Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija.

Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc. Paramos intensyvumas bus skaičiuojamas nuo fiksuoto dydžio ir bus 1073 eurai už 1 kW įrengiamos saulės elektrinės galios. Jos turės būti įsirengtos per pusantrų metų.

Parama bus teikiama gamintojams savo ar ūkio poreikiams ir gaminantiems vartotojams. Gamintojai gali parduoti elektrą ir vartoti savo reikmėms, o gaminantys vartotojai – tik vartoti savo poreikiams.

Planuojama, kad iki 2026 metų bus sukurta 225 MW saulės elektros gamybos pajėgumų.

Netrukus bus paskelbtas kvietimas ir individualiems kaupimo įrenginiams įsirengti beveik 6 mln. eurų sumai.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, šiuo metu į tinklą įjungti  4473 komerciniai gaminantys vartotojai, o bendra jų elektrinių galia – 283,15 MW.

Akmenės rajono savivaldybėje tam numatyta 19 mln. eurų, Jonavos rajone – 21 mln. eurų, o Mažeikių rajone – 27 mln. eurų, pranešė  Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Skatindami tvarias investicijas Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, teiksime finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios galės investuoti į gamybą ir paslaugas, mokyti darbuotojus ir tobulinti jų kvalifikaciją, taip pat organizuoti mokymus darbo vietoje. Tikimės, kad taip pagerės sąlygos pritraukti daugiau Lietuvos ir užsienio investuotojų“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 8,5 mln. eurų, Paraiškas iki gruodžio 11 dienos priims Inovacijų agentūra.

„Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams. Taip, matome, kad susidomėjimas galbūt yra šiek tiek mažesnis. Planuojame priemonę pakoreguoti ir po gero mėnesio mes ją vėl paleisime su šiek tiek geresnėmis sąlygomis“, – žurnalistams Anykščių rajone penktadienį sakė D. Kreivys. 

Trečiadienį LEA pranešė per du mėnesius gavusi 182 mažų įmonių, ūkininkų ir AIE bendrijų paraiškas įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines.

Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius šį faktą pavadino „visišku energetikos ministro fiasko“, kuris „atskirai jau vertas interpeliacijos“.

Jo teigimu, taip buvo esą užšaldyti ir nepanaudoti Europos Sąjungos pinigai, taip pat sustabdyta komercinės saulės energetikos plėtra, „kuriai iš viso nereikia ES pinigų“.

„Tai nėra tik šiaip „neįsisavintos“ ES lėšos. Tai yra nepanaudota galimybė tuos pinigus panaudoti ten, kur jie tikrai būtų efektyviai prisidėję prie Lietuvos energetikos transformacijos. (...) Pavyzdžiui, šiuos pinigus panaudojus rekonstruoti ESO pastotes ten, kur nebegali prisijungti mažieji gaminantys vartotojai. Arba skiriant juos pramonei, paskatinant verslo investicijas į kaupimo baterijas“, – feisbuke rašė M. Nagevičius.

D. Kreivys teigė, jog 82 mln. eurų  pastočių rekonstrukcijai bus skirta pagal kitą finansavimo programą.

„Ponas Nagevičius nesupranta, kaip veikia europiniai pinigai ir kur juos gali, ir kur negali nukreipti. Pastočių rekonstrukcijai, prijungimams bus skirti 82 mln. eurų, yra atskira programa ir tos priemonės bus įgyvendinamos, aktyviai kalbamasi su ESO prioritetizuojant tuos taškus, kur reikia išplėsti“, – sakė D. Kreivys.

„Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad šiai dienai galių prijungimui paprašyta ir išduota įvairiose stadijose yra apie 9 gigavatus. Todėl kalbėti, kad kažkas kažką stabdo, yra nesusipratimas“, – pridūrė ministras.

Elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila dar gegužę teigė, kad per trejus metus tinklo plėtrai ketinama skirti virš 80 mln. eurų ES lėšų, kurios būtų panaudotos keičiant pastotes bei sudarant galimybes prie tinklo prisijungti gaminantiems vartotojams.

