„Vaiko teisių gynėjai baigė rengti dokumentus dėl į Rusiją išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą ir išsiuntė juos Užsienio reikalų ministerijai, kuri šiuos dokumentus persiųs Rusijos atsakingoms institucijoms“, – Eltai antradienį patvirtino tarnybos atstovai.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, jog, kaip numato Hagos konvencija, gavusios dokumentus toliau prašymą dėl vaikų sugrąžinimo į Lietuvą nagrinės ir visus reikiamus veiksmus vykdys Rusijos institucijos.

Pasak tarnybos, šiuo metu vaiko teisių gynėjai palaiko nuolatinį ryšį su vaikų tėčiu, jam teikiama informacija apie prašymo nagrinėjimo eigą bei laukiančias procedūras.

ELTA primena, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savaitgalį sulaukė kauniečio kreipimosi dėl jo sutuoktinės galimai į Rusiją išgabentų dviejų vaikų. Pasak į tarnybas pasikreipusio vyriškio, šiuo metu vis dar tęsiasi skyrybų procesas su jo žmona, turinčia Rusijos pilietybę. Teismas, anot jo, yra nustatęs, kad savaitę vaikai turi būti su tėvu, o savaitę su motina. Visgi, sausio 22 d. vyrui atvykus pasiimti mažamečių iš ugdymo įstaigos, paaiškėjo, jog jie jau yra išvežti.

Vaiko teisių gynėjai baigė rengti dokumentus dėl į Rusiją išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą ir išsiuntė juos Užsienio reikalų ministerijai, kuri šiuos dokumentus persiųs Rusijos atsakingoms institucijoms.

Nurodoma, jog galimai į Rusiją išvežti vaikai – 2015 ir 2017 m. gimimo. Vienas jų, tėvo teigimu, turi Lietuvos, o kitas – Rusijos pilietybę. Su vaikų motina vyrui kol kas susisiekti nepavyko.

Policija dėl vaikų paieškos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie tai šeštadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Pernai vasarą fiksuotas panašus incidentas, kai rugpjūčio 27 dieną teisėsaugos institucijos gavo moters pranešimą apie tai, jog Kretingos rajone, Sausdravų kaime, vyras paėmė jos dukrą ir sutartu laiku jos negrąžino. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę, 2022 m. gimusią dukrą ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.

Vėliau Lietuvos teisėsaugos institucijoms pavyko sugrąžinti mažametę į Lietuvą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad spalio viduryje į daugiabučio laiptinę kartu užėjęs nepažįstamas vyras iš 2014 metaus gimusio mažamečio rankų pagriebė mobilųjį telefoną ir pasišalino.

Lapkričio mėnesį buvo gauti dar keturi pranešimai apie panašiai nukentėjusius mažamečius.

Po lapkričio 13-ąją Klaipėdoje, Sulupės gatvėje, įvykdytos analogiškos nusikalstamos veikos, pareigūnai netoli įvykio vietos – Poilsio gatvėje – pastebėjo nukentėjusiųjų apibūdinimus atitinkantį asmenį ir jį sulaikė. Pas jį buvo rastas ir tądien pavogtas mobiliojo ryšio telefonas.

Įtariamasis buvo uždarytas į areštinę. Anksčiau keturiskart už vagystes, turto pasisavinimą ir sukčiavimą jau teistam įtariamajam teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Atvirą vagystę įvykdžiusiam asmeniui gali grėsti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

„Mes daiktų jokių nepaliekam, tai pas mus ir nebuvo“, – kalbėjo verslininkas.

Dalis verslininkų nenori rodytis viešai, mat bijo keršto, bet pasakoja, kad vagystės vyksta kone kas naktį. Kai kuriuos vagys lankė jau du kartus. Kai kur vagišiai pasiima ledų, bet daugiausiai juos domina pinigai.

„Žalos būna įvairios, iki 100 eurų arba kartais iš vis niekas nėra pavagiama, tiesiog sugadinamas turtas. Tokių nusikalstamų veikų užregistruota daugiau nei dešimt, dar dėl kai kurių tikslinamos aplinkybės“, – kalbėjo policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viena verslininkė pasakojo, kad tirti vagių pėdsakų į jos kioskelį atvažiavo net trys policijos ekipažai. Moteriai gaila kriminalistų, kurie kelias valandas dirbo veltui.

„Jie sakė, kad žino, jog nieko negali padaryti, tiesiog dirba savo darbą. Jie žino vardus, pavardes, veidus. Ateina dvylikamečiai, išsityčioja, atvažiuoja globėjai ir išsiveža“, – kalbėjo verslininkė.

