Mažvydo biografijos gilesnis tyrimas ir naujų šaltinių suradimas pasitarnautų ir rengiantiems naujas parodas, audiovizualines mokslo populiarinimo priemones apie XVI a. Mažosios Lietuvos (Rytų Prūsijos) lietuvių literatūrą, kalbą ir kultūrą. Apie šį Reformacijos periodą – itin turtingą istoriškai ir kultūriškai – verta dažniau kalbėti ir meninėmis formomis: spektakliais, koncertais, literatūros kūriniais. Mažvydo biografiją ir jo epochą geriau pažinti padėtų konkursai: jie įvertintų ir žinias, ir jų sklaidą.

Tyrimo grupės nariai mano, kad sprendžiant trumpalaikius Mažvydo biografijos faktų tyrimo ir hipotezių patikros klausimus gali reikšmingai prisidėti prie mokslo ir atminties institucijų svarbos didinimo. Tikimasi aktualizuoti analitines Mažvydo biografijos ir jo kūrybos tyrimų apžvalgas, motyvuoti studentus ir mokslininkus atlikti ankstesnių mokslinių hipotezių patikras.

Ši veiklos sritis suaktyvintų gabią studentiją ir jaunus mokslininkus, paskatintų domėtis senąja lietuvių raštija bei kultūros istorija, #mažvydianos tyrimai glaudžiai susiję su strateginiais Lietuvos valstybės mokslo ir lituanistikos plėtros tikslais. Jiems skirtos trumpalaikės ir ilgalaikės valstybinių mokslinių tyrimų programos padėtų spręsti šiuos klausimus. Susitikime dalyvavo dr. (HP) Ona Aleknavičienė (Lietuvos kalbos institutas), dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas), Virginijus Jocys (Lietuvos valstybės istorijos archyvas), dr. Algirdas Matulevičius (asociacija Mažosios Lietuvos reikalų taryba) prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė (Vilniaus universitetas), dr. Dainius Vaitiekūnas (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Posėdyje dalyvavo ir visus pasveikino Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Ramutis Kurpė, palinkėdami kryptingos mokslinės veiklos ir sėkmės ieškant naujų žinių apie Mažvydą ir jo epochą.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo administracijos įsakymu neformali M. Mažvydo biografijos tyrimo, konsultacinė ekspertinė grupė įteisinta, patvirtintas jos veiklos reglamentas.

Tikimasi, jog ateityje numatoma sklaida, grindžiama ansamblio „Lietuva“ ir mokslininkų bendradarbiavimu, o taip pat aktualiais viešinimo formatais, paskatins didesnį susidomėjimą šia iškilia asmenybe. Jau antrus metus to siekia ir Kęstučio Jakšto režisuojamas spektaklis „Mažvydas“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą, šiandien turą pradedantis su išparduotais bilietais Panevėžyje ir vėliau tęsiantis kituose miestuose.

„Konsultacijos ir bendradarbiavimas su istorikais – tai natūralus etapas įgyvendinant mūsų strategiją, susijusią su gyva istorija – istorijos aktualizavimu scenos mene, per muzikos ir šokio spektaklius. Pavyzdžiui, dabar konsultuojamės su muziejininkais ir istorikais pradėdami kurti muzikinį spektaklį apie Lietuvos Žaną d’Ark – Emiliją Pliaterytę, karžygę ir 1831 m. sukilėlių karinių pajėgų kapitonę. Kūrybinis procesas gana sudėtingas ir imlus laikui, ir nepaisant to, kiek mums leidžia interpretuoti meninis požiūris, nenorime atitolti nuo istorinių faktų. Toks yra mūsų sprendimas kartu su režisieriumi K. Jakštu, kuris su ansambliu kūrė ir koliažinę operą „Mažvydas“. Ir nors „Mažvydas“ buvo statomas pagal J. Marcinkevičiaus dramą, tiek režisierius, tiek scenarijaus ir libreto autorius Arnas Ališauskas, scenografas Gintaras Makarevičius ir kiti gilinosi į „Katekizmo“ autoriaus biografiją, tos epochos realijas ir aplinką. Kaip ir įvertino M. Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, taip per dramaturgiją, patrauklia sceninių pastatymų forma mes skleidžiame informaciją apie iškilios asmenybė palikimą bei taip prisidedame prie nacionalinės kultūros sklaidos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Mokslinės informacijos patrauklesnės formos

Po sėkmingų „Mažvydo“ spektaklių liepą, netrukus pasigirdo žinia ir apie naujai buriamą Mažvydo tyrėjų grupę. Dalis jų programą matė gyvai, todėl palaiko tokį meninį sprendimą.

