Per operaciją policija konfiskavo du sraigtasparnius ir beveik 800 kg hašišo, suėmė devynis asmenis, kurių du yra „pilotai, įgiję patirties skraidyti naktį“, pranešė policija.

Pranešime nurodoma, kad tyrėjai sausio 15 dieną anksti ryte pastebėjo sraigtasparnį, pakilusį iš rančos netoli pietinio Kadiso uostamiesčio ir skrendantį nedideliame aukštyje be šviesų Maroko link.

Maroko policija nustatė, kad sraigtasparnis įskrido į šalies nacionalinę oro erdvę, nusileido „kelioms minutėms“ ir išskrido atgal.

Sraigtasparnį, nusileidusį rančoje Čiklana de la Fronteroje, esančioje į pietus nuo Kadiso, perėmė Ispanijos policija.

Lėktuve buvo rasta 30 ryšulių su 795 kg hašišo, sulaikyti penki asmenys, taip pat paimtos trys transporto priemonės rančoje.

Per reidą netoli tos vietos, kur buvo perimtas sraigtasparnis, per automobilio avariją žuvo vienas gaujos vadų.

Pareigūnai teigė, kad jis galimai sudaužė automobilį, „nes dideliu greičiu šalinosi iš įvykio vietos“.

Vėliau tyrėjai sulaikė dar keturis asmenis kitoje rančoje Utreroje netoli pietinio Sevilijos miesto, kur konfiskavo antrą sraigtasparnį, pritaikytą narkotikams gabenti.

Policija teigė, jog sraigtasparniai buvo įsigyti Rytų Europoje, o jų galinės sėdynės buvo išimtos, kad per vieną skrydį būtų galima gabenti iki 900 kg hašišo.

Ispanija yra vienas pagrindinių narkotikų patekimo į Europą taškų, atsižvelgiant į jos glaudžius ryšius su Lotynų Amerika ir kaimynystę su Maroku.

Lotynų Amerika yra pagrindinis kokaino šaltinis, o Marokas – hašišo.

Visoms trims šalims skirta po 50 tūkst. eurų paramos, pranešė URM.

Nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Marokui skirtos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC).

„Ši organizacija užtikrina svarbiausių sveikatos paslaugų, švaraus vandens, sanitarijos, higienos, maisto, apsaugos teikimą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems asmenims sunkiai prieinamose vietovėse“, – teigiama URM pranešime.

Per šių metų rugsėjo pradžioje įvykusį žemės drebėjimą Maroke žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, dar tiek pat sužalota. Tūkstančiai žmonių prarado namus, artimuosius, darbo vietas.

Rugsėjį nuo didelių liūčių ir potvynių nukentėjusiai Libijai skirtos lėšos bus pervestos Jungtinių Tautų humanitarių reikalų koordinavimo biurui.

Tuomet Libijoje žuvo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, apie 40 tūkst. žmonių buvo laikinai perkelti į šiaurės rytų Libijos regioną – jiems reikalinga visokeriopa pagalba.

Humanitarinė pagalba taip pat suteikta Slovėnijai. Čia rugsėjį dėl smarkių liūčių išsiliejusios upės ir potvyniai paveikė 181 savivaldybę iš 212, sugriuvo septyni pagrindiniai ir regioniniai tiltai, buvo paveikti keliai ir energetikos infrastruktūra, teko evakuoti 8 tūkst. žmonių, sugriauti arba tapo netinkami gyventi daugiau kaip 400 pastatų.

Prieš duodamas kraujo monarchas apsilankė Marakešo universitetinėje ligoninėje ir pasidomėjo sužeistųjų sveikatos būkle, pranešė oficiali naujienų agentūra MAP.

Situaciją pakomentavo Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

– Galiu komentuoti tik apie keliautojus, kurie keliauja su kelionių organizatoriais. Mūsų žiniomis, nėra tokių asmenų. Bet turime įsivertinti, kad visada gali būti individualus keliavimas, kai keliautojas pats įsigyja lėktuvo bilietus. Negaliu patikslinti tokių duomenų. Reikėtų kreiptis į ambasadą ar Užsienio reikalų ministeriją. Tačiau nukentėjusių keliautojų tikrai nėra.

– Jei Maroke vis dėlto yra pavienių keliautojų iš Lietuvos, ką jie turėtų daryti ir kur turėtų kreiptis?