Tuo metu „Litgrid“ birželį skelbė, kad saulės ir vėjo elektrinėms perdavimo tinkle yra rezervuota daugiau nei 10 GW galios.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu Energetikos ministerija kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Finansų ministerija bei Europos Komisija derina finansavimo schemą energetinėms bendrijoms, kuri turėtų pradėti veikti rudenį.

„Energetinės bendrijos, didžiuma jų, kurias kurs savivaldybės, yra skirtos nepritekliuje gyvenančių žmonių aprūpinimui elektra su 80 proc. nuolaida. Tai yra prioritetinis valstybės uždavinys, kad naudą iš dekarbonizacijos gautų visa visuomenė tolygiai – ne tik stambieji, bet ir visa visuomenė, ir mažieji (vartotojai – BNS)“, – sakė D. Kreivys..

„Jai (derinamai finansavimo schemai – BNS) pasileidus, per tris metus pasistatys visi tie parkai, kurie skirti aprūpinti būtent žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – pridūrė ministras.

„Šia iniciatyva suteikta nauja galimybė gauti investicinę paramą AIE bendrijoms, kartu siekiant pagyvinti šių bendrijų steigimą ir veiklą. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems kyla sunkumų įsirengti individualias elektrines, gali jungtis į atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas ir įrengti elektrines savo narių poreikiams tenkinti“, – pranešime teigė laikinoji LEA vadovė Agnė Bagočiutė.

Parama skirta iki 500 kW įrengtosios galios jėgainių išlaidų daliai padengti. Pagal gautas paraiškas planuojama įrengti nuo 4 iki 500 kW įrengtosios galios elektrines, o jų bendra galia – daugiau nei 12 MW.

Pasak Agentūros, didžiąją dalį paraiškų sudaro labai mažų ir mažų įmonių bei ūkininkų paraiškos, kelias jų pateikė piliečių energijos bendrijos. Skelbiama, kad smulkiojo verslo atstovai rinkosi nedidelės galios jėgaines.

Saulės elektrinėms įsirengti planuota paskirstyti iš viso 63,74 mln. eurų paramos. Naujas kvietimas bus skelbiamas rudenį.

„Šiuo finansavimu sudarome sąlygas mūsų verslams padidinti eksporto mastą ir išplėsti potencialių klientų ratą“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerijos kanclerės Ivetos Paludnevičiūtės teigimu, ši parama verslui atvers daugiau galimybių atlikti rinkų tyrimus, rinkodaros veiksmus ir plėtoti ryšius su strateginiais partneriais užsienyje.

„Be to, įmonės galės lengviau ir paprasčiau sertifikuoti produktus ir paslaugas bei pasinaudoti eksporto vadybininko kompetencijomis“, – pranešime sakė ji.

Maksimali subsidija vienam pareiškėjui yra 100 tūkst. eurų, projektų įgyvendinimo planus įmonės Inovacijų agentūrai gali teikti iki gruodžio 29 dienos.

Palyginti su šių metų pradžioje vyravusia nuotaika, pesimistų tarp mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių atstovų pagausėjo daugiau negu 2,6 karto. Vasarį atlikto tyrimo duomenimis, tik 24 proc. Lietuvos verslininkų teigė šiemet planuoją prastesnius veiklos rezultatus negu pernai.

„Didelė Lietuvos bendrovių, šiemet besitikinčių prastesnių rezultatų, dalis liudija, kad šalies verslas dėl karo ir tarptautinių sankcijų šalims agresorėms patiria didelių iššūkių, turėsiančių neigiamą įtaką įmonių plėtrai trumpuoju laikotarpiu“, – komentavo Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, vertindamos savo eksporto planus, Lietuvos įmonės dažniau negu Latvijos ar Estijos bendrovės minėjo ketinančios trauktis arba jau pasitraukusios iš Rusijos ir Baltarusijos. Pastarąją paliko 9 proc. Lietuvos, 5 proc. Latvijos ir 2 proc. Estijos įmonių. Iš Rusijos rinkos traukiasi arba jau pasitraukė 8 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių bendrovių, palyginti su 5 proc. Estijos ir 6 proc. Latvijos įmonių.