Kad verslininkus terorizuoja vaikai, rodo ne tik maži pirštų antspaudai.

„Reikia per tokią skylutę įlipti, kad paimtum tuos pinigus. Kokie ten lėliukai turi būti“, – sakė moteris.

Visi žino, kas vagys.

„Kai man pasakė, man buvo toks šokas, neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma“, – dalijosi pardavėja.

Kai man pasakė, man buvo toks šokas, neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma.

Bet ką daryti su jais, prekybininkai nesuvokia.

„Jie nepilnamečiai. Jiems patiko, vieną kartą pasisekė, reiškia ir vėl galima eiti, nes nebus baudos. Jie nebaudžiami“, – kalbėjo verslininkė.

Įstatymai palankūs mažamečiams.

„Pagal dabar galiojančius teisės aktus asmenims iki 14 m. netaikoma baudžiamoji atsakomybė už minėtas, galimas nusikalstamas veiklas. Už juos turėtų atsakyti tėvai arba globėjai“, – sakė A. Grauslienė.

Globos įstaigos žino, kad nusikaltimuose dalyvauja bent trys jų auklėtiniai. Jie itin sunkaus būdo mažamečiai, globos įstaigoje apgyvendinti tik prieš 4 mėn. Berniukų tėvams laikinai apribotos teisės. Vaikams bando padėti psichologai, stengiamasi juos motyvuoti. Berniukams net buvo išrūpinta stovykla, bet jie iš jos pabėgo. Miestą mažamečių ir paauglių gauja šiurpino ir prieš 5 metus. Tada dalis vyresnių nei 14 m. stojo prieš teismą.

Teisėsaugos vertinimu, tikėtina, kad jie ketino kirsti sieną.

„Liepos 18 dieną pagrobti vaikai surasti šiandien, apie 12.50 val. Ignalinos rajone prie valstybės sienos su Baltarusija. Vaikai šiuo metu yra saugūs, vyksta perdavimo procesas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Baršys.

Anot jo, vaikų tėvus ir juos vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Pasieniečiai maždaug 1 kilometro atstumu nuo sienos su Baltarusija sustabdė „Ford Focus“ automobilį vokiškais numeriais, kuris vėliau bandė pasprukti. Jį sulaikius, automobiliu vykę asmenys pateikė klastotus dokumentus.

Visi trys suaugę asmenys sulaikyti 48 valandoms.

„Pasienio tikrinimo metu pareigūnams vairavęs asmuo prisistatė vokiškai, kalbėjo visą laiką vokiškai. (...) Paėmę kelionės dokumentus pasieniečiai pradėjo juos detaliau tikrinti, o dokumentų tikrinimo metu minėtas automobilis paspruko dideliu greičiu, važiavo daugiau kaip 100 kilometrų per valandą greičiu žvyruotu keliu ir maždaug po dviejų kilometrų prie pat valstybės sienos buvo sulaikytas. Sulaikymo metu paaiškėjo, kad tai (...) minėta šeima, sulaikyti vyras ir žmona ir trys nepilnamečiai jų vaikai. Taip pat automobilyje buvo ir kitas asmuo“, – teigė VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis.

LNK reportažas:

Anot jo, didelė tikimybė, kad asmenys ketino neteisėtai kirsti valstybės sieną į Baltarusiją. Jis minėjo, kad asmenys buvo pasiruošę eiti ir miškinga vietove.

„Kojų čiurnos, kelnės buvo apvyniotos lipnia juosta, taip saugantis nuo erkių, vaikai dėvėjo pirštines. Galima daryti pagrįstas prielaidas, kad asmenys bandė kirsti valstybės sieną ir būtent ne per pasienio kontrolės punktą, nes su savimi neturėjo kelionės dokumentų“, – sakė D. Škarnulis.

Kojų čiurnos, kelnės buvo apvyniotos lipnia juosta, taip saugantis nuo erkių, vaikai dėvėjo pirštines.

Apie trečią automobiliu vykusį asmenį teisėsauga daugiau informacijos neatskleidžia, jo asmenybė nustatinėjama.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, šiuo metu vaikai perduodami globėjui – vaikų gerovės centrui „Pastogė“.

