Apie tai, kiek kainuotų remontas ir kiek užtruktume laukti meistrų, pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

– Kiek kainuotų susiremontuoti 50–60 kv. m vidutinį būstą?

– Turbūt reikėtų žiūrėti, kiek norite naujų medžiagų arba naujų statybinių elementų į savo būstą įkomponuoti. Labai daug būsto renovacijos ar remonto kainos sudaro medžiagos. Medžiagos paprastai sudaro 60–70 proc. remonto vertės, o visą kitą – darbo užmokestis, transporto išlaidos. Ir jeigu jūs darysite tik apdailą, tai tas procentas yra didesnis, jeigu keistumėt bendrus konstruktyvus, tai yra mažesnė medžiagų kainos įtaka bendroje sąmatos vertėje. Šiandien mes skaičiuojame, kad 1 kv. m vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų. Mes matome, kiek investuoja naujo būsto statytojai, kurie perka su daline apdaila, ir manome, kad tie, kurie įsigyja, tai 500 eurų į 1 kv. m turėtų investuoti. Aišku, viskas priklauso nuo medžiagų kokybės, nuo estetikos. Jeigu dizaineris kažką suprojektuoja išraiškingiau, medžiagos gali būti brangesnės. Tada gali kainuoti ir 700 eurų 1 kv. m.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.

– Kiek dabar tektų laukti meistrų? Ar vis dar yra tas meistrų aukso amžius, kai tenka laukti metus, pusmetį?

– Šiuo metu kaimyninėse, aplinkinėse rinkose – Skandinavijoje, Centrinėje Europoje – statybų apimtys mažėja. Tačiau mes, statybininkai Lietuvoje, džiaugiamės, kad tokio jausmo pas mus, kad kristume – nėra. Kol kas įmonės užsakymų portfelį turi pakankamai neblogai susiformavusios. Ir didelė tikimybė, kad kainos bus koreguotos po Naujų metų. Nes matome, kad projektuojama ir statybos leidimų išimama mažiau. Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Jeigu kas nors remontą planuoja rudenį ar žiemą, tai tikrai nebegaus gerų meistrų. Ar galima tik po Naujų metų dabar planuoti?

– Turbūt reikėtų pasakyti, kad Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje labai jaučiamas sezoniškumas statybų sektoriuje. Paprastai rugsėjis, spalis yra pats darbymetis statybininkams, nes jie nori, prieš ateinant šaltam sezonui, žiemai užsidaryti pastatus ir pasiruošti, kad darbus galėtų vykdyti žiemos metu. Pats darbymetis pas statybininkus būtent ir yra rugsėjis, spalis. Jau rugpjūčio pabaigoj statybininkai mobilizuojasi ir iš tikrųjų nereikėtų statybininkų ieškoti rugsėjo ar spalio mėnesį, nes tai yra pats pikas, kada statybininkai labai užsiėmę, turi daug darbų. Manau, tuo laiku galite išgirsti kainą, kuri jūsų netenkins.

Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Prieš tai minėjote kainų korekcijas, kurias meistrai gali daryti kitąmet. Kokia tai kainų korekcija bus? Į didesnę pusę?

– Aš galvoju, kad paprastai, kada apimtys mažėja, mažėja darbo užmokesčio dedamoji. Nors Lietuvoje darbo užmokestis statybų sektoriuje jau daug mėnesių kyla, tačiau jeigu apimtys pradės mažėti, tai nėra abejonės, kad arba tas darbo užmokesčio kilimas stabilizuosis, arba net gali būti, kad sumažės. Viskas priklauso nuo to, kiek statybos rinka susitrauks. Šiuo metu mes manome, kad statybinės medžiagos nelabai pigs, nes energetika, transporto kaštai, įrengimų vertė ir amortizacijos dydis šiandieną neleidžia statybinių medžiagų gamintojams sumažinti kainos. Bet statybos rangos darbuose yra tikimybė, kad sumažėjus apimtims, įmonės konkuruos ir gali kažkiek kainos būti koreguojamos, bet tai nebus daug.

– Ar kainos skiriasi Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose? Ar tiesa, kad Vilniuje apdaila kainuoja brangiausiai?

– Taip. Deja, regionuose mes matome ženkliai mažesnes kainas. Ir turbūt ne paslaptis, kad Lietuvoj dar yra didelė tolerancija nelegaliam darbui. Regionuose to nelegalaus darbo yra daugiau. Ir matome, kad, pavyzdžiui, regionuose statybininkai teikia paslaugas ir nesuprantame, kaip galima už tokią nedidelę kainą tą paslaugą suteikti. Darome prielaidą, kad dalis darbų vis dėlto atliekama nelegaliai.

– Ar pastebite kažkokią tendenciją, kad daugiau apdailos dabar reikia naujos statybos butams, o gal atvirkščiai – žmonės savo senus būstus remontuoja, atnaujina?

– Šiuo metu kol kas matome, kad didžioji dalis apdailininkų vis dėlto dirba naujos statybos būstuose. Ir kai pradžioje klausėte, tai būtent tie, kurie sulaukia savo eilės, šiuo metu daro apdailą naujuose būstuose. Senų būstų remontai vyksta, bet ne tokiomis didelėmis apimtimis.

