Informacija apie patį rusų reperį – nevienareikšmiška. Ukrainoje dėl grėsmės nacionaliniam saugumui jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Iš Rusijos jis pabėgo, kai buvo apkaltintas prekyba narkotikais.

„Šiais laikais nustebinti labai sunku, bet iš tikrųjų aš tikėjausi, kad ši tema bent jau Lietuvos mastu yra uždaryta ir tai yra pakankamai didelis tabu. Tiesą sakant, net reklamos nelabai mačiau. Kai pamatėme, kad tas koncertas tikrai įvyks, su kolegomis diskutavome, kur. Ir buvome nustebinti“, – sakė renginių organizavimo įmonės „Seven Live“ generalinis direktorius Tomas Inčikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šio atlikėjo atžvilgiu iš viso yra labai keistas dalykas. Reikia suprasti, kad mes nežinome, ar jis yra geras, ar blogas, ar – prieš Ukrainą, ar – už. Jo praeityje buvo visko. Esu girdėjęs, kad jis yra praradęs ir savo verslus Rusijoje ir t. t. Ir labai sunku mums būtų nuspręsti“, – teigė koncertų organizatorius Martynas Tyla.

Visuomenės spaudimas užtrenkti duris Vladimirą Putiną gražuoliu vadinančiai žvaigždei organizatorių girdimas, tačiau ir patys jaučiasi kiek įsprausti. Informacija, kad atlikėjų pažiūras privalo sutikrinti patys, yra aktuali ir propagandai.

„Kad ateityje tokių situacijų pasitaikys, net neabejoju, nes turime priešišką valstybę, kuri ieškos įvairių būdų. Mes asmeniškai tokių užklausų nesame sulaukę. Jeigu kažkokie elektroniniai laiškai ateina, mes juos traktuojame kaip brukalą, šiukšlę ir net neskaitome“, – dėstė savo poziciją T. Inčikas.

„Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų“, – aiškino M. Tyla.

Mes turime skirtingus atlikėjus, neaišku, ar jie rusai, ar jie ukrainiečiai. Kai kurie galbūt karo pradžioje nebuvo apsisprendę, kurią pusę palaiko. Ir čia problemos kyla dėl jų.

 

Susiduriama ir su kita problema – pasimauti ant kabliuko lengva, supainiojus, iš kur yra organizatoriai. A. Morgenshterno koncertą esą organizavo įmonės iš Latvijos ir Estijos, nors įtarimų netrūksta.

„Turime problemą, kadangi organizatoriai galbūt yra ne iš Lietuvos. Anksčiau jie dirbo Rusijos rinkoje, taip pat organizuodavo koncertus ir Lietuvoje. Šiai dienai jie registruojasi toje pačioje Čekijoje, toje pačioje Serbijoje ar kitose šalyse ir bando vykdyti veiklą čia. Jie nepaiso jokių moralinių dalykų. Jų moralė yra piniginė. Šiandien, manau, pagelbėtų vienintelis dalykas, kuris kol kas sunkiai įgyvendinamas, tai – tam tikras organizatorių licencijavimas. Tačiau, kiek žinau, nei VMI (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, aut.past.), nei mūsų vyriausybėje nelabai kas rūpinsis tokiais dalykais“, – dėstė M. Tyla. 

„Bent jau viešojoje erdvėje mes matome, kad tikrai yra ir priešiškų Rusijos piliečių, kurie turi Europos pasus ir laisvai keliauja, nors to neturėtų daryti. Turbūt priešiškas verslas visada ieško tokių būdų. Ir tai labai liūdina. Mes, organizatoriai, galime tokių dalykų išvengti, jei to norėtume, bet, kaip jau sakiau, čia yra institucijų darbas, jog tokie dalykai nepasikartotų“, – komentavo T. Inčikas.

Abejonių organizatoriai kėlė ir Kultūros ministerijai, bet bendrauti jie nepanoro. Apie atlikėją informacijos paieškoti pasiūlė internete. Tikimasi, kad tokių situacijų ateityje nebus.