„Vaikai per paskutines savaites patyrė neeilinius išgyvenimus, todėl mūsų pagrindinis tikslas yra šiuo metu užtikrinti vaikams saugią aplinką ir pasirūpinti tiek fizine, tiek emocine jų sveikata“, – teigė I. Skuodienė.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Kauno apylinkės prokuratūroje šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kartu su policija aiškinamasi, kaip vaikai pagrobti iš vaikų gerovės centro „Pastogė“.

„Šiandien viešojoje erdvėje kyla klausimas, kaip galima kaltinti tėvus vaikų pagrobimu. Yra galiojantis teismo sprendimas paimti vaikus iš šeimos, paimti į saugią aplinką ir tėvai nevykdė to teismo sprendimo, tokiu būdu jie savavališkai vaikus paėmė“, – spaudos konferencijoje sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Anot jo, praėjusią savaitę Kauno apylinkės teisme buvo įtariamiesiems skirto skardomosios priemonės „už akių“, vėliau bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių.

„Tikimės, kad bus paskirtas suėmimo terminas ir galėsime išsiaiškinti visas aplinkybes, įskaitant ir tai, kiek tėvai adekvatūs, orientuoti savyje, laike ir erdvėje“, – teigė D. Valkavičius.

Vaikų teisių apsaugos specialistė pabrėžė, kad laikinąją globą vaikams skirti buvo nuspręsta dėl jų emocinės, fizinės  sveikatos ir gebėjimo jais rūpintis. I. Skuodienės teigimu, su tėvais stengtasi bendradarbiauti visus metus.

Tikimės, kad bus paskirtas suėmimo terminas ir galėsime išsiaiškinti visas aplinkybes, įskaitant ir tai, kiek tėvai adekvatūs, orientuoti savyje, laike ir erdvėje.

„Buvo ne vienas gautas pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų“, – sakė ji.

I. Skuodienės teigimu, su ekspertais bus aiškinamasi, ar tėvai gali ir kiek gali rūpintis savo vaikais.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, vaikai nelankė mokyklos, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

„Matome jų gyvenimo filosofiją ir tikslus. Tai yra naujas iššūkis policijai“, – teigė generalinis komisaras Renatas Požėla.

Saugumas įspėja, kad „suverenų“ konfliktai su valstybės institucijomis aštrėja. Tokie asmenys atsisako paso, vairuotojo pažymėjimo, nepripažįsta kitų dokumentų, kaip ir valdžios, teismų, policijos, mokymo įstaigų. Jeigu žmogus turi dokumentus – jis nėra laisvas.

„Pavyzdžiui, vienas iš skiriamųjų jų bruožų yra vieši pareiškimai. Na, kad tu neva turi atsisakyti ryšio su valstybe, pareikšti, kad tu esi „suverenas“, tavo tėvo vardas – tavo tikrasis vardas, kad tu esi gyvas žmogus“, – kalbėjo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

„Suverenai“ gamina savo dokumentus ir ženklus, tokius kaip automobilio numeriai. Kai kurie jaučia nostalgiją sovietmečiui. „Anuliuoju sutartį su LR kaip neegzistavusia ir nebuvusia nuo 2021 m. kovo 14 d. Mano teisinis statusas LR yra tarybinis žmogus, turintis SSRS pilietybę“, – yra pareiškęs vienas „suverenų“.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manoma, kad šiuo metu yra apie keli šimtai asmenų, kurie save tapatina su „suverenais“ ir su šituo judėjimu, o aktyviai besireiškiančių yra keliasdešimt. Nuosekliai išpažįstant „suverenų“ judėjimo idėjas, susidūrimai su pareigūnais yra praktiškai neišvengiami“, – komentavo Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Vernickaitė.

Lietuvoje „suverenų“ judėjimas išpopuliarėjo per pandemiją. Jis sudarė iliuziją, kad jo nariai galės nepaisyti ribojimų, atstovai dalyvavo ir šeimų maršo mitinguose. Panaikinus pandemijos ribojimus, „suverenų“ populiarumas sumažėjo, jų skaičius nustojo augti.

Pavyzdžiui, vienas iš skiriamųjų jų bruožų yra vieši pareiškimai. Na, kad tu neva turi atsisakyti ryšio su valstybe, pareikšti, kad tu esi „suverenas“, tavo tėvo vardas – tavo tikrasis vardas, kad tu esi gyvas žmogus.