Pasikeitė rida

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kaip automobilių serviso „Autosabina Motors“ darbininkai sėda į automobilį ir jį išbando Kauno gatvėse. Kur ir kaip važiavo meistrai remontuoti paliktu automobiliu, paaiškėjo peržiūrėjus transporto priemonėje įmontuotą vaizdo registratorių.

Automobilio „Citroen C5“ savininkas „Kauno dienai“ pasakojo, kad į servisą transporto priemonę atvežė po eismo įvykio. Kadangi automobilis draustas kasko, reikėjo įdėti naujas dureles. Vyras pasakojo, kad iš pradžių servisas bandė gudrauti ir senas dureles perdažė.

„Su dažų matuokliu patikrinus dureles, paaiškėjo, kad jos buvo tiesiog nuglaistytos, – pasakojo savininkas.

Tik pareiškus pretenziją, jos pakeistos naujomis, kaip ir numatyta draudimo sutartyje.

Vis dėlto dar labiau vyrą nustebo, kad po durelių remonto pasikeitė transporto priemonės ridos duomenys. Po apsilankymo autoservise paaiškėjo, kad automobilis nuvažiavo papildomus 5 km.

Rida: serviso darbuotojai savavališkai miesto gatvėmis nuvažiavo apie 5 km. (Registratoriaus stop kadras)

„Prieš atiduodami į servisą buvome nusifotografavę spidometrą, o atsiimdami pamatėme, kad rida padidėjo 5 km: dėl durelių keitimo per daug nuvažiavo. Kadangi veidrodėlyje įmontuota kamera, viskas greitai išaiškėjo: serviso darbuotojai nusprendė patestuoti automobilį. Gana ramiai važiavo gatvėmis, bet vis tiek nemalonu, kai taip daro“, – pasakojo automobilio „Citroen C5“ savininkas.

Jis teigė, kad servisas atsiprašė už šį įvykį ir pasiūlė 20 proc. nuolaidą kitam kartui.

Įamžino registratorius

Automobilyje įmontuotas vaizdo registratorius padėjo išaiškinti, kur įmonės „Autosabina Motors“ mechanikai važinėjo. Registratoriaus užfiksuotuose vaizduose matyti nuvažiuotas kelias ir galima išgirsti automechanikų vertinimą.

Dureles keitę meistrai kalbėjosi, kad tai aukštesnis automobilis, tačiau „sukasi ne taip gerai“.

„Suka blogai, nes prie „merso“ esu pripratęs. Gal nustatyta… Pavaryk. Matai, mes stengiamės klientų mašinas… Šiuo atveju jis visko „prifarširuotas“, visko yra. Ko, kaip čia tas galines sėdynes? Ai čia jau atgal pastumta“, – kol automobilis dar stovėjo aikštelėje, jį aptarinėjo du meistrai.

Dėl durelių keitimo per daug nuvažiavo.

Vėliau jie sėdo į automobilį ir išriedėjo iš „Autosabina Motors“ aikštelės į Kauno gatves. Už kadro girdėti tie patys balsai, kurie vertina važiavimą remontuoti paliktu automobiliu „Citroen“.

„Kai tomis pačiomis gatvėmis važiuoji su kita mašina ir, tarkime, su šita? Mano „mersas“ prasčiau važiuoja. Tai iš komforto pusės: dydis, apdaila, kaip Q5, gale truputį trūksta vietos, bet priekyje viskas gerai“, – vairuodami automobilį, aptarinėjo meistrai.

Važiavimo vertinimas

Pokalbis pasisuko apie kitų modelių automobilius, Vokietijos kelius. Tada vėl pasigirdo vertinimas, kaip kliento automobilis važiuoja lietuviškais keliais.

„Žiūrėk, važiavai per nelygumus, tikrai netarška. Tikrai „fainai“ važiuoja. Aišku, ties posūkiu gal ir apvesti galima, bet gal taip tik atrodo. Tokia minkšta ji. Reikia, aišku, priprasti, bet man toks komfortas patinka, plaukia tiesiog. Pravažiuok duobes, šulinius, pamatysi, kaip minkštai ji važiuoja. Kaip aš sakau „citroeniškai“. Čia dėl „amortikų“. Kaip čia stogą atidaryti? Atstumti?“ – toliau kartu diskutavo serviso darbuotojai.

Grįžus į aikštelę kalba pasisuko, ar verta tokį automobilį pirkti. „Ką man nupirkti? Džipukų link? Citroenas man labai gerai. Čia atveža, paremontuojame, padarome. „Motkelei“ galvoju nupirkti „mersą“, bet ir šitas gerai važiuoja“, – vertino autoserviso darbuotojai.

Autoserviso „Autosabina Motors“ atstovai apie darbuotojų pasivažinėjimą klientų automobiliu nebuvo kalbūs ir „Kauno dienai“ atsiuntė tik trumpą komentarą.

„Tai yra tarp „Autosabina Motors“ ir kliento susidariusi situacija, problemą tarpusavyje išsprendėme. Daugiau komentarų neturime“, – pažymėjo serviso atstovai.