Vis dėlto Lietuvos verslininkai daugiausiai planuoja plėtrą kitose eksporto rinkose, kuriose jau veikia. Tokių planų turi 15 proc. šalies mažų ir vidutinių bendrovių, ir ši dalis nepakito nuo metų pradžios. Dešimtadalis verslininkų dairosi į naujas šalis eksportui, o 77 proc. ketina susitelkti į vidaus rinką.

Paprašyti įvertinti veiksnius, darančius įtaką veiklos rezultatams, daugiausiai nerimo visų trijų Baltijos šalių verslininkai išreiškė dėl išaugusių energetikos išteklių kainų. Net 60 proc. mažų ir vidutinių įmonių vadovų Latvijoje mano, kad pabrangusi elektra ir kuras darys didžiausią įtaką jų verslo rezultatams šiemet. Tokios nuomonės laikosi 51 proc. Lietuvos ir 47 proc. Estijos įmonių.

Antras pagal svarbą veiksnys verslo rezultatams – tiekimo grandinės iššūkiai. Pastarieji labiausiai kelia Lietuvos verslininkų nerimą – 43 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad tiekimo grandinės sutrikimai dėl karo smarkiai paveiks bendrovių veiklos rodiklius, palyginti su 32 proc. respondentų Estijoje ir 28 proc. Latvijoje.

„Tiekimo grandinės sutrikimai prasidėjo kilus pandemijai, kai daugelio prekių paklausa staiga išaugo. Karas Ukrainoje padėtį dar labiau apsunkino, nes dėl Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, įmonių pasitraukimo iš šių šalių ekonominis bendradarbiavimas su tomis valstybėmis tapo itin sudėtingas arba neįmanomas. Sankcijų tipai, jų įgyvendinimo greitis ir apimtis dažnai buvo beprecedenčiai, todėl saugodami ne tik savo veiklos tęstinumą, interesus, bet ir reputaciją verslo atstovai turi būti labai atsargūs: rinkti informaciją, kuri leistų būti tikriems, kad jie patys nebus susiję su sankcijas pažeisti galinčia veikla. Daugelis bendrovių buvo ir tebėra priverstos ieškoti naujų tiekėjų ir rinkų, tačiau tokie sprendimai paprastai nebūna nei greiti, nei paprasti“, – teigė E. Dovbyšienė.

Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, gegužę apklausęs 807 Lietuvos, 811 Estijos ir 454 Latvijos mažų ir vidutinių įmonių atstovus.

Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, didesnė metinės apyvartos riba skatintų smulkias įmones rodyti didesnes pajamas. 

„Padidinus ribą sumažėtų administracinė ir mokestinė našta mažoms įmonėms, nes jos būtų atleistos nuo įprastinių PVM procedūrų, pavyzdžiui, prievolės saugoti PVM registrus ar teikti PVM deklaracijas“, – BNS tvirtino M. Majauskas.

Jis, be kita ko, pripažino, kad aukštesnė riba naudinga smulkiajam verslui, ypač tiems verslininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema.

M. Majauskas skaičiuoja, kad padidinus registravimosi PVM mokėtojais apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų, iki 70 tūkst. eurų – apie 16 mln. eurų, o iki 85 tūkst. eurų – apie 26 mln. eurų.

Šiuo metu dėl 45 tūkst. eurų ribos nesurinktas PVM siekia apie 13,2 mln. eurų per metus. 

Nuo 2025 metų pagal Europos Sąjungos (ES) PVM direktyvą įsigalios taisyklė, pagal kurią bus leidžiama visoms bendrijos valstybėms taikyti ribą iki 85 tūkst. eurų.

M. Majauskas siūlo atlikti išsamią analizę dėl tokios ribos galimo poveikio ekonomikai.  

Pagal ES PVM direktyvą Lietuva taikė 29 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Vėliau Lietuvai buvo pritaikyta išimtis ir leista taikyti iki 45 tūkst. eurų ribą, o nuo 2021-ųjų iki 2024 metų pabaigos – 55 tūkst. eurų.

Parlamentarai antradienį priėmė svarstyti Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Audriaus Bagdono parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą. Už balsavo 109 Seimo narių, o du susilaikė.

Dabar smulkusis verslas privalo registruotis PVM mokėtojais, jei galutinio savininko bendros metinės pajamos viršija 45 tūkst. eurų. 

