje vyrauja lietuvių tauta“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Varaška.

Anot jo, vienas iš svarbiausių partijos uždavinių – susigrąžinti emigrantus.

M. Varaška pridūrė kaip paskatą tam matantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Anot jo, grįžusiems emigrantams GPM galėtų būti atidėtas penkeriems metams.

„Mūsų programoje bus pakankamai daug siūlymų, susijusių su gyventojų skatinimu per mokesčių sistemą, pirmiausia – per gyventojų pajamų mokesčio paskatas tiems žmonėms, kurie oficialiai moka ir deklaruoja mokesčius“, – sakė meras.

Kazlų Rūdos meras ir Regionų partija taip pat siūlo nustatyti vienkartinę išmoką nedirbantiems ar gaunantiems minimalias pajamas asmenims, susiejant ją su vidutiniu darbo užmokesčiu (šiuo metu – apie 1,2 tūkst. eurų „į rankas“), leidžiant žmonėms patiems pasirinkti, kam ją išleisti.

M. Varaška taip pat sakė savo šansus prezidento rinkimuose vertinantis pakankamai gerai.

„Kaip matome politikoje 40 proc. žmonių net nėra apsisprendusių, ar dalyvaus rinkimuose, ar palaikys kažkurį iš kandidatų“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, pagrindinis tikslas dalyvaujant rinkimuose – iškelti visuomenėje ir valstybėje aktualias problemas.

„Akivaizdu, kad mes kalbame ir apie priemones arba tikslus, kurie bus ir su Seimo rinkimais, ir jau su politinių partijų programomis“, – tvirtino M. Varaška.

Regionų partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė kalbėjo, kad sprendimas dėl M. Varaškos kandidatūros partijoje priimtas vienbalsiai. Partija, priėmusi šį sprendimą, vertino mero savarankiškumą, patirtį politikoje.

Ž. Pinskuvienė sakė pati nesvarsčiusi galimybės kandidatuoti į šalies prezidento rinkimus.

Paklausta, ar ketina kandidatuoti į kitąmet vyksiančius Europos Parlamento, Seimo rinkimus, ji teigė norinti šiuos klausimus palikti atvirus.

„(...) Tai nuspręs pirmiausia partija. Partijos tarybos posėdis planuojamas gruodžio mėnesį, kur bus priimti sprendimai“, – tvirtino merė.

Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Apie kandidatavimą į prezidentus jau paskelbė I. Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

Sušaukė susirinkimą

Pirmadienio popietę Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos sušauktame susirinkime dėl ekstremalios padėties aptartos ir galimos nelaimės priežastys, ir bandyta įvertinti esamą padėtį.

Vietiniai gyventojai neslėpė apmaudo, kodėl nebuvo galima nelaimei užbėgti už akių. Jų teigimu, masiško žuvų gaišimo buvo galima tikėtis. Hidrotechninis įrenginys neveikia taip, kaip turėtų, jau daugybę metų. Apie vis prastėjančią situaciją tarnybos buvo informuotos ne kartą.

„Vakar buvau atvažiavusi – visiškai kitoks vaizdas buvo“, – dūsavo viena vietos gyventojų, stebėdama, kaip darbuotojai renka nugaišusias žuvis. „Balta buvo nuo nugaišusių žuvų“, – liūdnai galva palingavo kitas gyventojas.

Didžioji dalis nugaišusių žuvų iš tvenkinio, leidus tyrimą atliekantiems aplinkosaugininkams, po pietų jau buvo surinkta. „Čia jie dabar graibo tą žuvį. Šitoks apsileidimas“, – dūsavo vietiniai gyventojai.

Kol tarnybos zujo aplink tvenkinį, susirūpinę gyventojai rinkosi laukdami, ką išgirs per mero sušauktą specialistų susirinkimą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas nutiko?

Buvusio tvenkinio pakrante pareidamos aplinkosaugininkės tarpusavyje aptarė situaciją. Jas pasitiko bendrovės „Karpis“ direktorius Gustautas Januškevičius. Bendrovė yra tvenkinio naudotoja. Iš jo ima tik vandenį savo tvenkiniams užpildyti, į žuvis nepretenduoja.