Darbų užsakymai visoje Lietuvoje

Nors darbų pasiūlymų programėlė visos Lietuvos meistrams „PortalPRO“ buvo pristatyta tik praėjusių metų vasarą, šiuo metu sistemoje jau yra užsiregistravę daugiau nei 1840 įvairių sričių meistrų. Iš jų 551 kasdien gauna darbo pasiūlymus, o kiek daugiau nei 230 specialistų darbuojasi nuolat.

Kaip teigia „PortalPRO“ platformos atstovai, programėlėje darbų pasiūlymų skirtinguose šalies miestuose gali rasti įvairius darbus mokantys ir gebantys atlikti meistrai. Štai praėjusį mėnesį, nuo spalio 1 iki 29 dienos, programėlėje iš viso buvo pateikti 2608 darbų pasiūlymai.

Kalbant apie atskirus miestus, natūralu, jog didžiausias darbų užsakymų skaičius išlieka didmiesčiuose, tačiau darbų pasiūlymų čia gali rasti ir mažesniuose miestuose dirbantys meistrai.

Spalį „PortalPRO“ programėlėje Vilniuje užfiksuoti 957, Kaune – 389, Alytuje – 30, Biržuose – 3, Klaipėdoje – 504, Panevėžyje – 103, Radviliškyje – 144, Šiauliuose – 193, Šilutėje – 280, Utenoje – 1, Tauragėje – 4 darbų pasiūlymai.

Daugiausia darbų užsakymų platformoje galėjo rasti elektros ir silpnų srovių specialistai – 1048, statybos, apdailos ir kitus smulkius bendrastatybinius darbus atliekantys meistrai – net 820 bei santechnikos, šildymo ir karšto vandens sistemų remonto darbus vykdantys meistrai – 731.

Karantino metu siūlo dirbti saugiai

„PortalPRO“ platforma startavo daugiau nei prieš metus, taigi, čia darbai intensyviai bei sėkmingai buvo vykdomi ir gana sudėtingu pandemijos metu, kuomet kita dalis verslų nusprendė stabdyti arba riboti savo paslaugų teikimą.

„Šioje platformoje darbai nestoja, o darbų srautas ir toliau išlieka stabiliai augantis. Šiuo sunkiu laikotarpiu „PortalPRO“ suteikia puikias galimybes dirbti ir užsidirbti, o meistrai vykdyti darbus gali bet kuriuo jiems patogiu metu: visą dieną, po darbo ar savaitgaliais. Karantino metu „PortalPRO“ gali tapti užtikrintu pajamų šaltiniu“, – dar pavasarį sakė „PortalPRO“ generalinis direktorius Dalius Šimaitis.

Platformos atstovai pabrėžia, jog dabar, rudenį, kuomet fiksuojamas vis didesnis COVID-19 susirgimų skaičius, „PortalPRO“ vis dar išlieka saugaus darbo pasirinkimu, mat visi darbų užsakymai atliekami bendrosiose daugiabučių namų patalpose, kuriose nėra reikalingi jokie kontaktai su žmonėmis.

Visi pagal „PortalPRO“ modelį dirbantys meistrai savo veiklą vykdo legaliai, vadinasi, šiuo, pandemijos metu, jie gali jaustis daug ramiau ir užtikrinčiau, nes nepriklauso šešėliniai darbo rinkai ir gali nemokamai naudotis valstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis.

Anot D. Šimaičio, meistrus „PortalPRO“ labiausiai vilioja patogiu laiko grafiku, paties pasirenkamu darbų krūviu ir galimybe užsidirbti daugiau nei šalyje vidutiniškai uždirba tos pačios profesijos meistrai. Pastebima tendencija, jog dalis meistrų palieka anksčiau turėtus darbus ir pasirenka „PortalPRO“, nes platformoje nėra ribojamas darbo laikas, tad norintiems užsidirbti daugiau – tai puiki išeitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškina, kad statybininko kortelę bei jos informacinę sistemą ketinta numatyti įstatymuose, tačiau jie iki šiol nebaigti svarstyti Seimo komitetuose. 

„Įstatymų projektai buvo pateikti Seimui 2019 metų spalio 16-ąją. Apsvarstyti Aplinkos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetuose, neapsvarstyti – Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Kadangi projektai nėra iki galo apsvarstyti komitetuose, nėra tiksliai aišku, kada teisės aktai galėtų būti priimti plenarinėje sesijoje, o kai teisės aktai nepriimti, neįmanoma planuoti projekto tąsos 2021 metams“, – teigia ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, statybininko kortelės įvedimui pritrūko politinės valios.

Mažina šešėlį rinkoje

Kaip pasakoja „PortalPRO“ generalinis direktorius Dalius Šimaitis, per metus prie „PortalPRO“ sistemos prisijungė 1200 meistrų, iš kurių meistro sertifikatus gavo ir aktyviai darbų užsakymus vykdo daugiau nei 400 pagal individualią veiklą dirbančių „PortalPRO“ partnerių.

Per pirmuosius metus „PortalPRO“ meistrai atliko per 15 000 darbų užsakymų šalies daugiabučiuose ir komercinės paskirties objektuose. Visi darbai buvo atliekami skaidriai, deklaruojant už juos gautą atlygį ir sumokant visus atitinkamus mokesčius valstybei.

