Didžiąsias metų šventes pasitikime nusiteikę pakiliai. Negalvokime apie tai, ko mums stinga. Priešingai – pasidžiaukime, ir su šventiniam vakarui šalia susibūrusiais brangiausiais žmonėmis pasidalinkime tuo, ką jau turime.

TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė šventinės transliacijos metu atskleis, kad per visus 30 metų žiūrovai legendinį kalėdinį filmą „Vienas namuose“ turėjo galimybę išvysti net 138 kartus! Tačiau Kūčių vakarą gera žinoti, kad tai – tik filmas.

„Norisi palinkėti, kad niekada nė vienas iš mūsų nebūtume namuose vienas. Kad visada turėtume namus, kuriuose rastume šilumą ir palaikymą. Namus, kuriuose gyvena tikėjimas. Namus, kuriuose vyksta stebuklai. Visiems linkiu per šias šventes patirti artumo džiaugsmą. Svarbiausia tikėti stebuklais, o mes, TV3, pasirūpinsime, kad žiūrėjimo šventė tęstųsi“, – linkės L. Blaževičiūtė.

Tokia nuoširdžiai džiaugsminga ir šeimyniška atmosfera tvyros ir TV3 studijoje, kurioje šeimininkaus kulinaras Gian Luca Demarco ir per tiek metų televizijos šeimos dalimi tapęs kunigas Ričardas Doveika.

D. Kudriavcev/Fotodiena nuotr.

Jiems kompaniją palaikys tie televizijos veidai, kurie per 30 jos gyvavimo metų ir patys tapo viena didele šeima. Šventinėje laidoje išvysime Justiną Jankevičių, Marijų Mikutavičių, Donatą Račaitę-Vaiciekiūtienę, Mindaugą Stasiulį, Kristiną Rimienę, Edmundą Jakilaitį, Renatą Šakalytę-Jakovlevą, Artūrą Anužį, Mindaugą Rainį bei Audrę Kudabienę.

Ir nors atrodytų, kad nėra nieko, ko jie vienas apie kitą nežinotų, šventinė vakarienė nustebins visus… Netrūks nei juoko, nei ašarų – žinomi žmonės apie save ir savo artimus atskleis netikėtinų faktų.

Štai, pavyzdžiui, ar žinojote, kokius augintinius laiko kunigas R. Doveika? O kokia buvo jo profesija prieš tampant kunigu? J. Jankevičius savo ruožtu prisimins daugelį prajuokinsiančias šventines vaikystės tradicijas, o K. Rimienė atskleis, kodėl didžiąsias metų šventes ne kartą yra tekę praleisti ligoninėje. Nustebins ir du aktualijų laidų vedėjai… Kokį talentą anksčiau turėjo A. Anužis ir už ką kartu su bičiuliais gimtajame mieste pelnė šlovę? O ką netikėto apie E. Jakilaitį papasakos jo dukra Barbora? Galiausiai, dėl ko kadaise ne vieną ašarą nubraukė M. Mikutavičius?

D. Kudriavcev/Fotodiena nuotr.

Tiesa, prie šventinio stalo ne tik skambės širdžiai mielos istorijos, kurias gera ir smagu prisiminti, bet savo muzikinius pasirodymus žiūrovams skirs ir garsiausi šalies atlikėjai: Vaidas Baumila, Evgenya Redko, Liepa Norkevičienė ir Dainotas Varnas.

Tokio džiugesio ir darnos visai Lietuvai ateinančiais metas linkės ir kunigas R. Doveika. O svarbiausia, anot jo, niekuomet nepamiršti vieno svarbaus dalyko – jei nori gyventi dėl savęs, pirmiausiai turi išmokti gyventi dėl kitų.

„Noriu palinkėti jums labai gražios nakties, svajonių išsipildymo, tikrumo, bendrystės ir kad Naujieji metai, į kuriuos įžengsime, būtų tikrumo, šeimos, bendrystės ir darnos metai“, – šventinės Kūčių laidos metu linkės R. Doveika.

„Mūsų džiaugsmingos Kūčios“ – jau šį sekmadienį, gruodžio 24 d., 19.30 val.  per TV3!

Žaidimas kas kartą ne tik žiūrovams, bet ir jo vedėjui bei kapitonams – Mantui Katleriui ir Marijonui Mikutavičiui – padovanoja galybę puikiausių emocijų.

„Šis žaidimas nėra apie žinių turėjimą ar jų neturėjimą. Jis yra apie galvojimą, mąstymo būdą, sugebėjimą sutarti tarpusavyje ir rasti vieną atsakymą. Šis bendro sutarimo ieškojimas gali būti pats linksmiausias, juokingiausias, dramatiškiausias, o kartais – ir labiausiai netikėtas. Tačiau manau, kad nuo to, jog šiame žaidime kas kartą įvyksta kažkas absoliučiai neplanuoto, žiūrovams tampa tik įdomiau. O mes trise, turbūt, jau įpratome vienas kitą tokiems dalykams skatinti“, – pasitikdamas naująjį sezoną sako A. Žiurauskas.

Smagiausi laidos svečiai ir įtampą keliantis užnugaris

Ne paslaptis, kad abu kapitonai – Mantas ir Marijonas – pergalių savo komandoms siekia ypač užsidegę. O kartais toks jų noras nugalėti tampa netgi sunkiai valdomu! Vis dėlto naująjį sezoną M. Katleris žadėjo pasitikti su pokyčiais ir čia.

Mantas Katleris./ TV3 nuotr. 

„Šiais metais savo kovas bandysiu oriai pralaimėti arba švelniai laimėti ir nebebadyti akių. Bėgant metams, išmokau su savo emocijomis susitvarkyti, tad stengsiuosi toks šaltas išlikti ir gerose situacijose. Ne paslaptis, kad mes su Marijonu kartais pralaimėję pasierzindavome, tačiau į laidą tai patekdavo ne visuomet. O kartais iš studijos net išbėgdavome – taip yra buvę ir jam, ir man (juokiasi). Tačiau, reikia suprasti, kad tai – smagus, pramoginis žaidimas, kuriame būtina gerbti varžovą. Todėl tai bus mano emocinio tobulėjimo metai“, – juokėsi jis.