– Visuomet reikia kreiptis į vietines, atsakingas institucijas ir taip pat informuoti Užsienio reikalų ministeriją. Geriausia yra registruoti savo kelionę Užsienio reikalų ministerijos turimoje programėlėje „Keliauk saugiai“. Tada ir valstybinės institucijos galės žinoti, kiek kiekvienoje valstybėje konkrečiu metu galėtų būti Lietuvos piliečių. Tos programėlės dėka, būtų lengva susisiekti ir sekti informaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei Lietuvoje yra žmonių, kurie žino, kad iš jų rato asmuo yra iškeliavęs į Maroką ir su juo nutrūko ryšys. Ką tokiems žmonėms daryti, kur kreiptis, jei jiems neramu?

– Tokiu atveju raginame susisiekti su Konsuliniu departamentu ir informuoti, jog jūsų giminaičiai ar draugai yra išvykę į minėtą valstybę. Toliau viskas bus perduota atsakingoms institucijoms. Tikiuosi, kad tokių situacijų nepasitaikys.

– Kelionių sezonas į Maroką iš Lietuvos turėtų prasidėti netrukus. Bet ar bus saugu dabar ten keliauti? Ką jūs rekomenduotumėte turistams, kurie net prieš pusmetį susiplanavo šias keliones?

– Kelionių organizatoriai neplanuoja kelionių artimiausiu metu Maroko kryptimi. Jei bus galimybės, jos bus atnaujintos kitais metais. Tačiau šiais metais įsigyti keliones ir keliauti į Maroką per kelionių organizatorius nebus galima. Kaip ir minėjau, visada galima keliauti individualiai ir savarankiškai. Siūlome sekti Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas ir jomis vadovautis. Taip pat siūlome nepagailėti pinigų ir keliaujant įsigyti sveikatos draudimą, kurie ženkliai pagelbės ištikus nelaimei ir nuims didelę naštą nuo artimųjų.

Pranešama, kad Maroke yra ir 12 turistų iš Lietuvos.

Plačiau papasakojo kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.

– Mes organizuojame keliones į Maroką. Ši zona susilaukusi tikrai daug susidomėjimo. Šiuo metu turime dvylikos asmenų keliautojų grupę su profesionalia lietuvių gide bei vietiniu Maroko gidu.

– Kurioje vietoje yra ši grupė? Ar jie saugūs? Ar jie pajuto žemės drebėjimą?

– Kai penktadienio vakarą įvyko žemės drebėjimas, mes susisiekėme su mūsų keliautojais Maroke, su jų kelionės vadove, su vietos partneriais. Keliautojų grupė tuo metu buvo gerokai nutolus nuo žemės drebėjimo vietos ir nuo pačios zonos, kuri buvo paveikta. Šiuo metu jie keliauja po Sacharos dykumą. Jų kelionės maršrutas numatytas iki rugsėjo 18 d. Jie lankysis ir Marakešo mieste. Kol kas vietos partneriai teigia, kad viskas veikia, parduotuvės atidarytos.

– Kelionė tęsiasi. Ar tie keliautojai norėtų vykti į tas vietas, kurios buvo stipriai paveiktos žemės drebėjimo?

– Jiems nebuvo suplanuota vykti į tas vietas.

– Teko kalbėti su Lietuvos turizmo asociacijos direktore Milda Plepyte-Rainiene. Ji sakė, kad neturi jokios informacijos, kad būtų kas nors iškeliavęs iš Lietuvos. Ar negali būti, kad tų keliautojų Maroke yra gerokai daugiau, tik asociacija nežino apie tai?

– Tai visiškai normalu, kad tokia informacija greičiausiai nėra niekur kaupiama. Kiekvienas kelionių organizatorius neturi pateikti tokios informacijos. Be to, daugybė lietuvių keliauja savarankiškai į Maroką. Šią kelionę mes suorganizavome žmonėms, kurie nenorėjo keliauti savarankiškai, kurie norėjo būti lydimi, jaustis saugūs.

„Lietuva siūlo, sakykime, savo paramą (...), neturiu tik informacijos, ar pats Marokas tos paramos pageidauja, nes šiai dienai tą paramą, kurie jie gauna, tai – dvišaliais pagrindais“, – BNS kalbėjo  A. Abramavičius.

„Mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasirengęs irgi siųsti kažkur 25 pareigūnus, mes tokią parengtį turime“, – sakė viceministras.

Remiantis vėlų sekmadienio vakarą atnaujintais oficialiais duomenimis, per stipriausią šalies istorijoje žemės drebėjimą Maroke žuvo mažiausiai 2,1 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 2,4 tūkst. buvo sužeisti, daugelis iš jų – sunkiai.

Penktadienį įvykęs 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 kilometrų į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Sekmadienį 4,5 balo stiprumo pakartotinis požeminis smūgis sukrėtė jau ir taip traumuotus to paties regiono gyventojus.

Pagalbą šiaurės Afrikos šaliai jau yra suteikusi Ispanija, kuri išsiuntė oro pajėgų lėktuvą su miesto paieškos ir gelbėjimo komanda, kurią sudaro 56 kariai ir keturi šunys bei Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija šeštadienį nurodė, jog šalies ambasada Paryžiuje seka situaciją ir teigė, kad informacijos apie nukentėjusius Lietuvos piliečius nėra.

Remiantis vėlų sekmadienio vakarą atnaujintais oficialiais duomenimis, per stipriausią per visą šalies istoriją žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 2 112 žmonių ir daugiau kaip 2 400 buvo sužeisti, daugelis iš jų – sunkiai.

Penktadienį įvykęs 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Sekmadienį 4,5 balo stiprumo pakartotinis požeminis smūgis sukrėtė jau ir taip traumuotus to paties regiono gyventojus.

Naujienų agentūra AFP komanda pranešė, kad už 60 km nuo Marakešo kalnų regione esantis Tafegagtės kaimas buvo beveik visiškai sugriautas, išliko tik keli pastatai.

Tarp nuolaužų civiliai gelbėtojai ir Maroko ginkluotųjų pajėgų nariai ieškojo išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų kūnų.

AFP matė, kaip jie iš namo griuvėsių ištraukė vieną kūną. Pasak gyventojų, ten palaidoti buvo dar keturi žmonės.

„Visi dingo! Mano širdis sudaužyta. Esu neviltyje“, – verkė 62 metų Zahra Benbrik ir pridūrė, kad kad neteko 18 artimųjų, tik jos brolio kūnas tebėra įstrigęs.

„Noriu, kad jie paskubėtų ir jį ištrauktų, kad galėčiau ramiai gedėti“, – sakė ji.

Daugelis namų atokiuose kalnų kaimuose buvo pastatyti iš purvo plytų.

Netoli Tafegaghtės esančiame Amizmizo kaime ekskavatorius nukėlė sunkiausius griuvėsius, o gelbėtojai plikomis rankomis kasė nuolaužas, kad ištrauktų kūną.

Vėlų penktadienį 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Daugiau nei 2 tūkst. žmonių žuvo ir dar tiek buvo sužeisti. Prognozuojama, kad šie skaičiai augs.

Jungtinių Tautų vertinimu, požeminis smūgis paveikė 300 tūkst. žmonių.

Kai kurie marokiečiai socialiniuose tinkluose skundėsi, kad valdžia neįsileidžia daugiau pagalbos iš išorės. Tarptautinės pagalbos komandos pasiruošusios atvykti, bet kol kas yra nežinioje ir laukia, kol Maroko vyriausybė paprašys jų pagalbos.

„Žinome, kad labai skubu gelbėti žmones ir kastis po pastatų liekanomis, – sakė organizacijos „Gelbėtojai be sienų“ įkūrėjas Arnaud Fraisse'as (Arno Fresas), kurio komanda įstrigo Paryžiuje ir laukia žalios šviesos iš Rabato. – Yra žmonių, kurie miršta po griuvėsiais, ir mes negalime nieko padaryti, kad juos išgelbėtume.“

Po penktadienio vakaro žemės drebėjimo žmonės, likę be pastogės arba baimindamiesi daugiau smūgių, šeštadienį miegojo lauke, senovinio Marakešo miesto gatvėse arba po laikinais stogeliais Atlaso kalnų miestuose, tokiuose kaip Mulai Brahimas.

Smarkiausiai nukentėjo mažos kaimo bendruomenės, kurias gelbėtojams sunku pasiekti dėl kalnuoto reljefo.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, tas pačias sritis sekmadienį vėl sukrėtė 3,9 balo žemės drebėjimas. Iš karto nebuvo aišku, ar šis požeminis smūgis padarė daugiau žalos ir pareikalavo aukų.