„Manau, tame procese turėtų dalyvauti ir kitos institucijos – policija ar net Valstybės saugumo departamentas (VSD), na, jei mes kalbame apie galimų neramumų prevenciją“, – sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot ministro, įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą nėra taip lengva. Iki šiol apeliuota į sąžinę. Planuoti rusų atlikėjo koncertai esą atšaukiami kreipusis į organizatorius ir koncertų erdves.

„Jeigu būtų teisinis pagrindas jį įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje, jeigu būtume tai atlikę… Bet akivaizdu, kad šio atlikėjo vadybininkai irgi pasistengė įrodyti jo kitokią pusę, tačiau tai nepaneigia to, ką jis anksčiau yra prikalbėjęs“, – svarstė kultūros ministras.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Pramogų arenoje jaunuolio sumuštų dviejų moterų. Pirminiais duomenimis, konfliktas nėra susijęs su protestu, prasidėjusiu prieš koncertą. Toliau vertinama ir informacija dėl agresiją propaguojančio simbolio „Z“ naudojimo.    

„Eurovizija“ ir Rusija. Reaguojant į šių dienų įvykius, LRT galėtų kreiptis į EBU su reikalavimu, kad Rusija nedalyvautų „Eurovizijoje“, nes jau puikiai žinome, kaip jie bandytų politizuoti savo dalyvavimą. Suprantame, kad tai nebūtų kažkokios super sankcijos, bet žinant jų pakazuchą, tai jiems būtų geras bizūnas. Na, o jei EBU nerastų būdo atsisakyti kelių rusiškų milijonų, tai būtų galima ir pasakyti, kad jei Rusija dalyvaus, mes, Lietuva, nedalyvausim, – feisbuke rašė muzikos prodiuseris. – Monika Liu, tikrai linkiu tau sėkmės Italijoje, bet jei taip nutiktų, kad šiais metais neišeitų ten nuvykti, tai tave Lietuva tikrai nusiųstų pirmu numeriu kitais metais.“

M. Tyla teigė, kad LRT turėtų parodyti iniciatyvą ir pakviesti kitas šalis prisijungti. 

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad ši tema žinoma ne iš nuogirdų, nes LRT drauge su kitais Centrinės Europos transliuotojais prieš tai kėlė klausimą apie Baltarusijos valstybinio transliuotojo narystę EBU ir galiausiai EBU valdyba BTRC narystę suspendavo.

„Būdama EBU valdybos nare ketinu artimiausiu metu kelti klausimą ir dėl Rusijos dalyvavimo „Eurovizijoje“. Tačiau taip pat manau, kad nebūtų išmintinga atsisakyti Lietuvai dalyvauti „Eurovizijoje“, nes tokiu žingsniu nieko nepasiektume“, – portalui kauno.diena.lt atsiųstame laiške teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Eurovizijos“ konkurse, kuris gegužės 10–14 dienomis vyks Italijos mieste Turine, susirungs 41 šalies atlikėjai. Tai – dviem valstybėmis daugiau nei praėjusių metų gegužę, kai „Eurovizija“ įvyko Roterdame. Po pertraukos į konkursą grįžo Armėnija ir Juodkalnija.

„Mes matėme informaciją per televizorių, kada ekonomikos ir inovacijų ministrė labai aiškiai pasakė, kad rugpjūčio 4 d. jau bus galima gauti galimybių pasą tiems, kurie turi antikūnus. Deja, reikia pripažinti, kad rugpjūčio 4 d. šita sistema neveikė. Pasiskambinome į Registrų centrą, išgirdome labai aiškų atsakymą, kad pats Registrų centras yra pasiruošęs ir viską gali daryti, tačiau laukia kažkokių sprendimų iš Vyriausybės. Mes tikrai ir už skiepus, ir už tai, kad mes visi skiepytumėmės, norisi to skiepo. Ne šiaip sau atsirado tie antikūnai, o būtent prieš skiepą teko pasidaryti ir pamatėme, kad jie yra. Pažadas neištesėtas ir man labai gaila, kad ministrė sako, rugpjūčio 4 d., o aš, kaip pilietis, ja tikiu. Suprantu, galbūt tai yra biurokratinės kažkokios problemos, bet niekada nereikia žadėti to, ko negali išpildyti. Ypač jeigu tu esi ministras“, – sakė M. Tyla.