Anot D.Šimaičio, pasiekti „PortalPRO“ rezultatai išties džiugina: „Vos per metus sukurti tvirtą skaidriai ir socialiai atsakingai veikiančią meistrų verslo aplinką yra didelis ir svarbus žingsnis į priekį visos šalies kontekste. Esame patenkinti, kad skatinimas tiek patyrusių, tiek pradedančiųjų meistrų atsisakyti šešėlinės ekonomikos neliko tik žodžiai, tai tapo nauju šios verslo nišos veikimo principu, kuris, jau galime matyti, tampa meistrus tenkinančia darbo ir jo fiksavimo praktika“.

Nuo praėjusių metų vasaros iki dabar prie „PortalPRO“ platformos prisijungę meistrai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, atliko darbų užsakymų už daugiau nei 3 000 000 eurų, o individualią veiklą vykdantiems asmenims „PortalPRO“ platformoje darbus skelbę užsakovai išmokėjo beveik 1 800 000 eurų.

Meistrai investuoja į ateitį

„PortalPRO“ vadovo teigimu, šio verslo modelio populiarumą tarp meistrų nulėmė keli pagrindiniai faktoriai: galimybė rinktis darbo laiką, savo užimtumą, rasti darbus patogiausiose sau vietose ir už tai gauti solidų atlygį.

Nors „PortalPRO“ meistrų uždarbis varijuoja dėl galimybės patiems rinktis darbų užsakymų skaičių, jis rinkoje išlaiko pakankamai aukštas pozicijas.

D. Šimaitis atskleidžia, jog artimiausioje ateityje „PortalPRO“ nebebus vien į meistrus orientuota sistema. Šioje platformoje jau baigiami vykdyti ir antrojo etapo, klientams skirtos erdvės, darbai.

„Tikimės, kad visai netrukus bet kuris Lietuvos gyventojas turės galimybę pats registruoti įvairius gedimus savo namuose ir rinktis sau tinkamiausią sertifikuotą „PortalPRO“ meistrą“, – sako D. Šimaitis. 

Pasirodo, jog pasirinkimas pirmuosius metus „PortalPRO“ sistemoje vystyti tik darbų pasiūlymų dalį meistrams nebuvo atsitiktinis, veikiau apgalvotas ir taktinis sprendimas.

Generalinio direktoriaus teigimu, projekto vystymo metu visada buvo ir yra akcentuojamas tikslas sudaryti geriausias ir palankiausias darbų paieškos sąlygas meistrams.

„Lietuvoje tokia darbų pasiūlymų sistema meistrams buvo pirmoji, tačiau jau dabar matome, jog šioje rinkoje bręsta pokyčiai ir planuojami pirmieji žingsniai, seksiantys mūsų pavyzdžiu. Visgi, nors ateityje tokiu verslo modeliu dirbs dauguma meistrų, tačiau prie „PortalPRO“ prisijungę partneriai turės rimtą ir visų trokštamą pranašumą – didelį darbų pasiūlymų kiekį, garantuotą atlygį ir didžiausią patirtį dirbant šioje sferoje“, – įsitikinęs „PortalPRO“ generalinis direktorius.

Vieninteliai teikia garantijas

Visi „PortalPRO“ platformoje dirbantys partneriai yra skirtingų kvalifikacijų meistrai, kurie dar prieš pradedant rinktis siūlomus darbų užsakymus turi sėkmingai išlaikyti atitinkamus kvalifikacinius testus.

„„PortalPRO“ nėra tik tarpininkai, mes esame atsakingi ne tik už darbų pasiūlymų užtikrinimą, bet ir už jų atlikimo kokybę, todėl visi šioje platformoje dirbantys partneriai yra sertifikuoti meistrai, teikiantys tik aukščiausios kokybės paslaugas, kurioms yra teikiamos garantijos. Tai mūsų pranašumas ir išskirtinumas“, – sako D. Šimaitis.

Anot platformos atstovo, per šiuos metus visai „PortalPRO“ komandai teko išspręsti daug iššūkių, kurie galiausiai tik dar labiau patobulino visą šio verslo procesą. Visgi, pirmieji veiklos metai pateikė ir nemažai malonių atsakymų.

Vienas tokių – laisvai samdomas darbuotojas dirba jam mėgstamą darbą, turi konkrečios srities žinių bei patirties, todėl yra orientuotas į galutinį darbo rezultatą.

Tai įrodo ir meistrų gaunamos padėkos, kuriose dėkojama ne tik už kokybišką ir kruopštų darbą, bet ir už tai, kad meistrai papildomai nustato gedimo priežastis, įvardija problemos esmę. Tai išduoda atsakingą požiūrį ir aukštą darbo kokybę.

Dėl šių priežasčių prie „PortalPRO“ prisijungę meistrai yra tinkami ne tik atlikti darbus daugiabučiuose namuose, bet nuo šio pavasario jie vykdo darbų užsakymus ir komercinės paskirties objektuose.