O štai M. Mikutavičius pripažino, kad labiausiai žaidimo metu pasitempti jį verčia jo paties komanda. Mat ji visuomet sudaryta iš žmonių, kurie žaidimą stebi ir jame dalyvauja jau ne vienerius metus.

Marijus Mikutavičius./ TV3 nuotr. 

„Visada svarbu turėti tvirtą užnugarį, o ypač – sudarytą iš žiūrovų, kuriems tokio tipo žaidimai patinka. Tuomet ir tau, kapitonui, psichologiškai tampa lengviau. Būtų kur kas sudėtingiau, jei komandoje sėdintys žmonės liktų apatiški – po žaidimo tik pasiimtų pinigus ir išsiskirstytų, kas sau. Tiesa, kadangi mano komandoje pasitaiko ir tokių, kurie iš tiesų nusimano apie viską, kartais, nori nenori, imi jausti spaudimą. Galvoju, kad tie, kurie viską žino, tokių pat žinių reikalauja ir iš kitų. Todėl kartais jautiesi kaip klaidas aikštelėje darantis krepšininkas, kuris žino, kad yra teisiamas ir už jos ribų“, – šyptelėjo M. Mikutavičius.

Kad komandose gausu  tų pačių veidų, per daugelį metų pamilusių šį žaidimą, pastebėjo ir vedėjas A. Žiurauskas. „Kone visi jie tapo tikrais draugautojais, sėdinčiais tik pas vieną, arba tik pas kitą kapitoną. O kai kurių nė negali išskirti! Kartais matai, kad žiūrovai pradeda daugiau užsiimti bendravimu, nei žaidimu (juokiasi). Pastoviuosius visuomet atpažįstu – pavyzdžiui, yra senelis,  kuris į klausimus visuomet žiūri su žiūronais. Atsakinėjančio jo nepamenu, bet jis čia lankosi visuomet“, – apie pačius uoliausius žiūrovus pasakojo vedėjas.

Andrius Žiurauskas./ TV3 nuotr. 

Priešingos komandos kapitonas Mantas, savo ruožtu, dėkoja ir savo komandos svečiams, neretai ne tik stipriai prisidedantiems prie pergalės, bet ir leidžiantiems puikiai kartu praleisti laiką. O smagiausia, anot M. Katlerio, yra žaisti su aktoriais.

„Lietuvoje yra labai daug jaunų ir gabių aktorių, su kuriais labai įdomu žaisti – pagauname bendrą vibe’ą. Ne vieną kartą pasitaikė, kad net ir su nepažįstamais labai greitai atrasdavome kalbą. Džiaugiuosi, kad turime tiek talentingų aktorių – iškrapštykite juos iš visų serialų ir siųskite mums!“– kaip visuomet progos pajuokauti nepraleido Mantas.

Kaip išsijungus kameroms sutaria Andrius, Marijonas ir Mantas?

Nors laidoje kartais žodžiais ir pasišpilkuoja, vedėjas ir du žaidimo kapitonai nepraleidžia progos vienas kito ir pagirti. Mat per tiek metų jie tapo ne tik kolegomis, bet ir bičiuliais.

Iki „galvOK“ Andrius pripažįsta pažinojęs tik Marijoną. Tuo tarpu M. Katleris, nors apie jo kūrybą ir buvo girdėjęs, jam buvo visai nepažįstamas.

„O dabar galime vadintis smagia šeima, kurios labai pasiilgstu. Žinoma, kai filmuojame kelias laidas iš eilės, visi pavargstame – tuomet galvojame, kad jau užtektinai išsikalbėjome ir norime  kuo greičiau važiuoti namo patylėti. Bet po vasaros pertraukos keliaudamas autostrada supratau, kaip viso to pasiilgau. Bus labai smagu – mes tikrai stipriai šausime į priekį!“ – atviravo A. Žiurauskas.

Man atrodo, kad Marijonas net ir „Facebook“ pasikeitė vien dėl to, kad aš jam neberašyčiau.

O štai M. Katleris nepraleidžia progos pajuokauti, kad nuoskaudų turi ir dėl Andriaus, ir dėl Marijono. Pastarasis, anot Manto, jau eilę metų su juo nesutinka nueiti pavakaroti į miestą. „Man atrodo, kad Marijonas net ir „Facebook“ pasikeitė vien dėl to, kad aš jam neberašyčiau“, – juokėsi M. Katleris.

Tuo tarpu Andrius M. Katlerio nemalonę yra užsitraukęs dėl kitokių priežasčių. „Aš visuomet atsimenu du dalykus – tuos, kurie man yra padarę kažką blogo, ir visus „galvOK“ žaidimo klausimus. Bet ne atsakymus (juokiasi). Kaip vaikas, kurio gyvenime nieko nevyksta, mintinai prisimena visų krepšinio varžybų rezultatus, taip aš prisimenu visus „galvOK“ klausimus. Tačiau lygiai taip pat visuomet prisimenu ir tuos kartus, kai Andrius padeda Mikutavičiui, nes tai nutinka tikrai dažnai“, – sakė jis.

Nustumdamas visus juokus į šalį, M. Mikutavčius galiausiai atskleidė, kaip yra iš tiesų. „Visų mūsų santykiai – labai geri. Mantui kartais pavyzdžiu greitos reakcijos ir taiklaus humoro jausmo, o Andriui – gebėjimo taip gerai valdyti žodį. Jis visuomet reikiamoje vietoje ir tinkamu laiku pasako geriausias frazes. Su jais visuomet šaunu, nes tai – labai bendraujantys ir daug istorijų prikaupę žmonės“, – atviravo M. Mikutavičius.

Žaidimas „galvOK“ – šeštadieniais, 19.30 val., per TV3.

– Kokie jums buvo 2022-ieji?