Kaip jis teigė, skiepytis jam buvo nerekomenduojama dėl jau turimo didelio antikūnų testo: „Skiepytis kol kas buvo nerekomenduojama iki šio momento, kadangi yra didžiulis antikūnų kiekis. O gyvent norisi, norisi eiti, norisi linksmintis, o darytis testus už savo pinigus kiekvieną savaitgalį nelabai norėtųsi“.

Niekada nereikia žadėti to, ko negali išpildyti. Ypač jeigu tu esi ministras.

„Tikrai žinau ne vieną žmogų ir iš teatro, ir iš muzikos pasaulio, kurie susidūrė su tokiomis problemom. Netgi kelionėms į užsienį jiems tenka vis tiek darytis testus, nors jie yra persirgę. Labai gaila, mes, kaip renginių organizatoriai, esam susirūpinę šituo dalyku, nes tikrai nemaža žmonių masė galimai yra lygiai toje pačioje situacijoje. Taip kad aš labai tikiuosi, kad jau šį savaitgalį mes turėsime tuos pasus ir manau, kad tai yra tik biurokratinis vienos „knopkės“ paspaudimas ar parašo uždėjimas“, – kalbėjo renginių organizatorius.

„Iš tiesų Registrų centrui buvo pavesta iki rugpjūčio 4 d. sukurti techninį sprendinį, kuris įgalintų galimybių pasą generuoti ir remiantis serologiniais antikūnų tyrimais. Techninis sprendimas yra sėkmingai įdiegtas, tačiau ši galimybė įsigalios tik Vyriausybei priėmus nutarimą. Tikimės, kad patvirtinimas bus pirmadienį. Šiai dienai galimybių pasu yra pasinaudoję beveik 660 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jeigu skaičiuotume su atsinaujinimais ir pakartotiniais atsisiuntimais, tai iš viso buvo sugeneruota beveik 2 milijonai“, – sakė Registrų centro komunikacijos atstovė Daiva Bumblytė.

Jis BNS tvirtino, kad prieš renginį koronavirusas buvo nustatytas vienam „pagalbiniam darbuotojui“, nesusijusiam su renginio dalyviais. Anot M. Tylos, asmuo deklaravo, jog atvyko automobiliu vienas, jis į salę nebuvo įleistas.

Portalui kauno.diena.lt M. Tyla teigė, kad šis asmuo, organizatorių žiniomis, sunkiai neserga ir „problemų neturi“.

M. Tyla pasakojo, kad apie keturis koronavirusu užsikrėtusius žmones, dalyvavusius M.A.M.A. apdovanojimuose, organizatoriams nebuvo žinoma iki penktadienio vakaro, šią informaciją M. Tyla išgirdo tik antradienio rytą. Jis svarstė, kad veikiausiai asmuo, kuriam koronavirusas buvo diagnozuotas dar prieš apdovanojimus ir jis nebuvo įleistas į salę, galėjo būti susijęs su vėliau infekcijos simptomus pajutusiais asmenimis. 

„Gal šio žmogaus aplinkoje yra šie atvejai, – svarstė M. Tyla, neatmetęs tikimybės, kad susirgimo atvejai gali būti susiję su viena žmonių kompanija. 

„Negaliu komentuoti, bet tikimybė visą laiką kažkokia yra (...) Bet mes negalime žinoti – galbūt jis su savo bendradarbiais galėjo dirbti dieną prieš kažkur“, – ir BNS dėstė jis.

NVSC atstovai teigė nenustatę aplinkybių, kad užsikrėtusieji galėjo kartu dalyvauti kituose susibūrimuose.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė, visų keturių atvejų patvirtinimo data yra balandžio 1-oji.

„Visi asmenys ir tas pirmasis (mes vertiname jį kaip infekcijos šaltinį, nes jam pirmam pasireiškė simptomai), nurodo, kad čia dalyvavo tiek 26, 27 dieną. Kiek suprantu, jis buvo „Žalgirio“ arenoje ir su juo sąlytį turėjo ir kiti užsikrėtusieji. Negali būti, kad jis būtų neįleistas į areną“, – sakė NVSC atstovė.