„Kaip ir mokslininkams, taip plačiai visuomenei yra noras giliau suprasti XVI a. realijas, prie lietuviškos kultūros palikimo ir sklaidos Mažojoje Lietuvoje prisidėjusias asmenybes. Šia linkme pažinimo ir tyrimų procesas yra nebaigtinis. Viliamės, kad po metų kitų galėsime pasidalinti naujomis įžvalgomis. Šiuo metu džiaugiamės ansamblio „Lietuva“ iniciatyva meninėmis formomis pažiūrėti į J. Marcinkevičiaus „Mažvydą“ ir jį perteikti šių dienų visuomenei. Manome, kad toks žvilgsnis į M. Mažvydą ir jo kūrybinį palikimą bus įdomus ne tik Lietuvos žiūrovams, bet tautiečiams už Lietuvos ribų“, – sako Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės koordinatorius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo istorikas, vyriausiasis archyvaras Virginijus Jocys.

Virginijus Jocys. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak istoriko, visuomet verta ieškoti įdomesnių formų, kad mokslinė informacija būtų patraukli ir suprantama visuomenei: „Kaip žinia, mokslininkai – istorikai, kalbininkai, kultūros istorikai, tirdami istorinį įvykį ar kultūros reiškinį, vadovaujasi savo laikmečio pripažintais tyrimo būdais ir metodais. Kartais tie tyrimo rezultatai būna suprantami siauresnei visuomenės daliai, todėl reikalinga populiaresnė informacijos sklaida, atliekama per straipsnius, poeziją, muzikos kūrinius ar kitomis meninėmis formomis viešose erdvėse. Tokiu atveju, mokslininkų išvados apie asmenybes ar tautos raidai svarbūs įvykiai, pastiprinti meninėmis formomis, priimami visuomenės ir tampa krašto, nacionalinės ar kontinento kultūros dalimi. To pavyzdys – Durbės, Žalgirio mūšių pergalės, Vilniaus universiteto įsteigimas, M.K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, 1906 m. pirmoji nacionalinė lietuvių opera „Birutė“, sutartinių giedojimo tradicijos UNESCO tarptautinis pripažinimas ir kt.“

Be Lietuvos valstybės istorijos archyvo, į iniciatyvinę tyrėjų grupę savo atstovus delegavo ir Vilniaus universitetas – profesorę dr. (HP) Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, Lietuvių kalbos institutas – dr. (HP) Oną Aleknavičienę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – dr. Dainių Vaitiekūną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – dr. Liuciją Citavičiūtę, Mažosios Lietuvos reikalų taryba – dr. Algirdą Matulevičių. Grupei taip pat talkins nepriklausomi ekspertai, mokslininkai bei visuomenininkai. Tokia iniciatyva numatoma iki pat 2027 m., minint 480-ąsias pirmosios knygos sukūrimo metines.

Istorija rėmėsi ir operos „Mažvydas“ kūrėjai

Unikalus muzikinis spektaklis „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, iššūkius ir realybę XVI amžiuje.

Koliažinei operai tekstą, artimą J. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė garsus poetas ir rašytojas A. Ališauskas. Nors „Mažvydas“ buvo kuriamas pagal šviesaus atminimo rašytojo dramą, libreto autorius nemažai gilinosi ir į pačią istoriją, tiesa, pasigendant faktų apie asmeninį Mažvydo gyvenimą.

„Iki šiol nežinojau ir tik kalbėdamasis su senosios literatūros istorikais ir išsiaiškinau, kad visą dramos „Mažvydas“ ir M. Mažvydo meilės istoriją, Lietuvoje paliktos moters ir sūnaus istoriją J. Marcinkevičius sukūrė pats. Šaltiniai suteikia ne per daugiausiai informacijos apie M. Mažvydo gyvenimą, ypač asmeninį, apie periodą tarp Vilniaus ir Ragainės, ir mūsų sąmonėje suformuotas M. Mažvydo įvaizdis, pirmosios knygos sukūrimo kontekstas smarkiai paveiktas būtent J. Marcinkevičiaus matymo, jo dramos.“

Nė vienas neatkursime istorijos, kaip buvo iš tikrųjų. Manau, ir J. Marcinkevičiui rūpėjo gyvenimo prasmė, tikėjimas savo darbais, vidinė žmogaus drama.

Mažvydo biografijos iniciatyvinė grupė ieškos naujų duomenų ir dokumentų apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, juos sistemins bei publikuos. Žinomi tik apytiksliai M. Mažvydo gimimo metai ir tikslesnė mirties data, tačiau jokiais tiesioginiais dokumentais šie faktai nepatvirtinti. M. Mažvydo gyvenimas buvo padalintas tarp Lietuvos, iš kur, manoma, jis buvo kilęs, ir Prūsijos, kur jis emigravo dėl religinių įsitikinimų Reformacijos metais. Ne visi istoriniai archyvai išlikę, didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo buvo išblaškyta po įvairias šalis – Vokietiją, Lenkiją, Rusiją.