– Geri. Jeigu nebūtų karo Ukrainoje, sakyčiau, kad tobuli metai. Žinios apie karą dabar jau ne tokios baisios, kaip buvo pirmomis savaitėmis, kažkuria prasme pripranti. Ukrainiečiai – vienaip, mes – kitaip. Tačiau jos, žinoma, nepaleidžia, ir man iš visų dabartinių problemų karas Ukrainoje yra pirmoji tema, absoliučiai svarbiausia. Domiuosi karo istorija. Diskusijose su draugais visada sakiau, kad karas įmanomas ir neturėtume užmigti, nes visi kažkodėl aiškindavo, neva pasaulis pernelyg globalus ir pernelyg svarbūs pinigai, kad kažkas norėtų viską apversti aukštyn kojomis. Tačiau visada sakydavau: niekada nenuvertinkite vieno žmogaus ambicijos, pykčio, nuoskaudos ar dar ko nors – viskas gali pasikeisti. Vis dėlto prasidėjęs karas man sukėlė šoką: tiki, kad galbūt jo nebus arba bus kažkada tolesnėje ateityje, bet tai įvyksta dabar. Sveiku protu sunkiai suvokiama. Kai kurių žmonių prorusiškas požiūris nebuvo skaudus – tiesiog išbraukiau juos iš sąrašo tų, su kuriais noriu būti ar turėti ką nors bendro.

– Kas per šiuos metus įvyko jūsų šeimoje?

– Sūnus Majus auga, šiemet jam sukako šešeri, pradėjo lankyti paruošiamąją mokyklos klasę. Ieva ir aš vystome kažkokias savo karjeras ir tenkiname profesines ambicijas. Smagi rutina. Majaus nuomonė apie mokyklą kol kas gera. Galbūt jis dar nėra to amžiaus, kai susivokia, kad gali ko nors nekęsti ar kažkur neiti. Kai jis tai suvoks, gal situacija pasikeis. Kol kas visai patenkintas eina į mokyklą. Vakarais kartais krinta kaip lapas, nes mokykloje juos muštruoja, kaip aš juokauju, ruošia būti sistemos varžteliais, kad vieną dieną įmestų į darbo rinką ir jie krautų pelnus svetimiems kapitalistams. Šiaip viskas gerai – lanko visokius būrelius, turi gausybę reikalų. Nežinau, kaip jam, bet mums ta mokykla patinka.

„EL Artography“ nuotr. 

– Esate kelionių mėgėjai. Šiemet spėjote atsigriebti už karantino laikotarpį?

– Taip, su šeima buvome keliose išvykose ir dar savo reikalais keliavome: Ieva – į kažkokius pusiau darbinius susitikimus Prancūzijoje, aš – į Norvegiją žvejoti. Man tokios kelionės reikalingos tam, kad netektų pas psichoterapeutus vaikščioti – nuvažiuoji, „nusinulini“ ir grįžti pavargęs, bet laimingas.

– Kūrybinės veiklos požiūriu metai taip pat buvo aktyvūs?

– Visi metai buvo labai aktyvūs. Gal dėl to, kad pandemijos laikotarpis visus sustabdė, ypač – pramogų verslą. Šiemet ne tik man, bet ir visiems atsidarė šliuzai. Toks įspūdis, kad visa Lietuva vasarą kažkuo grojo, barškino, tampė armonikas ir mušė cimbolus. Matydavau savaitgaliais gausybę muzikantų ekipažų, važiuojančių į kažkokias šventes – žmonės šiek tiek išprotėjo sėdėdami uždaryti tuos dvejus metus, pasiilgo pramogų, be to, dar infliacija ir prispausdinti pinigai atnešė pajamų. Tad visiems buvo labai aktyvūs metai ir aš, tiesą sakant, koncertavau tiek, kiek nesu koncertavęs anksčiau. Matyt, dėl to, kad pajutau, jog, kai geri laikai, – pasidarai išlepęs, pradedi rinktis: gal čia patingėsiu, gal užteks tik tiek pagroti. Šiais metais sakėme: duokite mums viską, kas juda, jei tik yra poreikio – važiuojame ir grojame. Tad šiuo požiūriu metai buvo labai didelė atgaiva po to pandeminio sustojimo.

– Publiką sužavėjęs išskirtinis projektas su Kauno bigbendu jums buvo naujovė?

Žmonėms reikia tam tikro emocinio pakilimo – ir jie gali sunkmetį išgyventi, žinoma, jei jis neužsitęsia dešimtmečiais.

– Taip, tai buvo nauja. Ankstesniais metais gal būčiau atsisakęs, bet šiemet, kai man pasiūlė ir paklausė, ką galvoju, sakiau: „Aišku, darome, kodėl ne.“ Buvo įdomu, kita vertus, nesi tikras dėl rezultato, nes įsivaizduoji savo muziką vienaip, ji sukurta vieniems ar kitiems instrumentams, o atsiradęs varis – pučiamieji – smarkiai viską keičia. Tad turi išeiti iš komforto zonos ir nežinai, kas ir kaip išeis. Galiausiai buvo priimtas sprendimas, kad darome, ir aš visai patenkintas rezultatu. Man patiko tame projekte dalyvauti ir publika gerai priėmė.

– Roko operos „Jūratė ir Kastytis“ sugrįžimas po 20 metų – malonus širdžiai?

– Žinoma. Toks nostalgiškas. Žmonės, su kuriais dirbome prieš 20 metų ir su kuriais dirbame dabar, labai šaunūs, jaučiu jiems pagarbą, tikiuosi, jie man irgi. Su Aiste Smilgevičiūte susitikome taip, tarsi net nebūtume išsiskyrę, nors pastaruoju metu matėmės ne taip ir dažnai. Tad labai smagu. Kita vertus, ten turiu mažiau darbo nei savo koncertuose, kur dvi valandas turi išlaikyti žmonių dėmesį.

– Pastaruoju metu dirbti per didžiąsias metų šventes atsisakydavote, o šiemet – dirbsite?

– Taip, šiemet, kaip jau sakiau, imu viską, nes neaišku, kas bus toliau. Tad per Kalėdas teisėjavau „X faktoriuje“, paskui laukia maratonas, kuris baigsis Naujųjų metų naktį koncertu Klaipėdoje. Ten, matyt, ir Naujuosius sutiksiu.

„EL Artography“ nuotr. 

– Visuotinė panika dėl to, kad ateinantys metai bus labai sunkūs, jūsų neapėmė?