„Renginyje užsikrėtė ar dalyvavo renginyje – čia du skirtingi dalykai. Neturiu duomenų, kas užsikrėtė kol kas, manau, galėsiu po pietų pasakyti, kai turėsiu daugiau duomenų. Bandysime išsiaiškinti, kurie čia, ir kur galėjo būti“, – BNS pridūrė M. Tyla.

Mes tikrai nieko nesikratome, toliau aiškinsimės, žiūrėsime, yra kažkas ar ne.

Apdovanojimų vadovas tikino, kad organizatoriai laikėsi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų – visi dalyviai prieš renginį buvo patikrinti dėl koronaviruso, viso renginio metu buvo su kaukėmis, jas nusiėmė tik lipdami ant scenos.

„Mes tikrai nieko nesikratome, toliau aiškinsimės, žiūrėsime, yra kažkas ar ne (...) Buvo pateikta informacija policijai – rašte buvo nurodyta, kada kaukes dėvėti ir kada jas nusiimti. Reiškia, raudonojo kilimo metu, kada vyko transliacija, ir ant scenos arba atsiimant statulėles – tai aiškiai užfiksuota ir gal nedarykime prielaidų“, – sakė M. Tyla.

Jis taip pat žadėjo pagalbą užsikrėtusiems žmonėms, „jei reikės“.

„Mes labai išgyvenam dėl šios situacijos, – sakė pašnekovas ir vylėsi, kad daugiau žmonių, dalyvavusių apdovanojimuose, koronavirusine infekcija nesusirgs. – Jeigu būtų daugiau atvejų, tai jau būtų židinys didelis, bet per 10 dienų jo neturime.“

M.A.M.A. apdovanojimai vyko kovo 27-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje, juos transliavo TV3 televizija.

Renginys vyko be žiūrovų, organizatoriai skelbė, kad visiems dalyviams prieš renginį buvo atlikti COVID-19 testai, tačiau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, jog nesilaikoma karantino taisyklių, nedėvima kaukių, nėra saugių atstumų.

Kauno policija dėl galimo karantino taisyklių nesilaikymo pradėjo 42 administracines teisenas pavieniams asmenims ir patiems transliacijos organizatoriams.

Ko tikėtis iš Vilniaus, jeigu bent kartą leidai klausytojų miniai tavimi mėgautis pusvelčiui ir – ko verti koncertai mažesniuose miestuose, jei ten susirinks skaičiumi gerokai kuklesnė auditorija?

Pramogų verslo veteranas, žinomų atlikėjų vadybininkas Martynas Tyla, festivalių „Bliuzo naktys“, „Galapagai“, „Nida Stories“ organizatorius bei muzikantas Algirdas Barniškis-Blėka, Ieva Bogušaitė iš Kauno muzikos kubo „Sandėlys“, dirbanti su „Rebelheart“ ir Pushu, bei Valdas Puidokas, ryžęsis kurorto kultūrinei alternatyvai „I love Palanga“, diskutavo apie tai, ko vertas renginių pertekęs Vilnius, kodėl Kaunas tampa „nauja juoda“, kas nutikę Klaipėdai ir – ar apsimoka koncertuoti Tauragėje, Mažeikiuose, Telšiuose bei kitų, mažesnių miestų kultūros namuose.

Praėjusią vasarą Vilniuje renginių buvo tiek, kad vien savaitės viduryje keli žinomi, savo klausytojų ratą turintys atlikėjai koncertavo sostinėje, ir visų jų koncertuose buvo gausu žmonių. Gyvenimas verda?

M. Tyla neskubėjo džiaugtis. Konferencijoje jis atskleidė, kad net surinkus 1200 ir daugiau žiūrovų, dar nereiškia, kad koncertas atsipirko, turint omenyje kaštus, kuriuos tenka dalintis su gyvos muzikos grupe, susimokėti už sceną, garso, šviesos aparatūrą ir pan.