„Esame užtikrinti „PortalPRO“ meistrų darbo kokybe, todėl galime teikti jiems tinkamas garantijas. Tikime, kad patenkinti klientai, motyvuoti meistrai ir įgyta patirtis taip pat bus raktas į sėkmę ir toliau vystant šią sistemą bei kuriant pridėtinę vertę tiek mūsų partneriams, tiek užsakymus teikiantiems gyventojams“, – akcentuoja „PortalPRO“ generalinis direktorius D. Šimaitis.

„Por­talP­RO“ dar­bų už­sa­ky­mų plat­for­ma skir­ta vi­siems Lie­tu­vos meist­rams, ku­rie no­rės dirb­ti pa­na­šiu prin­ci­pu, kaip dir­ba šiuo­lai­ki­nės pa­sau­li­nio ly­gio kom­pa­ni­jos, to­kios kaip UBER ar BOLT.

Dar­bų už­teks vi­siems

„Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se dau­gė­ja dar­bų, ku­riuos privalo­me at­lik­ti lai­ku ir ko­ky­biš­kai. Ka­dan­gi esa­me įsiparei­go­ję klien­tams teik­ti vi­sas būs­to prie­žiū­ros paslaugas, o už­sa­ky­mų yra dau­giau, nei tu­ri­mų žmogiškųjų re­sur­sų, no­ri­me pa­si­telk­ti išo­rės ran­go­vus dar­bams at­lik­ti, to­kiu būdu at­si­sa­kant dar­bų at­li­ki­mo sa­vo jė­go­mis. Bū­tent to­dėl nu­ta­rė­me su­kti pasau­ly­je vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­čiu da­li­ji­mo­si eko­no­mi­ka ke­liu ir su­kur­ti platformą, ku­ria ga­lės nau­do­tis vi­si na­mų ūkio dar­bus iš­ma­nan­tys meist­rai. Pagal to­kį mo­de­lį sėk­min­gai dir­ba­ma tiek JAV, tiek ir Eu­ro­po­je, to­dėl ti­kiu, kad jis pri­gis ir mū­sų ša­ly­je“, – sa­ko „Ci­ty Ser­vi­ce“, val­dan­čios nau­ją­ją plat­for­mą „Por­talP­RO“, val­dy­bos na­rys Da­lius Ši­mai­tis.

Mo­bi­lio­jo­je pro­gra­mė­lė­je rea­liu lai­ku bus skel­bia­mi vi­si dar­bai, ku­riuos rei­kia atlik­ti dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se. Bend­ro­vė Lie­tu­vo­je ap­tar­nau­ja dau­giau kaip 190 tūkst. na­mų ūkių, o už­sa­ky­mų srau­tas yra mil­ži­niš­kas, jiems at­lik­ti rei­kia dide­lių žmo­giš­kų­jų re­sur­sų. Tai­gi plat­for­ma ga­ran­tuos, kad dar­bų nie­ka­da neprit­rūks – vi­sas už­sa­ky­mų srau­tas ke­liaus tie­siai į sis­te­mą, o, užsiregistravusiems te­le­fo­nu ar­ba ki­tu iš­ma­niuo­ju įren­gi­niu, be­liks tik pa­si­rink­ti, kur ir ko­kius dar­bus at­lik­ti.

Kiek­vie­nas rink­sis pa­gal po­rei­kį

„Kiek­vie­nas prie sis­te­mos pri­si­re­gist­ra­vęs meist­ras prieš tai tu­rės iš­klau­sy­ti moky­mus, gau­ti mū­sų pa­tvir­tin­tą ser­ti­fi­ka­tą ir ta­da pra­dė­ti dirb­ti. Kiek­vie­nas galės nu­si­sta­ty­ti no­ri­mą dar­bo gra­fi­ką, rink­tis tuos dar­bus, ku­rie la­biau­siai atitinka jo kva­li­fi­ka­ci­ją, dirb­ti kiek no­ri ir ka­da no­ri. Svar­biau­sia, kad žmo­gus turė­tų in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mą, o mes už­tik­rin­si­me, kad už­sa­ky­mų nieka­da ne­prit­rūk­tų, nes tu­ri­me dau­giau­sia klien­tų Lie­tu­vo­je. Tai­gi, vi­sas dar­bų srau­tas ke­liaus tie­siai į plat­for­mą – meist­rams be­liks tik pa­si­rink­ti. Be to, jie patys bus sau va­do­vai, o at­lik­tus dar­bus ver­tins tik klien­tai“, – tei­gia D.Ši­mai­tis.

Mū­sų sie­kis – pa­siū­ly­ti gau­sy­bę ga­ran­tuo­tų už­sa­ky­mų, ga­li­my­bę dirb­ti bei pado­riai už­si­dirb­ti ir to­kiu bū­du leis­ti šios pro­fe­si­jos at­sto­vams iš­trūk­ti iš še­šė­lio.