Pasak A. Bagdono, ši kartelė galioja nuo 2011 metų, nors per pastaruosius 10 metų tiek infliacija, tiek žmonių pajamos išaugo.

„Darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, 55 tūkst. eurų riba taip pat yra maža ir siūlė kartelę dar pakelti. 

Ta riba yra labai greitai pasiekiama. Tai netgi 55 tūkst. riba yra mažoka. Netgi 75 tūkst. eurų riba būtų visai optimali.

„Ta riba yra labai greitai pasiekiama. Tai netgi 55 tūkst. riba yra mažoka. Netgi 75 tūkst. eurų riba būtų visai optimali“, – tvirtino parlamentarė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas priminė, kad Lietuva gali 55 tūkst. ribą taikyti iki 2025 metų, o vėliau kartelė galėtų kilti iki 85 tūkst. eurų.

„Ateičiai vertėtų pagalvoti apie išsamią analizę būtent tokios ribos taikymo galimo poveikio“, – svarstė parlamentaras.  

Anot jo, pritaikius aukštesnę ribą, biudžeto netektys siektų apie 7 mln. eurų.

M. Majausko teigimu, aukštesnė registravimosi PVM mokėtoju riba naudinga smulkaus verslo atstovams, ūkininkams, taip pat žmonėms, kurie teikia paslaugas, už kurias atskaitomos santykinai nedidelės PVM sumos.

„Esamomis aplinkybėmis toks sprendimas galėtų būti efektyvi parama smulkiam verslui. Mažintume administracinę naštą, tuo pačiu mažintume ir mokestinę naštą“, – kalbėjo M. Majauskas. 

Smulkusis verslas dar pernai ragino Vyriausybę didinti PVM mokėtojo ribą iki 85 tūkst. eurų, bet sprendimas nebuvo priimtas.

„Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija yra išsiuntusi 32,5 tūkst. kvietimų mikroįmonėms, finansavimas skirtas visoms įmonėms, kurios kreipėsi dėl subsidijos. Iki ketvirtadienio vakaro paraiškas pateikusioms įmonėms jau išmokėta 48,9 mln. eurų“, – pranešime sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Bendrovės paramos gali kreiptis nuo gegužės 12 dienos, ji išmokama per tris dienas nuo paraiškos pateikimo. Subsidijoms numatyta suma – 100 mln. eurų.

Subsidiją pagal pareiškėjo 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių: jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM, subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst. eurų GPM – 1 tūkst. eurų, jei daugiau – pusę sumokėto GPM.

Norinčios gauti paramą įmonės turi atitikti kelis kriterijus: jose privalo dirbti ne daugiau kaip devyni žmonės, jos turi būti įtrauktos į VMI sudarytą nuo karantino nukentėjusių įmonių sąrašą, negali būti bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos.

Bendra vienai įmonei suteiktos pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus mokestinius metus.

„Dedame visas pastangas, kad parama įmones pasiektų kuo greičiau. Vien per pirmadienį beveik 10 tūkst. įmonių paskirstyta arti 26 mln. eurų subsidijų. Pinigai per Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą įmones turėtų pasiekti per vieną darbo dieną“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimanas Vačiūnas.

Bendrovės paramos gali kreiptis nuo gegužės 12 dienos, ji išmokama per tris dienas. Kvietimai įmonėms bus siunčiami iki gruodžio 1 dienos arba kol bus paskirstyta visa numatyta subsidijų suma – 100 mln. eurų.

Subsidiją pagal pareiškėjo 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių – jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM, subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst. eurų GPM – 1 tūkst. eurų, jei daugiau – pusę sumokėto GPM.

Norinčios gauti paramą įmonės turi atitikti kelis kriterijus: jose privalo dirbti ne daugiau kaip devyni žmonės, jos turi būti įtrauktos į VMI sudarytą nuo karantino nukentėjusių įmonių sąrašą, negali būti bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos. Bendra vienai įmonei suteiktos  de minimis pagalbos (įskaitant ir kitas priemones) suma neturi viršyti 200 tūkst. eurų per pastaruosius trejus mokestinius metus.

Priemonės įgyvendinimą administruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, priemonę įgyvendina VMI ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Mokėjimus vykdo Finansų ministerijai pavaldus Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.