„Į klausimą, kiek arti istorinės M. Mažvydo asmenybės buvo J. Marcinkevičius, galutinai niekas neatsakys. Bet labai aiškus kitas dalykas: kurdamas savo pasakojimą, poetas labai disciplinuotai laikėsi istorinės logikos, istorinės tiesos. Bent jau iki šiol neteko skaityti, kad J. Marcinkevičiaus dramose yra momentų, prieštaraujančių istorijos faktams ar M. Mažvydo biografijai. Nebūtinai buvo būtent taip, kaip užrašė poetas, bet ir taip galėjo būti“, – samprotauja A. Ališauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos laureatas.

„Nė vienas neatkursime istorijos, kaip buvo iš tikrųjų. Manau, ir J. Marcinkevičiui rūpėjo gyvenimo prasmė, tikėjimas savo darbais, vidinė žmogaus drama. Mes laikomės visiems gerai žinomų faktų ir jų neiškraipome, tačiau pasirinktas žanras, koliažiniai elementai mums leidžia stilizuoti tą laikmetį bei, pasitelkiant muzikinės raiškos formas, apie Mažvydą pasakoti šiandieniniame kontekste“, – libreto autorių papildo „Mažvydo“ režisierius K. Jakštas.

Meninė forma pasiteisino

Teigiami atgarsiai byloja, kad muzikinis „Lietuvos“ spektaklis sujaudino žiūrovus ir paskatino plačiau domėtis Mažvydu. Liepos 6 d. Palangoje su „Mažvydu“ buvo giedama Tautiška giesmė, o liepos 8 d. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme spektaklį stebėjo gausus būrys žiūrovų, tarp kurių – į renginį atvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Muzikinėje dramoje vaidmenis atlieka žinomi ir pripažinti aktoriai bei atlikėjai: M. Mažvydą įkūnija Vladas Bagdonas pakaitomis su Giedriumi Arbačiausku, Mažvydo mylimąją Mariją – Monika Marija ir ją keičianti Dovilė Kazonaitė, Mažvydo sūnaus Kasparo vaidmeny – Mantas Jankavičius ir Rokas Spalinskas pakaitomis, Mažvydo posūnį Kristupą – Rokas Laureckis, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atlieka operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė. Kitus spektaklio vaidmenis atlieka muzikinės dramos sumanytojai, organizatoriai ir atlikėjai – valstybinis ansamblis „Lietuva“.

2020 m. suplanuotas „Mažvydo“ turas dėl pandemijos buvo perkeltas į šiuos metus. Po sugrįžimo liepą, programa rudenį tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje bei Mažeikiuose.

Iniciatyvinės grupės nariai pažymėjo, kad XX–XXI a. lietuvių mokslininkai ir visuomenininkai daug nuveikė kaupdami ir tirdami pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo asmenybę bei kūrybinį palikimą, tačiau pasigendama planingos pirmųjų lietuvių raštijos kūrėjų archyvinių dokumentų paieškos. Iki šiol nėra išleista nė viena M. Mažvydui skirta mokslo monografija, todėl būtina imtis nuoseklesnių ir intensyvesnių tyrimų.

Iniciatyvos organizatoriai tikina, kad M. Mažvydo palikimo ir jo gyvenimo aplinkos pažinimas turi būti ne tik proginis – 2027 m. sukaks 480 m. M. Mažvydo „Katekizmui“, bet ir nuolatinis procesas, telkiantis patyrusius ir ugdantis jaunus mokslininkus, įtraukiantis visuomenę. Jis turėtų būti susietas su strateginiais Lietuvos valstybės mokslo ir lituanistikos plėtros tikslais ir skatinti jaunų mokslininkų – senosios daugiakalbės raštijos specialistų, istorikų, kultūros istorikų – susidomėjimą.

Žinomi tik apytiksliai M. Mažvydo gimimo metai (tarp 1510–1520 m.) ir tikslesnė mirties data (1563 m. gegužės 21 d.), tačiau jokiais tiesioginiais dokumentais šie faktai nepatvirtinti. M. Mažvydo gyvenimas buvo padalintas tarp Lietuvos, iš kur, manoma, jis buvo kilęs, ir Prūsijos (Mažosios Lietuvos), kur jis emigravo dėl religinių įsitikinimų Reformacijos metais. Ne visa istorinė Lietuvos ir Prūsijos archyvų medžiaga dabar išlikusi, didžioji jos dalis po Antrojo pasaulinio karo buvo išblaškyta po įvairias šalis – Vokietiją, Lenkiją, Rusiją. Tai apsunkina tyrimus, bet kartu ir skatina ieškoti naujų galimybių tolesnėms dokumentų paieškoms, rastų dokumentų sisteminimui bei skelbimui.