Ku­ria­mo­je plat­for­mo­je nu­ma­ty­ta ne­ma­žai nau­dos bū­si­miems var­to­to­jams. Pavyz­džiui, meist­rams ne­rei­kės rū­pin­tis, kur pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis gau­ti medžia­gų. Va­žiuo­da­mi pas klien­tus at­lik­ti dar­bų, me­džia­gas jie ga­lė­s at­siim­ti iš spe­cia­lių tie­kė­jų, o už jas at­si­skai­ty­s tik ta­da, kai sis­te­ma su­mo­kės už at­lik­tus dar­bus. To­kiu bū­du, ieš­kant me­džia­gų, meist­rams ne­rei­kės blaš­ky­tis po skirtingas vie­tas.

Ma­žins še­šė­lį

D.Ši­mai­čio tei­gi­mu, dar vie­nas svar­bus ak­cen­tas – plat­for­mos skaid­ru­mas. Kadan­gi per plat­for­mą ga­lės dirb­ti tik ser­ti­fi­kuo­ti ir indivi­dua­lios veik­los pažymėjimus tu­rin­tys meist­rai, ne­be­liks vie­tos še­šė­liui, kuris vis dar ga­jus šiame seg­men­te.

„Da­lis šiuo me­tu in­di­vi­dua­lią veik­lą vyk­dan­čių žmo­nių jau mo­ka mo­kes­čius valsty­bei, ta­čiau ne pa­slap­tis, kad ne­ma­žai meist­rų vis dar tū­no še­šė­ly­je ir dir­ba ne­le­ga­liai. Mū­sų sie­kis – pa­siū­ly­ti gau­sy­bę ga­ran­tuo­tų už­sa­ky­mų, ga­li­my­bę dirb­ti bei pa­do­riai už­si­dirb­ti ir to­kiu bū­du leis­ti šios pro­fe­si­jos at­sto­vams iš­trūk­ti iš še­šė­lio. Ti­ki­me, kad toks mo­de­lis ne tik skaid­rins rin­ką, bet įneš dau­giau konku­ren­cin­gu­mo, to­dėl lai­mės tiek klien­tai, tiek dar­buo­to­jai“, – pa­brė­žė D.Šimai­tis.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, prie plat­for­mos pri­si­jun­gę meist­rai atei­ty­je bus reitinguojami. Va­di­na­si, po kiek­vie­no at­lik­to dar­bo klien­tai ga­lės įver­tin­ti, ar užsa­ky­mas at­lik­tas lai­ku ir ko­ky­biš­kai. Aukš­tą rei­tin­gą įgi­ję meist­rai tu­rės pirmeny­bę rink­tis sis­te­mo­je esan­čius dar­bus.

„LKF Žiemos taurės“ varžybų ciklo metu sportininkams tenka kovoti važiuojant ir šlapio asfalto danga. Dėl to lenktynininkai ieško kibiausių vietų slidinėdami suplūktu sniegu padengtuose kartodromuose, stengiasi išvengti plikledžiu padengtų vietų.

„Galima pasakyti, kad lenktynininkai pamėgo šią lenktynių seriją. Tendencija tokia, kad dalyvių skaičius „LKF Žiemos taurės“ varžybose augo dar pernai. Ir tai suprantama. Tai galimybė varžytis ir tam, kad žiemą lenktynininkai neprarastų kvalifikacijos, išlaikytų puikią sportinę formą. Juk Europoje ir visame pasaulyje mūsų kartingo meistrai yra konkurencingi būtent dėl universalumo – gebėjimo greitai važiuoti bet kokia danga“, – sako Lietuvos kartingo federacijos prezidentas Valdas Jonušis.

Automobilių sporto aistruolius organizatoriai kitą savaitgalį kviečia aplankyti Anykščius. Šiame Lietuvos kampelyje gausu pramogų turistams, o kartingų varžybų metu gaus motorai. Įtemptos kovos ir efektingo važiavimo nestigs net ir spaudžiant speigui.

Bute pamatė nepažįstamuosius

Vasario viduryje O.Jacenko persikėlė iš buto Debreceno gatvėje į įsigytąjį Naujakiemio gatvėje.

Tą pačią dieną, kai moteris kraustėsi ir po butą zujo daug žmonių, nešusių jos daiktus, staiga namuose išdygo du šeimininkei anksčiau nematyti vyrai.

O.Jacenko prisimena buvusi labai nustebinta nekviestų svečių pasirodymo, vyrai žvalgėsi po butą, lyg ko ieškodami.

Paklausti, kas yra ir ko nori, jie paaiškino ūkiškai – pamatė besikraustančius žmones ir nusprendė pasiūlyti savo paslaugas, gal naujajai šeimininkei reikia ką suremontuoti.

Moteris sumojo, kad jai patiktų tualetą ir vonią turėti vienoje patalpoje.

"Aptarėme, kad reikės nugriauti šias patalpas skiriančią sieną, išklijuoti plytelėmis. Vyrai paprašė už darbą 500 eurų. Truputį pasiderėjome ir jie sutiko viską padaryti už 450", – prisiminė moteris.

Tuokart pensininkė sužinojo, kad vyresnysis meistras, kuriam galėtų būti apie 70 metų, yra vardu Ivanas, o jaunesnysis, apie 30-ies, – Andrejus. Ji užsirašė Ivano telefono numerį. O po poros dienų vyrai pradėjo versti sieną.