„Kai tai yra pavieniai atvejai, tai, be jokios abejonės, daugiau atrodytų kaip psichiatrinės ligoninės reikalas. Tačiau dabar tai jau yra iššūkis, dėl to šita grupė yra tikrai vertinama ir stebima“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Gyvųjų žmonių“ judėjimas atsirado JAV praeito amžiaus pabaigoje, kartu atsirado ir terminas „popierinis terorizmas“ – kai asmuo valdžios institucijas užverčia absurdiškais raštais, kaltinimais ir įžeidimais. Už tai ir klastojamus dokumentus, mokesčių vengimą „suverenai“ Amerikoje gauna ir keliasdešimt metų kalėjimo.

„Pavyzdžiui, JAV ginklų naudojimas buvo vienas iš skiriamųjų bruožų, kad „aš esu tiek stiprus, kiek galiu pats apsiginti“. Tai ar mes norėtume gyventi visuomenėje, kur vienas „suverenas“ gali iš kito pasiimti automobilį ir sakyti: aš galiu jį pasiimti, nes esu stipresnis?“ – svarstė tinklaraštininkas S. Malinauskas.

Kai atsiranda kitokį požiūrį į valstybę turinčių grupių, anot NSGK pirmininko, prie jų prisideda ir įvairių veikėjų. „Jie prilimpa ir iš to turbūt dar bando pasidaryti sau politinių dividendų. Aš nežinau, ar Celofanas yra „suverenas“, tuo nesidomėjau, bet natūralu, kad jis ieško šitose grupėse sąjungininkų“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Vilčinskai ir Antanas Kandrotas-Celofanas bandė vaikus iš Kauno globos įstaigos išsivežti jau birželį, bet sutrukdė pareigūnai. Dabar Vilčinskų ieško Lietuvos ir užsienio policija, o jų mikroautobusas buvo rastas Tytuvėnuose, kur gyvena Celofano mama.

„Antra savaitė tikrai vykdomi labai intensyvūs plačios apimties ikiteisminio tyrimo veiksmai, tikrai yra aiškus bendras matymas dirbant su konkrečia prokurore. Tikrai dirbame ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir deriname veiksmus su kai kurių užsienio šalių partneriais“, – pirmadienį žurnalistams sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Pasak jo, vaikų dingimo byloje dirba ne tik Kauno policija, veiksmus vykdo ir kitų apskričių policija, taip pat ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

LNK reportažas:

„Tyrimo metu dirbame su įdomia visuomenės grupe, kuri, kaip jūs žinote, pasivadinusi suverenais. Matome jų gyvenimo filosofiją, tikslus, tai savotiškai policijai yra naujas iššūkis. Tačiau manau, kad anksčiau ar vėliau teigiamas rezultatas bus, dabar labai konkrečių duomenų dėl ikiteisminio tyrimo subtilumų negaliu atskleisti“, – teigė R. Požėla.

Tyrimo metu dirbame su įdomia visuomenės grupe, kuri, kaip jūs žinote, pasivadinusi suverenais.

Vaikai dingo prieš savaitę, praeitą antradienį, apie 9.55 val. Kaune, P. Plechavičiaus gatvėje, nuo vaikų gerovės centro „Pastogė“ vartų, sutuoktiniai galimai savavališkai pasiėmė tris savo 5, 7 ir 9 metų atžalas.

„Šiuo metu pagrindinis mūsų tikslas yra mūsų tyrimą privesti prie logiškos baigties – surasti ir užtikrinti, kad kalti asmenys pasiektų teismą, o dėl visų kitų scenarijų tikrai glaudžiai bendradarbiaujame su tarnybomis, policija bus pasirengusi įvairiems galimiems scenarijams“, – atsakė R. Požėla, komentuodamas įspėjimus socialiniuose tinkluose, kad radus vaikus gali kilti į Garliavos įvykius panaši protestų banga.

Kauno policijos nuotr.

Praėjusio trečiadienio vakarą, kitą dieną po vaikų dingimo, Kelmės rajone, Tytuvėnų miestelyje aptiktas automobilis „Fiat“, kuriuo galimai pasišalino ieškoma šeima su trimis mažamečiais vaikais.

„Asmenų automobilyje nebuvo, paieška vykdoma“, – rašoma Kauno apskrities policijos pranešime.

Policija jau beveik savaitę ieško trijų vaikų, kuriuos, įtariama, savavališkai iš globos namų išsivežė jų tėvai. Atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį, dėl vaiko pagrobimo.

Kaip skelbė teisėsauga, vaikus asmenys išsivežė „Fiat“ markės automobiliu vokiškais registracijos numeriais.

Kauno policijos nuotr.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį.

Kauno policijos nuotr.