Grupės nariai tikisi, kad duomenų apie pirmosios lietuviškos knygos autorių paieška ir mokslinis sisteminimas pasitarnaus kultūros sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje, kad nauji atradimai, tyrimai ir įžvalgos užtikrins intelektinės Lietuvos brandos tęstinumą ir suteiks peno visuomenės kūrybinei plėtrai.

Į iniciatyvinę grupę savo atstovus delegavo Vilniaus universitetas – Filologijos fakulteto profesorę dr. (HP) Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, Lietuvių kalbos institutas – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją dr. (HP) Oną Aleknavičienę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovą dr. Dainių Vaitiekūną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – Senosios literatūros skyriaus vyriausiąją mokslo darbuotoją, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėją dr. Liuciją Citavičiūtę, Mažosios Lietuvos reikalų taryba – Mažosios Lietuvos istoriką, enciklopedistą dr. Algirdą Matulevičių, Lietuvos valstybės istorijos archyvas – Informacijos ir sklaidos skyriaus vyriausiąjį archyvistą Virginijų Jocį. Grupei taip pat talkins nepriklausomi ekspertai, mokslininkai bei visuomenininkai: dr. (HP) Ingė Lukšaitė, dr. (HP) Rowell Stephen Christopher, Vytautas Šilas, doc. dr. (HP) Vaidas Šeferis, dr. Sigitas Narbutas, doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Martynas Purvinas, Valentinas Juraitis ir kiti.

Tai jau tradicija tapęs renginys, kurio metu Lietuvos gyventojai kviečiami susipažinti su pirmąja spausdinta lietuviška knyga.

M. Mažvydo „Katekizmas“ (visas pavadinimas „Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“) – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.

Manoma, kad spausdintų knygų tiražas buvo iki 300 egzempliorių, tačiau pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai knygos vienetai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. VU biblioteka egzempliorių įsigijo mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos.

M. Mažvydas – lietuvių raštijos pradininkas ir reformacijos veikėjas. Jo „Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archajiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai ir išlikimui.

Ilgą laiką pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei. Todėl VU bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi. Pirmosiomis balandžio dienomis M. Mažvydo „Katekizmas“ eksponuojamas minint VU įkūrimo datą (1579 m. balandžio 1 d.).

VU bibliotekos svečiai balandžio 4 d. taip pat galės išvysti „Katekizmo“ faksimilę – tiksliai atkurtą originalo kopiją, kurios išskirtinumą liudija ilgas ir nelengvas trejų metų gamybos procesas ir ribotas 100 vienetų tiražas. Aukštos kokybės faksimilės požymiai – į originalo panaši popieriaus faktūra, pergamento nelygumai, netolygus siuvimas, laiko padaryti įtrūkimai.

Atvykę į P. Smuglevičiaus salę bibliotekos svečiai taip pat galės aplankyti čia veikiančią Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui skirtą parodą „Už visą auksą brangesnė laisvė!“, kurioje pateikiami dokumentai, susiję su Lietuvos valstybingumo raida.

M. Mažvydo „Katekizmas“ bus eksponuojamas balandžio 4 d. nuo 10 iki 19 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3). Įėjimas nemokamas.

Trečiadienį, kaip ir kasmet balandžio 1-ąją, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje bus eksponuojamas pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas.

Be to, šiemet bus galima pamatyti ir kitų įdomių VU bibliotekoje saugomų dokumentų, pranešė universitetas.

Šiais metais VU biblioteka švenčia savo 445 metų sukaktį, todėl parengė projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, orientuotą į senojo paveldo sklaidą Lietuvos regionuose. Projekto metu bus pristatoma ta bibliotekoje saugomo kultūros paveldo (rankraščiai, knygos, kartografija, grafika, senoji fotografija) dalis, kuri labiausiai atspindi Lietuvos ir konkretaus regiono istoriją.

Parodoje bus eksponuojamas XVI amžiaus Lietuvos žemėlapis, retai rodomas M.Mažvydo autografas, Vilniaus knygrišių XVI amžiaus šedevras, Plungės dvaro svečių knyga su Lietuvos poeto ir vyskupo Antano Baranausko įrašu bei kitos įdomybės.

VU bibliotekoje saugoma pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba M.Mažvydo „Catechismusa prasty szadei...“ (Karaliaučius, 1547) viešai rodoma kasmet vieną dieną - balandžio 1-ąją. Taip paminint Vilniaus universiteto įkūrimo datą.

Pasaulyje žinomi tik du šios reikšmingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, o kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekose. Manoma, kad iš viso galėjo būti išspausdinta apie 200 šios knygos egzempliorių. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius buvo gautas mainais 1957 metais iš Odesos (Ukraina) M.Gorkio mokslinės bibliotekos.

M.Mažvydo „Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archaiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuoropeistikos tyrinėjimams, ypač – lyginamajai kalbotyrai.