Paprašė 250 eurų avanso

Praėjo trys dienos, vyrai buvo vos tik išvertę sieną, kai vienas jų jau paprašė avanso – 250 eurų. Pensininkė nustebo, net pusė to, kas numatyta, dar nepadaryta, o meistras jau prašo avanso.

"Neturėjau daug pinigų, buvau viską apskaičiavusi iki smulkmenų, turėjau užtekti viskam – ir medžiagoms, ir sumokėti už darbą. Kai tas vyras pradėjo verkšlenti, pasakoti apie savo asmenines bėdas, nusprendžiau, kad reikia duoti avanso", – pasakojo O.Jacenko.

Dar po kelių dienų ir jaunasis meistras taip pat paprašė pinigų, jam reikėjo 50 eurų. Vyras taip pat dėstė graudinančius argumentus – esą susirgo vaikas, mama ir atsitiko daug kitų bėdų. Moteris jam davė 30 eurų.

Tai buvo pirmieji, bet ne paskutiniai kartai, kai vyrai paprašė jiems sumokėti nebaigus darbo. Paskui jie prašydavo kelių dešimčių eurų.

Kaskart davusi jiems pinigų, O.Jacenko užsirašydavo duotą sumą ant lapelio ir prisegdavo šį lapelį sąsiuvinyje, kuriame vedė savo namų buhalteriją.

Po kiek laiko, kai remonto pabaigos dar nebuvo matyti, moteris suskaičiavo, kad meistrams jau sukišo 600 eurų, tai yra pusantro šimto daugiau nei buvo suderėjusi sumokėti už visus darbus.

Meistrą užrakindavo namuose

Baimindamasi meistrui duoti pinigų medžiagoms pirkti, moteris užrakindavo namuose jaunesnįjį darbininką, o pati į parduotuvę važiuodavo su vyresniuoju. Ji pasakojo, kad taip į parduotuvę vyko keturis kartus.

Vėliau moteris prisiminė jai nesuprantamą meistrų nuostabą, jog ji kaskart skrupulingai užrakindavo duris.

Kai dar kartą pritrūko kažkokių medžiagų, Ivanas įtikino ją vėl važiuoti į parduotuvę. Metalinėje dėžutėje nuo saldainių, kurioje šeimininkė laikė savo dokumentus bei namų buhalterijos sąsiuvinį, buvo ir pinigų.

Moteris pastebėjo, kad jaunasis darbininkas matė, iš kur ji pasiėmė eurų medžiagoms pirkti.

Kai grįžo, darbininkai vėl ėmė kaulyti avanso. Įpykusi dėl tokio įžūlumo moteris pradėjo barti vyrus – kiek galima, juk ji viską užsirašanti, kiek ir kada kuriam davusi.

"Staiga jie pareiškė, kad iš manęs jokių pinigų nėra gavę. Įsiutau, pasakiau, kad viską fiksuoju ir galiu įrodyti, kiek kuriam sumokėjau. Atidariau dėžutę ir nustėrau – santaupų ir mano raštelių su mokėtomis sumomis sąsiuvinyje nebebuvo. Pamatę, kad rausiuosi dėžutėje, jie atsistojo prie pat manęs ir ėmė įžūliai reikalauti dar pinigų, išlupo iš manęs 120 eurų. Susibarėme, įrodinėjau, kad sumokėjau daugiau nei buvome susitarę. Jie suvaidino supykusius, įsižeidusius, apsisuko ir išėjo. Išeidami žadėjo grįžti pirmadienį, tai yra po poros dienų. Tuo momentu labai išsigandau, kad jie man nepadarytų ko blogo", – dėstė moteris.

Teks remontuoti iš naujo

"Kai jie išėjo, supratau, kad likau be pinigų ir kad susidėjau su tokiais nepatikimais žmonėmis. Verkiau visą dieną, o šeštadienį nusprendžiau nueiti pas mūsų apylinkės inspektorių. Pareigūnas mane išklausė ir paskambino Ivano telefonu. Meistras atsiliepė, bet nuo pat pradžių pradėjo neigti, kad mane pažįsta ir kad darė mano bute remontą, tikino negavęs jokių pinigų. Buvo aišku, jog jis man nuo pat pradžios sakė netiesą. Dar pirmą dieną minėjo, kad gyvena kažkur Žardės rajone, o policininkui pasisakė, kad gretimame name. Kaip supratau, tas Ivanas pasisakė savo pavardę ir namų adresą. O ką jie kalbėjo dar, pareigūnas man nesakė", – apie bendravimą su pareigūnu pasakojo moteris.

Ivanas su Andrejumi daugiau pas O.Jacenko neatėjo. Vonia liko, kaip sakoma, nei skusta, nei lupta.

Akivaizdu, kad klaipėdietės namuose darbavosi ne meistrai, o tokio darbo neišmanantys mėgėjai. Plytelės suklijuotos bet kaip, daugelyje vietų jos atšoko ir nukrito. Bet kuris meistras pasakytų, kad tai nėra brokas, kurį galima ištaisyti. Kitas specialistas turės viską nulupti ir imtis plyteles klijuoti iš naujo.

Pensininkė daug kartų bandė su Ivanu ir Andrejumi susisiekti telefonu, būtų prašiusi baigti darbą, nes sumokėjo už tai daug pinigų, bet vyrai neatsiliepė.