– Su tuo susitaikiau, nes lyg ir turiu, iš ko gyventi, galėsime išsilaikyti. Normalu – vieni metai ekonomine prasme būna geresni, kiti blogesni. Šie metai buvo tikrai geresni sprendžiant pagal tai, kiek žmonės visur važinėja, kaip visur eina ir kaip viskas užimta. Tačiau žinome, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, gyvenimas yra toks – nuo euforijos iki dramos. Kažkuria prasme gal bus prastesni metai, bet daug kas priklauso ir nuo požiūrio. Štai neseniai girdėjau, kad Argentinoje, kuri išgyvena ne pačius geriausius metus, – korupcija, peripetijos valdžioje, siaubinga infliacija, ekonominis nuosmukis ir t. t., buvo atlikta apklausa, ką žmonės rinktųsi: ar kad būtų geresnė ekonominė situacija, ar kad Argentina laimėtų Pasaulio futbolo čempionatą? Didžioji dauguma apklaustųjų atsakė, kad futbolo čempionais tapti svarbiau. Tad žmonėms reikia tam tikro emocinio pakilimo – ir jie gali sunkmetį išgyventi, žinoma, jei jis neužsitęsia dešimtmečiais.

– Sako, metai bus tokie, kaip juos sutiksi. Jūs sutiksite koncertuodamas gana toli nuo namų. Tai?..

– Bus geri metai – bus darbo ir kelionių. Jeigu daug būni toli nuo namų, vadinasi, sunaudoji mažai elektros, o jeigu mažai sunaudoji,  mažiau ir moki, daugiau pinigų lieka šeimai ir pramogoms. Viskas tik į gera.

Neprisnūsti sočiame abejingume

Iš M. Mikutavičiaus feisbuko paskyros

Sakau jums, vaikai, vertinkime, ką turime. Globokime tą mūsų kartais smulkmenišką, irzlią ir psichuotą demokratiją. Žadinkime ją, kai prisnūsta savo sočiame abejingume. Spardykime užpakalį, kai ją kartu su mumis visais apsvaigina godumas. Rodykime pirštais į kiekvieną, kuris atėjęs į valdžią bent akimirkai pradės skęsti didybėje, ir kuo greičiau verskime nuo kėdės bet kurį užvaldytą drakono. Ginčykimės ir pykimės. Nervinkimės ir keikimės, bet niekada nepražiopsokime akimirkos, kai pradedame slysti į tamsą. Ten, kur varnalėšos, dulkės ir voratinkliai. Kur pūva piktos sielos ir dvokia užgautos ambicijos. Kur senatvės nekeičia jaunystė, o praeities – ateitis. Mums ten ne vieta.

***

Vis girdime kartojant – geopolitika, racionalūs sprendimai, strategija, šaltas protas. Tačiau akivaizdu, kad politikus kaip ir visus žmones jausmai valdo kur kas labiau nei galva. Štai Vakarai pamatė nuotraukas iš Bučos, suspurdėjo širdutė ir atsidarė paramos šliuzai, gal ir tų dujų jau mažiau reikia. Ukraina pasakė kažką nemandagaus vokiečiams, ir Olafas Scholzas, nors ir norėtųsi, jau nebevažiuoja – vaikšto įsižeidęs, žandus pučia. Pavapaliojo Sergejus Lavrovas apie žydus ir staiga Izraeiliui – nebe toks ir draugelis tas ruskis, gal tikrai ukrainiečiams ginklų reikia. Ir Vladimiras Putinas, kad ir kiek skiestų apie NATO prie sienų ir šventą Rusijos misiją, retų draugų būrelyje turėtų pripažinti: „Nu nekenčiu aš Volodymyro Zelenskio jaunystės, populiarumo. Ir to, kad pas jį Angelina Jolie, o pas mane tik stambūs krienai – Stevenas Seagalas su Gérard’u Depardieu – atvažiuodavo.“

***

Buvau filme „Piktųjų karta“. Filmas piktas ir filmas geras, jei mėgstate detektyvus ar trilerius. Tokio prietemos kūrinio su gerai sukabinta istorija mes dar neturėjome ir neaišku, kada turėsime: jeigu būtų lengva, darytų visi. Labai noriu, kad filmui sektųsi, nes ten kiekviename kampe varva prakaitas ir kraujas nuo įdėtų pastangų, krapštymosi prie detalių ir laiko, ieškant scenarijaus posūkių. Vytautas Kaniušonis – žvėris, kaip aktorius ir personažas. Emilis Vėlyvis – niekšingai drąsus. Smagu, kad, kai daugelis perka kišeninius šunyčius, kažkas nuo grandinės paleidžia buldogus.

***

Gyvenimas – ne rūkyta dešra. Nepastovės. Naudokimės, kol neprarūdijo. Gerų visiems metų!

„Mačiau, kad žmonės piktinasi elektros sąskaitomis. Bet aš tai laimingas. Ne visi turi galimybę šviesti namus deginant deimantus, Rubenso paveikslus ir siunčiant elektrą platinininiais kabeliais. Čia už 80 kv. m, kuriuose nebuvome tris mėnesius. Vivat rinkos liberalizavimas ir žalioji energija.  Pagaliau mes biškį Kardashian!“ – trečiadienį rašė M. Mikutavičius.

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su atlikėju, jis teigė plačiai komentuoti situacijos nenorintis ir tikisi, kad sąskaitoje įsivėlė klaida.

„Galvoju, kad tai – klaida, kol nežinau visos situacijos, negaliu komentuoti, – dainininkas teigė, kad bandė susisiekti su elektros tiekėju. – Skambinau, bet nekelia.“

M. Mikutavičius teigė, kad čia pastoviai negyvenama.

M. Mikutavičiaus feisbuko nuotr.

Kol neišaiškės, ar čia įsivėlė klaida, žinomas vyras nenori įvardinti elektros tiekėjo. „Nenoriu žmonių murkdyti į purvą, nes gal tai yra žmogiška klaida“, – sakė M. Mikutavičius.

