Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos buhalterę G. Vickutę į VRK delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, naujas VTEK narys M. Žaltauskas komisijoje dirbs kaip Nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovas.

Ekonomikos mokytojos kvalifikaciją turinti G. Vickutė yra dirbusi mokytoja Kupiškyje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje ėjo vyriausiosios ekonomistės pareigas, vėliau buvo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos raštinės vedėja, o nuo 2017 metų iki dabar – Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje vyriausioji buhalterė.

G. Vickutė VRK pakeitė „valstiečių“ partijos atstovę teisininkę Jonę Valčiukienę, kuri iš komisijos pasitraukė motyvuodama asmeninėmis priežastimis.

Viešojo administravimo magistro laipsnį turintis M. Žaltauskas į VTEK paskirtas vietoje Dalios Paulauskaitės, jos kadencija baigėsi gruodžio 4 dieną.

M. Žaltauskas yra Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovas.

VTEK narį penkerių metų kadencijai skiria Seimas, po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba.

Viešojo administravimo magistro laipsnį turintį M. Žaltauską į šias pareigas siūlo Nevyriausybinių organizacijų taryba, deleguojanti vieną iš penkių VTEK narių.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio registruotame nutarimo projekte numatyta, kad M. Žaltauskas pareigas VTEK pradėtų eiti gruodžio 5 dieną.

M. Žaltauskas komisijoje pakeistų Dalią Paulauskaitę, jos kadencija baigiasi gruodžio 4 dieną.

VTEK narį penkerių metų kadencijai skiria Seimas, po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba.

LR Seimas po ilgų svarstymų priėmė nevyriausybinių organizacijų sektoriaus inicijuotą ir LR Prezidentės teiktą LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.

Šis įstatymas skirtas pilietinės visuomenės būklei gerinti šalyje, ugdyti gyventojų sąmoningumą ir aktyvesnį dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Teisės aktas sustiprins NVO, kaip pagrindinio pilietinės visuomenės ramsčio, bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis.

„Priimtas įstatymas – svarbus žingsnis nustatantis, ką Lietuvoje galima vadinti nevyriausybine organizacija, kiek tokių organizacijų veikia Lietuvoje bei kurios organizacijos turi moralinę ir įstatyminę teisę gauti finansavimą iš valstybės institucijų ir fondų. Šio įstatymo įgyvendinimas nebesudarys dviprasmiškų situacijų, kuomet NVO prisidengiančios laisvalaikio organizacijos ar verslininkų susivienijimai naudojasi valstybės finansine parama“, – teigė Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius.

Įstatymas priimtas 67 balsų dauguma, iš 80 užsiregistravusių Seimo narių. Įstatymas įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras nuo 2014 metų pradžios ir toliau stiprins NVO ir savivaldybių bendradarbiavimą, gerinant viešųjų paslaugų teikimą bei tiesiogiai įtraukiant piliečius į sprendimų priėmimo procesus. Ši veikla bus tęsiama įgyvendinat projektą „NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo modelių plėtra“, finansuojamą Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos programos.