„Pats tvenkinys yra valstybės, žuvys – valstybės, įrenginiai – mūsų. Iš šio tvenkinio imdavome vandenį tik potvynio metu. Upės pakilusios, daug vandens suteka. Ten toliau turime įrenginį, per kurį leidžiame iš šio į savo tvenkinius vandenį, ir taip juos užpildydavome. Mūsų tvenkiniai yra 400 ha ūkio. Viskas tęsiasi į tą pusę per 12 km. Pavasarį užpildome juos vandeniu ir daugiau vandens iš šio tvenkinio neimame“, – procesus aiškino G. Januškevičius.

Vadovas „Kauno dienai“ įvardijo nelaimės priežastis. „Nutiko labai paprastas dalykas – sausra. Šis tvenkinys turėtų būti 52 ha, jei neklystu. Dabar likusios tik senvagės. Lietaus nebuvo praktiškai nuo gegužės. Seko, seko, seko ir nuseko. Įrenginys yra avarinės būklės. Jį buvome aptvarkę, ištekėjimą pristabdę. Bet to nepakako ir vanduo išgaravo“, – dėstė G. Januškevičius ir kalbėjo apie jiems priklausantį perviršinio vandens hidrotechninį statinį, kuris reikalingas tam, kad kai vanduo yra patvinęs, turėtų kur ištekėti, šiuo atveju, į Pilvės upę. Avarinės būklės įrenginys vandenį iš tvenkinio praleidžia į upę net ir susidarius kritiniam vandens trūkumui tvenkinyje. Į upę jis tebetekėjo ir jau nugaišus žuvims, ir vykstant susirinkimui.

Feisbuko nuotr.

Pradėtos teisenos

Pasiteiravome, ar bendrovė įžvelgia savo atsakomybę. „Nėra taip paprasta atsakyti į šį klausimą“, – sakė pašnekovas. Į pokalbį įsijungė aplinkos apsaugos inspektorės. „Tai bus aišku, kai bus atlikti visi tyrimai. Kai bus surinkta visa įrodymų medžiaga. Žalą dar tik skaičiuosime. Pradėtos dvi administracinės teisenos. Pirmoji pradėta dėl galimai Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio eksploatavimo taisyklių nesilaikymo. Antroji pradėta gavus medžiagą dėl dūstančių žuvų. Praėjusią savaitę įmonė yra gavusi aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą išleisti visą Pilvės-Vabalkšnės tvenkinį iki 2025 m. rugsėjo 1 d.. Teisena pradėta galimai dėl šio leidimo sąlygų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi“, – faktų pažėrė inspektorės.

„Leidimą gavome ketvirtadienį. Net nespėjome nieko padaryti ir pradėjo dusti žuvys. Karštis ir netipinės rugsėjo klimato sąlygos. Niekada nebūdavo tokių rugsėjų“, – kalbėjo G. Januškevičius.

„Matote, šviežio vandens tvenkinyje visiškai nebėra. Mūsų tvenkiniuose vanduo nugaravęs apie 1 m, – tęsė atstovas. – Pernai įrenginio būklė buvo lygiai tokia pati, bet vasara buvo normali, su krituliais ir vanduo visąlaik bėgo per viršų.“

Tvenkinyje, anot jo, daugiausia buvo lydekų ir karšių. „Žuvų, kurios pačios jautriausios deguonies trūkumui“, – pridūrė bendrovės vadovas. Jis skaičiavo, kad gaišenų išgriebtos dvi statinės po 300 kg. Iš viso apie 600 kg nugaišusių žuvų – daugiau kaip 0,5 t.

G. Januškevičiaus manymu, bendrovė padarė viską, kas buvo jos galioje. „Vandens iš tvenkinio neėmėme. Galėjome tik sutvarkyti hidrotechninį įrenginį, bet tai – ne sieną nutinkuoti. Mums bet kokiu atveju būtų reikėję išleisti visą vandenį, sutvarkyti. Padarėme viską, ką galėjome. Reikėjo daug dokumentų tvarkyti. Pusę metų siuntinėti raštus aplinkosaugai, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), savivaldybei ir t. t. Popierių stumdymo daugiau nei realaus darbo“, – kalbėjo „Karpio“ direktorius ir pridūrė, kad biurokratijos nepalengvino ir tai, kad šioje vietoje eina dujotiekis.