„Artėjant gražiausioms metų šventėms, tęsiame dėkingumo, augimo ir buvimo kartu istoriją, kurią pasakojome visus metus. Siekiame atskleisti, kad augant ir keičiantis kai kurie maži, bet labai svarbūs šventės akcentai, lieka nepakitę. Taip pat džiaugiamės galėdami būti šių svarbių tradicijų dalimi ir kaip kasmet, šv. Kalėdų laikotarpiui rengiamės itin kruopščiai, kad mūsų klientai rastų viską, ko tik jiems galėtų prireikti“, – komentuoja „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Pasak jos, dėkingumą tiems, kurie „Maximai“ yra itin svarbūs, bendrovė reiškė visus šiuos metus. Kampanija „Lietuva, ačiū!“ „Maxima“ dėkojo klientams, kurie kartu su valstybe ir čia įkurtu verslu augo nuo pat šalies nepriklausomybės. Vykdydama kampaniją „Skanaus, Lietuva“ įmonė reiškė padėką savo darbuotojams, kasdien padedantiems suruošti stalą, prie kurio sėda visa Lietuva.

Nors žiemos pakito, tačiau Kalėdos man vis tiek kvepia sniegu ir mandarinais.

Šv. Kalėdoms skirtame vaizdo klipe pasakojama augančios mergaitės istorija. Klipo herojė augo ir keitėsi, kito ir jos šventės. Tačiau nuo pat vaikystės jos šv. Kalėdas lydėjo asmeninis simbolis, želė desertas, įkūnijantis visa, kas šiai mergaitei žiemos šventėse gražiausia ir geriausia. Todėl per šių metų „Kalėdų Kalėdas“ prekybos tinklas kviečia kiekvieną prisiminti svarbius asmeninius ritualus ir simbolius, paverčiančius šventes ypatingomis. Bendrovė skleidžia žinią: „Kaip šitiek metų vėl, tegul geriausia kartojasi“, o reklamos klipe skamba specialiai kampanijai sukurta daina „Geros žiemos“. Dainai žodžius sukūrė M. Mikutavičius, muzikos autoriai – M. Mikutavičius ir Martynas Kuliavas.

„Kalėdos man yra gražiausia metų šventė, pilna džiaugsmo akimirkų ir vaikystės prisiminimų. Nors žiemos pakito, tačiau Kalėdos man vis tiek kvepia sniegu ir mandarinais. Tai metas, kai sieloje tarsi palengvėja, norisi pamiršti kasdienes bėdas ir norisi, kad visi aplink jaustųsi taip pat. Per Kalėdas, rodos, niekas neturi jaustis vienišas. Ir liūdna, kai kas nors taip jaučiasi. Tad svarbu nelikti nuošalyje – neleiskite, kad šventė praeitų pro šalį ir jūsų nepastebėtų“, – ragina į „Maximos“ kampaniją įsitraukęs M. Mikutavičius.

Pasak atlikėjo, jo šeima laikosi papročio palikti nenukraustytą Kūčių stalą, kad stebuklingą naktį namus aplankančios dvasios ir mirusiųjų vėlės pajustų svetingumą ir ryšį. „Jeigu Kūčias sutinkame mano tėvų namuose, mama visada po staltiese padeda šieno – šią tradiciją prisimenu dar nuo vaikystės kaime laikų“, – atskleidžia M. Mikutavičius.

„Maximos“ kalėdinio klipo režisierius Vytautas Chlebinskas teigia, kad maži Kalėdų ritualai – tai, kas visada išlieka mūsų prisiminimuose ir sukelia gerų emocijų. „Kalėdinis laikotarpis yra puikus metas pažvelgti atgal ir prisiminti, kas geriausia ir kartojasi kasmet, nuo pat vaikystės“, – sako V. Chlebinskas. Pasak jo, savo pasakojimu kūrėjai žiūrovams tarsi užduoda klausimą: „O kas yra jūsų kalėdinio džiaugsmo receptas?“

„Maximos“ generalinė direktorė K. Meidė atkreipia dėmesį, kad prekybos tinklas tęsia ir puoselėja tradiciją įvaizdines kampanijas papuošti gražiomis lietuviškomis melodijomis: pavasarį susitikti kieme kvietė daina „Pavasaris gimtinėje“, o saulėtą vasarą per kampaniją skambėjo Mikalojaus Noviko „Gera“.

„Komunikacijos braižą atnaujinome prieš metus, kai prieš Kalėdas startavome su gražia istorija, kurios ašis buvo Jazzu daina „Apie tave“ – sulaukėme daug dėmesio ir teigiamų atsiliepimų. Tai įkvėpė mus sutelkti čia, Lietuvoje, dirbančius talentus ir kartu dalytis mums visiems svarbiomis istorijomis bei patirtimis“, – teigia K. Meidė.

Pernykštei „Maximos“ kampanijai „Kalėdų Kalėdos“ „Password 2019“ apdovanojimuose atiteko efektyviausios įvaizdinės rinkodaros kampanijos titulas.

Pagrindinis laidos svečias – dainų autorius, atlikėjas, žurnalistas, TV laidų vedėjas Marijus Mikutavičius. Jis pasakos, kad vienu svarbiausių savo gyvenimo projektų vadina koncertus, į kuriuos susirenka didelės minios žmonių.

„Kai jauti, kad žmonės laimingi ir tu esi laimingas, emociškai mėgaujiesi akimirka. Emociškai tai yra labai didelis dalykas. Tuo metu tu esi žvėriškai laimingas, laimingiausias žmogus pasaulyje“, – sakys M. Mikutavičius.

Kai jauti, kad žmonės laimingi ir tu esi laimingas, emociškai mėgaujiesi akimirka.

Dainininkas teigs, kad gyvenime jam labai patinka netikėtumai, šioks toks chaosas ir dalis ekspromto, kai ne viskas būna apgalvota. Todėl koncertuose nutinkančios nesuplanuotos situacijos jo negąsdina.

„Labiau jaudiniesi dėl fizinės kondicijos. Ar nesusirgsi, ar neužkimsi, ar neatsitiks taip, dėl ko funkcionaliai negalėsi atlikti savo darbo. O šiaip, kad kažkur nata ne ten bus – koks skirtumas. Aš nesu tas, kuris po koncerto rėkia bosistui, kad kažkurioje dainoje grybą supjovei“, – pasakos hitų autorius.