„Vilnius turi didelį minusą. Kai vasarą bilietas kainuoja 5-9 eurus, tu sugebi surinkti didelę auditoriją, bet jei techniškai viską suskaičiuosi, suprasi, kad lieki „bačkoje“, minuse. Atlikėjui diskomforto nėra, kol nepamato galutinio renginio buhalterijos skaičiuko. Ir kas iš to, kad tu surinkai pilną Vasaros terasą? Tu pusę metų Vilniuje negalėsi daryti nieko, nes tas, kas bus matęs tavo pasirodymą už 7 eurus, neskubės žiemą pirkti bilieto už 20 eurų“, – sako M. Tyla.

Ieva Bogušaitė iš klubo „Sandėlys“ orientuojasi į gyvai grojančias grupes. Klube – 160 sėdimų vietų, jei anšlagas – 300 stovimų. Anot moters, vyresnis klausytojas labiau vertina gyvą atlikimą ir yra pasiruošęs mokėti daugiau nei Vilniuje – vidutiniškai 12-15 eurų už bilietą. Gal ir todėl, kad Kauno baruose nėra tokios gausos koncertų, kaip sostinėje.

Pajūryje gyvenantis ir dirbantis V. Puidokas vysto nemokamų muzikinių vakarų koncepciją. Tai jis su šeima pradėjo prieš 9 metus. Gimė vizija sukurti šansonų ir šlagerių užsuptoje Palangoje alternatyvią susitikimų vietą, kurioje galėtų vykti kultūros, meno renginiai. Šiemet per vasarą ten įvyko dešimtys vien muzikos renginių, jaunų atlikėjų pasirodymų. Žinoma, tai būtų sunku įgyvendinti be Lietuvos kultūros tarybos, kurorto savivaldybės, komercinių rėmėjų paramos. Tačiau „I love Palanga“ pirmiausiai parodė, kad šiame mieste yra vietos alternatyviai muzikai.

„Palangos poilsiautojas – komercinių renginių lankytojas, jis atvyksta iš miesto. Žiemą jis jau žinos tą atlikėją, kurį jam pristatys Palanga. Nemažai naujakurių suvažiuoja iš didmiesčių ir jie savaitgaliais nori gerai praleisti laiką, ieško kultūros, kokybiškos pramogos. Pirmas mūsų koncertas buvo „Garbanoto“, kurio tuomet dar niekas nežinojo, o į koncertą susirinko pilnutėlė pieva. Tada ir pamačiau, kad yra kita Palanga, ne tik estrados ir šlagerių. Dabar atsirado ir „Rąžė“, kuri užėmė elektronikos, šokių muzikos vietą, ir „Kablys“, kuris pristatinėja alternatyvą, yra kitos naujos vietos. Vyksta sveika konkurencija“, – kalbėjo V. Puidokas.

Algirdas Barniškis-Blėka šiemet išbandė naujus taškus: atidarė Valtinės barą su gyvos muzikos vakarais Palūšėje ir ėmė rengti festivalį „Nida Stories“ Nidos liuteronų bažnyčioje.

Paaiškėjo, kad Palūšėje vietiniai ar atvykę iš Ignalinos rajone esančių sodybų bilietus į koncertus perka vangiai, net jei tai kainuoja mažiau nei 10 eurų, nors šiaip labai palaiko kultūrinį šio kampelio atsigavimą.

O štai rugpjūtį Nidoje Justino Jaručio koncerto visi bilietai buvo parduoti, bažnyčia susirinko pilnutėlė, ir patys nidiškiai pirko bilietus. „Bažnyčia – tai ne 2000 vietų salė, bet dėl Jaručio net vietiniams nekilo klausimų, kodėl reikia mokėti renginio dieną 30 eurų“, – komentavo Blėka.

Teoriškai Lietuva turi penkias didžiąsias arenas, kuriose atlikėjai galėtų rengti pelningus koncertus. Tiesa, konferencijoje nuskambėjo mintis, kad realiai ne visos jos atsiperka tiems, kas ryžtąsi leistis į areninį turą.

„Viena pagrindinių užduočių, norint rengti didžiuosius koncertus, pačiam artistui atsakyti sau į klausimą: ar tu surinksi vieną areną, ar sugebėsi antrą, ar verta rinktis dar ir trečią. Gal reikėtų pradėti nuo vienos arenos. Panevėžys miręs – faktas, jų areną galima rinktis tik surinkus prieš tai visas kitas arenas. Šiauliai irgi turi didelį klaustuką. Klaipėdoje per metus vyksta keli dideli nemokami koncertai: jie turi džiazą, Jūros šventę, savivaldybė dovanoja Vasario 16-osios koncertą arenoje, ir taip miestas daro sau meškos paslaugą“, – samprotavo M. Tyla.