„Aišku, didžiąja darbo dalį padarė klimato sąlygos“, – pakartojo pašnekovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pamatė ne šiandien

„Mes darėme ekspertizes, paruošiamuosius darbus… Ne šiandien pamatėme, kad čia kažkas blogai, – tęsė vadovas. – Vanduo ne per vieną naktį nuseko. Jo lygis krito, žmonės labai daug žvejojo, nešė dideliais kiekiais. Galiu pasakyti, kad jie daug padėjo, nes daug žvejojo, išsinešė gyvų žuvų. Pernai vasara buvo lietinga ir vanduo čia visada bėgo per viršų. Žuvys neduso, nors įrenginio būklė buvo tokia pati. Į savo tvenkinius vandenį imame per kitą įrenginį.“

Pirma įrenginio ekspertizė atlikta pernai balandį. „Jau tada registravome, kad įrenginio būklė – avarinė. Pradėjome kapitalinio remonto projekto darbus. Tai užtrunka. Reikia surasti įmonę, kuri sugeba tai daryti. Nurodė, kad vien parengti projektą užtruko pusę metų. Reikalingi leidimai išduodami per keturis penkis mėnesius“, – dėstė G. Januškevičius.

Vanduo ne per vieną naktį nuseko. Jo lygis krito, žmonės labai daug žvejojo, nešė dideliais kiekiais.

Kas toliau? „Jau turime kapitalinio remonto projektą. Yra numatyta brigada, kuri tvarkys. Sutvarkysime tą uždurį. Pripildysime vandens. Turime numatę, Aplinkos apsaugos agentūrai jau yra išsiųstas atkuriamojo įveisimo planas. Imsime žuvis iš savo tvenkinių, iš kolegų pirksime ir vešime įžuvinti šį tvenkinį“, – apie planus kalbėjo bendrovės vadovas.

Tiek išgaišo ir ramu?

Prasidėjus susirinkimui gyventojai jau neslėpė nerimo ir pykčio. „Už va tokią sužvejotą lydekaitę 300 eurų baudą skiria, o čia tiek išgaišo ir ramu“, – pasigedo atsakomybės vienas gyventojų.

„Žuvys tai žuvys, bet bebrai, ondatros, supranti, ūdros. Anksčiau jos čia plaukiodavo. O dabar kas darosi? Ten nuvažiuokite. Pamatysite, kiek bebrų olų. Po dumblyną bebrai duodasi, ieško drėgmės“, – gyvūnų gailėjo vyras.

Kazlų Rūdos meras M. Varaška iš pradžių siūlė rasti išeitį iš susidariusios situacijos, kol institucijos ieško atsakingų už nelaimę.

„Žuvo daug žuvų. Dabar klausimas, ar tai nėra ekstremalios padėties pagrindas. Bet kokiu atveju yra užterštumas. Ar šiame ruože saugu naudoti šulinių vandenį, ar saugu iš girdyklų girdyti gyvulius“, – kėlė klausimą meras.

„Yra ištekėjimas į Pilvės upę. Įrenginio dugne matyti skylių. Vandens mėginiai paimti Pilvės aukštupyje, iš tvenkinio prie įrenginio ir ant Valalkšnės įrengto įrenginio. Atsakymai bus per savaitę. Po aštuonių devynių dienų nuo šiandien žinosime organinio užterštumo lygį“, – susirinkime teigė aplinkosaugininkai. Įvertinus turimus duomenis, niekas neabejoja, kad žuvys nugaišo ne dėl teršalų, o dėl deguonies trūkumo katastrofiškai nusekus vandens lygiui tvenkinyje. Tad matuotas deguonies kiekis. Tiesa, jo lygis vandenyje, priklausomai nuo paros laiko ir oro sąlygų, kinta. „Lietus įplakė deguonies, bet žuvys jau buvo nugaišusios. Jeigu jis būtų tikrintas dar saulei nepakilus, o ne dieną, deguonies kiekio būtų rasta mažiau“, – skriejo pasvarstymai.

Skelbs ekstremalią situaciją

Gyventojai toliau rodė, kad jiems rūpi ne skaičiai, o tai, ką patys mato. „Ką tik susisiekė žvejai, ties Pilviškiais renka gaišenas. Dabar. Jau nuėjo šitas vanduo. Pasidomėkite“, – nerimo vyrai. „Matote, kad trūkęs įrenginys? Matote, kad yra plyšys?“ – klausė inspektorė. Taip Pilvėje ir atsidūrė žuvų gaišenos. Jos – iš tvenkinio.