Kaip skelbta, vaikai nelankė mokyklos, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

„Du suaugę asmenys, pirminiais duomenimis – tėvai, savavališkai pagrobė tris savo atžalas, 5-erių, 7-erių ir 9-erių metų vaikus“, – priminė policijos atstovė Reda Zarauskaitė.

Policija prašo visuomenės pagalbos – atpažinus vaikus, pranešti jų būvimo vietą.

„Pareigūnai, vykdydami paiešką, tikrina visą gaunamą informaciją, taip pat buvo stebimos miesto kameros, viešoji erdvė“, – tyrimo eigą pasakojo policijos atstovė.

Policijos nuotr.

Nors vaikai dar nesurasti, tačiau Kelmės rajone, Vyčių kaime rastas automobilis, su kuriuo vaikai išvežti iš Kauno.

„Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir surastas vakar (trečiadienį – red. past.) vakare, apie 16 val., Kelmės rajone, tačiau mažamečių ir pačių tėvų buvimo vieta iki šiol nėra žinoma, atliekami intensyvūs paieškos veiksmai, tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos sienų“, – pranešė Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Zakarauskaitė.

Automobilis buvo surastas netoli Antano Kandroto-Celofano mamos namų. Kadangi iš viešosios erdvės žinoma, kad Celofanas ir vaikų tėvai bendrauja, policijos pareigūnai patikrino ir šiuos namus bei kitas vietas, tačiau oficialių kratų vykdyta nebuvo. Neoficialiais duomenimis, nėra žinoma, kad šeima paliko Lietuvos teritoriją. „Tikriname visas versijas, kadangi neturime duomenų, ar galėjo persėsti, ar apsistoti toje teritorijoje, kur rastas automobilis, todėl visos versijos yra tikrinamos“, – sakė vyr. prokurorė Lina.

Policijos nuotr.

Šeima kurį laiką gyveno Vokietijoje, du jauniausi vaikai gimė Vokietijoje, vyriausiasis – Lietuvoje. Visi į Lietuvą sugrįžo pernai, tačiau, gavus daugybę skundų dėl šeimos gyvenimo būdo, tarnybos iš šeimos vaikus paėmė.

„Vaikams nelankant mokyklos, (tėvams) nesirūpinant jų sveikatos patikrinimu, nebendradarbiaujant nei su specialistais, nei su pedagogais, buvo taikytos administracinės atsakomybės ir visos kitos įtikinėjimo priemonės. Joms nedavus rezultato, aišku, buvo (taikyta) jau kraštutinė priemonė – kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tokios nesaugios aplinkos“, – pasakojo Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tokios nesaugios aplinkos.

Neoficialiais duomenimis, šeima priklauso grupuotei, kuri netiki visuomenėje priimtomis normomis. Tėvas yra atsisakęs Lietuvos pilietybės, skleidžia antivalstybinę ideologiją, nepripažįsta ES, vaikų ugdymą laiko dresavimu. Šeima atsisakiusi bet kokių asmens dokumentų.

„Visi šeimos nariai, tiek tėvai, tiek mažamečiai vaikai, turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau galiojančių dokumentų šią dieną jie neturi“, – teigė prokurorė L. Zakarauskaitė.

Teisininkai sako, kad toks tėvų elgesys – nusikaltimas, nes nėra užtikrinama vaikų gerovė. „Tokiu atveju tenka atsakomybė tėvams, kadangi tėvai šiuo atveju piktnaudžiauja savo pareigomis, jie tinkamai – taip, kaip apibrėžia įstatymas – nevykdo (savo pareigų), nesirūpina vaikais, kad jie būtų pagal visus reikalavimus rengiami gyvenimui“, – sakė advokatas Gintaras Černiauskas.

Visas įvykis laikomas vaikų pagrobimu dėl to, nes, vaikus paėmus iš šeimos, jų oficialiu globėju tapo vaikų gerovės centras.

„Tėvai savo vaikus pasiima, kaip ir galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti teisėta. Čia pagrindinis ir vienintelis skirtumas, kad tai daroma veikiant priešingai interesams to asmens ar tos institucijos, kurie turi pareigą ir jų žinioje yra tas vaikas“, – teisines subtilybės aiškino A. Purvainis.

Tėvai su vaikais matytis galėjo ir tą darydavo dažnai. „Esant nustatytai laikinai globai, yra sudaromos sąlygos matytis, bendrauti ir, jeigu tik yra gerieji pokyčiai, priimama pagalba, vaikai grįžta į šeimą. Šiuo konkrečiu atveju – lygiai taip pat. Ir siūloma pagalba, ir bendravimas yra užtikrinamas, tačiau... tokia situacija“, – sakė Kauno vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Mindaugas Vilčinskas (kairėje) ir Antanas Kandrotas-Celofanas (dešinėje)/T. Biliūno/BNS nuotr.