Laidoje bus prisimintos M. Mikutavičiaus vaikystės išdaigos, paauglystės akimirkos, karjeros pradžia. Didžiausią nostalgiją sukels laidos „Tangomanija“ archyviniai laidų kadrai, kuriuose – S. Urbonavičius-Samas, M. Mikutavičius ir M. Starkus. Prie vyriškos kompanijos prisijungs ir TV laidų vedėja Asta Stašaitytė. „Šiuos dalykus prisimeni su šypsena“, – sakys M. Mikutavičius.

„Vakarėja su Martynu Starkumi“ bus prisimintos Astos ir Marijono „vestuvės“. Tuo metu vestuvinė garsenybių fotosesija sukėlė didžiulę susidomėjimo bangą pramogų pasaulyje. Ir nors tai buvo pokštas, tačiau atsirado tokių, kurie patikėjo šia sąjunga. A. Stašaitytė pasakos, kad buvo net giminių, kurie įsižeidė negavę pakvietimo į vestuves.

Po nesėkmingo Jurijaus pasirodymo socialiniuose tinkluose pasipylė garsių žmonių nuomonės apie greitai nutrūkusią atlikėjo kovą. Pasisakymai išsiskyrė – vieni gyrė už pastangas, kiti negailėjo kritikos žodžių.

Atlikėjas Vaidas Baumila pagyrė J. Veklenko bei teigė, kad jis viską atliko nepriekaištingai. „Jurijau, viską padarei super!“ – feisbuke savo nuomonę dėstė V. Baumila.

Jam antrino ir viešųjų ryšių specialistas Saugirdas Vaitulionis, kuris buvo įsitikinęs, kad Europa elementariai Lietuvos atstovo pasirodymo nesuprato.

„Europa neturi skonio ir tai – oficialu! Ačiū Jurijui už puikų pasirodymą!“ – rašė S. Vaitulionis.

Fotografas Lukas Gricius savo „Instagram“ paskyroje taip pat negailėjo teigiamų atsiliepimų mūsų šalies atlikėjui bei paskelbė žinutę: „Jurijau, tu šaunuolis“.

Aktorė, televizijos laidų vedėja ir rinkodaros specialistė Indrė Stonkuvienė savo feisbuko sekėjams išsakė nuomonę teigdama, kad Jurijus yra tikras šaunuoliukas bei toks rezultatas kelia liūdesį.

Tačiau visiems nusiminusiems ūpą bandė pakelti kulinarinių laidų vedėja, knygų autorė Beata Nicholson, kuri teigė, jog Jurijus atidavė visą save bei visada egzistuoja kitų metų konkursas.

„Nenusimenam! Turim daug dalykų dėl ko džiaugtis, daina gera, Jurijus tikrai visą save atidavė, na, negali gi visi patekti! Bus kiti metai! Eurovizija vis tiek yra puikus dalykas! Dainuojam ir bėgam su liūtais ar be jų“, – dėstė B. Nicholson.

Nepaisant komplimentų, žinomų žmonių padangėje atsirado ir tokių, kurie buvo pasipiktinę ne tik Lietuvos išrinktu atstovu, bet ir pačia valstybe.

Aktorė Aušra Štukytė pasidalino „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ dainą „Mažulė“, kuri šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užėmė trečiąją vietą. Moteris rašė: „Ai, aš čia šiaip, priminsiu“, taip parodydama, kad grupės daina, jos nuomone, būtų buvęs geresnis pasirinkimas.

Prodiuseris Gediminas Jaunius turėjo kiek kitokią nuomonę bei pasidalino Monikos Marijos daina „Light On“, kuri nacionalinėje atrankoje užėmė antrąją vietą, parašydamas: „Buvau ir tebesu tikras, kad Lietuva turėjo geresnį variantą.“

Žymūs žmonės išsakė ir idėją, kad atstovavimui „Eurovizijoje“ turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, suteikiant atitinkamą finansavimą, kadangi jo trūkumas tik parodo šalies skurdumą.

Atlikėjas Marijus Mikutavičius į situaciją pažvelgė su sarkazmo prieskoniu bei socialinės erdvės įraše pateikė palyginimą, kuriame teigiama, jog eilinį kartą „basi“ bandome laimėti masinio populiarumo konkursą.

„Buvo toks Abebe Bikila, bėgikas iš Etiopijos. 1960 metais jis laimėjo auksą olimpiadoje nubėgęs visą maratoną basas. Po keturių metų olimpiadoje jis vėl laimėjo auksą, nors jau bėgdamas su batais. Bet lietuviai – ne etiopai. Mums batų nereikia. Mes bandome viską laimėti basi. Net bėgdami su liūtais“, – rašė M. Mikutavičius.

Tuo metu atlikėjas Radžis įsitikinęs, kad į finalą nepatekome būtent dėl to, kad pasirodymui trūko paramos iš valstybės.

„Ką daryt... Gaila... Sudainavo gerai, bet atrodėme skurdžiai visame „Eurovizijos“ kontekste! Galime padėkoti savo Valstybei!“ – teigė Radžis.

Publika – išdavikė

M.Mikutavičius neslepia, kad naujieji kolegos komisijoje jį nuoširdžiai džiugina. "Aš labai laimingas su jais, nes Justas labai juokingas ir turi puikų humoro jausmą, o Ineta yra linksma kvatoklė. Šalia jų labai jauku", – sako jis.

Tiek I.Stasiulytei, tiek J.Jankevičiui teisėjavimas televizijos projektuose nėra nauja patirtis, tačiau, pasak jų, "Lietuvos talentuose" viskas yra kitaip.

"Čia labai daug talentingų žmonių, o sudėtingiausias momentas yra pasakyti dalyviams "ne". Buvau sąžininga sau ir rasdavau motyvacijos, kodėl reikia sakyti "taip" arba "ne". Tada viskas paprasčiau. Gaila "nurašyti" atlikėjus iš karto, bet buvo labai daug dalyvių, todėl reikėjo kritiškai vertinti ir atrinkti pačius geriausius", – dalijasi I.Stasiulytė.

"Be to, čia, už nugaros, visada yra publika, kuri labai daug pasako. Žiūrovų simpatijos yra galinga jėga, kuri kartais priverčia pagalvoti, ar kažko nesupratau. Jie parodo, kaip iš tikrųjų yra. Pavyzdžiui, kai jaunimui labai labai patinka, jie klykia – tada savaime aišku, kad turiu pasakyti "taip", kitaip ir būti negali", – apie publikos įtaką pasirinkimų momentais pasakoja aktorė.