„Įrenginys daugiau kaip dešimt metų yra trūkęs“, – neatlyžo gyventojai, nesutikdami, kad dėl tos nelaimės kaltas tik sugedęs įrenginys ir sausra.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pagrindinis klausimas yra užtikrinti, kad šitas baseinas, prie kurio yra sodybų, vandens paėmimo vietų, girdyklų ir t. t., nekelia grėsmės žmonėms ir gyvuliams. Čia yra bent keliolika ūkių, kurie susiję su baseinu“, – prie temos siūlė grįžti meras.

„Ne keliolika, o 50 sodybų, kur mažiau nei 100 m atstumu prateka upė. Ten yra žuvų gaišenų, galite nuvažiuoti, pamatysite savo akimis. Ten baisiau nei čia. Ir ten šuliniai mūsų“, – nerimo neslėpė gyventojai.

„Matėte, kad trūksta deguonies. Nebuvo galima prakasti iš išleisti žuvis į upę? Tegul plaukia. Palikote, kad jos nugaištų… Pirmiausia reikia prisiimti kaltę, kodėl čia taip atsitiko“, – širdgėlą liejo vietiniai.

„Ne, pirmiausia reikia žiūrėti, ar tvenkinyje likęs vanduo neprasiskverbia į šulinius, ar nekelia grėsmės. Be to, jis vis nuteka į upę. Ar tai nėra epidemijos šaltinis, ar nekris vėl gyvūnai? Kol kas leiskite aptarti klausimą dėl ekstremalios padėties, kad apsaugotume aplinkinių žmonių sveikatą ir t. t. Dabar debitas yra kibiras per minutę, o per dieną? Cisternos tokio vandens išteka į upę“, – akcentavo meras.

Po ne itin vaisingų diskusijų su tarnybų atstovais ir gyventojais sutarta, kad antradienį iki pietų viena tarnybų savivaldybei atsiųs siūlymą dėl ekstremalios situacijos skelbimo. Tokią paskelbus, įsijungs mechanizmas su daugiau galių, leidžiančių greičiau ir efektyviau spręsti padėtį. Seniūnijos atstovai lankys artimiausias sodybas.

Vilkinimas ar būtina tvarka?

„Priežastis ir kas kaltas nustatys aplinkosauga. Gavus tyrimų rezultatus, įvertinus visus duomenis bus priimtas sprendimas dėl atsakomybės ir žalos dydžio“, – ramino gyventojus M. Varaška ir pridūrė, kad perspektyva – atnaujinti ir įžuvinti užtvanką.

Progą pasisakyti gavęs G. Januškevičius gyventojams pakartojo, kad galinčių suprojektuoti tokį įrenginį Lietuvoje yra dvi arba trys bendrovės. „Visi tokie įrenginiai Lietuvoje šiuo metu griūva. Projektas buvo baigtas rengti vos prieš pusantro mėnesio. Jis buvo persiųstas institucijoms derinti, kad būtų gauti leidimai išleisti vandenį iš tvenkinio ir kad leistų remontuoti įrenginį. NŽT turėjo pritarti, kad neprieštarauja remontui, o aplinkosaugininkai turėjo duoti leidimą tokiems darbams. NŽT savo darbą atliko maždaug rugsėjo 15 d., o praėjusį ketvirtadienį gavome leidimą išleisti tvenkinį. Aplinkos agentūrai pateiktas atkuriamojo įveisimo planas, kuriame numatyta, kiekkarosų, lydekų, šamų ir viso kito čia prileisime“, – žadėjo bendrovės vadovas.

Vanduo tvenkinyje nuseko iki kritinio lygio ir tokia padėtis tęsėsi maždaug mėnesį pusantro, kol neįvyko cheminė katastrofa.

„Dokumentų atžvilgiu ir to, ką galėjome, padarėme viską, tik baigėsi nelabai gerai, nes prie visko prisidėjo klimato sąlygos“, – teigė jis.

„Tai šitų žuvų nebuvo galima išgelbėti?“ – nepatikėjo pasiteisinimais gyventojai.