Iki šiol sutikdavo tik sąžiningus

"Ne kartą man yra tekę samdyti žmonės įvairiems darbams. Ir šitame bute kiti vaikinai man klijavo tapetus, dar vienas žmogus pritaisė gyvatuką. Niekada ir niekam nekišau popierių pasirašyti, viskas būdavo sklandžiai padaryta, aš sumokėdavau suderėtą sumą ir net duodavau truputį viršaus. Nė vienas mano namuose dirbęs žmogus nėra paprašęs avanso ir juo labiau paėmęs mano daikto ar pavogęs pinigų. Todėl negalėjau net įtarti, kad žmogus, kuriam daviau galimybę užsidirbti, gali mane apvogti", – apgailestavo klaipėdietė.

Ji pripažįsta padariusi klaidą pasitikėdama visiškai nepažįstamais žmonėmis, kurių net pavardžių nežino.

Apylinkės inspektorius stebėjosi tokiu moters naivumu ir patikino, kad ji neturi jokių įrodymų, jog vyrai jos namuose dirbo, todėl negali padėti.

Gerai viską apsvarsčiusi O.Jacenko po poros savaičių parašė pareiškimą policijai ir paprašė rasti bei nubausti ją apvogusius bei pažado suremontuoti vonią su tualetu netesėjusius asmenis.

Policijai skundžiasi ne vienas

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės nuovados viršininkas Vaclovas Piuškys, saugodamas tyrimo paslaptį, nenorėjo komentuoti O.Jacenko pareiškimo.

Pareigūnas tik patikino, kad dėl pareiškime dėstomų vagystės faktų bus ketinama sužinoti įtariamų asmenų tapatybę bei aiškinsis šias aplinkybes.

Šiemet Pietinėje nuovadoje policininkų pagalbos dėl panašių atvejų prašyta jau tris ar keturis kartus.

Tiesa, bene du į policiją kreipęsi žmonės buvo ne tik pasirašę sutartį su meistrais, bet ir nusibraižę schemą, kurioje nurodyta, kaip ir kokie darbai turi būti atlikti. Tose sutartyse buvo įrašyti net meistrų individualios veiklos pažymėjimų ar patentų numeriai, bet problemų vis tiek neišvengta.

Visi pareiškėjai skundėsi, kad jų netenkino darbų kokybė arba kaina.

"Į tokias situacijas kištis negalime. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos piliečiai turi aiškintis teisme. Bandysime išsiaiškinti, kas yra tie žmonės. Galbūt pranešus Darbo inspekcijai, jie galėtų būti patraukti atsakomybėn dėl nelegalaus darbo. Bet kol kas apie perspektyvas nieko negaliu pasakyti. Kitais atvejais žmonės kreipiasi dėl to, kad su meistrais pradeda konfliktuoti dėl darbų kokybės, dėl kainos, dėl grasinimų. Kodėl žmonėms patariame samdyti oficialiai dirbančius ir mokesčius mokančius meistrus? Todėl, kad, kilus nepasitenkinimui dėl kokybės, būtų galima kreiptis į oficialias institucijas, kokybės inspekciją. Priešingu atveju tokių dalykų pareikalauti net nėra galimybės", – paaiškino pareigūnas.

Komentaras

Remigijus Jakštas

Advokatas

Samdant meistrus darbams namuose visiškai normalu yra laisva forma surašyti rangos sutartį. Jeigu žmonės nežino, kaip tai padaryti, sutarčių pavyzdžių galima rasti internete. Formaliai įstatymas nereikalauja, kad tokia raštiška sutartis būtina, bet geriau raštu išdėstyti visas darbų ir apmokėjimo sąlygas. Todėl tokiame dokumente turėtų būti nurodyta darbų atlikimo apimtis, kaina ir laikas. Tokia sutartis gali būti pildoma papildomų darbų aptarimu. Jeigu moteris turėtų bent kokį įrodymą, kad darbininkams mokėjo avansą, atsirastų galimybė bylinėtis. Teisme nenustatinėjama teisybė, teisme teisybė įrodinėjama, tai yra pateikiami jos įrodymai. Jeigu vyrai nepripažins turėję kokių nors reikalų su šia moterimi, bus labai sunku įrodyti, kad jie išvis dirbo jos bute. Kitas dalykas, kad bylinėjimosi dėl tokių smulkių darbų, kaip buto remontas, išlaidos neretai būna lygios užsakymo kainai. Todėl žmonės dažnai pasvarsto, ar verta bylinėtis, arba kreipiasi tik norėdami įrodyti savo tiesą. Suprantama, kad patento neturintys žmonės vengia pasirašyti bet kokias sutartis, jie žino, kad tai gali atsisukti prieš juos pačius, mat gali būti apkaltinti mokesčių nemokėjimu. Žodinė sutartis dėl darbų gali būti teisme įrodoma rašteliu, patvirtinančiu apmokėjimą už kažkokį darbą. Liudytojų parodymai nėra esminiai, jie gali tik papildyti rašytinius įrodymus, teisme jie vertinami tik kaip priedas prie rašytinių įrodymų.