Pasak didelę patirtį turinčio vadybininko, atlikėjams verta nepamiršti provincijų ir kultūros namų, kurių nemaža dalis yra labai gerai suremontuoti, turi puikią naują aparatūrą. Tačiau ten susiduriama su kita problema – vietos savivaldos nustatyta rinkliava už koncertus, kuri sudaro penktadalį galimo uždarbio. 

„Yra Vilnius ir visa kita Lietuva. Verta organizuoti turus per kultūros namus, atlikėjus vežti per provinciją, kad žmonės juos pamatytų, išgirstų. Teisingai dirbantys atlikėjai pripildo pilnas sales, pradėję nuo 70 žiūrovų. Bet daugumos atlikėjų, kurie groja Vilniuje ar vasaros festivaliuose, periferijoje aš nematau ir negirdžiu, – sako Martynas. – Jie nenori groti tradiciniuose kultūros namuose. Tačiau ne visi klausytojai gali atvažiuoti į festivalius, į sostinę. O jei mėgiamo atlikėjo, kurį jau žino iš interneto, koncertas vyktų arčiau namų – jie pirktų bilietą net brangesnį nei Vilniuje. Kultūrnamiuose žemiau 9 eurų bilietų nėra. Surinkti žiūrovus provincijoje labai svarbu ir atlikėjui, ir jo komandai. Šiandien tavęs klausosi moksleivis Mažeikiuose, kuriam bilietą nupirko mama, rytoj jis – studentas, susiradęs papildomą darbą Vilniuje.“

M. Tyla pavyzdžiu įvardino atlikėją Vidą Bareikį, kuris kantriai dirbo, surengė šimto koncertų turą, kone asmeniškai su kiekvienu savo klausytoju susipažino. Ir pavydėtinai greitai tapo A sąrašo atlikėju, kurio dabar geidžia visos koncertų salės.

„Jei manęs klausia, kas šiuo metu geriausiai valdo publiką festivaliuose, tai yra Vidas Bareikis“, – atlikėją gyrė M. Tyla.

Konferencijos metu nuskambėjo ir statistika, kuri neguodžia: šiandieninių paauglių yra kur kas mažiau nei 30-mečių, taigi, mokių klientų deficitas artimoje ateityje pasijus dar skaudžiau.

Diskusijos dalyviai sulygo, kad praėjo tie laikai, kai provincijai pakako prasto popso, o ba. ir „Solo Ansambliui“ tiko groti tik didmiesčiuose. Dėka interneto, alternatyva jau žinoma tiek, kad jai nebetinka skambėti pogrindyje. „Misiją reikia nešti. Jei pasirinkome muziką, reikia tą ir daryti“, – sakė Ieva Bogušaitė.

Konferencija ir muzikos mainų festivalis „What‘s Next in Music? 2019“ vyksta rugsėjo 12-14 dienomis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Pasaulis – vartotojiškas

"Šiandien yra labai daug muzikinių šou: ir "Muzikinė kaukė", ir "X Faktorius", ir "Lietuvos balsas", ir "Lietuvos balsas. Vaikai", ir t.t. Visur mes matome suvienodėjimą, nes dažniausiai į tokius projektus ateina niekam nežinomi arba mažai žinomi, pradedantys atlikėjai", – sako M.Tyla.

"Finalo ketverte" kol kas pasirodo patirties jau turintys dalyviai, pastebi projekto teisėjas. "Jie ant scenos lipa bandydami pasinaudoti savo antru šansu. O antras šansas čia pasitaiko labai retai. Per visas laidas matėme labai stiprių atlikėjų, kurie puikiai dainuoja, juda, bendrauja su publika – mes komisijoje labai gerai jaučiame šitą atmosferą. Žmonės per televiziją pamato jau apšlifuotus deimančiukus, kitaip nei kituose projektuose", – tikina patyręs prodiuseris.