„Buvo galima. Jeigu NŽT būtų davusi leidimą ne per 40 kalendorinių dienų, o per, pavyzdžiui, dvi savaites. Jeigu jie būtų dirbę greičiau, mes būtume viską išleidę ir sutvarkę. Įvyko taip, kaip įvyko“, – sakė G. Januškevičius. „Jis kiauras jau dešimt metų“. „Taip, bet ar jūs kada matėte tokią sausringą situaciją?“

M. Varaška galų gale prabilo ir apie galimą situacijos suvaldymo vilkinimą.

„Kreipiausi į aplinkos ministrą su prašymu asmeniškai kontroliuoti šitą procesą ir asmeniškai atsakyti, kas čia nutiko. Dėl ko įmonė, turėdama lėšų ir projektą, negalėjo reikiamų darbų padaryti anksčiau, kad būtų išvengta tokios situacijos. Kas vėlavo, kas delsė, vilkino? Šiandieną net ir savivaldybė, neturėdama projekto, leidimų, negali tvarkyti vamzdžio, šaligatvio. Nieko negalima daryti be popierių“, – aiškino meras.

Mantas Varaška/Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis garsiai svarstė, kad galbūt ekstremalią situaciją reikėjo skelbti prieš du mėnesius? „Tai būtų leidę reikalauti skubesnių sprendimų. Vanduo tvenkinyje nuseko iki kritinio lygio ir tokia padėtis tęsėsi maždaug mėnesį pusantro, kol neįvyko cheminė katastrofa“, – taip meras apibūdino masinį gaišimą, gaišenų puvimą ir prasidėjusius kitus bakteriologinius procesus.

„Institucijos, Veterinarijos ir maisto, Visuomenės sveikatos, aplinkosaugos, privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo. Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei „Karpis“ su aplinkosaugininkų derinimu“, – pirmadienį feisbuke paskelbė M. Varaška.

Anot jo, šiuo metu dėl įvairių priežasčių žuvų išgelbėti jau nebepavyks. Esą tai lėmė minėtos tvenkinio savininkės neveiksnumas, institucijų delsimas suderinant užtvankos remontą bei sausra.

„Kyla didesnė grėsmė – gruntinių vandenų, šulinių, girdyklų apnuodijimas, paukščių, gyvūnų kritimas. Tam būtina nedelsiant likviduoti taršos šaltinį ir sekti vandens kokybę artimiausiose vandenvietėse. Tą ir darysime“, – skelbė meras.

Jis paragino aplinkos ministrą asmeniškai įsitraukti į šio proceso ir jo pasekmių valdymą.

M. Varaška taip pat informavo kol kas negavęs jokio paaiškinimo iš aplinkosaugininkų dėl šios nelaimės, nors teigia į juos kreipęsis prieš mėnesį.

„Be abejo (kandidatuosiu – BNS)“, – sekmadienį BNS sakė M. Varaška, o daugiau detalių jis žadėjo pateikti vėliau.

Savo „Facebook“ paskyroje jis skelbia turintis pasiūlymų dėl visuomenės ir valstybės ateities, o šiuo metu nematantis valios esminiams pažangos pokyčiams.

„Žinau, jog nebūtinai laimėsiu šiuos rinkimus. Nepaisant to, Tautos labui siūlysiu nelengvus, bet būtinus sprendimus. Pergalės atveju, būsiu pasirengęs juos vykdyti, nebijodamas atsakomybės. Rinkimų diskusijose pasižadu veikti nuosaikiai ir oriai“, – rašė M. Varaška.

„Mielai priimsiu norinčių bendradarbiauti politinių jėgų, visuomeninių judėjimų ir kiekvieno iš Jūsų paramą“, – teigė jis.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Kol kas yra aiškus dar vienas kandidatas prezidento rinkimuose – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga juose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.

„Akivaizdu, kad kalendoriuje įvardinti darbai yra kandidato į merus Manto Varaškos ir politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ kandidatų į tarybą programiniai punktai. Be to, šio komiteto rinkiminis šūkis „Tęsime pokyčius“, – ketvirtadienį VRK posėdyje sakė komisijos narė Jolita Baušytė.

Anot jos, skaitant kalendoriuje ir komiteto programoje surašytus teiginius matyti daug atitikimų. Jame galima aptikti sakinį: „Kaip veiktume toliau, jei savivaldybės žmonės suteiktų įgaliojimus dar kartą“.

Akivaizdu, kad kalendoriuje įvardinti darbai yra kandidato į merus Manto Varaškos ir politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ kandidatų į tarybą programiniai punktai.

Anot J. Baušytės, kalendoriuje įvardinti darbai, kuriuos planuojama tęsti, nauji siekiai. Naudojamos frazės „tęstume, siektume, didintume“, kalbama apie darbus kitoje kadencijoje.