Visi esame teisėjai

Štai J.Jankevičius įsitikinęs, kad mes, lietuviai, visi esame savotiški teisėjai. "Man nebuvo labai sunku, tik anksčiau teisėjaudavau ir savo nuomonę reikšdavau prie televizoriaus ekrano, o dabar tai darysiu iš kitos ekrano pusės. Man atrodo, kad kiekvienas "Lietuvos talentų" žiūrovas svajoja bent vienai dienai tapti teisėju. Mano kaip televizijos žiūrovo svajonė išsipildė", – sako jis.

Mano noras sutikti keistuolių absoliučiai išsipildė. Keletą kartų patyriau, sakyčiau, religinių išgyvenimų. Man visada buvo smagiausia žiūrėti į keistuolius ir į stichines nelaimes.

Tačiau humoristas ir žinomas televizijos veidas prisipažįsta – kitus vertinti sėdint ant sofos priešais televizorių yra lengviau, nei tai daryti filmavimų metu. "Ant sofos tavęs negirdi tas žmogus, kuriam adresuoji visas savo pastabas. Bet sakyti tiesą niekada nebuvo mano silpnoji pusė – tiesiog sakau taip, kaip atrodo, ir tikiuosi, kad tas žmogus nelauks manęs už kampo su dratu rankoje", – juokiasi J.Jankevičius.

Jis neslepia – "Lietuvos talentuose" tikėjosi sutikti keistuolių ir tikrai sutiko. "Mačiau keletą fantastiškų žmonių. Galiu pasakyti, kad buvau nustebintas tikrai ne vieną ir ne du kartus. Mano noras sutikti keistuolių absoliučiai išsipildė. Keletą kartų patyriau, sakyčiau, religinių išgyvenimų. Man visada buvo smagiausia žiūrėti į keistuolius ir į stichines nelaimes", – sako projekto teisėjas.

Sunkiau, nei galvojo

I.Stasiulytei būti komisijoje yra ne tik pramoga, bet ir labai atsakingas darbas. "Lengva pasakyti "ne" tam, kuris ateina tik pasirodyti, pasidaryti reklamos ir nieko daugiau nesiekia. Manau, kad projektą laimės tikras talentas. Dabar nebeužtenka ateiti ir tik pagroti. Jei lipi į sceną, turi būti didžiulis šou. Daugybė žmonių groja, dainuoja ar šoka, bet "Lietuvos talentų" geriausiųjų energija tiesiog traukia", – prisipažįsta ji.

J.Jankevičius antrina I.Stasiulytei ir net neabejoja, kad tikro talento nepaslėpsi. "Jei žmogus turi talentą – tu tai tiesiog žinai. Niekam nekyla klausimų. Tokių žmonių šiemet buvo nemažai – bus ypač talentingas sezonas. Visos emocijos, žiūrint iš žiūrovo perspektyvos, turi būti stiprios, negali būti nuobodulio. Mes ieškojome žmonių, kurių talentas nėra sukelti nuobodulį", – sako jis.

"Bet pasakyti "ne" yra žymiai sunkiau, nei aš galvojau, nes tai slegia pečius. Tu žinai, kad prieš tave stovi žmogus, kuris turi gyvenimą, svajonių, siekių, ir tavo raudonas mygtukas jam kirs per sielą. Bet faktas – kiekvienas scenos žmogus yra prisiklausęs daugybės "ne". Klausimas, ką tu padarysi išgirdęs ne: ar sulūši ir atsisakysi savo svajonės, ar supyksi ir "ne" tau sakiusiems žmonėms įrodysi, kad jie klydo?", – svarsto J.Jankevičius.

Ir talentingi, ir arogantiški

Šiemet "Lietuvos talentai" sulaukė daugybės šokėjų. "Ir gal mažiau dainininkų, negu mes tikėjomės. Yra iliuzionistų, fokusininkų ir stipruolių, dantimis laužančių strypus, grotas. Yra akrobatų – labai daug visko. Bet aš labai nustebau, kad Lietuvoje tiek daug šokančių žmonių. Labai tikiuosi, kad jiems sekasi, nes kai kurie iš jų – tikrai fantastiški. Jie spinduliavo tokią šviesą, užsidegimą ir meilę tam, ką darė, kad atrodė, jog jie atneša visai kitokią Lietuvą. Neburbančią, nesiraukančią, o beprotiškai ugningą ir linksmą", – dalijasi M.Mikutavičius.

"Gal man taip pasirodė, bet manau, kad "Lietuvos talentai" šiemet yra profesionalesni – žmonės, kurie demonstruoja savo talentus, yra labiau pasiruošę. Kaip visada, tarp daugybės dalyvių yra tokių, kuriems dar reikėtų padirbėti, yra tokių, kurie dar per jauni, kad talentą atskleistų visiškai. Bet šioje masėje tikrai atsiranda deimantų, į kuriuos gera žiūrėti ir kurie stebina", – užtikrina jis ir prisipažįsta, kad žiūrėdamas pasirodymus scenoje kartais jaučia prieštaringus jausmus. "Yra dalyvių, kurie, mano galva, daro siaubingą beskonybę, yra tokių, kurie bandė vaidinti humoristus ir tai yra taip blogai, kaip buvo Lietuvoje prieš 30 metų. Tada jau buvo blogai, bet kai tai matai šiandien, iš karto sakai "ne", – žodžių į vatą nevynioja jis.

"Kartais yra labai arogantiškų dalyvių, kurie įsivaizduoja galintys kažką daryti, bet tai stipriai pranoksta jų tikrąsias galimybes. Yra šiaip juokingų tipų, iš kurių gali pasijuokti, bet negali praleisti į kitą etapą. Buvo keletas atvejų, kai mes visi trys taip ir nesupratome, ką žmogus bandė parodyti, bet jis buvo absoliučiai įsitikinęs, kad jis yra genialus. Iš tylos po jo pasirodymo buvo akivaizdu, kad visi žmonės salėje irgi nesuprato, ką jis daro. Jeigu žmogus ateina ir paišo rankomis ore nematomus dramblius ir sako, kad tai yra genialu, – na, galbūt tai ir yra genialu, bet aš norėčiau tuos dramblius bent jau pamatyti", – šypteli M.Mikutavičius.