Jis žino – žvaigždei sužibėti reikia laiko, įdirbio ir kantrybės. "Mano patirtis rodo, kad žmogus ateina, daro, gal ne iš karto sužiba, jam reikia apsitrinti, įgauti patirties. Paprastas pavyzdys – šių metų nacionalinės "Eurovizijos" atrankos nugalėtojas Jurijus Veklenka. Prisiminkite, kada jis pasirodė muzikinėje rinkoje – 2012 m. Štai kiek metų praėjo, kol žmogus atrado savo dainą. Prisiminkime ir Monikos Linkytės kelią – ji dirbo šešerius septynerius metus, kol iššovė", – primena M.Tyla.

"Tai, kad žmogus yra talentingas, dar nereiškia, kad jis iškart taps žvaigžde. Tam reikia laiko ir įdirbio, o tokie šou padeda tą laiką sutrumpinti, nes pasaulis dabar pasidarė labai greitas ir vartotojiškas. Kaip keičiame mobiliuosius telefonus, taip ir žmonės scenoje nori matyti naujus veidus. Tačiau Lietuvoje tokių nenušlifuotų deimantų tikrai yra, ir tik laiko klausimas, kurie anksčiau, o kurie vėliau suspindės", – neabejoja jis.

Mes jus stebime

M.Tyla nepamiršta ir tų, kurie po tokių projektų, net ir tapę nugalėtojais, tarsi pradingsta. "Visiškai natūralu neturint produkto prapulti. Gal dainininkas neturi dainos ar kelerius metus dirba kitą darbą ir tik tada supranta, kad iš tikrųjų nori dainuoti", – aiškina jis.

Tačiau ir geriems Lietuvos dainininkams dažnai trūksta drąsos. "Jie bijo pasireikšti, galvoja, ką kas apie juos pasakys. Pavyzdžiui, viena "Finalo ketverto" dalyvė žiūrovams atrodo per vulgariai apsirengusi, bet tai yra scena. Čia nereikia atrodyti kasdieniškai. Jei tu turi ką pasakyti savo išvaizda – pirmyn. Jei  turi balsą, kuris dar yra ir įdomus arba specifinis – labai gerai, tu jau išsiskiri iš visų kitų", – kritikams atkerta M.Tyla.

Jis sako, kad šio projekto dalyviai yra 60–80 proc. priartėję prie asmeninės dainavimo viršūnės. Be to, jie yra ne tik dainininkai, bet ir atlikėjai. "Tai reiškia, kad jie juda – aišku, ne visi, bet didžioji dalis. Jie turi patirties, žino ką daryti, į kurią kamerą žiūrėti, kaip žmones pagyvinti. Televizijos žiūrovai mato tai, kas greitai bus ant scenų, ant kurių dalyviai užlips po šito šou", – tiki M.Tyla.

"Šis šou yra naujoviškas – negirdime senų hitų, girdime daug naujų dainų. Dainos tikrai skiriasi nuo kitų muzikinių šou", – užtikrintai sako jis.

"Vienas užsienio muzikos pasaulio žmogus yra pasakęs: "Nestovėkite prie mūsų durų su įrašu rankoje. Mes jus stebime internetinėje erdvėje." Tai reiškia, kad įdomiam atlikėjui tikimybė sulaukti pasiūlymo yra daug didesnė nei anksčiau", – apie Lietuvos atlikėjų galimybes didžiuosiuose muzikos pasaulio vandenynuose pasakoja M.Tyla.

E.Dragūnas nuotaikos negadina

Pasak prodiuserio, projekto komisijos narių nuomonės sutampa 90 proc. atvejų. "Tačiau jei mikrofonai būtų įjungti tada, kai kalbamės tarpusavyje, turbūt žiūrovui būtų labai linksma", – šypteli jis.

M.Tyla komisijos nario amplua dalijasi su režisieriumi, aktoriumi ir muzikantu Vidu Bareikiu ir skandalinguoju Egidijumi Dragūnu, grupės SEL siela. Pastarojo vadybininku kadaise teko ir pačiam pabuvoti. M.Tyla net yra viešai prisipažinęs, kad jų darbo santykiuose buvo visko – ir didžiausių konfliktų.