VRK narė siūlė įvertinti, ar nebuvo pasinaudota tarnybine padėtimi panaudojant finansus, kuriais padengtos politinės reklamos išlaidos iš savivaldybės biudžeto, o tai daryti draudžiama.

Tyrimą dėl kalendoriaus ir galimai paslėptos reklamos buvo pradėjusi savivaldybės rinkimų komisija, tačiau šis nusprendė, kad pažeidimų nebuvo padaryta.

VRK yra gavusi kelis skundus dėl minimo kalendoriaus ir galimai paslėptos reklamos. Vasario 1 dieną gautas skundas adresuotas ir Generalinei prokuratūrai bei Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Anot VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės, sulaukus apskundimo ir gavus papildomos informacijos dėl galimo pažeidimo VRK turi teisę tokį savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą patvirtinti, panaikinti arba grąžinti nagrinėti iš naujo.

Komitetas nusprendė pavesti VRK Teisės tyrimų skyriui įvertinti, ar M. Varaška nepažeidė įstatymų.

Savivaldybės rinkimų komisijai (SRK) pats M. Varaška sausį teigė, kad sprendimas išleisti kalendorių buvo priimtas svarstant biudžetą, tai esą viena iš savivaldybės viešinimo formų. Kalendoriuje atspindimi įstaigų pasiekti tikslai. Išleistas kalendorius dalinamas savivaldybės institucijose.

M. Varaška komisijai pažymėjo, kad kalendoriuje nėra nurodoma vardų ar politinių organizacijų, tad leidinio negalima pozicionuoti kaip asmeninio ar politinio. Sutartis dėl jo spausdinimo esą buvo priimta iki politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ įregistravimo.

– Buvo visuotinė gyventojų apklausa, kurioje dauguma žmonių griežtai nepritaria trečiai alternatyvai, dėl kurios turėjo būti kertamas miškas prie pat miesto. Nebuvo pritarta ir šeštai alternatyvai, kurią neseniai patvirtino ministerija kaip tinkamą ir kurią galiausiai turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kita alternatyva – vėžė prie pat gyvenviečių arba gyvenvietės pakliūtų tarp esamos „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Tai sukurtų apie 15 tūkst. kv. km žemės ūkio naudmenų – kur kas labiau pasunkėtų ekonominiai mūsų išgyvenimai arba ekonominės galimybės žiūrint į priekį, nes didžioji savivaldybės teritorijos, kuri yra 500 kv. km, dalis yra miškai arba saugomos teritorijos dėl karinio poligono.

– Kiek žmonių, kiek sodybų tai paliestų?

– Kalbame apie 400 žmonių ir apie 100 sodybų, kurios būtų tame ruože. Kalbame tik apie mus. Šalia yra Prienai, kur irgi tame ruože stambios gyvenvietės. Jie ir svarstė mūsų pasiūlymą, kiek galima labiau prie „Via Baltica“ priartinti „Rail Baltica“ trasą. Toks mūsų prašymas. Toliau ministerijai, dėl kurios jis atidūręs teisme, mes prašome kiek galima labiau priartinti, kad kuo mažiau naudmenų ir gyvenviečių būtų paliestos žalos, triukšmo ir kitų ribojimų. Jei to nepavyktų padaryti ir paaiškėtų, kad valstybei ar tarptautiniams interesams yra svarbiau turėti „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ būtent tokiais atstumais, tada prašome skaičiuoti galimą žalą, kurią patirtų Kazlų Rūdos savivaldybė ateities perspektyvose dėl sumažėjusių ekonominių ir demografinių pajėgumų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jei prašysite priartinti „Rail Baltica“ prie „Via Baltica“, geležinkelis nebus toks tiesus ir negalės išvystyti planuojamo greičio.

– Turime įrodymų iš įmonės, kuri projektavo geležinkelį, kad mūsų siūlomas pakeitimas visiškai nesumažina greičio ir neišlenkia „Rail Baltica“ trasos. Atvirkščiai – dar labiau ištiesintų, priartinant prie „Via Baltica“ Prienų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Dėl to mes ir teikiama tokią pretenziją.

– Kodėl tuomet Susisiekimo ministerija neatsižvelgia į jūsų siūlymus?