Saugo vaikus

Komisijos nariai sutinka, kad sunkiausia jų užduotis yra korektiškai ir neįskaudinant išsakyti kritiką vaikams. "Stengiesi būti labai švelnus, ilgai vynioji į vatą, kol pasakai "ne". Nes to reikia – jei tik už vaikystę duotum "taip", tai būtų nesąžininga kitų dalyvių atžvilgiu", – sako M.Mikutavičius.

"Vaikams visada skirti didžiausi komplimentai – kaip jie stengiasi, susikoncentruoja, kaip jaudinasi. Labiausiai per vaikus kalbėjausi su jų treneriais, mokytojais, nes jie siunčia vaikų kolektyvą. Juk vaikučiai patys neateitų į projektą. Matau, kad kai kurie treneriai ar mokytojai gyvena tuo, ką daro, jiems skirti didžiausi komplimentai ir jie yra talentai. Bet yra tokių, kurie nori pasidaryti reklamą. Tokių dalykų nepaslėpsi – visada jaučiame, kai žmogus dirba dėl vaikų, kai dedamos tikros pastangos ir kai yra priešingai", – priduria I.Stasiulytė.

"Šiemet visi komisijos nariai turėjo ir po auksinį mygtuką, kurį nuspaudus projekto dalyvis iškart keliauja į finalą. Buvo labai įdomių ir kartais net šiurpių patirčių, bet buvo ir daug netikėtumų – net prodiuseriai mus, teisėjus, kartelį išdūrė", – paslapties šydą palieka I.Stasiulytė.

"Lietuvos talentai" – sekmadienį 19.30 val. per TV3.

Žadama, kad šeštasis TV3 televizijos projekto sezonas bus ypatingas ne tik dėl neįtikėtinų talentų (šokėjų, akrobatų, dainininkų, magų), bet ir naujos teisėjų komandos.

Vieną iš trijų teisėjų vietų užėmė aktorė, žiūrovų numylėtinė Ineta Stasiulytė. Kino, teatro ir televizijos žvaigždė teigia, kad dalyvius stengiasi vertinti iš visos širdies ir sakyti tai, ką jaučia. Teisėjos kėdėje ji nieko nevaidina – žiūrovai pamatys ją tokią, kokia yra iš tiesų.

„Žiauriai gera, tobula moteris. Tai, kad ji dabar turi mažytę mergytę, suminkštino jos širdį. Esu įsitikinęs, kad ji galėtų būti daug šlykštesnė. Ji labai pozityvi. Bet aš žinau, kad šlykščioji Ineta kažkur slepiasi. Ir labai laukiu, kada ji išlįs“, – taip apie Inetos darbą „Lietuvos talentuose“ jau šį vakarą, 19.30 val. per TV3 kalbės Justinas Jankevičius.

„Man visą laiką atrodė, kad ji yra „nurauta“, gali daryti bet ką, neturi jokių tabu ir ribų. Supratau, kad kai kurie įspūdžiai apie ją, yra jos kaip aktorės kaukės. Ji stengiasi būti teisinga, bet kartu nebūti grubia. Ji nori būti švelniai teisinga ir tas yra gerai. Ineta iš esmės fėjos charakterio būtybė“, – apie savo kolegę kalba Marijus Mikutavičius.

Aš žinau, kad šlykščioji Ineta kažkur slepiasi. Ir labai laukiu, kada ji išlįs.

J. Jankevičius – dar vienas šou teisėjas. Žodžio kišenėje neieškantis ir puikų humoro jausmą demonstruojantis žinomas vyras neslepia, kad labai apsidžiaugė sulaukęs prodiuserių kvietimo tapti šou dalimi.

Humoristui kolegos negaili komplimentų. Ineta teigia, kad Justinas yra žmogus, kurį sunku perprasti. Pasak teisėjos, jis tarsi uždara dėžutė, kurios durelės prasiveria, leidžia pažvelgti į vidų, tačiau iš karto užsidaro. „Jis kaip teisėjas yra tobulas. Sugeba prajuokinti, o per tą juoką pasako žiaurią tiesą“, – apie kolegą kalba I. Stasiulytė.

„Aš pasakyčiau, kad Justinas yra žaidėjas. Jis gali būti intrigantas, kartais gali sumaišyti visas kortas ir apversti aukštyn kojomis nuotaiką, kurią mes kuriame su Ineta. Žinoma, dažniausiai jis stengiasi būti objektyvus ir teisingas. Kaip sakoma, Dievas turi keistą humoro jausmą, Justas kartais turi keistą humoro jausmą“, – po filmavimo kalbėjo M. Mikutavičius.

TV laidų vėdėjas, dainų autorius, atlikėjas Marijus Mikutavičius – tikrai ne naujokas projektų teisėjo kėdėje. Jis – ilgametis „X Faktoriaus“ teisėjas, taip pat jau užėmęs teisėjo kėdę ankstesniuose „Lietuvos talentų“ sezonuose. „Aš visada stengiuosi nebūti mokytoju. Aš pats gyvenime nekenčiu didaktikos, nemokau kitų žmonių gyventi. Stengiuosi būti sąžiningas, nenutyliu, jei kažkas man nepatinka. Esu pasiruošęs kovoti dėl savo nuomonės“, – taip apie save kalba teisėjas.

I. Stasiulytė kolegą apibūdina kaip žmogų, turintį labai didelę širdį ir iškalbą. Pasak teisėjos, jis tvirtai žino savo nuomonę, išsako ją be baimės, tačiau teisingai.

Komplimentų kolegai negaili ir J. Jankevičius. „Man Marijus – kietas bičas. Jis kaip šamanas, skvarbiu žvilgsniu žiūri tau į sielą. Nuskaito per 5 sekundes ir tada jau viskas“, – apie savo kolegą kalba J. Jankevičius. Humoristas priduria, kad nežinodamas, ar dalyvis yra vertas pereiti į kitą etapą, jis atsižvelgia į Marijono nuomonę. „Jis visada padarys teisingą sprendimą“, – šypsosi J. Jankevičius.