"Žinote, būna ir auksinės, ir deimantinės vestuvės, nors iki jų bendrame sutuoktinių gyvenime būta visko. Mums su E.Dragūnu yra lygiai taip pat – buvo ir draugystės, ir pykčių, bet tai turbūt natūralu dirbant. Kol kas mums komisijoje kartu sekasi labai lengvai. Pasiskambiname, kalbamės apie muzikinius reikalus. Ne paslaptis – man tikrai lengva su juo bendrauti", – atvirauja M.Tyla.

Gruodžio 14 d., pirmadienį, sostinės kavinėje „Vero Cafe“ šurmuliuos Lietuvos muzikos industrijos atstovai, žiniasklaida ir žinomi šalies atlikėjai: 11 val. ryto jie patirs intrigą, nes pagaliau bus paskelbti Lietuvos muzikos apdovanojimų M.A.M.A 2015 nominantai. Renginį tiesiogiai transliuos naujienų ir pramogų portalas tv3.lt.

Jei anksčiau buvo įprasta, kad kiekvienoje nominacijoje rikiuojasi penki kandidatai, tai šiemet visų kategorijų suvienodinti skaičiais nepavyks.

„Geriausio metų albumo nominacijoje susidarė didžiulė spūstis. Buvo išleista išties daug gerų albumų. Šie metai buvo baisiai derlingi. Todėl Taryba nusprendė balsavimui perduoti ne 5, o 10 muzikos albumų“, – pasakojo asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla.

Vienas šių apdovanojimų steigėjų ir Tarybos narių Saulius Urbonavičius-Samas papildė, kad šiemet atsiras nauja nominacija. „Jau ne kartą muzikos pasaulio atstovai siūlė įtraukti į kategorijas geriausią metų dainą. Logiška apdovanoti tuos, kuriems pavyko sukurti metų hitą. Todėl M.A.M.A 2015 nominacijų sąrašą šiemet papildėme kategorija „Metų kūrinys / daina“, – pasakojo S. Urbonavičius-Samas.

Šiais metais bendradarbiaudama su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, M.A.M.A pristatys ir naują – lietuviškos muzikos portalo Pakartot.lt grojamiausios 2015 m. sukurtos dainos apdovanojimą.

„Pakartot.lt yra didžiausia, legali ir nemokama lietuviškos muzikos platforma internete, kurioje galima rasti beveik 90 000 skaitmenizuotų lietuviškos muzikos įrašų. Sekundžių tikslumu renkame perklausų statistiką, pagal kurią vykdome atlygio atlikėjams paskirstymą. Tad ši nominacija bus matematiškai tiksliausia ir jos laureatas bus tikras, kad sukūrė klausomiausią 2015 metų dainą internete“, – teigė AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Iš viso pirmadienį paaiškės 13-os M.A.M.A 2015 kategorijų nominantai. Bus paskelbta, kas pretenduoja tapti geriausiu metų atlikėju ir atlikėja, geriausiomis pop, elektroninės muzikos, roko, hip hopo ir alternatyvos grupėmis ar atlikėjais, metų koncertine grupe ar atlikėjais. Taip pat bus paskelbta metų grupė ir įvardyta, kas papuolė į metų proveržio, geriausio albumo, vaizdo klipo ir geriausios dainos (kūrinio) nominacijas.

M.A.M.A 2015 nominantų paskelbimo renginyje dalyvausiantiems muzikantams ir atlikėjams bus įteikti nominantų diplomai. Taip pat visi galės pasivaišinti specialiai sukurta M.A.M.A 2015 kava. Susirinkusiems itin svarbią ceremoniją tiesiogiai transliuos naujienų ir pramogų portalas tv3.lt. Transliacijos pradžia – 11 val. ryto.

„Manau, kad pirmadienį darbdaviai turėtų paankstinti pietų pertrauką, kad visi lietuviškos muzikos mylėtojai galėtų gyvu laiku internete stebėti, kas taps M.A.M.A nominantais“, – juokavo Samas.

M.A.M.A 2015 nominantų paskelbimas – jau pirmadienį 11.00 val. tiesiogiai per tv3.lt!

M.A.M.A. 2015 – sausio 29 d. tiesiogiai per TV3!