– Jie neturi laiko. Jie vėlavo viešinti „Rail Baltica“ sprendinius pusę metų, jie tai turėjo padaryti praeitų metų rudenį, o padarė šių metų kovą. Jei tai būtų padaryta rugsėjo mėnesį, mes būtume turėję laiko.

Kalbame apie 400 žmonių ir apie 100 sodybų, kurios būtų tame ruože.

– Apie kokį ieškinį kalbama, jeigu tektų teisme keliauti toliau?

– Jei bus vėžė 6A tokiu atstumu, koks yra dabar, kalbame apie 15 kv. km urbanizuotų žemės ūkio teritorijų aklavietę. Žmonės tikrai nenorės ten gyventi, ūkininkai negalės vykdyti tokios veiklos, kokią vykdė, nes atstumai iki pasėlių, jų apdirbimas, priežiūra pailgės nuo kelių iki keliolikos kilometrų. Mums reikia ekspertų ir ekonomistų skaičiavimų, kiek ilgalaikėje perspektyvoje Kazlų Rūda turės žalos ir naudos dėl projektų. Jei paaiškėtų, kad mes netektume darbo vietų, žemės ūkio ir kitų ūkinių naudmenų apribojimo, netektume gyvenvietės, pradėtų mažėti gyventojų skaičius... Mes prašysime analizės, manau, prašys ir kitos savivaldybės, nes Savivaldybių asociacijoje priimtas teigiamas sprendimas dėl darbo grupės įkūrimo savivaldybių poveikiams apskaičiuoti dėl valstybinių projektų, įskaitant ir „Rail Baltica“. Ginsime savivaldybės interesus.

– Su kokiomis dar savivaldybėmis kalbate? Galbūt ateityje planuojate apie grupinį ieškinį?

– Šiuo metu kalbame su Kalvarijos, Prienų savivaldybėmis. Yra ir kitų savivaldybių, kurios pradeda suprasti, kad ne ūkininkus ir ne bendruomenes turime apginti, mes turime apginti visos savivaldybės ūkinius interesus. Apskaičiuoti, kokia trūkumų arba pranašumų bendra vertė dėl tarptautinio projekto. Per mėnesį gali būti apčiuopiamas savivaldybių skaičius. Formaliai Vyriausybei priėmus nutarimą, kuriuo būtų galutinai patvirtinta „Rail Baltica“ vėžės trasa arba sprendinys, atsiras galimybė ieškiniui prieš valstybę. Nebent Vyriausybė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija norėtų diskutuoti su savivaldybėmis dėl jų poveikio ekonomikai vertinimo draugiškų derybų keliu.

– Kodėl iš karto nebuvo susitarta?

– Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus šiuo metu tai, ko mes prašome, net nenumatyta. Teritorijų planavimo įstatyme ir kitų teisės aktų nuostatose sakoma, kad tarptautiniai projektai turi būti suderinti kaip techniniai sprendiniai, įvertinant visas grėsmes ir rizikas jų saugos ribose. Ne tik Kazlų Rūdos savivaldybėje, bet visoje Lietuvoje yra apribojama arba sunaikina šimtai kvadratinių kilometrų žemės turto naudmenų, tai tiesioginis daromas poveikis visais žemės ūkio šakai. Šiandien mes net neturime Žemės ūkio ministerijos pozicijos dėl šio projekto vertinimo. Įstatymai nenumato, kad savivaldybės būtų įvertintos kaip teritorija, bet ir kaip ekonominė, mokestinė sistema. Mes taip pat turime kurti BVP, rūpinti gyventojų skaičiaus augimu, žmonių pritraukimu. Mes ir prašome imtis naujo vertinimo, nei numato Teritorijų planavimo statymo nuostatos.

– Kokios nuotaikomis šiomis savaitėmis gyvena Kazlų Rūdos gyventojai?

– Mūsų gyventojai solidarūs. Kalbame ne tik apie 400 gyventojų, o visą savivaldybę. Tikrai niekas per daug nepatenkintas, kad Kazlų Rūda kaip miestas su miškais išgelbėtas nuo galimos „Rail Baltica“ vėžės, mes visur turime savo sistemas, mokyklas, susisiekimą, ūkininkus, bičiulius ir draugus. Visa Kazlų Rūdos savivaldybė, manau, toliau įdėmiai seka šio projekto eigą ir visiems gyventojams rūpi, kaip tai bus padaryta, jeigu žeis savivaldybės interesus.