Už vaikų pagrobimą, kai tą daro patys tėvai, galioja lengvesnė atsakomybė, nei tą padarytų svetimi. Tėvams gresia belangė iki dvejų metų.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tai įvyko per iš anksto suplanuotą tėvų pasimatymą su vaikais, kuriame dalyvavo ir „Pastogės“ darbuotoja.

Teisėsaugininkų, susijusių su pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl vaikų pagrobimo, nuomone, tai nebuvo iš anksto suplanuotas nusikaltimas, nors vaikų tėvas, po jų paėmimo iš šeimos rašęs skundus, kad iš jo buvo pavogti vaikai, ir grasino anksčiau ar vėliau juos atsiimti.

Panašiau, kad tiesiog pasinaudota situacija ir neatsilaikyta prieš pagundą.

Minėta „Pastogės“ darbuotoja, dalyvavusi mažamečių pasimatyme su tėvais, dar bandė užbėgti įvykiams už akių, tačiau tiesiog buvo pastumta.

Kaip vakar pranešė Kauno policija, antradienį – apie 9.55 val. P. Plechavičiaus gatvėje – nuo vaikų gerovės centro „Pastogė“ vartų 40-metė Inga ir 42-ejų metų Mindaugas Vilčinskai savavališkai pasiėmė tris savo vaikus, gimusius 2018 m. 2016 m. ir 2014 m. Sutuoktiniai išvažiavo, patikslintais duomenimis, vokiškos registracijos automobiliu  „Fiat".

Kauno policijos nuotr.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorė Gražina Didžbalienė, prisidengdama atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir nenoru jam pakenkti, atsisakė patvirtinti arba paneigti portalo kauno.diena.lt turimą informaciją dėl šio skandalingo įvykio.

Apie savavališką vaikų išsivežimą iš „Pastogės“, portalo kauno.diena.lt žiniomis, policijai buvo pranešta nedelsiant. Tačiau apie tai tylėta iki trečiadienio popietės, kol ši informacija neprasprūdo į viešumą.

Neviešinti šio skandalingo įvykio, portalo kauno.diena.lt žiniomis, buvo prokurorų sprendimas.

Vakar policijai paskelbus, kaip teigta, pagrobtų vaikų nuotraukas bei jų tėvų pavardes ir automobilio nuotrauką, prašant visuomenės pagalbos, anot Kauno policijos atstovės, sulaukta nemažai skambučių.

Tikrinant vieną iš jų, vakar vakare Kauno policija apsilankė ir skandalingojo Antano Kandroto-Celofano, viešai džiūgavusio, kad jo senam pažįstamam M. Vilčinskui pagaliau pavyko atsiimti vaikus, mamos namuose Tytuvėnuose. Šiame Kelmės r. mieste, kaip šiandien pranešė Kauno policija, vakar – apie 18 val. buvo rastas ir automobilis „Fiat", kuriuo galimai iš „Pastogės“ pasišalino I. ir M. Vilčinskai su vaikais. 

Mindaugas Vilčinskas (kairėje) ir Antanas Kandrotas-Celofanas (dešinėje)/T. Biliūno/BNS nuotr.

Anot Kauno policijos atstovės, apsilankymas pas A. Kandroto-Celofano mamą buvo ne krata, kaip linkęs teigti šis skandalistas iš Kulautuvos, o informacijos patikrinimas. Ir tokių patikrinimų buvo ne vienas.

Pagrobtų vaikų ir įtariamųjų tai padarius ieškantys teisėsaugininkai teigia dirbantys keliomis kryptimis. Jie neatmeta, kad teoriškai įtariamieji galėjo su vaikais išvažiuoti į užsienį, nors jų paieška Lietuvoje bei Europos Sąjungoje buvo paskelbta nedelsiant.

Tiesa, M. Vilčinskas atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip ir jo vaikai, kurių jis neleido į mokyklą dėl esą ten jų laukiančio neišvengiamo susidūrimo su blogiu, neturi jokių galiojančių dokumentų. Minėta M. Vilčinsko pozicija dėl mokyklos ir lėmė teismo sprendimą paimti iš jo vaikus.

Šiandien iki vidurdienio nei vaikai, nei įtariamieji jų pagrobimu dar buvo nerasti.