Maroke buvo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, nes karalius Mohammedas VI (Mohamedas VI) nuo sekmadienio paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Kariuomenė sutelkė specializuotas paieškos ir gelbėjimo komandas, o karalius įsakė aprūpinti netekusius namus vandeniu, maisto daviniais ir pastoge.

Karalius paragino mečetes visoje karalystėje sekmadienį surengti pamaldas už aukas, kurių daugelis buvo palaidoti šeštadienį, netoliese vykstant gelbėjimo darbams.

Pagalbos pasiūlymų pasipylė iš viso pasaulio, o JT nurodė, kad Maroke turi komandą, kuri su valdžios institucijomis koordinuoja, kaip tarptautiniai partneriai gali teikti paramą. Apie 100 komandų, kurias sudaro iš viso 3,5 tūkst. gelbėtojų iš viso pasaulio, yra registruotos JT platformoje ir yra pasirengusios atvykti į Maroką, kai to bus paprašyta, pranešė organizacija „Gelbėtojai be sienų“.

Ispanijos kariuomenė savo ruožtu pranešė, kad į Marakešą išsiuntė oro pajėgų lėktuvą su miesto paieškos ir gelbėjimo komanda, kurią sudaro 56 kariai ir keturi šunys. Užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) per interviu radijui sakė, kad tai – atsakas į Maroko institucijų prašymą padėti.

Kita gelbėtojų komanda iš Nicos Prancūzijoje taip pat yra pakeliui.

Prancūzijoje, kurioje gyvena daug žmonių, turinčių sąsajų su Maroku, miestai pasiūlė daugiau nei 2 mln. eurų vertės pagalbą, o populiarūs atlikėjai renka aukas. Maroko karalius įsakė atidaryti specialias banko sąskaitas, kad būtų galima aukoti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Vėlų penktadienio vakarą kalnuotame Maroko rajone į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo įvyko 6,8 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, dar mažiausiai 1 200 žmonių buvo sužeisti ir buvo padaryta daug žalos.

Alžyro valdžios institucijos „nusprendė atverti oro erdvę orlaiviams, kuriais gabenama humanitarinė pagalba ir skraidinami sužeistieji“, rašoma prezidentūros pranešime.

Savo oro erdvę visiems Maroko lėktuvams Alžyras uždarė 2021 metų rugsėjį, po to, kai nutraukė diplomatinius santykius su savo ilgamečiu priešininku.

Nepaisydamos priešpriešos su kaimynine Šiaurės Afrikos šalimi, Alžyro valdžios institucijos, „yra visiškai pasirengusios, Maroko Karalystei paprašius, suteikti humanitarinę pagalbą ir sutelkti visus materialinius bei žmogiškuosius išteklius, solidarizuodamosi su broliška Maroko tauta", sakoma pareiškime.

Dėl konsulinės pagalbos į ambasadą Lietuvos piliečiai iki šiol nesikreipė, tačiau su jais palaikomas ryšys.

„Maroke esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojame išlikti budriems, sekti naujienas ir vadovautis oficialiomis šalies valdžios bei pagalbos tarnybų rekomendacijomis“, – teigiama pranešime.

Maroko Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad per drebėjimą žuvo iš viso 1 037 žmonės, o 1 204 buvo sužeisti, iš jų 721 yra kritinės būklės.

Nuo rugpjūčio 8 dienos valdžios institucijos sulaikė mažiausiai 253 migrantus iš Užsachario Afrikos šalių, pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi Maroko kariniais šaltiniais.

Oficialioji naujienų agentūra MAP citavo karinį šaltinį, kuris teigė, kad naujausias perėmimas įvyko šeštadienį.

Nurodoma, kad pakrančių stebėjimo padalinio nariai sulaikė laivą, kai jis užplaukė ant seklumos netoli Dahlos „su 130 būsimų neteisėtų migrantų iš Senegalo, tarp kurių buvo viena moteris“.

Po to, kai sustiprinus patruliavimą smarkiai sumažėjo migrantų, ieškančių geresnio gyvenimo Europoje, kelionių per Viduržemio jūrą, 2019 metų pabaigoje pradėjo augti bandymų žemyną pasiekti per Atlanto vandenyną skaičius.